6fbf037c-5bdf-48e4-b473-e8fd5aaebb01 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                      Nuorašas                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-629-562/2015                                            Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00041-2015-1                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.7.; 2.4.6; 2.4.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,teisėjų Vladislavo Lenčiko, Leonardos Gurevičienės, sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant išteisintajam V.

S., jo gynėjui advokatui Daliui Poviliui,privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam R. K.,jo atstovui aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčiam asmeniui Mariui Kesminui,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo R. K. bei iÅ¡teisintojo V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. iÅ¡teisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, požymių.

R. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 257,67 € turtinės žalos atlyginimo ir 3000 € neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.V. S. gynėjo advokato Daliaus Poviliaus praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų, tai yra 400 €, priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. tenkintas pilnai ir V. S. naudai iÅ¡ R. K. priteista 400 € advokato pagalbos iÅ¡laidų. Civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Daliaus Poviliaus praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                        n u s t a t ė:Privatus kaltintojas R.

K. kaltino V. S. pagal BK 139 str. 1 d. tuo, kad jis 2014-11-09, apie 11.00 val., Å¡ratasvydžio žaidimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas licencijos prekiauti pirotechnikos priemonėmis, pardavė (perdavė) nukentėjusiajam R. K. 6 vnt. saugumo reikalavimų neatitinkančius ir įstatymų nustatyta tvarka nepaženklintus pirotechnikos gaminius „Super power“ Sp. z.o.o., neinstruktavęs R. K. apie jų naudojimÄ , ko pasėkoje R. K. uždegus pirotechnikos gaminio „Super power“ Sp. z.o.o. degiklį, Å¡is pirotechnikos gaminys iÅ¡ karto po uždegimo sprogo R.

K. deÅ¡inės rankos plaÅ¡takoje, padarant R. K. deÅ¡inės plaÅ¡takos I ir III pirÅ¡tų tolimųjų pirÅ¡takaulių atvirus lūžius, II pirÅ¡to plėštinę žaizdÄ , kraujosruvÄ odoje IV pirÅ¡te, kas bendrai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos I ir III pirÅ¡tų tolimųjų pirÅ¡takaulių atvirų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžiu V.

S. iÅ¡teisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., požymių.Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. iÅ¡teisinimo, civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo bei V. S. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo: V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio baudÄ ; tenkinti R.

K. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) civilinio ieÅ¡kovo R. K. naudai priteisti 257,67 EUR turtinę ir 3000 EUR neturtinę žalÄ ; atmesti V. S. gynėjo advokato Daliaus Poviliaus praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų (400 EUR) priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo R. K.. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka. Apeliantas pažymi, kad su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad V.

S. nukentėjusiajam neteisėtai pardavė pirotechnikos gaminius ir kad vienas iÅ¡ tų gaminių sprogo nukentėjusioje rankoje iÅ¡ karto po uždegimo. Pasak apelianto, V. S. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis pirotechnikos gaminius nukentėjusiajam pardavė neturėdamas privalomos licencijos jais prekiauti, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 7 str. 1, 2 d., 8 str. 1 ir 2 d., 10 str. 1 d. 2 p., 16 str. 1 d. 9, 10 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. bei bendrÄ jį teisės principÄ - protingumo principÄ , reiÅ¡kiantį asmens pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, t. y., buvo padaryta pavojinga veika.

Apeliantas nurodo, kad byloje esančioje ekspertizės išvadoje konstatuota, jog tyrimui pateikto pirotechnikos gaminio nėra galimybės tinkamai ir saugiai naudoti (šaudyti), neturint gaminio naudojimo instrukcijos. Ekspertas A. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pirotechnikos gaminys priskirtinas trečiai fejerverkų kategorijai (Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 3 str. 1 p., 4 str. 3 p.). Jiems nustatomas mažiausias saugus atstumas - 15 metrų. Visos saugos instrukcijos turi būti ant pakuotės, šiuos pirotechnikos gaminius naudojantys asmenys turi būti instruktuoti, toks gaminys laikomas pavojingu sveikatai.

Pasak apelianto, taigi iÅ¡ esmės V. S. nesant privalomos gaminio instrukcijos ir neinstruktavęs nukentėjusiojo apie pirotechnikos gaminių naudojimÄ , nukentėjusiajam suteikė ir nesaugiÄ paslaugÄ , pažeidžiant Produktų saugos įstatymo 10 str. 1 p. numatytÄ paslaugų teikėjo pareigÄ teikti vartotojui tik saugiÄ paslaugÄ . Tai taip pat yra neteisėti veiksmai (pavojinga veika). Apeliantas pažymi, kad byloje taip pat nustatyta, jog sprogus pirotechnikos gaminiui nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y., kilo baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai.

Apeliantas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog V. S. neturėjo privalomos licencijos prekiauti pirotechnikos gaminiais, todėl jis apskritai neturėjo teisės tokių gaminių nukentėjusiajam perduoti (parduoti). Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, nustatinėdamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklę, iÅ¡kėlė klausimÄ , ar kiltų padariniai, jei nebÅ«tų padaryta pavojinga veika. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog jeigu V. S. nebÅ«tų pardavęs pirotechnikos gaminių, tai minėtas gaminys R.

K. rankose nebÅ«tų sprogęs. Taigi yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta, jog, jei nebÅ«tu padaryta pavojinga veika, padariniai nekiltų. Apeliantas mano, kad V. S. padaryta pavojinga veika yra bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis su jo rankoje sprogusiu pirotechnikos gaminiu elgėsi tinkamai, gaminys sprogo iÅ¡ karto po uždegimo. Tačiau teismo nuomone, priežastinis ryÅ¡ys Å¡ioje byloje nėra bÅ«tinas, per daug nutolęs. Teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad pirotechnikos gaminys sprogo dėl jo nekokybiÅ¡kumo, specifinio kokybės trÅ«kumo, nors prieÅ¡ tai nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties jis sprogo, be to, tokio tyrimo atlikti nėra ir galimybės (sprogusio gaminio ekspertizės atlikti neįmanoma).

Taigi teismas iÅ¡ esmės tarsi iÅ¡kėlė abejonę, ar pirotechnikos gaminys tikrai buvo nekokybiÅ¡kas. Pasak apelianto, tokiu bÅ«du padarinių kilimÄ galima susieti su keliomis priežastimis, o byloje konkrečiai nustatyta ir konstatuota neabejotina padarinių kilimo sÄ lyga - neteisėtas pirotechnikos gaminio perdavimas neturint licencijos prekiauti tokiais gaminiais. Å i nustatyta sÄ lyga laikytina ir padarinių kilimo priežastimi (bÅ«tinÄ jÄ , tiesiogine priežastimi, sÄ lygojusia padarinių atsiradimÄ ir buvusia kaltinamojo asmens neteisėtų veiksmų pasekme).

Apeliantas nurodo, jog darytina iÅ¡vada, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp V. S. veiksmų neteisėtai parduodant pirotechnikos gaminius ir padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo) visgi yra bÅ«tinasis, kadangi objektyviai bÅ«tent kaltininko veika yra nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai Å¡io priežastinio ryÅ¡io nelaikė bÅ«tinuoju, t. y. padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io nebuvimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl V. S. kaltės ir jos formos. Pasak apelianto, byloje konstatavus pavojingÄ V. S. veikÄ , atsižvelgiant į tai, jog teismas nepagristai nenustatė bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io, V. S. kaltė akivaizdi, kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: raÅ¡ytinė bylos medžiaga, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu (BK 16 str.). Apeliantas mano, kad dėl aukščiau nurodytų pagrindų ir motyvų pirmosios instancijos teismas privalėjo V.

S. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog V. S. atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas (BPK 115 str. 1 d.). Pasak apelianto, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo taip pat nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje V.

S. pavojinga veika, neteisėti veiksmai, pavojingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys yra konstatuoti, todėl net ir iÅ¡teisinus V. S. vien tik dėl bÅ«tinoje priežastinio ryÅ¡io nenustatymo (iÅ¡ esmės nustačius kitus nusikaltimo sudėties požymius), yra neteisinga, nesÄ Å¾ininga bei neprotinga iÅ¡ nukentėjusiojo priteisti proceso iÅ¡laidas. Juolab, kad ir nukentėjusysis dėl V. S. neteisėtų veiksmų ir pavojingos veikos patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ , o bandydamas apginti savo pažeistas teises, taip pat patyrė piniginiu iÅ¡laidų, kÄ nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniu skundu iÅ¡teisintasis V. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendį, paÅ¡alinant iÅ¡ jo iÅ¡vadÄ , jog yra nustatyta, kad V. S. R. K. pardavė ir perdavė pirotechninius gaminius. Apeliantas sutinka su galutiniu teismo sprendimu, tačiau nesutinka su kitomis teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog V. S. pardavė ir perdavė R. K. pirotechninius gaminius.

Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka. Pasak apelianto, teismas rėmėsi paties R. K. ir su juo akivaizdžiai susijusių liudytojų M. K. bei E. Z. parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu minėtų liudytojų parodymai prieštaravo vieni kitiems ir paties R. K. parodymams, taip pat ir dėl aplinkybių, tiesiogiai susijusių su tariamu pirotechninių gaminių pardavimu iš V. S. pusės. Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pats R. K. nurodo teisybės neatitinkančias aplinkybes, todėl tiek minėtų liudytojų, tiek paties R.

K. parodymai neturėjo bÅ«ti pagrindu tokiai teismo iÅ¡vadai atsirasti. Apeliantas mano, kad minėta teismo iÅ¡vada pažeidžia jo teises ir interesus. Atsiliepime į V. S. apeliacinį skundÄ privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. K. praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. Nukentėjusysis mano, kad V. S. praleido įstatyme numatytÄ procesinį terminÄ apeliaciniam skundui pateikti. Nukentėjusysis pažymi, kad paskutinė skundžiamo 2015 m. birželio 17 d. teismo nuosprendžio apskundimo diena buvo 2015 m. liepos 7 d., tuo tarpu V.

S. apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015 m. liepos 8 d., t. y., jau praleidus minėtÄ jį terminÄ . Nesant praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ ir svarbių praleidimo priežasčių, paduotas apeliacinis skundas apeliantui grÄ Å¾intinas. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. S. pardavė ir perdavė R. K. pirotechnikos gaminius, yra paremta ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat ir Å¡ratasvydžio žaidimo taisyklių nuotrauka, kurioje aiÅ¡kiai matyti, jog ties R.

K. pavarde (eil. Nr.

18) užfiksuotas įraÅ¡as ,,6 Lt“, kas patvirtina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, jog V. S. pardavė ir perdavė R. K. 6 pirotechnikos gaminius už 6 Lt, ir tai buvo pažymėta sÄ raÅ¡e. Duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytojai bÅ«tų susiję, kad bÅ«tų suinteresuotumas padėti nukentėjusiajam, byloje nėra. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo teismas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti teisme, yra nuoseklÅ«s, konkretÅ«s, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taringi, sutampa su byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga.

Tuo pačiu akivaizdžiai klaidingas yra ir apelianto V. S. teiginys, jog R. K. nurodo teisybės neatitinkančias aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo, jog nukentėjusiojo R. K. parodymai yra objektyvÅ«s ir teisingi, jais netikėti nėra pagrindo. Pasak nukentėjusiojo, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vada, jog V. S. pardavė ir perdavė R. K. pirotechnikos gaminius. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R.

K. bei jo atstovas prašė R. K. apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis V. S. ir jo gynėjas advokatas Dalius Povilius prašė V. S. patenkinti, o R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo R. K. bei iÅ¡teisintojo V. S. apeliaciniai skundai atmetami. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal teismų praktika, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nagrinėjamu atveju taip pat aktualu pastebėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.Atsižvelgdama į BPK 20 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles ir jų turinio aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje bei pagal paduotus apeliacinius skundus patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje sudarančių faktų nustatymo laikytinos pagrįstomis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku BPK numatyta tvarka gautų įrodymų iÅ¡nagrinėjimu ir jų visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. S. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl V. S. išteisinimo, civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir proceso išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo bei V.

S. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo: V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL dydžio baudÄ ; tenkinti R. K. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „T“ (duomenys pakeisti) civilinio ieÅ¡kovo R. K. naudai priteisti 257,67 EUR turtinę ir 3000 EUR neturtinę žalÄ ; atmesti V. S. gynėjo advokato Daliaus Poviliaus praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų (400 EUR) priteisimo iÅ¡ nukentėjusiojo R. K..BK 139 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (neteisėtÄ Å¾alingÄ fizinį poveikį kito žmogaus organizmui), bet ir padarinius (kitų asmenų nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir padarinių.R. K. kaltino V. S. tuo, kad jis 2014-11-09, apie 11.00 val., Å¡ratasvydžio žaidimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas licencijos prekiauti pirotechnikos priemonėmis, pardavė (perdavė) nukentėjusiajam R.

K. 6 vnt. saugumo reikalavimų neatitinkančius ir įstatymų nustatyta tvarka nepaženklintus pirotechnikos gaminius „Super power“ Sp. z.o.o., neinstruktavęs R. K. apie jų naudojimÄ , ko pasėkoje R. K. uždegus pirotechnikos gaminio „Super power“ Sp. z.o.o. degiklį, Å¡is pirotechnikos gaminys iÅ¡ karto po uždegimo sprogo R. K. deÅ¡inės rankos plaÅ¡takoje, padarant R. K. deÅ¡inės plaÅ¡takos I ir III pirÅ¡tų tolimųjų pirÅ¡takaulių atvirus lūžius, II pirÅ¡to plėštinę žaizdÄ , kraujosruvÄ odoje IV pirÅ¡te, kas bendrai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos I ir III pirÅ¡tų tolimųjų pirÅ¡takaulių atvirų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , jog V.

S. savo veiksmais, t. y. neturėdamas privalomos licencijos pardavė pirotechnikos priemonę nukentėjusiajam R. K., taip pažeisdamas 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-931 Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalių, 8 straipsnio 1, 2 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktų reikalavimus, taip pat 1999 m. birželio 1 d. Nr. VIII-1206 Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 10 straipsnio 1 punktÄ bei bendrÄ jį teisės principÄ â€“ protingumo principÄ , reiÅ¡kiantį asmens pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai ir sÄ Å¾iningai, t. y. buvo padaryta pavojinga veika.

IÅ¡teisintasis V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendį, paÅ¡alinant iÅ¡ jo iÅ¡vadÄ , jog yra nustatyta, kad V. S. R. K. pardavė ir perdavė pirotechninius gaminius. Å is praÅ¡ymas netenkinamas, kadangi minėtÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-85), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 62-64) nuosekliai nurodė, jog Å¡ratasvydžio žaidimo metu, po vieno iÅ¡ etapų, apie 11 val., jis iÅ¡ žaidimo instruktoriaus V.

S. nusipirko 6 pirotechninius gaminius už 6 Lt, tai buvo pažymėta žaidimo dalyvių sÄ raÅ¡e, jokių kitų pirotechnikos gaminių nukentėjusysis neturėjo. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas M. K. patvirtino, jog matė, kaip V. S. geltonos spalvos pirotechnikos gaminius pardavė R. K., juos V. S. atnešė iÅ¡ automobilio ir nukentėjusiajam perdavė po to, kai iÅ¡dalino ginklus, nukentėjusysis pirotechnikos gaminių įsigijo iki iÅ¡einant į žaidimo aikÅ¡telę (b. l. 64-65).

Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas E. Z. paaiÅ¡kino, jog jis petardas įsigijo jau prasidėjus žaidimui, kai atėjo pasipildyti Å¡ovinių, apie 9-9.30 val. Kai buvo atėjęs pasipildyti Å¡ovinių, matė, kaip nukentėjusysis pirko pirotechnikos gaminius, tai buvo apie 10.30 val. – 11.00 val. (b. l. 74). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojas E. Z. nukentėjusiojo R. K. asmeniÅ¡kai nepažįsta, žaidimo metu matė jį pirmÄ kartÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys bÅ«tų Å¡aliÅ¡ki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamÄ asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus, todėl nukentėjusiojo R.

K. ir liudytojų M. K. bei E. Z. parodymais abejoti nėra pagrindo. Be to, minėtų asmenų nurodytas aplinkybes, kad V. S. R. K. pardavė ir perdavė pirotechninius gaminius, patvirtina ir 2014-11-09, 9.30 val., Å¡ratasvydžio žaidimų taisyklių nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, jog ties R. K. pavarde, skiltyje „Kamuoliukai“ užfiksuotas įraÅ¡as „6 Lt“ (b. l. 7), kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, jog jis iÅ¡ V. S. nusipirko 6 pirotechninius gaminius už 6 Lt ir tas buvo pažymėta sÄ raÅ¡e. Tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam R.

K. buvo padaryti atitinkami sveikatos sutrikdymai, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3994/14 (01), kurioje nurodyta, jog R. K. padaryti dešinės plaštakos I ir III pirštų tolimųjų pirštakaulių atviri lūžiai, II piršto plėštinė žaizda, kraujosruva odoje IV piršte, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2014-11-09) bei aplinkybėmis (sprogus petardai). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos I ir III pirštų tolimųjų pirštakaulių atvirų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 12-14).Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius pavojingos veikos požymius ir esant BK numatytų padarinių, tai susieti reikia priežastiniu ryšiu.

Priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . Priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas yra nustatymas fakto, ar įstatyme apraÅ¡yta ir asmens padaryta veika buvo bÅ«tina BK numatytų padarinių kilimo sÄ lyga.

Tuo tikslu keliamas klausimas, ar kiltų padariniai, jei nebÅ«tų padaryta pavojinga veika. BÅ«tinosios sÄ lygos taisyklė nustatoma atmetant situacijoje paeiliui kiekvienÄ iÅ¡ galimų padarinių atsiradimo sÄ lygų, t. y. kiekvienÄ iÅ¡ nustatytų pavojingų veikų, ir paliekant visas kitas tikėtinas padarinių kilimo sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad, jeigu V. S. nebÅ«tų pardavęs pirtotechnikos gaminių R. K., tai minėtas sprogmuo R.

K. rankoje nebÅ«tų sprogęs, tačiau toks priežastinis ryÅ¡ys nėra bÅ«tinasis. Pažymėtina, kad priežastinis ryÅ¡ys bÅ«na bÅ«tinasis arba atsitiktinis. BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys yra bÅ«dingas ir dėsningas vidinis reiÅ¡kinių ryÅ¡ys – jis yra iÅ¡ anksto numatomas. Atsitiktinis priežastinis ryÅ¡ys yra nebÅ«dingas, nedėsningas vidinis reiÅ¡kinių ryÅ¡ys, kai per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia padarinių, tačiau tam tikromis, retomis, o gal net nepasikartojančiomis sÄ lygomis, prisidėjus kažkokiai papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojingų padarinių.

Išvada apie atsitiktinį priežastinio ryšio pobūdį leidžia teigti nesant priežastinio ryšio baudžiamuoju teisiniu požiūriu, nes priežastinis ryšys baudžiamojoje teisėje siejamas tik su būtinuoju priežastiniu ryšiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi pirotechnikos gaminys sprogo nukentėjusiojo rankoje dėl jo nekokybiškumo. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje taip pat nustatyta, jog šratasvydžio žaidimo metu buvo naudojama ir daugiau tokių pirotechnikos gaminių, tačiau rankose jie niekam nesprogo, o eksperto vertintas analogiškas gaminys įvertintas kaip techniškai tvarkingas.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tarp iÅ¡teisintojo V. S. padarytos veikos, perduodant nukentėjusiajam R. K. pirotechnikos gaminius, ir R. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nėra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io, kadangi petarda sprogo, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos nuosprendyje, dėl jos specifinio kokybės trÅ«kumo. Taigi tarp iÅ¡teisintojo padarytos veikos ir nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra atsitiktinis priežastinis ryÅ¡ys, kuris neturi baudžiamosios teisinės reikÅ¡mės. Atsižvelgiant į tai, V.

S. pagrįstai iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., požymių. BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., požymių, nukentėjusiojo R.

K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys V. S. darbdaviui UAB „T“ (duomenys pakeisti) dėl 257,67 € turtinės žalos atlyginimo ir 3000 € neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso iÅ¡laidas turi daug panaÅ¡umų su bylinėjimosi iÅ¡laidų institutu civiliniame procese.

Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2014).

Pažymėtina, jog privataus kaltinimo byloje svarstant proceso iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ privataus kaltintojo, iÅ¡ieÅ¡kotinų iÅ¡laidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiÅ¡kimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaiÅ¡tÄ laikÄ teikiant teisinę pagalbÄ ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis, o taip pat ir turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo trukmę ir sudėtingumÄ , į tai, kad advokatas Dalius Povilius atstovavo du asmenis (V.

S. ir civilinį atsakovÄ UAB „T“ (duomenys pakeisti)) tame pačiame procese, kad nukentėjusysis taip pat patyrė iÅ¡laidas bandydamas apginti savo galimai pažeistas teises, pagrįstai nutarė advokato D. Poviliaus praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti 400 € proceso iÅ¡laidų V. S. naudai iÅ¡ nukentėjusiojo R. K., pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad0 pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V.

S. nepadarė BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo R. K. bei iÅ¡teisintojo V. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Rosita Patackienė Teisėjai                                                                                                                                           Vladislavas Lenčikas                                                                                                                                            Leonarda GurevičienėNuoraÅ¡as