Legislator Case Law & Legislation
A-552-2815-12 AI generated

A-552-2815-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-552-2815-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

2004 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 4085 B. N. buvo informuota, kad Mickūnų kadastro vietovėje laisvo žemės fondo nėra ir dėl likusio ploto buvo siūloma apsispręsti pasirenkant kitą vietovę. Būtent šis tikrovės neatitinkantis pranešimas ir sudarė prielaidas bei pagrindą tolesniems teisių pažeidimams, susijusiems su nuosavybės teisių į turtą atkūrimu B. N. Mano, kad nuosavybės teisės turėjo ir privalėjo būti atkurtos į visą faktiškai B. N. naudojamą namų valdos (įskaitant sodą, daržą ) užimamą sklypą.

Legislator headnote

AI generated

A-552-2815-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A552 -2815/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00138-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. F.,

atsakovo atstovei Lilijai Krezub,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. F. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-7624-41 dalį, kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens A. M. nuosavybės teisėmis.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18297 pareiškėjos motinai B. N. buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 0,12 ha žemės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,12 ha žemės sklypą namų valdai Mickūnų miestelyje, Mickūnų seniūnijoje Vilniaus rajone. Tuo pačiu sprendimu buvo nuspręsta, kad nuosavybės teises į 0,90 ha žemės bus atkurtos vėliau. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 4085 B. N. informavo, kad Mickūnų kadastro vietovėje laisvo žemės fondo nėra, todėl dėl likusio ploto buvo siūloma apsispręsti pasirenkant kitą vietovę. 2005 m. lapkričio 14 d. B. N. padovanojo pareiškėjai minėtą 0,12 ha žemės sklypą. Pareiškėja paaiškino, jog buvo pakviesta dalyvauti ženklinant A. M. priklausančio sklypo ribas. Tačiau iš pateikto kvietimo nebuvo aišku, kurioje vietoje yra A. M. žemės sklypas, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar pareiškėjos teisės ir interesai galimai nėra pažeidžiami. Dėl šios priežasties prašė atidėti A. M. priklausančio sklypo ribų ženklinimą ir kadastrinių matavimų atlikimą bei pateikti išsamius dokumentus, patvirtinančius A. M. nuosavybės teisių į žemės sklypą įgijimo pagrindą, taip pat žemės sklypo planą. Atkreipė dėmesį, kad atsakymas į pateiktas pastabas iki šiol nėra gautas. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18297 nuosavybės teisės buvo atkurtos tik iš dalies, t. y. tik į 0,12 ha namų valdos sklypą, o daugiau nei 40 metų yra naudojamas didesnis žemės sklypas, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui teikė prašymą dėl naudojamo žemės sklypo pirkimo. Į 2011 m. birželio 30 d. prašymą buvo atsakyta 2011 m. rugsėjo 27 d. raštu nurodant, kad naudojamo žemės sklypo parduoti nėra galimybės dėl to, kad jis yra suprojektuotas Vilniaus r. Mickūnų sen. Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-7624-41 ir nuosavybės teisės į jį yra įregistruotos VĮ Registrų centre. Pabrėžė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 7 d. raštu atsisakė suteikti informaciją apie kitiems asmenis priklausantį žemės sklypą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime (b. l. 52-55) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. kreipėsi su prašymu į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių suprojektuoti žemės sklypą Vilniaus r., Mickūnų mst., prie tvenkinio. A. M. prašymu jam buvo suprojektuotas žemės sklypas, žemės sklypo projektinis Nr. 1139, plotas 0,25 ha. Minėto žemės sklypo ribas ir plotą A. M. suderino parašu Mickūnų kadastro vietovės teritorijoje 2005 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštyje. Informacija apie viešą Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymą buvo pateikta vietinėje spaudoje ir Mickūnų seniūnijoje. Viešas projekto pristatymas vyko nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. kovo 27 d. Viešo svarstymo rezultatų aptarimas vyko 2006 m. balandžio 7 d. (svarstymo protokolas Nr. 06). Kiekvienas suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir pareiškėja, turėjo teisę pareikšti pastabas ir pretenzijas, tačiau viešo svarstymo rezultatų aptarime nedalyvavo ir pastabų nepateikė. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 4085 B. N. buvo informuota, kad Mickūnų kadastro vietovėje laisvos žemės fondo nėra, nes įvertinus žemės poreikį pagal pateiktas piliečių išvadas tapo aišku, kad visiems pretendentams Mickūnų mst. žemės neužteks. Atkreipė dėmesį, kad A. M. išvada yra 1999 m. 10 eiliškumo, o B. N. - 2002 m. 10 eiliškumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 147) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog dar 2008 metais buvo nuvykęs pas pareiškėją, kur supažindino su visais jo nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog ji tiksliai nežinanti, kur yra A. M. žemės sklypas, yra nepagrįstas. Pabrėžė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 2.3-7624-41 yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu (b. l. 172-176) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus r. žemėtvarkos skyrių suprojektuoti žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Mickūnų mst., prie tvenkinio. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 2.3-3569-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3246-41 patvirtinto Vilniaus rajono Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ buvo paskelbta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, patvirtintos teritorijos, parinktos Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti charakteristika ir ribos (1 priedas); patvirtinti piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, įsigyti asmeninio ūkio žemę ir pan., sąrašai, patvirtintas laisvos valstybinės žemės (LVŽ) plotų žiniaraštis. Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo viešo svarstymo rezultatų 2006 m. balandžio 7 d. aptarimo protokole Nr. 06 nustatyta, jog viešas projekto pristatymas vyko nuo 2006 m. kovo 17 d. iki 2006 m. kovo 27 d. Į žemėtvarkos projekto papildymą viešo svarstymo su visuomene rezultatų aptarimą kviesti asmenys per projekto svarstymo 2006 m. kovo 17 d. – 2006 m. kovo 27 d. laikotarpį raštiškai pareiškę pasiūlymus, pretenzijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir pareiškėja ar prieš tai jo motina B. N., turėjo teisę pareikšti pastabas ir pretenzijas, tačiau viešo svarstymo rezultatų aptarime nedalyvavo ir pastabų nepateikė.

Laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad 2011 m. birželio 20 d. kvietimo Nr. 1B-3006-(1.4) neaiškus turinys buvo kliūtis dalyvauti paženklinant A. M. priklausančio sklypo ribas. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčijamas 0,03 ha žemės sklypas patenka į 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise registruotas trečiojo suinteresuoto asmens A. M. vardu (VĮ Registro centro Vilniaus filialo 2008 m. vasario 25 d. pažymėjimas; VĮ Registro centro 2012 m. gegužės 10 d. duomenys). Įregistravimo pagrindu nurodytas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 2.5-41-27269. Atkreipė dėmesį, kad servitutai nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, be to, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. 2.5-41-27269, kurio pagrindu įregistruotos asmens nuosavybės teises, nenuginčytas. Todėl teismas padarė išvadą, kad bylos rašytiniais įrodymais pareiškėja neįrodė, jog ji turėjo įstatyminę pirmenybę prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį įsigyti ginčijamą 0,0300 ha žemės sklypą (t. y. teisės aktų; prašymų pateikimo dėl žemės įsigijimo; išvadų pateikimo: A. M. - 1999 m. B. N. – 2002 m.; eiliškumo grupės: A. M. - 1999 m. 10 eiliškumo grupė; B. N. – 2002 m. 10 eiliškumo grupė, aspektais).

Teismas nurodė, kad pareiškėja terminą skundui pateikti prašo skaičiuoti nuo 2011 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 48SS-(14.48.45).-3356 gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 13 d., nes tik iš šio laiško jai tapo aišku, jog savo teises būtina ginti kreipiantis į teismą. Įvertinęs susirašinėjimą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos 2011 m. spalio 5 d. prašyme Nacionalinei žemės tarnybai yra akcentuojama, jog iš institucijos 2011 m. rugsėjo 27 d. atsakymo jai yra suprantama, kad atsisakyta patenkinti prašymą dėl papildomo žemės sklypo, esančio greta jai priklausančio sklypo. Atsižvelgiant į tai nusprendė, jog terminas skundui paduoti teismui skaičiuotinas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. Padarė išvadą, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodomos termino praleidimo priežastys, nepateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Teismas taip pat pabrėžė, kad aptartos aplinkybės ir oficialiuose raštuose, dokumentuose minėti teisės aktai nenumato galimybės parduoti 0,03 ha žemės (t. y. kai ši žemė nuosavybės teisė priklauso A. M.) pareiškėjai. Pažymėjo, kad skundas atmestinas ir dėl praleisto termino.

III. Pareiškėja A. F. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 179-182), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Iš esmės pakartojo skunde teismui pateiktus argumentus.

Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2004 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 4085 B. N. buvo informuota, kad Mickūnų kadastro vietovėje laisvo žemės fondo nėra ir dėl likusio ploto buvo siūloma apsispręsti pasirenkant kitą vietovę. Būtent šis tikrovės neatitinkantis pranešimas ir sudarė prielaidas bei pagrindą tolesniems teisių pažeidimams, susijusiems su nuosavybės teisių į turtą atkūrimu B. N. Mano, kad nuosavybės teisės turėjo ir privalėjo būti atkurtos į visą faktiškai B. N. naudojamą namų valdos (įskaitant sodą, daržą ) užimamą sklypą.

2. Teismas nepasisakė dėl rašytinio įrodymo, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš kurio matyti, jog A. M. suformuoto sklypo dalis patenka į B. N. faktiškai naudotą ir vėliau apeliantei perleistą žemės sklypo dalį. Taip pat iš šio protokolo matyti, kad visas apeliantės naudojamas sklypas aptvertas tvora, kuri pastatyta prieš keletą dešimtmečių, nes tokiu sklypu šeima naudojasi daugiau nei 40 metų.

3. Kadangi apeliantė buvo kviečiama dalyvauti atliekant matavimus, galėjo daryti tik prielaidą, jog A. M. žemės sklypas kažkurioje iš apeliantės sklypo pusių. Prašė atidėti A. M. priklausančio sklypo ribų ženklinimą ir kadastrinių matavimų atlikimą bei pateikti išsamius dokumentus, kurie patvirtintų A. M. nuosavybės teisių į žemės sklypą (konkretizuoti sklypo vietą) įgijimo pagrindą, tačiau sprendžiant iš atvykusių atlikti matavimus asmenų veiksmų 2011 m liepos 1 d. į apeliantės prašymus atsižvelgta nebuvo. Be pagrindo buvo teigiama, kad ją dominančią informaciją ji neva galėjo gauti susisiekus telefonu, kadangi, kaip yra žinoma, telefoninė informacija (t. y. jos turinys) negali būti pateikta kaip rašytinis įrodymas, o tai, jog net į kelis raštiškus paklausimus negavo jokio atsakymo iki šiol, tik patvirtina faktą, jog nebuvo siekiama bendradarbiauti ir išsiaiškinti situacijos, o tik vilkinamas procesas.

4. Nesutinka su teismo argumentais, kad apeliantė neturėjo prieš A. M. pirmenybės teisės, todėl esą jam pagrįstai buvo suformuotas sklypas. Kadangi atliekant pirminius matavimus nė dėl B. N. kaltės nebuvo atlikti viso naudojamo žemės sklypo matavimai, o įstatyme nėra numatyta jokių kliūčių tam, kad būtų buvusi atkurta nuosavybės teisė ne į matininko neaišku kokiu pagrindu pažymėtą dalį sklypo, o į šiuo atveju visą faktiškai namų valdai naudotą sklypą. Atkreipia dėmesį į tai, kad į suinteresuotam asmeniui suformuotą sklypą patenka ir apeliantės naudojamas šulinys – tai buvo nustatyta ir patvirtinta bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė.

5. Mano, kad terminas skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo pateikta prašyta informacija, susijusi su ginčo dalyku, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 48SS- (14.48.45).-3356 gavimo dienos (nuo 2011 m. gruodžio 13 d.), nes tik iš šio rašto turinio tapo aišku, jog savo teises būtina ginti kreipiantis į teismą, o tinkamam reikalavimui suformuluoti prašomų dokumentų nebus pateikti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 187-189) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Iš B. N. nuosavybės į žemę, mišką, vandens telkinį įrodančių dokumentų bylos matyti, kad dar 1999 m. B. N. savo valia ir lėšomis atliko 0,12 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. 1999 m. rugsėjo 5 d. B. N. pasirašė Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane M 1:500, tuo išreikšdama sutikimą dėl paženklinto žemės sklypo ploto ir ribų. Vadovaujantis minėtais matavimais ir B. N. 2002 m. birželio 3 d. prašymu, kuriame išreiškė pageidavimą padengti namų valdos žemės sklypą ir pridėjo minėtą 0,12 ploto žemės sklypo planą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,12 ha žemės.

2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog ji turėjo pirmenybę prieš A. M. įsigyjant žemės sklypo dalį. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 29 punkte nustatyta, kad tai pačiai eiliškumo grupei priskirti pretendentai į pretendentų sąrašą įrašomi pagal pažymos dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį, prašymų pirkti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, patikėjimo teise valdyti ar kompensuoti už trūkstamą žemės plotą gavimo žemėtvarkos skyriuje registracijos datą ir numerį. A. M. išvada yra gauta 1999 m. sausio 20 d. Nr. 694 10 eiliškumo, o B. N. 2002 m. gegužės 29 d. Nr. 9 10 eiliškumo. Ši faktą patvirtina žymos minėtų piliečių išvadose.

3. Apeliantė 2011 m. birželio 30 d. kreipėsi su prašymu dėl žemės pirkimo Mickūnų mstl. šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį jai buvo atsakyta 2011 m. rugsėjo 27 d., nurodant, kad naudojamo žemės sklypo parduoti nėra galimybės dėl to, kad jis suprojektuotas Mickūnų kadastro vietovės žemės reformos projekte ir nuosavybės teisės į jį įregistruotos VĮ Registrų centre. Mano, kad terminas skundui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. rugsėjo 27 d., kadangi būtent šiuo raštu apeliantė buvo informuota, kad jos pageidaujamas pirkti žemės sklypas yra suprojektuotas kitam asmeniui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia tuo, kad jam priklausantis žemės sklypas randasi Nekilnojamojo kultūros vertybių teritorijos apsaugos zonoje, iš kurio 22 arai yra apaugę želdiniais, o 3 arai – dirvožemis. Pagal geografinę padėtį, 135 ilgio krantinė prie tvenkinio tinka tik kultūrinei, sportinio meistriškumo, sveikatingumo ir poilsio veiklai vykdyti. Todėl tokiai visuomeninei veiklai, nesiekiant pelno trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo 6 sportines kanojas, 15 porų slidžių, 1 vandens dviratį, 2 turistines palapines, sunkumų kilnojimo inventorių, yra gavęs leidimą iš Aplinkos apsaugos ministerijos elingui statyti. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jam priklausantis žemės sklypas netinkamai suformuotas ir kad trečiasis suinteresuotas asmuo iki sprendimo dėl žemės sklypo priėmimo nebuvo atvykęs apžiūrėti jam priklausančio žemės sklypo. Pažymi, kad jau nuo 1965 m. jis irklavo šiame tvenkinyje ir jo iniciatyvos dėka tvenkinys buvo išvalytas. Pažymi, kad 2012 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos atstovui atvykus patikrinti teisme ginčijamos 3 arų žemės naudojimo ir būklės, jis apeliantės nebuvo įleistas į žemės sklypą. Dėl apeliantės veiksmų yra nebaigti ginčo žemės sklypo geodeziniai matavimai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negali statyti statinio, jam trukdoma tęsti suplanuotą veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto, kuriuo buvo patvirtintas kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas, dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamo akto dalimi, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurio dalimi iki šiol, kaip jos namų valda, faktiškai naudojasi pareiškėja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nėra ir nebuvo pretendentė atkurti nuosavybės teises, jos motina B. N. nebuvo įstatymo nustatyta tvarka jai perleidusi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei nebuvo įgaliojusi ją atstovauti nuosavybės teisių atkūrimo ar namų valdos žemės sklypo privatizavimo procese. Tai reiškia, kad vienintelis teisėtas pagrindas, iš kurio pareiškėja gali kildinti savo reikalavimą – namų valdos žemės sklypo naudojimas, remiantis 2005 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp E. N., B. N. ir A. F..

Kaip matyti iš minėtos dovanojimo sutarties, pareiškėja įgijo nuosavybę į 0,12 ha žemės sklypą. Nors ji teigia maniusi, kad jai padovanota visa faktiškai naudojama ir tvora aptverta namų valda, tačiau vertinant tokio sandorio sudarymo aplinkybes iš vidutiniškai išsilavinusio ir pakankamai rūpestingo asmens pozicijos, pareiškėja turėjo suprasti, kad jai padovanota tik 0,12 ha žemės sklypas su jame esančiais statiniais, juolab kad žemės sklypo planas buvo pridėtas prie dovanojimo sutarties, pareiškėja sutartyje patvirtino, jog susipažino su dovanojamojo turto būkle ir pretenzijų neturi.

Šalys neginčija faktinės aplinkybės, kurią patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kad pareiškėja nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu, kurio apie 0,03 ha patenka į ginčo aktu suprojektuotą žemės sklypą A. M. Tačiau faktinis žemės naudojimas savaime nesukuria teisių ir pareigų tiek žemės naudotojui, tiek žemės reformą vykdančiai institucijai. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra rengiamas pagal tuo metu paduotus piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, pirkti ar nuomotis žemės sklypus. Iki ginčijamo akto priėmimo pareiškėja nebuvo išreiškusi valios pirkti ar nuomotis šią žemės sklypo dalį, esančią šalia jos teisėtai valdomos namų valdos, todėl atsakovas pagrįstai laikė ginčo plotą laisva valstybine žeme ir joje galėjo projektuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti kitiems piliečiams, kurie iki to laiko nustatyta tvarka buvo pateikę reikalingus dokumentus.

Pažymėtina, jog vertinant pareiškėjos, kaip ginčo žemės sklypo savininkės, teisės ginčyti administracinius aktus šioje byloje apimtį, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad asmens, naujo nekilnojamojo turto savininko, teisė ginčyti administracinį aktą yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės (LVAT byla Nr. A11-863/2007). Todėl byloje buvo būtina nustatyti, ar B. N., kuriai ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, tuo metu pageidavo atkurti nuosavybės teises į didesnio ploto namų valdos žemės sklypą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atkuriant nuosavybės teises į tuo metu naudojamą namų valdos žemės sklypą, B. N. sutiko su jo plotu bei ribomis, pretenzijų nereiškė, pasirašė ir žemės sklypo planą, ir jo kadastrinius matavimus, neginčijo 2004 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 2.5-41-18297. Turint omenyje, kad žemės sklypo plane, kuris buvo parengtas B. N. iniciatyva, buvo aiškiai pažymėtos jo ribos, kadastrinių matavimų byloje bei žemės sklypo paženklinimo akte nurodyta sklypo savininko teisė servituto pagrindu naudotis kitame sklype esančiu šuliniu, atmestini pareiškėjos argumentai, jog B. N. nesuprato, į kokį žemės sklypą ir kokiomis sąlygomis yra atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja negali įgyti daugiau teisių už buvusį sklypo savininką, ji pati nėra ir nebuvo nuosavybės teisių atkūrimo proceso subjektas, todėl byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės, susijusios su A. M. ir B. N. dokumentų pateikimo data bei eiliškumu Mickūnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte nėra teisiškai reikšmingos.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo pareiškėjos skundo teismui paduoti termino eigos pradžią nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. Kadangi pareiškėja skundžia ne atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, o konkretų administracinį aktą, tai terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo to laiko, kai pareiškėja gavo pakankamai duomenų apie skundžiamo akto esmę ir turinį. Tokia data laikytina 2011 m. gruodžio 7-22 dienos, kai A. F. gavo atsakymus į savo užklausimus iš atsakovo ir VĮ „Registrų centras“, kuriuose buvo nurodytas tiek skundžiamas aktas, tiek asmuo, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, tiek ir kitos esminės aplinkybės, reikalingos administracinei bylai pradėti. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi laiku ir pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su termino skundui paduoti praleidimu, iš sprendimo šalintini.

Paminėtas sprendimo trūkumas nekeičia jo esmės, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. F. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius