2022-02-09 Nr. AB-3187-3-61-3-03673-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1134-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03673-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis, nuo 2006 m. gegužės 12 d. susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete ir turintis nepilnametį sūnų. Pareiškėjas turi gyvenamąją vietą Vilniuje bei dirba pagal darbo sutartį Vilniuje esančioje lietuviškoje bendrovėje UAB „Carbon Biotech Distributors“. Paskutinis pareiškėjui suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galiojo nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 2 d.

2.2. 2020 m. rugsėjį buvo pradėta ir tebevyksta pareiškėjo prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra (byla dėl atsisakymo suteikti prieglobstį nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT)).

2.3. Skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, bei konstatuodamas, kad pareiškėjas nepalaiko glaudžių ir nepertraukiamų socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

2.4. Pareiškėjas nurodė, kad jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas dar 2021 m. spalio 11 d. pateikė Migracijos departamentui Mykolo Romerio universiteto profesorių mokslinę išvadą (toliau – ir Mokslinė išvada), kurioje buvo įvertinti pareiškėjui JAV pareikšti įtarimai bei tai, ar jie buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK). Mokslinėje išvadoje konstatuota, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose pareiškėjui pareikšti kaltinimai neatitinka jokio BK nusikaltimo sudėties – tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 straipsnyje. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos galėtų būti kvalifikuotos pagal BK 1751 straipsnį (neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas), o tai yra apysunkis nusikaltimas. Tačiau BK 1751 straipsnyje apibrėžtą veiką nustatęs įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d., ir dėl to pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti išduodamas ir atitinkamai vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

2.5. Pareiškėjas nebuvo įtrauktas nei į Šengeno valstybių informacinę sistemą, nei į tarptautinės policijos organizacijos Interpolo duomenų bazę kaip įtariamasis ar kaltinamasis. Dėl pareiškėjo galimų grėsmių vertinimas galimas tik Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (toliau – ir Tikrinimo aprašas), 13.3 punkto pagrindu dėl iš užsienio institucijų gautos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, dėl ko Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos byla.

2.6. Pareiškėjo ekstradicijos byla pradėta remiantis JAV 2019 m. lapkričio 7 d. Kolumbijos apskrities teismo Didžiosios žiuri suformuluotu kaltinimu bei JAV Teisingumo departamento 2020 m. rugpjūčio 27 d. prašymu dėl ekstradicijos. Šiuose JAV institucijų dokumentuose pareiškėjui inkriminuojami veiksmai pagal Jungtinių Valstijų Kodeksą (angl. U.S.C.) teisiškai kvalifikuojami taip: a) 18 skyriaus 371 straipsnis (susitarimas daryti įnašus per tarpininkus, pateikti melagingus pareiškimus ir daryti melagingus įrašus dokumentuose); b) 52 skyriaus 30122 ir 30109(d)(1)(A)(i) straipsnis ir 18 skyriaus 2 straipsnis (įnašai per tarpininkus ir padėjimas bei prisidėjimas); c) 18 skyriaus 1001(a) (2) straipsnis ir 2 straipsnis (melagingi pareiškimai ir padėjimas bei prisidėjimas); d) 18 skyriaus 1519 ir 2 straipsnis (melagingų įrašų sudarymas ir padėjimas bei prisidėjimas); e) 52 skyriaus 30116(1) ir 30109(d)(1)(A)(i) straipsnis, 18 skyriaus 2 straipsnis (pernelyg dideli įnašai ir padėjimas bei prisidėjimas); f) 18 skyriaus 1503 straipsnis (kliudymas). Tuo tarpu BK 216 straipsnio 1 dalyje apibrėžta veika (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1956 str., BK 184 straipsnio 2 dalis (patikėto didelės vertės turto iššvaistymas) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1341 straipsnis, BK 300 straipsnio 1 dalis (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 1028 straipsnis, BK 222 straipsnio 1 dalis (apgaulinga buhalterinė apskaita) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 15 skyriaus 78ff straipsnį, BK 231 straipsnio 1 dalis (trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai) atitinka Jungtinių Valstijų Kodekso 18 skyriaus 111 straipsnį.

2.7. Jeigu Policijos departamento išvadoje būtų pateiktas teisingas JAV pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK, tuomet nebūtų nei imperatyvių (Tikrinimo aprašo 12 p.), nei fakultatyvių (Tikrinimo aprašo 13 p.) pagrindų pripažinti, kad pareiškėjas kelia (ar gali kelti) grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Tai reiškia, kad Policijos departamento išvada (pažyma), kuria grindžiamas Migracijos departamento sprendimas, yra neteisinga bei nepagrįsta.

2.8. Migracijos departamentas privalėjo vertinti Policijos departamento išvadą ne formaliai, o objektyviai: atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo ir kad prieglobsčio byloje dar yra vertinama, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės pareikšti įtarimai yra sufabrikuoti ir / ar tėra pareiškėjo neteisėto persekiojimo forma.

2.9. Pareiškėjas nuo 2006 m. gegužės 12 d. yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete ir turi mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė gyvena kartu, kartu augina mažametį sūnų ir vienas kitu nuolat rūpinasi, palaiko šeimyninius santykius, tvarko bendrą ūkį. Pareiškėjas taip pat Lietuvoje turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Gedimino pr. 24-78A, Vilnius, kur yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso butas Klaipėdoje. Pareiškėjo sutuoktinės tėvai ir kiti giminaičiai taip pat gyvena Lietuvoje. Su jais tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo mažametis sūnus taip pat nuolat palaiko ryšius. Pareiškėjas Lietuvoje turi daugybę draugų ir pažįstamų. Nuo 2020 m. rugpjūčio pabaigos pareiškėjas apskritai nei karto nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Dėl to, skirtingai nei nurodė Migracijos departamentas, būtent Lietuva (o ne JAV) yra pareiškėjo ir jo šeimos narių interesų centras. Aplinkybė, kur yra pareiškėjo ir jo šeimos narių interesų centras, apskritai neturi būti vertinama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (pakeitimo) šeimos susijungimo pagrindu.

2.10. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Policijos departamento pažyma yra parengta formaliai. Nėra įvertinta, ar užsienio valstybės pareikšti įtarimai (kaltinimai) yra teisėti bei pagrįsti. Užsienio valstybės pareikšti įtarimai (kaltinimai) yra kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus apsiribojant tik absoliučiai paviršutinišku prašančios ekstradicijos valstybės pateiktos abstrakčios informacijos vertinimu. Tiek Policijos departamento pažymoje, tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ekstradicijos bylos dokumentuose pateikiama pareiškėjo veikų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą neatitinka JAV įstaigų suformuluoto kaltinimo teisinių ir faktinių pagrindų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas netikrina išduodamo asmens kaltės klausimo, nes tai yra valstybės, į kurią jis išduodamas, išimtinė kompetencija. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos siekia užtikrinti ir vystyti bendradarbiavimą tarp valstybių, tiriant įvairius nusikaltimus. Viena iš funkcijų šiam tikslui įgyvendinti – informacijos apie ieškomus nusikaltimus padariusius asmenis skelbimas, siekiant, kad šie asmenys negalėtų slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo kitų valstybių teritorijose ir taip išvengtų bausmės už įvykdytus nusikaltimus. Migracijos departamentas pagal kompetenciją priėmė sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs kompetentingos institucijos išvadą ir kitas svarbias aplinkybes.

3.2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 19 d. gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-14129, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi. UTPĮ nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šeimos susijungimo atveju, galėtų būti netaikomos imperatyvios UTPĮ nuostatos. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis.

3.3. Migracijos departamento duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m liepos 21 d. nutartimi pratęstas pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas trims mėnesiams (šiai dienai aktualiais duomenimis, terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 27 d.), nes pareiškėjas įtariamas 2017–2018 m. JAV vykdęs plataus masto schemas, skirtas pervesti milijonus dolerių neteisėtų ir viršijančių leistinas rinkimų kampanijų įmokas. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos vykdymo byla pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. JAV teisingumo departamento prašymą dėl pareiškėjo laikino suėmimo ir perdavimo JAV. Pareiškėjui inkriminuojamos nusikalstamos veikos atitinka BK 184 straipsnio „turto iššvaistymas“ 2 dalyje, 216 straipsnio „nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ 1 dalyje, 300 straipsnio „dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalyje, 231 straipsnio „trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“ 1 dalyje ir 222 straipsnio „apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjui inkriminuojamos minėtos nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ nuostatas atitinkamai kvalifikuojamos kaip du sunkūs, du nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai.

3.4. Vertinant pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai, būtina vertinti padarytų teisės pažeidimų visumą, socialinį kontekstą. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nusikaltimų, kurių pagrindinis požymis – apgaulė, o padariniai – didelė turtinė žala valstybei, darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3.5. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir prieglobsčio suteikimo procedūros yra atskiros ir savarankiškos, reguliuojamos skirtingų teisės aktų. Tai, kad vyksta ir prieglobsčio suteikimo procedūra, niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai leidimų laikinai gyventi suteikimo kontekste. Leidimai laikinai gyventi gali būti išduoti tik tiems užsieniečiams, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies ar draudimo atvykti, todėl ginčijamas sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo dėl prieglobsčio jam nesuteikimo. Be to, baudžiamieji procesai gali užtrukti ilgai, o migracijos institucijos privalo operatyviai priimti sprendimus ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik užsieniečiai, dėl kurių nekyla nei nelegalios migracijos grėsmė, nei grėsmė viešajai tvarkai.

3.6. Aplinkybė, kad pareiškėjui neišduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę (toks sprendimas jo atžvilgiu nėra priimtas). Galutinai jo teisinė padėtis Lietuvoje bus išspręsta priėmus galutinius sprendimus prieglobsčio ir ekstradicijos bylose.

3.7. Migracijos departamentas nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų. Migracijos departamentas, gavęs iš Policijos departamento, t. y. iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei kompetentingos institucijos, išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertino turimą informaciją kitų duomenų visumoje ir pagal kompetenciją priėmė atitinkamą sprendimą.

3.8. Siekiant įvertinti, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas laikomas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti, Migracijos departamentas priimdamas sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi privalo įvertinti pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė būtent šeimos susijungimo atveju, todėl Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, privalėjo įvertinti pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas gyvena JAV, todėl ginčijamame sprendime buvo padaryta išvada, jog pareiškėjo šeimos narių interesų centras yra JAV. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

3.9. Atsižvelgus į Migracijos departamente gautą informaciją, kuri patvirtina, kad pareiškėjas įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, bei įvertinus tai, kad pareiškėjo šeimos interesų centras yra ne Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi neišdavimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui (užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą) pasiekti. Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje proporcingai vertinant yra mažiau reikšminga aplinkybė nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse dėl kardomosios priemonės paskyrimo / pakeitimo / pratęsimo nurodoma, kad JAV Teisingumo departamento prašyme detaliai nurodyti pareiškėjui pareikšti kaltinimai ir duomenys, kuriais jie yra grindžiami, ekstradicijos vykdymo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prokurorė kvalifikavo, kad nusikalstamos veikos, kurias JAV galimai padarė pareiškėjas, pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio „turto iššvaistymas“ 2 dalyje, 216 straipsnio „nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ 1 dalyje, 300 straipsnio „dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalyje, 231 straipsnio „trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“ 1 dalyje ir 222 „apgaulingas apskaitos tvarkymas“ straipsnio 1 dalyje.

4.2. Prokurorės pagal BK kvalifikuotos pareiškėjui JAV inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 11 straipsnio „nusikaltimas“ nuostatomis, laikomos sunkiais, apysunkiais ir nesunkiu nusikaltimais. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Aprašo 12.4 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad <...> jis įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, 13.2 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad <...> jis įtariamas padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir 13.3 papunktyje nustatytu vertinimo kriterijumi – iš užsienio teisėsaugos institucijų gauta informacija apie jo padarytas nusikalstamas veikas, – Policijos departamentas Migracijos departamentui pagal kompetenciją pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.3. Policijos departamentas neturi pagrindo abejoti teismo nutartyse dėl kardomųjų priemonių skyrimo / pakeitimo / pratęsimo nurodytais argumentais, taip pat neturi pagrindo abejoti prokurorės pateiktu pareiškėjui JAV inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK. Išvadoje Policijos departamentas nurodė konkrečius, objektyviai tikrovėje egzistuojančius, o ne numanomus duomenis, jų vertinimą atliko vadovaudamasis Apraše nustatytais grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo kriterijais, todėl Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad ši Išvada yra teisinga ir pagrįsta.

4.4. Policijos departamento įsitikinimu, Migracijos departamento sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui, priimtas Policijos departamento Išvados pagrindu, yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė.

6.2. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 3 d., siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, išsiuntė Policijos departamentui paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei.

6.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė ginčijamą Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Migracijos departamentas rėmėsi Policijos departamento pateikta išvada. Migracijos departamentas įvertino, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėta ekstradicijos vykdymo byla Nr. TP-06-00001-20 pagal 2020 m. rugpjūčio 27 d. JAV Teisingumo departamento prašymą dėl A. K. laikino suėmimo ir perdavimo JAV.

A. K. JAV inkriminuojamos nusikalstamos veikos atitinka BK 184 straipsnio „turto iššvaistymas“ 2 dalyje, 216 straipsnio „nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ 1 dalyje, 300 straipsnio „dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalyje, 231 straipsnio „trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“ 1 dalyje ir 222 straipsnio „apgaulingas apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. A. K. inkriminuojamos minėtos nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnio „nusikaltimas“ nuostatas atitinkamai kvalifikuojamos kaip du sunkūs, du nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai.

Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, sprendime nurodoma, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka įregistruota 2006 m. gegužės 12 d., pareiškėjas turi nepilnametį sūnų, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, kuris galiojo nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2021 m. spalio 2 d. Pareiškėjo sutuoktinė buvo deklaravusi išvykimą į JAV (nuolat gyvenusi užsienio valstybėje) šiais laikotarpiais: nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. sausio 14 d., nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. liepos 18 d., nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. birželio 24 d., nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

Pareiškėjo sūnus J. K. deklaravo gyvenantis JAV nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. birželio 16 d., nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. birželio 24 d., nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., o pats pareiškėjas – nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. liepos 18 d. Pareiškėjo sūnui pastarieji 2 asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (nuo 2015 m.) buvo išduoti ne Lietuvoje, o Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Los Andžele. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas įtariamas padaręs du sunkius, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra pradėta jo ekstradicijos vykdymo byla, kas sudaro pagrindą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo šeima daugiausia gyveno užsienio valstybėje, todėl pareiškėjo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas ir viešosios tvarkos laikymasis, todėl ir atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi laikė proporcinga priemone, siekiant apsaugoti visuomenės interesą.

7. Teismas byloje įvertino UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 70 punkto nuostatas, ir pažymėjo, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, todėl jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad UTPĮ įtvirtina, jog vertinimą, ar užsienietis gali grėsti viešajai tvarkai pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba VSAT. Vis dėlto, galutinį sprendimą dėl leidimo užsieniečiui išdavimo arba neišdavimo nagrinėjamu atveju priima Migracijos departamentas.

9. Teismas iš skundžiamo sprendimo turinio nustatė, jog Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą įvertinęs Policijos departamento pateiktą informaciją dėl teisės pažeidimų, kurių padarymu trečiojoje užsienio valstybėje (Jungtinėse Amerikos Valstijoje) įtariamas pareiškėjas, bei jo socialinį kontekstą Lietuvoje. Teismas vertindamas, ar pakako Migracijos departamentui duomenų išvadai, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, pažymėjo, jog sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu, gali būti motyvuojamas grėsme viešajai tvarkai, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje, o tokia padėtis (t. y. grėsmė viešajai tvarkai) gali susidaryti, be kita ko, ir kai užsienietis yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas.

10. Teismas nurodė, kad vertinant, ar veikos, kuriomis įtariamas pareiškėjas atitinka grėsmės viešajai tvarkai kriterijų, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog UTPĮ šios sąvokos neatskleidžia, o teismų praktikoje dėl viešosios tvarkos sampratos yra išaiškinta, kad šis terminas įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Teismas pažymėjo, kad veikos, kuriomis įtariamas pareiškėjas, nukreiptos prieš nuosavybę turtines teises ir interesus (BK 184 str.), finansų sistemą (BK 216, 222 str.), teisingumo sistemą (BK 231 str.), valdymo tvarką, susijusią su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu (BK 300 str.). Pareiškėjas įtariamas užsienio valstybėje padaręs du sunkius, du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą.

11. Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra netinkamai kvalifikavo pareiškėjui JAV inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas pažymėjo, jog leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei ekstradicijos procedūros yra atskiros bei reguliuojamos skirtingais teisiniais kriterijais. Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra yra kompetentinga institucija atlikti inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvertinimą, šiuo įvertinimu negalėjo nesivadovauti atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo vykdydami jiems pavestas funkcijas. Bet kuriuo atveju teisingas pareiškėjui pareikštų įtarimų (veikų) kvalifikavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Grėsmę viešajai tvarkai gali identifikuoti ir administracinių nusižengimų ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimų padarymas. Lietuvos Respublikoje politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimas yra tiek baudžiamas baudžiamąja tvarka, tiek administracinių nusižengimų kodekso tvarka (BK 1751 str., ANK 544 str.), o politinių partijų ir kampanijų finansavimo teisėtumas, skaidrumas ir viešumas bei šių procesų kontrolė yra įstatymo lygmeniu įtvirtintas siekinys (Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 1 str., Politinių partijų įstatymo 19–20 str.). Tad nurodyto pobūdžio ir apimties įtarimų kitoje demokratinėje valstybėje asmeniui pareiškimas pagrįstai leido atsakovui konstatuoti, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai.

12. Teismas pripažino, kad atsakovas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, prieš darydamas šią išvadą, atsakovas individualiai vertino situaciją, užklausė Policijos departamentą, atkreipė dėmesį į nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas pareiškėjas, pobūdį ir sunkumą, pareiškėjui skirtos kardomosios priemonės aspektus.

13. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų pagrindžiančių, jog Migracijos departamento sprendimas yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Nors pareiškėjas yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę ir su ja turi vaiką, tačiau šiuo atveju nėra jokių priežasčių, dėl kurių ji ir jų vaikas negalėtų kartu su pareiškėju išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento pateiktos informacijos, kad jo sutuoktinė ir vaikas nemažai laiko praleidžia būtent šioje šalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Policijos departamento pripažintas kaip galintis kelti grėsmę viešajai tvarkai, sprendė, kad pareiškėjo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės interesų, juo labiau kad Lietuvos Respublikoje nėra susiformavę tokie pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, kurie turėtų būti svarbesni už valstybės viešąją tvarką.

14. Teismas pabrėžė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, LVAT praktikoje taip pat išaiškinta, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Teismas konstatavo kad pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad jis yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę ir su ja turi vaiką, juolab, kad kaip jau minėta, jie nuolat negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

15. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas neproporcingu, neteisėtu ir / ar nepagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, bei priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

17.1. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Migracijos departamentas ignoravo Mykolo Romerio universiteto mokslinę išvadą dėl pareiškėjui JAV pareikštų įtarimų netinkamo kvalifikavimo pagal BK, kuri akivaizdžiai paneigia Policijos departamento išvadą dėl tariamos pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai, kuria vadovaudamasis atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo pateikta Moksline išvada, taip pat nenurodė, kodėl ją atmeta, t. y. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė įrodymų visapusiškai ir objektyviai, savo sprendimą grindė tik tais įrodymais, kurie atitinka teismo išvadas, o įrodymus, kurie šias išvadas paneigia (pvz., Mokslinę išvadą), teismas tiesiog ignoravo.

17.2. Pagal LVAT praktiką, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 3 d.). Pareiškėjas nurodo 2021 m. gruodžio 7 d. pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą dėl Generalinės prokuratūros įtraukimo į šią bylą bei išreikalauti iš Generalinės prokuratūros duomenis ir informaciją, kuriais remiantis Generalinė prokuratūra nustatė, kad JAV pareiškėjui pareikšti kaltinimai neva atitinka BK atitinka 184 straipsnio „Turto iššvaistymas“ 2 dalyje, 216 straipsnio „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“ 1 dalyje, 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 1 dalyje, 231 straipsnio „Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai“ 1 dalyje ir 222 straipsnio „Apgaulingas apskaitos tvarkymas" 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į bylą Generalinę prokuratūrą, motyvuodamas tuo, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Generalinės prokuratūros teisėms ir / ar pareigoms, nors būtent ši institucija atliko klaidingą nusikalstamų veikų konvertavimą iš JAV baudžiamojo įstatymo į BK straipsnius ir būtent šis neteisingas konvertavimas buvo perkeltas į Policijos departamento išvadą dėl pareiškėjo tariamos grėsmės visuomenei ir viešajai tvarkai buvimo (tą patvirtino trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui). Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. neskundžiama nutartimi nutarė minėtų pareiškėjo procesinių prašymų netenkinti, ir pareiškėjas nesutinka su šios nutarties motyvais, nes iš nutarties visiškai neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos Policijos departamento teisėms ir / ar pareigoms, o jas lemiančioms Generalinės prokuratūros – ne). Neįtraukdamas į šią bylą Generalinės prokuratūros ir neišreikalaudamas iš Generalinės prokuratūros pareiškėjo prašytos informacijos, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tik formaliai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nors Mokslinė išvada akivaizdžiai paneigė Policijos departamento išvadoje nurodytas aplinkybes, kurias į bendrą ikiteisminio tyrimo institucijų duomenų bazę įrašė Generalinė prokuratūra, pirmosios instancijos teismas tiesiog „aklai“ pasitikėjo Policijos departamento išvada ir skundžiamame sprendime konstatavo joje nurodytą pareiškėjo įvykdytų veikų kvalifikavimą. kad: „Veikos, kuriomis įtariamas pareiškėjas, nukreiptos prieš nuosavybę turtines teises ir interesus“.

17.4. Apelianto įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu bylos išnagrinėjimu negali būti pripažįstama situacija, kai teismas, viena vertus, nusprendžia patikrinti Policijos departamento išvados pagrįstumą, bet Policijos departamentui nurodžius, kad jo išvada grindžiama Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, teismas nusprendžia toliau Policijos departamento išvados teisingumo ir pagrįstumo nekvestionuoti.

17.5. Teismo išvados dėl pareiškėjo grėsmės visuomenei ir viešajai tvarkai buvimo grindžiamos spėjimais ir prielaidomis bei pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą (Konvencijos 6 str.), nors pagal LVAT formuojamą praktiką, užsieniečio gyvenimo Lietuvoje keliamo pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais. Pareiškėjas nurodo, kad Policijos departamento išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas esą kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau duomenys, kurių pagrindu tokia išvada buvo padaryta, yra neteisingi, nes juos akivaizdžiai paneigia byloje esanti Mokslinė išvada, kurioje konstatuota, kad Generalinės prokuratūros atliktas ir į Policijos departamento pažymą perkeltas nusikalstamų veikų kvalifikavimas (konvertavimas) pagal BK yra neteisingas.

17.6. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo atžvilgiu pradėtos ekstradicijos bylos, kuri šiuo metu yra Generalinės prokuratūros žinioje ir yra sustabdyta iki bus išspręstas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimas. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu prieglobsčio byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bei pamini prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybes.

17.7. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogišką išvadą dėl pareiškėjo Policijos departamentas buvo pateikęs Migracijos departamentui dar 2020 m. spalį pareiškėjo prieglobsčio byloje. Tuo metu pareiškėjas turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kurį pareiškėjui buvo išdavęs Migracijos departamentas. Tačiau tuo metu minėta Policijos departamento išvada nesudarė pagrindo Migracijos departamentui panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nors formaliai taikant UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą Migracijos departamentas galėjo tai padaryti. Tai reiškia, kad net tos pačios institucijos (Migracijos departamento) skirtingi skyriai absoliučiai skirtingai traktuoją iš esmės tą pačią Policijos departamento pažymą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į minėtas aplinkybes neatsižvelgė.

17.8. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo tariamos grėsmės visuomenei ir viešajai tvarkai grindė spėjimais ir įtarimais, o ne faktais. Toks grėsmės viešajai tvarkai nustatymas vien tuo pagrindu, kad užsienio valstybėje pareiškėjui pareikšti kaltinimai tariamai viršijus toje valstybėje leistinus politinės partijos rėmimo limitus, prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, o taip pat pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą (Konvencijos 6 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

17.9. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę į šeimos susijungimą ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 str.), bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Policijos departamento pripažintas kaip galintis kelti grėsmę viešajai tvarkai, pareiškėjo asmeniniai interesai ir šeiminiai ryšiai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės interesų, juo labiau kad Lietuvos Respublikoje nėra susiformavę tokie pareiškėjo socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai, kurie turėtų būti svarbesni už valstybės viešąją tvarką, bei išvada, jog pareiškėjas gali su šeima išvykti į JAV.

17.10. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali išvykti į JAV kartu su savo šeima, nes Lietuvoje pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį ir prieglobsčio procedūra šiai dienai nėra pasibaigusi. Aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė kartu su mažamečiu sūnumi kartais nuvyksta į JAV nėra ir negali būti laikoma priežastimi nepakeisti (nepratęsti) pareiškėjo leidimo laikinai gyventi ir, juo labiau, priežastimi pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes apie savo socialinius ir šeiminius ryšius Lietuvoje, bei pažymi, kad skundžiamu Sprendimu iš esmės paneigiama pareiškėjo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su savo sutuoktine (Lietuvos Respublikos piliete) ir jų bendru mažamečiu vaiku (Lietuvos Respublikos piliečiu), taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į šeimos susijungimą ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (Konvencijos 8 str.).

18. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

18.1. Atsakovas pakartoja faktines skundžiamo Sprendimo priėmimo aplinkybes bei teisinį reglamentavimą.

18.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas ignoravo Mykolo Romerio universiteto mokslinę išvadą dėl pareiškėjui JAV pareikštų įtarimų netinkamo kvalifikavimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, pažymi, kad pareiškėjas Migracijos departamentui yra pateikęs prieglobsčio prašymą, motyvuodamas jį tuo, kad jo įsitikinimu, prieš jį iškelta baudžiamąja byla (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2021 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriame konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas yra diskriminacinio pobūdžio, t. y. inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Šį Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atmetė pareiškėjo skundą, kaip nepagrįstą. Pareiškėjas sprendimą apskundė apeliacine tvarka.

18.3. Migracijos departamentas negali vertinti asmens kaltės klausimo, todėl jo kaltė ar nekaltumas negali būti laikomi nustatytais faktais. Migracijos departamentas netikrina išduodamo asmens kaltės klausimo, nes tai yra valstybės, į kurią jis išduodamas, išimtinė kompetencija. Migracijos departamentas pagal kompetenciją priėmė sprendimą nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertinęs kompetentingos institucijos išvadą ir kitas svarbias aplinkybes.

18.4. Atsakovas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaaiškino, kodėl nusprendė nesivadovauti pareiškėjo pateikta moksline išvada, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius duomenis ir netgi atkreipė dėmesį į svarbias aplinkybes, užfiksuotas pateiktuose dokumentuose ir duomenyse. Įrodymų vertinimo etapo metu teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištirtais įrodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, pateikia išvadas dėl konkrečių įrodymų leistinumo, sąsajumo, jų įrodomosios vertės, ryšio su kitais įrodymais, o tuo pačiu – ar konkrečiais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos ar nenustatytos.

18.5. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentus, kodėl teismas mano, kad Policijos departamento išvada yra patikimesnė, nei pareiškėjo pateikta mokslinė išvada, pažymi, kad vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka būtent Policijos departamentas. Šiuo atveju mokslinės išvados autoriai neperima Policijos departamento kompetencijos ir įgaliojimų bei nevertina užsieniečių keliamos grėsmės valstybei. Atsitinkamai Policijos departamentas savo išvadoje įvertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir padarė išvadą, kad kelia.

18.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Generalinės prokuratūros, pažymi, kad užsieniečio keliamą grėsmę Lietuvos Respublikai vertina ne prokuratūra, o būtent Policijos departamentas, taigi pareiškėjo skundo teiginiai yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir neatitinka teisės aktų nuostatų.

18.7. Atsakovas pažymi, kad Generalinė prokuratūra vykdo tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir ekstradicijos procedūros yra atskiros ir savarankiškos, reguliuojamos skirtingų teisės aktų. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad su jam inkriminuojamais kaltinimais nesutinka ir nuo jų aktyviai ginasi ekstradicijos byloje. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Generalinė prokuratūra atliko klaidingą nusikalstamų veikų konvertavimą iš JAV baudžiamojo įstatymo į BK straipsnius yra ne šios bylos dalykas ir turėtų būti nagrinėjamas pareiškėjo ekstradicijos byloje.

18.8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo tariamos grėsmės visuomenei ir viešajai tvarkai grindė spėjimais ir įtarimais, o ne faktais, kas prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, o taip pat pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, bei nurodo, kad įvertinus nagrinėjimo metu surinktus duomenis Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika yra reali, t. y. už ją minėtas užsienietis yra ieškomas ekstradicijos tikslu, t. y. užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei yra reali ir pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

18.9. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad Policijos departamento išvada, kuria grindžiamas Migracijos departamento sprendimas, yra neteisinga bei nepagrįsta, nes neteisingai kvalifikuotos pareiškėjo galimai padarytos nuskalstamos veikos, pažymi, kad Migracijos departamentas, nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų.

18.10. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad Mokslinėje išvadoje konstatuota, kad JAV pareiškėjui pareikšti kaltinimai neatitinka jokio BK nusikaltimo sudėties – tik baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 straipsnyje, nurodo, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo procedūra yra atliekama ne baudžiamosios teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisės normomis, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.

18.11. Atsakydamas į skundo teiginius dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, atsakovas pabrėžia, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nenagrinėjo pareiškėjo kaltumo arba nekaltumo dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo klausimo ir savo sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjas yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o tik atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgdamas į Policijos departamento išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Ginčijamas Migracijos departamento sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo aktas, tai – individualus administracinis aktas, priimtas vykdant UTPĮ reikalavimus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintomis procedūromis bei prašymo nagrinėjimo metu turimais duomenimis. Pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustatė tam įgaliotos valstybės institucijos (Policijos departamentas ir Migracijos departamentas), o teismas įvertino šių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, ir tai atitinka LVAT formuojamą teismų praktiką.

18.12. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamu sprendimu iš esmės paneigiama pareiškėjo teisė gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su savo sutuoktine (Lietuvos Respublikos piliete) ir jų bendru mažamečiu vaiku (Lietuvos Respublikos piliečiu) bei pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimos susijungimą ir teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, bei pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo šeimos narių interesų centro buvimo JAV, o ne Lietuvos Respublikoje.

18.13. Atsakovas pažymi, jog pagal tarptautinių teismų ir LVAT nuostatas, užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Pareiškėjo galimai padarytų teisei priešingų nusikalstamų pavojingų veikų pobūdis ir sunkumas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku gali kilti galima grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja ir yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu. Todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, konstatuotina, kad toks užsieniečio teisės į šeimą ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti Lietuvos visuomenės dalies interesus. Vadovaujantis EŽTT praktika, leidimo laikinai gyventi panaikinimas pareiškėjui sudarytų Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu jokių nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčių išimtinių faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis Lietuvos Respublikoje proporcingai vertinant yra mažiau reikšminga aplinkybė, nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei.

18.14. Tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, taigi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė.

21. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

22. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

23. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu atsakovo sprendimu neužtikrinamas proporcingumas tarp teisės į šeimą ribojimo ir tikslo pašalinti bet kokį, pagal byloje nustatytas aplinkybes hipotetinį, o ne realų ir faktinį pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenei pavojų.

23.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019).

23.2. Sprendžiant, ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, reikšmingas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimas 2015 m birželio 11 d. sprendime byloje C-554/13, kuriame teismas pasisakė: „Todėl laikytina, kad valstybė narė privalo kiekvienu konkrečiu atveju vertinti Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalies sąvoką „pavojus viešajai tvarkai“ siekdama patikrinti, ar asmeninis trečiosios šalies piliečio elgesys kelia realų ir faktinį pavojų viešajai tvarkai. Jeigu siekdama konstatuoti tokį pavojų valstybė narė vadovaujasi bendrąja praktika arba kokia nors prezumpcija, tačiau tinkamai neatsižvelgia į asmeninį piliečio elgesį ir į tokio elgesio keliamą pavojų viešajai tvarkai, ji klaidingai suvokia konkretaus nagrinėjamo atvejo patikrinimo ir proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog trečiosios šalies pilietis yra įtariamas padaręs pagal nacionalinę teisę baudžiamą nusikalstamą veiką arba už ją buvo nuteistas baudžiamąja tvarka, pati savaime negali pateisinti to, kad toks pilietis laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai pagal Direktyvos 2008/115 7 straipsnio 4 dalį.“

23.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis Policijos departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

23.4. Dėl teisės į šeimą teisinių aspektų šios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnį teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2967/2014). Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 ir kt.).

23.5. Šių teisės aiškinimų kontekste vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, svarbu įvertinti, ar dėl įtarimų, pareikštų pareiškėjui JAV teisėsaugos institucijų, atsižvelgiant ir į tai, kad yra pradėta pareiškėjo ekstradicijos procedūra ir jam yra pritaikyta kardomoji priemonė – intensyvioji priežiūra, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

23.5.1. Teisinės pagalbos prašyme, kuris cituojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyse sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių taikymo, nurodyta, kad A. „A.“ K., kuris yra JAV esančios Internetinių mokėjimų tvarkymo įmonės direktorius, pateikti kaltinimai JAV Kolumbijos apskrities apygardos teisme už sumanymą ir vykdymą plataus masto schemos, skirtos pervesti milijonus dolerių neteisėtų ir viršijančių leistinas rinkimų kampanijų įmokų, įskaitant pinigus iš užsienio vyriausybės, į 2016 m. JAV Prezidento rinkimų ir kitus JAV politinius komitetus 2017 ir 2018 metais. Šia schema A. K. dėjo daug pastangų nuslėpti savo nusikalstamą veiką, įskaitant pinigų plovimą per kelias įmones ir sąskaitas (įskaitant užsienio bankų sąskaitas) ir dokumentų klastojimą, siekiant užmaskuoti savo neteisėtas operacijas kaip teisėtus komercinius sandorius. Nuo to laiko, kai A. K., sužinojo, kad JAV valdžios institucijos tiria jo schemas, jis dėjo dideles pastangas tam kliudyti, darydamas poveikį liudytojams ir paveikiant įrodymus bei bėgant nuo FTB Kalifornijoje, Los Andželo gatvėmis, kai FTB bandė atlikti teismo sankcionuotą jo mobiliojo telefono apžiūrą.

23.5.2. Iš šio prašymo turinio matyti, kad pareiškėjo veikos išimtinai siejamos su JAV vykusių politinių procesų finansavimo, kaip įtariama, neteisėta veikla ir su tuo susijusiais, kaip įtariama, kitais neteisėtais veiksmais.

23.5.3. Pats savaime pareikštų įtarimų faktas, o ir jų pobūdis nesuponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Svarbu ir tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui yra taikomos kardomosios priemonės ekstradicijos procedūrose, todėl yra visos teisinės prielaidos efektyviai pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolei, labiausiai tikėtina, iki pat teisinės pagalbos prašymo išsprendimo iš esmės.

23.6. Vertinant pareiškėjo teisę į šeimos susijungimą ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą šio Sprendimo 23.4 punkte nurodytos teisės taikymo kontekste, byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006 m. yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, santuokoje gimęs vaikas. Abejonių nėra, kad tarp šalių yra susiformavę tikri (neapsimestiniai) šeimos teisiniai santykiai, t. y. jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, rūpinasi vaiku. Pareiškėjas ir jo šeima nuosavybės teise valdo gyvenamuosius būstus. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi pakankamus pragyvenimo šaltinius, byloje nėra. Tai, kad pareiškėjo sutuoktinė kartu su mažamečiu sūnumi tam tikrais byloje nustatytais laikotarpiais buvo išvykusi iš Lietuvos ir gyveno JAV, teisiniu požiūriu nekeičia tikrosios reikalų padėties ir nepaneigia, kad šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16, 2.17 straipsniai).

23.7. Taigi, šiuo atveju, kai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti realią ir faktinę grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei; pareiškėją su Lietuvos Respublikos piliete sieja ilgamečiai šeimos teisiniai santykiai, jie turi vaiką, šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika; pats pareiškėjas, turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai tai ir darė, dėl to yra susiformavę jo socialiniai ryšiai su šia šalimi, atsakovo priimtas sprendimas pripažįstamas neteisėtu, panaikinamas ir Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 2 d. (dėl neteisingo įrodymų įvertinimo ir teisės taikymo)).

23.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. (A. K.) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys