2019-10-16 Nr. AB-19760-3-62-3-00385-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1012-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00385-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno teritorinės muitinės, ir Kauno teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 118S/2016 „Dėl sulaikytų prekių“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 118S-2016); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2017 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 1A-27 „Dėl T. J. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-27); 3) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno teritorinės muitinės, atlyginti pareiškėjui 118,96 Eur turtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 2 d. jis atvyko į Kybartų muitinės kelio postą su automobiliu „Ford Econoline E150", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis). Žodine deklaracija informavo muitinės tarnybą, kad veža 290 litrų dyzelinių degalų, kurie supilti į automobilio gamintojo sumontuotus standartinius plastikinius kuro bakus. Muitinės tarnyba pareiškė pretenziją, kad vienas kuro bakas gali būti nestandartinis, o sumontuotas papildomai ir už 157,3 litrus dyzelinio kuro, kuris tariamai buvo vežamas nelegaliai, priskaičiavo 75 Eur muito mokesčio. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutiko, kadangi automobilį pirko su 2 kuro bakais, kurie yra visiškai vienodi ir sumontuoti automobilio gamintojo. Kilus ginčui, buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 006455 ir sulaikytas automobilis. Po 10 dienų automobilis buvo grąžintas, tačiau talpoje buvę 157,3 litrai dyzelinių degalų konfiskuoti. Muitinė pareikalavo pateikti automobilio gamintojo ar kitų kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad degalų bakai buvo standartiniai ir kokia yra jų talpa. Šių reikalavimų įvykdyti pareiškėjas neturėjo galimybės, kadangi automobilis pagamintas 1985 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, t. y. prieš 31 metus ir patvirtinti jo techninių parametrų nėra galimybės. Pareiškėjas kreipėsi į teismo antstolę, kuri 2017 m. sausio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. l, nurodė, kad automobilyje 2 degalų bakai yra sumontuoti gamykliškai (standartiškai) ir jie nėra savadarbiai. Muitinė su minėta išvada nesutiko ir pagal gautą informaciją iš automobilių kompanijos „Ford“ įgalioto atstovo Suomijoje nurodė, jog ginčo automobilis gali turėti tik 35 galonų (132,7 litrų) stacionarų degalų baką. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada buvo klaidinanti ir nepagrįsta, joje minimas visiškai kitos modifikacijos automobilis, todėl Muitinė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo automobilyje buvo sumontuotas negamyklinis (nestandartinis) degalų bakas nepateikė.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno teritorinės muitinės, (toliau – ir atsakovas) ir atsakovas Kauno teritorinė muitinė pateiktame atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, jog Muitinės Kybartų kelio poste 2016 m. spalio 2 d. buvo patikrintas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atvykstantis automobilis, vairuojamas pareiškėjo. Pareiškėjas žodžiu deklaravo, kad veža 290 litrų dyzelinių degalų. Patikrinimo metu posto pareigūnai nustatė, kad automobilyje buvo sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų degalų bakas su 157,3 litrais dyzelinių degalų. Už šį įvežamą degalų kiekį buvo apskaičiuoti importo mokesčiai (75,00 Eur), tačiau pareiškėjas atsisakė apskaičiuotus mokesčius sumokėti, todėl 2016 m. spalio 2 d. surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 006455, pagal kurį sulaikytas automobilis ir 157,3 litrai dyzelinių degalų.

Muitinė Sprendimu Nr. 118S/2016 nusprendė 2016 m. spalio 2 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 006455 sulaikytus dyzelinius degalus (157,3 litro) konfiskuoti, o automobilį grąžinti pareiškėjui. Muitinė nusprendė netaikyti mokestinės lengvatos (atleidimo nuo importo muito ir kitų mokesčių) ir apmokestinti pareiškėjo gabentą kuro kiekį (157,73 litrus), motyvuodama, kad kuras gabentas nestandartiniame bake. Pagal teisės aktų reikalavimus mokestinė lengvata (atleidimas nuo importo muito, akcizo ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)) yra taikoma tik tuo atveju, kai kuras gabenamas automobilio gamintojo stacionariai pritvirtintose talpyklose, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ar šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu, ir šios talpyklos yra nurodytos atitinkamo automobilio techninėje dokumentacijoje.

Šiuo atveju, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta jo automobilio standartinio kuro bako (bakų) talpa. Kaip pagrindimą, jog automobilyje yra gamintojo sumontuoti standartiniai kuro bakai pareiškėjas atsakovui nurodė, kad jis nusipirko tokį automobilį (su 2 kuro bakais). Mokestinio ginčo metu pareiškėjas pateikė antstolės J. J. 2017 m. sausio 5 d. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 1, tačiau atsakovo teigimu, šis dokumentas neįrodo, kad pareiškėjo automobilyje esantys kuro bakai atitinka Tarybos 2009 m. lapkričio 16 d.

Reglamente (EB) Nr. 1186/2009 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009) nurodytą standartinio bako sąvoką, ši išvada grindžiama tik internetiniuose portaluose fizinių asmenų pateikta informacija, kur nurodoma, kad jų automobiliuose yra 2 bakai. Jokia gamintojo ar specialisto, turinčio tam reikiamą kvalifikaciją, informacija apie ginčo transporto priemonėje esančius degalų bakus ir jų sumontavimo laiką bei būdą antstolė nesiremia. Atsakovas vadovaujasi „Ford“ įgalioto atstovo Suomijoje pateikta informacija, kad automobilis gali turėti tik 35 galonų (132,7 litrų) stacionarų degalų baką.

Taigi, atsakovas teigė, kad ginčo automobilis standartiškai gali turėti tik 1 baką, o 2 bakus gali turėti tik tuo atveju, jeigu automobilis buvo papildomai modifikuotas (sumontuojant antrą baką), bet ne gamintojo, o kitos įmonės. Atsakovo nuomone, netikėti šia gamintojo atstovo pateikta informacija nebuvo pagrindo, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir atliktos ekspertizės aktas. Muitinė taip pat pažymėjo, jog deklaruojamos prekės vertė žodinėje muitinės deklaracijoje nebuvo nurodyta. Muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo metu kurą įvertino 48,86 Eur ir nuo šios vertės paskaičiavo mokesčius.

Taigi, mokėtini mokesčiai yra 75 Eur, kurių pareiškėjas muitinio tikrinimo metu nesumokėjo. Skunde nurodytas 118,96 Eur žalos dydis menamas, t. y. pareiškėjas tokios sumos nebuvo sumokėjęs.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu.

6. Muitinės departamentas nurodė, kad Muitinė pagrįstai nusprendė netaikyti mokestinės lengvatos (atleidimo nuo importo muito ir kitų mokesčių) ir apmokestino pareiškėjo gabentą kuro kiekį (157,73 litrus), motyvuojant, kad kuras gabentas nestandartiniame bake. Pagal teisės aktų reikalavimus mokestinė lengvata (atleidimas nuo importo muito, akcizo ir PVM) buvo taikoma tik tuo atveju, kai kuras gabenamas automobilio gamintojo stacionariai pritvirtintose talpyklose, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ar šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu, ir šios talpyklos buvo nurodytos atitinkamo automobilio techninėje dokumentacijoje. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta jo automobilio standartinio kuro bako (bakų) talpa. Mokestinio ginčo metu pareiškėjas pateikė antstolės J. J. 2017 m. sausio 5 d. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 1, tačiau šis dokumentas neįrodė, kad pareiškėjo automobilyje buvę kuro bakai atitiko Reglamente (EB) Nr. 1186/2009 nurodytą standartinio bako sąvoką, ši išvada buvo grindžiama tik internetiniuose portaluose fizinių asmenų pateikta informacija, kur nurodyta, kad jų automobiliuose yra 2 bakai. Jokia gamintojo ar specialisto, turinčio tam reikiamą kvalifikaciją, informacija apie ginčo transporto priemonėje buvusius degalų bakus ir jų sumontavimo laiką bei būdą antstolė nesirėmė. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai vadovaujasi „Ford“ įgalioto atstovo Suomijoje pateikta informacija, kad automobilis galėjo turėti tik 35 galonų (132,7 litrų) stacionarų degalų baką. Taigi, Muitinės departamento vertinimu, ginčo automobilis standartiškai galėjo turėti tik 1 baką, o 2 bakus galėjo turėti tik tuo atveju, jeigu automobilis buvo papildomai modifikuotas (sumontuojant antrą baką), bet ne gamintojo, o kitos įmonės. Muitinės departamentas nurodė, kad netikėti šia gamintojo atstovo pateikta informacija nebuvo pagrindo, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir atlikta ekspertizė.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimą Nr. 118S/2016 ir Sprendimą Nr. 1A-27, kitoje dalyje skundą atmetė. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 373,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei grąžino pareiškėjui 209,42 Eur dydžio permoką už ekspertizės atlikimą iš Kauno apygardos administracinio teismo depozitinės sąskaitos.

8. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 20 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1286(17) (toliau – ir Ekspertizės aktas) pateikta ekspertų išvada, jog tyrimui pateikto automobilio „Ford Econoline E150“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje ir vidurinės dalies kairėje pusėje sumontuoti 2 plastikiniai fabrikinės gamybos bakai, skirti montuoti tokiuose, kaip pateiktas tyrimui automobilis „Ford Econoline E150“, automobiliuose. Tačiau nustatyti ar tyrimui pateikto automobilio bakai buvo sumontuoti gamintojo (t. y. nustatyti, ar būtent tokių (tokios komplektacijos) bakų montavimas pateikto modelio automobilyje „Ford Econoline E150“ numatytas gamintojo) nebuvo galima, kadangi nebuvo tai nurodančių požymių.

9. Teismo vertinimu, byloje buvo objektyvūs ir patikimi duomenys: antstolės J. J. 2017 m. sausio 5 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, jog automobilyje yra sumontuoti 2 kuro bakai, kurie yra nesavadarbiai, standartiniai ir abiejų tvirtinimas yra vienodas; Ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad automobilio galinėje dalyje ir vidurinės dalies kairėje pusėje sumontuoti 2 plastikiniai fabrikinės gamybos (nesavadarbiai) bakai, skirti montuoti tokiuose, kaip pateiktas tyrimui automobilis „Ford Econoline E150“, automobiliuose, kad trečios kartos E serijos „Ford“ automobiliai buvo gaminami nuo 1975 iki 1991 metų skirtingomis modifikacijomis (E150/250/350) montuojant kėbulo elementus ant skirtingo ilgio rėmų, kad šios serijos automobiliuose buvo numatyta galimybė komplektuoti automobilį su 2 kuro bakais: pagrindiniu baku automobilio galinėje dalyje už galinio tilto ir papildomu kuro baku automobilio kairėje pusėje ties viduriu (kaip ir sumontuota ginčo automobilyje), tačiau kai kurie automobiliai buvo komplektuojami ir su 1 kuro baku – iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog automobilyje sumontuoti 2 bakai yra standartiniai, fabrikinės gamybos (nesavadarbiai), skirti montuoti tokiuose, kaip pateiktas tyrimui automobilis „Ford Econoline E150“, automobiliuose.

10. Teismo nuomone, „Ford“ įgalioto atstovo Suomijoje pateikta informacija, kad ginčo automobilis gali turėti tik 35 galonų (132,7 litrų) stacionarų degalų baką, tuo atveju, jei minėta transporto priemonė buvo modifikuota, sumontuojant papildomą degalų baką, rekomenduojama gauti „papildomo“ degalų bako sertifikatą iš įmonės, kuri modifikavo degalų sistemą, tik rekomenduoja (bet neįpareigoja) gauti „papildomo“ degalų bako sertifikatą iš įmonės, kuri modifikavo degalų sistemą. Tačiau įgalioto atstovo pateiktoje informacijoje nėra konkrečiai nurodytas ginčo automobilio „Ford Econoline E150“ modelis, pateikta informacija tik apie kitas „Bronco“ / “Econoline“ /F serijos transporto priemones. Taigi, teismo vertinimu, jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog ginčo automobilyje buvo sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų talpos degalų bakas, atsakovas teismui nepateikė ir byloje nebuvo.

11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamus Sprendimą Nr. 118S/2016 ir Sprendimą Nr. 1A-27 laikė nepagrįstais, neteisėtais, todėl naikintinais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

12. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno teritorinės muitinės, 118,96 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią patyrė dėl 157,3 litrų degalų konfiskavimo. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtino, jog 2016 m. spalio 2 d. pareiškėjas žodžiu deklaravo (žodinė muitinės deklaracija Nr. 6KKK20151644), kad gabena 290 litrų dyzelinių degalų (automobilio kuro bakuose) ir 10 litrų dyzelinių degalų (kilnojamojoje talpoje). Deklaruojamos prekės vertė žodinėje muitinės deklaracijoje Nr. 6KKK20151644 nėra nurodyta. Muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo metu kurą įvertino 48,86 Eur ir nuo šios vertės paskaičiavo mokesčius (A00 (muitas) 2 Eur, 100 (akcizas) – 52 Eur, B00 (PVM) – 21 Eur). Taigi, teismas nustatė, kad mokėtini mokesčiai buvo 75 Eur, kurių pareiškėjas muitinio tikrinimo metu nesumokėjo. Teismas pažymėjo, kad turėtos žalos dydis turėtų būti lygus kainai, už kurią tikėtina Rusijos Federacijoje buvo įsigytas kuras, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydį pareiškėjas teismui nepateikė. Pažymėjo, kad konfiskuoti 157,3 litro dyzeliniai degalai yra saugomi 3-čio atvirojo tipo muitinės sandėlyje ir gali būti grąžinti pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas neįrodė nei žalos egzistavimo fakto, nei žalos dydžio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę žalą, todėl skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismo vertinamas, kaip nepagrįstas ir atmestas.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 1027,43 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėjo patirta bendra bylinėjimosi išlaidų suma buvo 560,08 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad iš trijų pareiškėjo keliamų reikalavimų, skundas buvo tenkintas dalyje dėl dviejų reikalavimų (panaikinti ginčijami sprendimai), o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimas atmestas, teismo vertinimu, proporcinga bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina iš atsakovo, buvo 373,39 Eur ((560,04:3) x 2) (ABTĮ 40–41 str.).

14. Teismas nurodė, kad ekspertizė šioje byloje buvo paskirta ir pareiškėjas teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi įpareigotas padengti jos atlikimo išlaidas, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. gegužės 28 d. prašymą, su tikslu nustatyti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Nustatyta, kad atliktos ekspertizės vertė – 190,58 Eur. Pareiškėjas pateikė duomenis, jog už ekspertizę avansu buvo sumokėjęs 400 Eur į Kauno apygardos administracinio teismo sąskaitą. Teismas įvertino, kad pareiškėjui turi būti grąžinama 209,42 Eur dydžio permoka. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas pareiškėjo naudai priimtas iš esmės remiantis minėtos ekspertizės aktu, teismas nurodė, kad likusi pareiškėjo išlaidų už ekspertizės atlikimą dalis (190,58 Eur) turi būti priteista jo naudai iš atsakovo.

III. 15. Atsakovas Kauno teritorinė muitinė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, paliekant galioti Sprendimą Nr. 1 A-27 ir Sprendimą 118S/2016.

16. Muitinės nuomone, įvertinus byloje esančius rašytinius dokumentus (Ekspertizės akto išvadą, kad nustatyti ar tyrimui pateikto automobilio bakai yra sumontuoti gamintojo, t. y. nustatyti, ar būtent tokių (tokios komplektacijos) bakų montavimas pateikto modelio automobilyje numatytas gamintojo, negalima, kadangi tai nėra nurodančių požymių), darytina išvada, kad pareiškėjo vairuoto automobilio vienas kuro bakas nėra laikytinas „standartiniu“, kaip tai numatyta Reglamente (EB) Nr. 1186/2009.

17. Muitinė nurodo, kad šiame ginče dėl mokestinės lengvatos taikymo nesant nenuginčijamų įrodymų dėl kuro talpų „standartiškumo“, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjo, kaip asmens, kuris nori, kad jam būtų pritaikyta mokesčio lengvata, prievolę įrodyti, jog pastarojo atžvilgiu tokia lengvata gali būti taikoma. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-201/2011, aiškindamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nurodė, jog pagal šį straipsnį įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Muitinės nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis turi teisę į mokestinę lengvatą.

18. Muitinės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, neįvertino byloje esančių įrodymų ir byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, ir tuo pagrindu neteisėtai panaikino ginčijamus sprendimus.

19. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, neatitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas išlaidas susijusias su atsiliepimo surašymu.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į ginčo esmę ir laikydamasis betarpiškumo principo ištyrė visus įrodymus nagrinėdamas bylą, t. y. buvo išklausyti šalių paaiškinimai, įsigilinta į šalių pateiktus rašytinius įrodymus – Muitinės pateiktą „Ford“ įgalioto atstovo Suomijoje pateiktą informaciją, pareiškėjo pateiktą antstolės J. J. 2017 m. sausio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 1, Ekspertizės aktą. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra išsamus ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

21. Pareiškėjas pažymi, kad nors Muitinė nurodo, jog patikrinimo metu posto pareigūnai, nustatė, kad automobilyje yra sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų degalų bakas su 157,3 litrais dyzelinių degalų, bet nenurodo, kuris bakas yra nestandartinis, t. y., ar kuro bakas sumontuotas galinėje automobilio dalyje už galinio tilto ar kuro bakas esantis automobilio kairėje pusėje, ties automobilio viduriu. Taip pat Muitinė teismui nenurodo, kokiais būdais ir priemonėmis remdamiesi muitinės pareigūnai nustatė, kad sumontuotas kuro bakas yra nestandartinis. Pareiškėjo nuomone, tikėti tokiu atsakovo argumentu, nėra pagrindo, kadangi Muitinė nepateikė jokių įrodymų, kaip nustatė, jog automobilyje sumontuotas kuro bakas yra nestandartinis ir nėra duomenų, kuris iš dviejų sumontuotų kuro bakų automobilyje yra nestandartinis.

22. Pareiškėjas pažymi, kad įgalioto „Ford“ atstovo pateiktoje informacijoje nėra nurodytas ginčo automobilio „Ford Ecoline EI50“ modelis, informacija yra pateikiama apie kitas „Bronco“ / „Ecoline“ /F serijos transporto priemones. Tačiau Muitinė apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent pirmosios instancijos teismas teigia, jog administracinėje byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, kad ginčo automobilyje buvo sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų talpos degalų bakas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas bando interpretuoti šias aplinkybes savo naudai, bei nurodo, kad teismas pilnai ištyręs aplinkybes dėl įgalioto „Ford“ atstovo informacijos apie „Bronco“ / „Ecoline“ / F transporto priemones, priimtame sprendime pasisako kitaip, negu teigiama apeliaciniame skunde, taigi, jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog ginčo automobilyje buvo sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų talpos degalų bakas, atsakovas teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės Sprendimo Nr. 118S/2016 ir Muitinės departamento Sprendimo Nr. 1A-27 teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

24. Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste 2016 m. spalio 2 d. buvo patikrintas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atvykstantis automobilis „Ford Econoline E150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas pareiškėjo. Pareiškėjas žodžiu deklaravo, kad veža 290 litrų dyzelinių degalų. Patikrinimo metu posto pareigūnai nustatė, kad automobilyje yra sumontuotas papildomas 160 litrų talpos degalų bakas, kuris, atsakovo Kauno teritorinės muitinės teigimu, yra nestandartinis, o jame buvo 157,3 litrai dyzelinių degalų. Už šį įvežamą degalų kiekį buvo apskaičiuoti 75 Eur importo mokesčių suma (2 Eur muito, 52 Eur akcizų ir 21 Eur PVM). Pareiškėjas atsisakė apskaičiuotą mokesčių sumą sumokėti, todėl 2016 m. spalio 2 d. buvo surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 006455, pagal kurį sulaikytas minėtas automobilis „Ford Econoline E150“ ir 157,3 litrai dyzelinių degalų.

25. Muitinė Sprendimu Nr. 118S/2016 nusprendė 2016 m. spalio 2 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 006455 sulaikytus dyzelinius degalus (157,3 litro) konfiskuoti, o automobilį grąžinti pareiškėjui.

26. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Muitinės Sprendimo Nr. 118S/2016, Sprendimu Nr. 1A-27 pareiškėjo skundą atmetė.

27. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai Muitinė nusprendė netaikyti pareiškėjui mokestinių lengvatų (atleidimo nuo muito, akcizų ir PVM) ir apmokestinti jo gabenamų degalų kiekį (157,73 litrus), motyvuodama tuo, jog degalai gabenti nestandartiniame transporto priemonės kuro bake.

28. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be importo muitų į Bendrijos muitų teritoriją galima įvežti degalus standartiniuose transporto priemonių bakuose. Standartiniais bakais, kaip nustato šio straipsnio 2 dalies c punktas, vadinami bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu.

29. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 37 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka importo PVM neapmokestinamos keleivių atgabenamos prekės, jeigu jos neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos keleiviams leista įsivežti be importo mokesčių.

30. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos atgabenamos į Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo akcizų.

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – ir Taisyklės), kurios yra priimtos įgyvendinant minėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Akcizų įstatymo nuostatas, 101.1. punkte numatyta, jog importo PVM ir akcizais neapmokestinamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas.

32. Pagal minėtuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas mokestinės lengvatos (atleidimas nuo muito, akcizų ir PVM) gali būti taikomos tik tuomet, kai degalai yra gabenami stacionariose transporto priemonės kuro talpyklose (standartiniuose transporto priemonės kuro bakuose), kurias transporto priemonėje yra įrengęs gamintojas.

33. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra pažymima, jog formuluotės, kurios vartojamos apibūdinti numatytus atleidimo nuo mokesčio atvejus, turi būti aiškinamos griežtai, kadangi jos yra leidžiančios nukrypti nuo bendrojo principo, pagal kurį konkrečiu mokesčiu prekės ar paslaugos turi būti apmokestinamos (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1990 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. C-185/89; 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. C-395/04; 2002 m. birželio 20 d. sprendimas C‑287/00; 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas C‑498/03; 2006 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. C‑419/02; 2006 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. C-286/03).

34. Įvertinus šią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo poziciją, 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 107 straipsnio 1 dalies, Akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 37 straipsnio, Taisyklių 101.1. punkto kontekste, darytina išvada, jog šių teisės normų nuostatos, nustatančios išimtį iš bendrų taisyklių, negali būti aiškinamos plečiamai.

35. Mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti atitinkama mokesčio lengvata, turi pagrįsti ir pateikti įrodymus, kad jis pagrįstai ja pasinaudojo. Šiuo aspektu akcentuotina, kad įrodinėjimo našta dėl mokestinės lengvatos taikymo tenka būtent mokesčių mokėtojui.

36. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamus administracinius aktus, motyvuojant tuo, kad atsakovas (mokesčių administratorius) nepateikė jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog ginčo automobilyje buvo sumontuotas papildomas nestandartinis 160 litrų talpos kuro bakas, neteisingai aiškino įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčio mokėtojo taisykles. Šiuo atveju, ne mokesčių administratorius privalėjo pagrįsti faktą, jog pareiškėjui priklausančioje transporto priemonėje įrengtas antras (papildomas) kuro bakas nėra standartinis (stacionarus), tačiau pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis (nemokėti muito, akcizų bei PVM), už degalus, kurie buvo antrame (papildomame) jo automobilio kuro bake, privalėjo pateikti įrodymus, jog antrasis (papildomas) kuro bakas yra standartinis (stacionarus) ir yra įrengtas gamintojo.

37. Pareiškėjas mokestinių lengvatų taikymo pagrįstumui patvirtinti pateikė antstolės J. J. 2017 m. sausio 5 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 1 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog automobilio „Ford Econoline E150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du degalų bakai yra sumontuoti gamykliniu būdu (standartiškai). Kaip matyti iš šio protokolo turinio antstolė tokią išvadą priėjo vizualiai apžiūrėjusi automobilį bei remdamasi internetiniais šaltiniais (užsienio šalių automobilininkų forumais, kuriuose nurodyta, jog tokio modelio automobiliai buvo komplektuojami su dviem kuro bakais bei internete patalpintomis automobilių „Ford Econoline“, pagamintų 1985-1989 metais nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti tokie automobiliai yra su dviem kuro užpylimo angomis) (b. l. 21).

38. Pirmosios instancijos teismo paskyrimu byloje buvo atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte ekspertai pateikė išvadą, jog tyrimui pateikto automobilio „Ford Econoline E150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinėje dalyje ir vidurinės dalies kairėje pusėje sumontuoti 2 plastikiniai fabrikinės gamybos bakai, skirti montuoti tokiuose, kaip pateiktas tyrimui automobilis „Ford Econoline E150“, automobiliuose, tačiau nustatyti ar tyrimui pateikto automobilio bakai yra sumontuoti gamintojo (t. y. nustatyti, ar būtent tokių (tokios komplektacijos) bakų montavimas pateikto modelio automobilyje „Ford Econoline E150“ numatytas gamintojo) negalima, kadangi nėra tai nurodančių požymių (b. l. 143-145).

39. Nei Protokole, nei eksperto išvadoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklausančiame automobilyje antrą (papildomą) kuro baką įrengė būtent gamintojas ar antro (papildomo) kuro bako įregimas yra nurodytas gamintojo techninėje dokumentacijoje, išduotoje šiam automobiliui. Nors protokole ir ekspertizės akte užfiksuota, jog pareiškėjo automobilyje sumontuoti 2 bakai yra standartiniai, fabrikinės gamybos (nesavadarbiai), skirti montuoti tokiuose automobiliuose, kaip ir pareiškėjo automobilis, bet tai yra tik netiesioginiai duomenys, kuriais remiantis galima prielaida, jog pareiškėjo automobilyje antrą (papildomą) kuro baką galbūt galėjo sumontuoti ir gamintojas, tačiau šie duomenys tiesiogiai nepatvirtina fakto, jog pareiškėjo automobilyje antrąjį (papildomą) kuro baką, kuriame gabenami degalai buvo apmokestinti, įrengė būtent gamintojas ar šis kuro bakas buvo numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje. Taigi, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų neginčijamai patvirtinančių tai, kad antrasis (papildomas) kuro bakas jam priklausančioje transporto priemonėje buvo įrengtas gamintojo, t. y. nepateikus faktinių duomenų neginčijamai patvirtinančių sąlygų, būtinų mokestinėms lengvatoms taikyti, buvimą, Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti importo mokesčius (muitą, akcizą, PVM) už degalus, gabenamus minėtame jam priklausančios transporto priemonės kuro bake. Todėl naikinti ginčijamus administracinius sprendimus nėra pagrindo.

40. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir nepagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus, dėl to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundas dalyje dėl Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 118S/2016 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 1A-27 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

41. Atmetus pirmosios instancijos teismui paduotą pareiškėjo skundą, nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Todėl pakeičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo T. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjui T. J. 209,42 Eur, sumokėtus už ekspertizės atlikimą, iš Regionų apygardos administracinio teismo depozitinės sąskaitos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė