6fbc6871-df30-4e07-85ea-ec80e9989f57 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-966/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12250-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; (S) 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u o S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistųjų P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V.

B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo: P. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 204 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 MGL (500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį 204 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. S. civilinis ieškinys dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad: 1.1. P. U. nuo 2015 m. vasario 24 d. bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinės vieta, adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir atsakingas už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti:

1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siÅ«lyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos pažymėjimÄ svetimu prekių ženklu bei jos realizavimÄ : įmonės produktų vadovei V.

B. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d., jo nurodymu supilsčius hidraulinę alyvÄ Ä¯ 1000 litrų talpÄ bei jo paruoÅ¡tais lipdukais pažymėjus jÄ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nedidelį prekių kiekį - svetimu prekių ženklu, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtÄ 1000 litrų talpos hidraulinę alyvÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurios taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kurios atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios prekės 1000 litrų talpos žemiausia rinkos kaina yra 1 500 Eur; 1.2.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje P. U., nuo 2015 m. vasario 24 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atsakingas už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Ženklo savininkas, vadovaudamasis Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti:

1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siÅ«lyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos pažymėjimÄ svetimu prekių ženklu bei jos realizavimÄ : įmonės produktų vadovei V.

B. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 20 d. jo nurodymu supilsčius hidraulinę alyvÄ Ä¯ 1000 litrų talpÄ bei jo paruoÅ¡tais lipdukais pažymėjus jÄ (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nedidelį prekių kiekį - svetimu prekių ženklu, t. y. (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtÄ 1000 litrų talpos hidraulinę alyvÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kurios taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų, kurios atitinkamo teisėto gamintojo gaminamos originalios prekės 1000 litrų talpos žemiausia rinkos kaina yra 1500 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta jų pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, liudytojų A. Ž., L. S., V. Č., V. T. parodymais, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis.

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. (toliau – ir nuteistosios atstovė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, į 1 000 litrų talpos IBC konteinerį iÅ¡ 5 vnt. 200 litrų statinių perpilta alyva nebuvo falsifikuota, tai buvo ta pati alyva „(duomenys neskelbtini)“. IBC 1 000 litrų talpos konteineris su alyva „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta tik tam, kad matytųsi Å¡ios alyvos gamintojas, jos charakteristikos, paskirtis ir pan., ir tai niekaip neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos Å«kinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju leidimas svetimu prekių ženklu pažymėti prekes ir pateikti jas realizuoti reikalingas nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį yra nuteista nepagrįstai. 3.2.

Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – hidraulinė alyva) (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta neturint leidimo. Byloje yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 2–11 dienomis vykę susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadybininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. van der L., kurio esmė ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laimėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkursÄ , užsakė 27 kubinius metrus alyvos, A.

G. paprašė atsiųsti originalių Å¡ios alyvos etikečių, kurios dedamos ant IBC konteinerių ar statinės, turint galvoje tai, kad alyvÄ reikės iÅ¡pilstyti ir pažymėti. Jam buvo atsakyta, kad dėl kokybės priežasčių jiems negali iÅ¡siųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių. Tuomet paaiÅ¡kėjo, kad kadangi Å¡is užsakymas buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje sistemoje, įvyko klaida ir vietoje TNB alyvos buvo pristatyta analogiÅ¡ka „(duomenys neskelbtini)“ alyva.

Kilo problema, kadangi alyva TNB turi MB patvirtinimÄ (duomenys neskelbtini), t. y. jÄ galima naudoti automobiliuose Mercedes Benz, tuo tarpu pristatyta „(duomenys neskelbtini)“ alyva tokio patvirtinimo neturi. Viename iÅ¡ laiÅ¡kų (2016 m. rugpjūčio 15 d. 13:56) M. van der L. nurodė, kad problemos nėra, nes „(duomenys neskelbtini)“ produktas yra paremtas tokia pačia priedų technologija kaip ir TNB produktas, skirtumas tas, kad TNB produktas turi oficialų patvirtinimÄ , todėl laikytina, kad klientui pristatomas produktas turi MB patvirtinimÄ (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 21 d. 16.21 val. elektroniniu laiÅ¡ku A.

G. prašė atsiųsti oficialų laiÅ¡kÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats produktas, kaip ir TNB bei TNB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes (juodas ant balto). Atsakant į tai, 2016 m. rugpjūčio 11 d. 21:01 buvo atsiųstas elektroninis laiÅ¡kas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta alyva „(duomenys neskelbtini)“ vietoje “ (duomenys neskelbtini)“, nors tai nebuvo tiesa. LaiÅ¡ke buvo nurodyta, kad „Negaliu pagaminti etikečių, nes jei iÅ¡siųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti Å¡io proceso kokybės. Taigi, mÅ«sų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes.

SiÅ«lau pasigaminti savo etiketes“. 3.3. Skunde pažymima, kad apie šį susiraÅ¡inėjimÄ buvo informuojami tiek prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), tiek P. U. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Å is tokį susiraÅ¡inėjimÄ suprato kaip leidimÄ pasigaminti etiketes su prakės ženklu, kÄ ir padarė. IÅ¡ 2018 m. liepos 13 d. P. U. atsiųsto elektroninio laiÅ¡ko „gamintojo laiÅ¡kas, neteisingas (duomenys neskelbtini) produkto etiketės naudojimas“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo uždrausta ant „(duomenys neskelbtini)“ produkto klijuoti etiketes su TNB informacija, t. y. nurodyti, kad tai TNB produktas, tačiau, prekės ženklo savininkui akivaizdžiai matant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant IBC konteinerių klijuoja savos gamybos „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo lipdukus, to daryti nedraudė.

Todėl galima teigti, kad prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo turėdama įmonės (duomenys neskelbtini) leidimÄ ir jai neprieÅ¡taraujant. PrieÅ¡taravimai atsirado po to, kai Å¡i įmonė nutraukė santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ esmės tik dėl to, kad buvo klaidingai manoma, jog prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas pažymint ir parduodant falsifikuotÄ produktÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas tokiÄ galimybę motyvuotai atmetė, t. y. nustatė, kad Å¡iuo prekės ženklu buvo pažymėtas originalus „(duomenys neskelbtini)“ produktas. 3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis turėtų bÅ«ti priimtas ir dėl to, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos juridinis asmuo veikia, veiklos ir be jų veiklos iÅ¡ viso bÅ«tų neįmanoma. Å iuo atveju aptarto susiraÅ¡inėjimo duomenys, jo eiga yra pakankami konstatuoti, kad P. U. suprato, kad leidimas buvo duotas, t. y. sÄ Å¾iningai klydo.

Tokiu atveju pripažintina, kad P. U. negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista nepagrįstai, kadangi jos vardu ir interesais veikusio asmens P. U. veiksmuose nėra vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių – subjektyviosios pusės, t. y. tyčios. 3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ , apkaltinamieji nuosprendžiai bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 204 straipsnyje, buvo priimti tik tuo atveju, jei pažymėtos ar pateiktos realizuoti prekės buvo klastotės, padirbiniai.

Praktikos, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl originalios prekės pažymėjimo atitinkamu ženklu, nors ir be sutikimo, nepavyko rasti. Be to, nors padariniai nėra bÅ«tinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimÄ svarbu nustatyti ir tai, kiek padaryta veika yra pavojinga. Nusikaltimo pavojingumas yra vienas iÅ¡ kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymÄ .

Å iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai originaliÄ prekę pažymėjo jos pačios originaliu ženklu be savininko sutikimo, taip pat be savininko sutikimo jÄ pateikė realizuoti, tačiau tokie veiksmai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių, sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. U. gynėjas advokatas Aidas Mažeika (toliau – ir nuteistojo gynėjas) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Skunde nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, į 1 000 litrų talpos IBC konteinerį iÅ¡ 5 vnt. 200 litrų statinių perpilta alyva nebuvo falsifikuota, tai buvo ta pati alyva „(duomenys neskelbtini)“. IBC 1 000 litrų talpos konteineris su alyva „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta iki tam, kad matytųsi Å¡ios alyvos gamintojas, jos charakteristikos, paskirtis ir pan., ir tai niekaip neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningos Å«kinės ar komercinės veiklos praktikai, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju leidimas svetimu prekių ženklu pažymėti prekes ir pateikti jas realizuoti reikalingas nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį yra nuteista nepagrįstai. 4.2.

Nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – hidraulinė alyva) (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta neturint leidimo. Byloje yra pateiktas 2016 m. rugpjūčio 2–11 dienomis vykę susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkto vadybininko A. G. ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. van der L., kurio esmė ta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laimėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkursÄ , užsakė 27 kubinius metrus alyvos, A.

G. paprašė atsiųsti originalių Å¡ios alyvos etikečių, kurios dedamos ant IBC konteinerių ar statinės, turint galvoje tai, kad alyvÄ reikės iÅ¡pilstyti ir pažymėti. Jam buvo atsakyta, kad dėl kokybės priežasčių jiems negali iÅ¡siųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių. Tuomet paaiÅ¡kėjo, kad kadangi Å¡is užsakymas buvo atliktas „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje sistemoje, įvyko klaida ir vietoje TNB alyvos buvo pristatyta analogiÅ¡ka „(duomenys neskelbtini)“ alyva.

Kilo problema, kadangi alyva TNB turi MB patvirtinimÄ 228.51, t. y. jÄ galima naudoti automobiliuose Mercedes Benz, tuo tarpu pristatyta „(duomenys neskelbtini)“ alyva tokio patvirtinimo neturi. Viename iÅ¡ laiÅ¡kų (2016 m. rugpjūčio 5 d. 13:56) M. van der L. nurodė, kad problemos nėra, nes „(duomenys neskelbtini)“ produktas yra paremtas tokia pačia priedų technologija kaip ir TNB produktas, skirtumas tas, kad TNB produktas turi oficialų patvirtinimÄ , todėl laikytina, kad klientui pristatomas produktas turi MB patvirtinimÄ 228.51. 2016 m. rugpjūčio 21 d. 16.21 val. elektroniniu laiÅ¡ku A.

G. prašė atsiųsti oficialų laiÅ¡kÄ , kad „(duomenys neskelbtini)“ yra tas pats produktas, kaip ir TNB bei TNB „(duomenys neskelbtini)“ etiketes (juodas ant balto). Atsakant į tai, 2016 m. rugpjūčio 11 d. 21:01 buvo atsiųstas elektroninis laiÅ¡kas, patvirtinantis, kad buvo pristatyta alyva „(duomenys neskelbtini)“ vietoje “ (duomenys neskelbtini)“, nors tai nebuvo tiesa. LaiÅ¡ke buvo nurodyta, kad „Negaliu pagaminti etikečių, nes jei iÅ¡siųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti Å¡io proceso kokybės. Taigi, mÅ«sų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes.

SiÅ«lau pasigaminti savo etiketes“. 4.3. Skunde pažymima, kad apie šį susiraÅ¡inėjimÄ buvo informuojami tiek prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini), tiek P. U. el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini). Å is tokį susiraÅ¡inėjimÄ suprato kaip leidimÄ pasigaminti etiketes su prakės ženklu, kÄ ir padarė. IÅ¡ 2018 m. liepos 13 d. P. U. atsiųsto elektroninio laiÅ¡ko „gamintojo laiÅ¡kas, neteisingas (duomenys neskelbtini) produkto etiketės naudojimas“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo uždrausta ant „(duomenys neskelbtini)“ produkto klijuoti etiketes su TNB informacija, t. y. nurodyti, kad tai TNB produktas, tačiau, prekės ženklo savininkui akivaizdžiai matant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant IBC konteinerių klijuoja savos gamybos „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo lipdukus, to daryti nedraudė.

Todėl galima teigti, kad prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo turėdama įmonės (duomenys neskelbtini) leidimÄ ir jai neprieÅ¡taraujant. PrieÅ¡taravimai atsirado po to, kai Å¡i įmonė nutraukė santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ esmės tik dėl to, kad buvo klaidingai manoma, jog prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojamas pažymint ir parduodant falsifikuotÄ produktÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas tokiÄ galimybę motyvuotai atmetė, t. y. nustatė, kad Å¡iuo prekės ženklu buvo pažymėtas originalus „(duomenys neskelbtini)“ produktas. 4.4. Skunde pažymima, kad Å¡iuo atveju P. U. veikoje nėra vieno iÅ¡ inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių – subjektyviosios pusės, t. t. tyčios. Aptartas susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu, jo eiga yra pakankami konstatuoti, kad P. U. suprato, jog leidimas žymėti prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ duotas buvo, t. y. sÄ Å¾iningai klydo, tokiu atveju negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio. 4.5.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ , apkaltinamieji nuosprendžiai bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 204 straipsnyje, buvo priimti tik tuo atveju, jei pažymėtos ar pateiktos realizuoti prekės buvo klastotės, padirbiniai. Praktikos, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl originalios prekės pažymėjimo atitinkamu ženklu, nors ir be sutikimo, nepavyko rasti. Be to, nors padariniai nėra bÅ«tinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimÄ svarbu nustatyti ir tai, kiek padaryta veika yra pavojinga.

Nusikaltimo pavojingumas yra vienas iÅ¡ kriterijų, apsprendžiančių baudžiamosios atsakomybės taikymÄ . Å iuo atveju originali prekė buvo pažymėta jos pačios originaliu ženklu be savininko sutikimo, taip pat be savininko sutikimo ji buvo pateikta realizuoti, tačiau tokie veiksmai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių, sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas Aidas Mažeika palaikė apeliaciniuose skunduose pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir argumentus, prašė apeliacinius skundus tenkinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai tenkinami.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį skundžia nuteistieji P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama V.

B., tačiau abu apeliaciniai skundai savo turiniu, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvais bei reiÅ¡kiamais praÅ¡ymais yra tapatÅ«s. Skunduose praÅ¡oma priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas originalus produktas, P. U. buvo įsitikinęs, kad leidimas žymėti prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“ duotas buvo, todėl Å¡iuo atveju nenustatytas vienas iÅ¡ BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčia.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl apeliacinių skundų pasisako bendrai.

7. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais ir nuteisti dėl to, kad P. U., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , pažeisdamas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas, neturėdamas prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai organizavo 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos, kurios atitinkamo teisėto gamintojo originalios prekės 1000 litrų žemiausia rinkos kaina yra 1 500 Eur, pažymėjimÄ svetimu prekių ženklu bei jos realizavimÄ . ApraÅ¡yta veika kvalifikuota pagal BK 204 straipsnio 2 dalį.

8. BK 204 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė žalos. Už Å¡iÄ veikÄ atsako ir juridinis asmuo (BK 204 straipsnio 3 dalis). Å io nusikaltimo dalykas – kitam asmeniui priklausantis (svetimas) prekės ar paslaugų ženklas, kuris saugomas įstatymų nustatyta tvarka, bei tokiu ženklu pažymėtos prekės. Tik panaÅ¡us į saugomÄ prekių ir paslaugų ženklÄ , tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali bÅ«ti Å¡io nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas ir tokio ženklo naudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį.

BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia tik veikimu vienu ar keliais šių alternatyvių būdų:

a) nedidelio prekių kiekio pažymėjimu svetimu prekių ženklu neturint leidimo, b) svetimu prekių ženklu pažymėtų nedidelio prekių kiekio pateikimu realizuoti neturint leidimo, c) pasinaudojimu svetimu paslaugų ženklu neturint leidimo. Prekių pažymėjimas svetimu prekių ženklu reiÅ¡kia tokio svetimo prekių ženklo patalpinimÄ (užraÅ¡ymÄ , iÅ¡siuvinėjimÄ , įspaudimÄ , priklijavimÄ ir pan.) ant pačios prekės arba ant prekės etiketės ar prekės pakuotės. Prekių pateikimas realizuoti reiÅ¡kia tokių svetimu prekių ženklu pažymėtų, prekių perdavimÄ (parduodant, dovanojant, mainant ar pan.) trečiajam asmeniui arba tokių veiksmų su svetimu prekių ženklu pažymėtomis prekėmis atlikimÄ , kurie aiÅ¡kiai demonstruoja siekį tokias prekes platinti tretiesiems asmenims (prekių atvežimas į prekybos sandėlį, parduotuvę ar turgų, jų eksponavimas pardavimui, iÅ¡dalinimas prekybos agentams, prekių platintojams ir pan.).

Å io nusikaltimo subjektyviajai pusei bÅ«dinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neturėdamas leidimo svetimu prekės ženklu žymi prekes ar pateikia jas realizuoti arba naudojasi svetimu paslaugų ženklu ir dėl to ženklo savininkas ar teisėtas naudotojas ar kiti tretieji asmenys gali patirti žalÄ , Å¡ių pasekmių nori arba sÄ moningai leidžia joms atsirasti.

9. BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra tie prekių ir paslaugų ženklai, kurie saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais saugomais prekių ir paslaugų ženklais yra laikomi:

a) teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kompetentingoje institucijoje įregistruoti prekių ir paslaugų ženklai;

b) ženklai, kurie yra kompetentingai institucijai (Valstybiniam patentų biurui) paduotos paraiÅ¡kos registruoti ženklÄ objektas;

c) ženklai, kurie yra Lietuvos Respublikos galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas;

d) ženklai, kurie Lietuvos Respublikoje yra pripažinti plačiai žinomais (saugomi net neįregistruoti). Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

10. Nuteistasis P. U. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, kad alyva buvo perpiltÄ Ä¯ vienÄ 1000 litrų talpos tarÄ ir pažymėta atspausdinta etikete su „(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu jo nurodymu. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima didmenine prekyba eksploataciniais skysčiais, alyva, tepalais, juos importuoja į LietuvÄ , skirsto, iÅ¡vežioja Lietuvos rinkoje esantiems klientams.

Su (duomenys neskelbtini) įmone, vadovaujama P. K., bendradarbiavimÄ pradėjo nuo 2016 m. vasario mėnesio. Pagal sutartį pirkdavo jų produkcijÄ , pažymėtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ prekiniu ženklu. Produkcija visada bÅ«davo gaunama tarose, pažymėtose minėtu prekiniu ženklu. Buvo atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvÄ pirko autocisternose, alyva tada atvažiuoja be taros, tada perpilama į taras. Tada bÅ«davo atspausdinamas informacinis lapas, techninis dokumentas, kad žinoti, kokia produkcija yra taroje.

Kai kuriems klientams alyvÄ yra vežę autocisternose, produkcijÄ yra pylę į tas pačias 1000 litrų talpos taras, dėję nefirmines etiketes. Sutartyje apie etiketes nieko nebuvo paraÅ¡yta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartÄ yra pirkusi palaidÄ alyvÄ , jÄ pylė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 1000 litrų talpas ir klijavę specifikacijÄ , kad visiems bÅ«tų aiÅ¡ku, kas tai per produktas. Atspausdintame dokumente matėsi, kas yra gamintojas. Tai darydavo ne tam, kad kažkÄ suklaidinti, o kaip tik dėl to, kad bÅ«tų aiÅ¡kumas dėl produkto.

Sutartyje tokios tvarkos, kas turi pasirÅ«pinti originalios prekės ženklais, nebuvo paraÅ¡yta. Tai nei karto nebuvo aptarta. Jeigu įmonė nupirktų iÅ¡ to gamintojo ir ant jo produkcijos uždėtų kito gamintojo prekinį ženklÄ , tada jau bÅ«tų neatitinkantys dalykai. Tačiau taip nebuvo. Sutartyje nebuvo numatyta, į kokias talpas reikia pilti, konkrečių reikalavimų nebuvo numatyta. Jokio papildomo apraÅ¡ymo, tvarkos, susitarimo, žymėjimo konkretaus niekada nebuvo. Pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo gavusi.

Pasitaikydavo atvejų, kai įmonė turėdavo vienokį kiekį alyvos, o klientui reikia kitokio kiekio produkcijos. Tikrai buvo, kai perpylė produktÄ Ä¯ reikiamo kiekio tarÄ . Prekės ženklas atitinka informacijÄ , kas yra talpos viduje. Perpylus produktÄ iÅ¡ vienos taros į kitÄ , prekės ženklas atitiko. Minima 1000 litrų talpa, kuriÄ jų įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra „(duomenys neskelbtini)“ produktas, lydintys dokumentai visi buvo „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo.

ProdukcijÄ , kuriÄ iÅ¡pilstė, apraÅ¡ymas atitiko. Kai atvežama produkcija, lipdukai kartu nebÅ«na. BÅ«na krovinio dokumentai – sÄ skaita, krovinio važtaraÅ¡tis, saugos duomenų lapas ir techninis pasas. Kai produkcija buvo perkama autocisternomis, gamintojas etikečių neduodavo. Pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu (2018 m. gruodžio 20 d.) mano, jog tuo metu fiziÅ¡kai sandėlyje originalios 1000 litrų talpos neturėjo, turėjo 5 talpas po 200 litrų. IÅ¡ penkių talpų alyvÄ perpylė į 1000 litrų talpÄ , atliko žymėjimÄ , uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombas ant taros ir nuvežė klientui.

Sutartyje niekada nebuvo aptarta ženklinimo tvarka. Buvo vienintelis kartas, kai jų bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pati užklausė, o jie atsakė. Ant kubinio (1000 litrų talpos) konteinerio įmonėje buvo atspausdintas informacinio pobūdžio dokumentas, kuris realiai parodo, kas tai yra per produktas. Ant 1000 litrų talpos konteinerio yra užklijuojamas lipdukas, nes produktas negali būti be jokio užrašo (4 t., b. l. 107–111, 146, 147).

11. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su (duomenys neskelbtini) įmone pagrindu pirko alyvÄ . Alyva buvo tiekiama visokiais bÅ«dais, t. y. talpomis po vienÄ tonÄ , bakeliais ir autocisternomis. Sutarties nėra skaičiusi, tačiau praktikoje yra taip daroma, kad kai atvažiuoja autocisterna, įmonėje alyvÄ iÅ¡pilsto į taras, susisveria, susižymi. Ä®monė tara pasirÅ«pindavo pati.

Po to tarÄ iÅ¡ klientų surinkdavo. Prie taros bÅ«davo pridedamas paprastas lapas su užraÅ¡u, kokio tai gamintojo ir kokia alyva, kiek litrų, kiek sveria. Å iuo atveju atsispindėjo, kad tai yra (duomenys neskelbtini) įmonės produkcija. Ä®monei niekas neduodavo originalių etikečių. Kai produkcijÄ atveždavo su originaliomis taromis, ten bÅ«davo užklijuota etiketė. Kai iÅ¡pilstydavo, uždėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombas ir sužymėdavo. Atėjus užsakymui dėl 1000 litrų tepalo (toninio konteinerio), sandėlyje tepalai buvo statinėmis.

Tada iÅ¡ statinių tepalÄ supylė į 1000 litrų talpos konteinerį. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litrų alyvos originalioje talpoje neturėjo. Todėl alyvÄ perpylė į savo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tarÄ . Prie taros buvo pridėtas paprastas word lapas, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ alyva, Å¡io tepalo gamintojas (duomenys neskelbtini) įmonė, kad tarÄ pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra žinoma aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų draudžiama iÅ¡pilstyti alyvÄ .

Kai pristatydavo alyvÄ cisternoje, tai bÅ«davo krovinio važtaraÅ¡tis, sertifikatas, saugos duomenų lapas. Lipdukų ir prekės ženklo nėra. Kai iÅ¡pilsto produktÄ , direktorius word formatu yra padaręs pavadinimÄ , kuriame nurodyta alyvos rÅ«Å¡is ir specifikacijos. ApraÅ¡ymas (iÅ¡trauka) yra iÅ¡ sertifikato ir iÅ¡ interneto (4 t., b. l. 113).

12. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų nuteistojo P. U. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įprasta praktika, kai gauta alyva bÅ«davo perpilama į kitas talpas pagal klientų užsakymus, talpos bÅ«davo užplombuojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ plombomis ir pažymimos užklijuojant lapÄ su informacija apie talpoje esantį gaminį (pavadinimÄ , gamintojÄ , kiekį). Talpos bÅ«davo taip pažymimos, kad žinoti, kokia produkcija yra jų viduje.

Informacija atspausdintame ir ant talpos užklijuotame lipduke atitiko talpos turinį, kadangi įmonės atspausdintame lipduke buvo informacija apie tÄ gaminį, kuris ir buvo perpiltas į talpÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. P., paaiÅ¡kinęs, kad yra matęs, kad buvo atvežta cisterna tepalo, yra tekę vežti pilstom alyvÄ (5 t., b. l. 29, 30), taip pat liudytojas T. P., parodęs, kad klientų praÅ¡ymu tepalas bÅ«davo perpilamas į kitas talpas, talpa bÅ«davo pažymima lipduku, kurį duodavo V.

B., ant lipduko būdavo parašyta, kokia tai produkcija, lipdukas nuo originalaus gal skirdavosi, bet nekreipė dėmesio, nes tai buvo ta pati produkcija (5 t., b. l. 99, 100).

13. Kaip minėta, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, pažymėdamas prekę svetimu prekių ženklu be prekių ženklo savininko leidimo, supranta, kad produktÄ pažymi svetimu prekių ženklu, t. y. kad tokiu ženklu pažymimas produktas nėra tapatus tam, kurį identifikuoja konkretus prekės ženklas, kad tokiam veikimui jis neturi prekių ženklo savininko leidimo ir nori taip veikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, patikimų įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančias iÅ¡vadas dėl subjektyviojo BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elemento – tyčios buvimo nuteistųjų veikoje, Å¡ioje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje iÅ¡ esmės grindė tik tuo, kad byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais įrodyta, jog 1000 litrų talpa, į kuriÄ buvo perpilta alyva, buvo pažymėta ne originaliu „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. atspausdintu lipduku, kuriame nurodytas prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau byloje surinktų įrodymų subjektyviojo požymio – tyčios – aspektu teismas neanalizavo ir nevertino, P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčios turinio neatskleidė, o tik preziumavo, kad BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė tyčia.

Tai lėmė, kad baudžiamasis įstatymas P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pritaikytas neteisingai.

14. Byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad 1000 litrų alyvos talpa, kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 20 d. pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pažymėta ne originaliu (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. sukurtu ir atspausdintu lipduku, kuriame buvo nurodytas prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, nekyla.

Å ios faktinės aplinkybės neneigė nei P. U., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B., ji nustatyta ir kitais bylos duomenimis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pagal BK 204 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus informacijÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo galimai neoriginalų prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ produktÄ (alyvÄ ), kadangi tara vizualiai neatitinka originalios „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litrų taros reikalavimų (1 t., b. l. 2–9).

Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo pridėtos nuotraukos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspausdintas ir ant talpos užklijuotas lipdukas su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ skiriasi nuo originalios taros ženklinimo (1 t., b. l. 19–28, 30). Aplinkybė, kad ant tyrimui pateikto objekto (nuotraukoje pavaizduotos 1 plastikinės 1000 litrų talpos hidraulinės alyvos su žymenimis „(duomenys neskelbtini)“) esantis prekių ženklas atkartotas skirtingai nuo originalių prekių ženklų, neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų detalės, turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis, nustatyta ir asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvos Respublikoje prekių ženklų specialisto K.

S. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6–10). Vizualiai matomÄ skirtumÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ant 1000 litrų talpos užklijuoto lipduko ir lipdukų su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“, klijuojamų ant originalių talpų, pastebėjo ir kaip liudytojai apklausti V. T., A. Ž., L. S., V. Č.. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, apžiÅ«rėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytÄ 1000 litrų talpos alyvos konteinerį, buvo pastebėta, kad užklijuota etiketė yra ne tokia, kokia turi bÅ«ti užklijuota ant originalių „(duomenys neskelbtini)“ alyvos konteinerių, etiketė turėjo bÅ«ti spalvota – mėlynai raudona, tačiau lipdukai buvo nespalvoti, neatitiko ženklinimo reikalavimų (5 t., b. l. 30–35, 52, 53).

15. Aptartų duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys, kad BK 204 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rūšiniu objektu laikoma normali teisės aktų sureguliuota ekonomikos ir verslo tvarka, o tiesioginiu – prekių ir paslaugų ženklų naudojimo tvarka. Papildomas objektas – kito asmens turtiniai interesai (nuosavybė) ir neturtiniai interesai (prestižas), taip pat vartotojų interesai, nes vartotojai yra klaidinami ir apgaunami dėl įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybės, kilmės ar kitų svarbių aplinkybių.

Pagal Prekių ženklų įstatyme pateiktÄ prekių ženklo apibrėžimÄ , kaip jau minėta, prekių ženklas yra bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima atvaizduoti grafiÅ¡kai. Tai suponuoja, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 204 straipsnio 2 dalį taikymui turi bÅ«ti nustatyta, jog prekių ženklu be jo savininko leidimo yra pažymėtas neoriginalus produktas, t. y. ne tas produktas (ne tos sudėties, savybių, ne to gamintojo ir kt.), kurį konkretus prekės ženklas identifikuoja.

16. Kaltinamajame akte P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 204 straipsnio 2 dalį pareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodyta, kad prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėta 1000 litrų talpos hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“, kurios sudėtis ir taros apipavidalinimas (žymėjimas) neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡to kaltinimo aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtoje 1000 litrų talpoje hidraulinė alyva „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko sudėties gamintojo originalioms prekėms keliamų reikalavimų, paÅ¡alino, kaip neįrodytÄ .

Dėl Å¡ios kaltinime nurodytos aplinkybės paÅ¡alinimo apeliacinis skundas nėra paduotas, o teisėjų kolegija aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad minėta aplinkybė buvo paÅ¡alinta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad alyvos mėginių paėmimo aplinkybės, rodančios, kad Å¡is procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, specialistės paaiÅ¡kinimai, kad elementinės tepalinių alyvų priedų analizės metodas muitinės laboratorijoje nėra akredituotas, Å¡ias aplinkybes įvertinus in dubio pro reo principo kontekste, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad aplinkybė dėl 1000 litrų talpoje buvusios alyvos sudėties neatitikimo gamintojo originaliai prekei keliamų reikalavimų, byloje neįrodyta.

17. Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjo neoriginalų produktÄ , t. y. ne tÄ alyvÄ , kuriÄ Ä¯sigijo iÅ¡ prekių ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininko – P. K. kompanijos. Tai reiÅ¡kia, kad prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo atveju buvo pažymėtas bÅ«tent tas produktas, kurį ir identifikuoja prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau produktas buvo pažymėtas ne originaliu prekės ženklu (originalia etikete), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. U. atspausdintu ir jo nurodymu ant talpos užklijuotu lipduku, kurio paskirtis, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės V. B. nuoseklių ir neprieÅ¡taringų parodymų, buvo identifikuoti talpoje esantį produktÄ ir Å¡ie parodymai jokiais kitais objektyviais bylos įrodymais nėra paneigti.

18. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. B. nuosekliai ir kategoriÅ¡kai tvirtino, kad atspausdintas lipdukas su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ ant 1000 litrų talpos su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyva buvo užklijuotas tam, kad žinoti, koks produktas (kokio gamintojo, kokių charakteristikų) yra talpoje. Tokios pačios pozicijos P. U. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu.

Esminiai prieÅ¡taravimai Å¡ių asmenų parodymuose nenustatyti, dėl kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių jie davė iÅ¡samius, nuoseklius parodymus, be kita ko kategoriÅ¡kai tvirtindami, kad atspausdintu lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas originalus produktas ir Å¡i aplinkybė nebuvo paneigta. Kaip minėta, BK 204 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas yra tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimÄ yra galima tik įrodžius asmens veikoje tiesioginę ar netiesioginę tyčiÄ .

Å iuo atveju P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės V. B. parodymų turinys, įvertinus jį kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tyčia P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje nenustatyta ir neįrodyta.

19. Pagrindžiant iÅ¡vadÄ pažymėtina ir tai, kad tyčios turinys nustatomas ne vien tik pagal asmens paaiÅ¡kinimus ir pareiÅ¡kimus. Teismas apie tyčios turinį sprendžia ir pagal iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir kita. Kaip nurodė P. U., lipdukÄ su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ jis atspausdino ir nurodė užklijuoti ant talpos su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyva bÅ«damas tikras, kad tokie veiksmai nėra neteisėti.

Kaip paaiÅ¡kino nuteistasis, „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo alyvÄ perpylus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpas, originalaus lipduko neturėjo, prekės ženklo savininkas originalaus lipduko, nors ir buvo praÅ¡oma, neatsiuntė, sutartyje įsigytos produkcijos iÅ¡pilstymas į kitas talpas, žymėjimas atskirtai nebuvo aptartas ir Å¡ie nuteistojo paaiÅ¡kinimai byloje esantiems duomenis neprieÅ¡tarauja. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. kovo 24 d. sutarties (kontrakto) tarp kompanijos (duomenys neskelbtini) atstovo P. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo P. U., sÄ lygos dėl alyvos perpylimo į kitas talpas, prekybos taip iÅ¡pilstyta alyva, jos ženklinimo, iÅ¡ tikrųjų atskirai neaptartos (2 t., b. l. 29–33), iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko A.

G. susiraÅ¡inėjimo su (duomenys neskelbtini) darbuotoju elektroniniu paÅ¡tu 2016 metais rugpjūčio mėnesį turinio matyti, kad vadybininkas A. G. aiÅ¡kinosi dėl cisternoje buvusios alyvos kiekio, klausė, ar turi originaliÄ etiketę alyvai, kuriÄ deda ant IBC konteinerio ar statinės, nurodė, kad reikia 60 etikečių, dabar 25, o vėliau reikės kitiems užsakymams, klausė, ar gali atsiųsti etiketės nuotraukÄ , buvo gautas atsakymas, kad dėl kokybės priežasčių iÅ¡siųsti „(duomenys neskelbtini)“ etikečių negali.

Atsisakius atsiųsti etiketes, vadybininkas A. G. nurodė, kad yra praÅ¡omos etiketės produktui, kurį nusipirko, tikslinasi dėl produkto, dar kartÄ praÅ¡o atsiųsti etiketes, į šį laiÅ¡kÄ 2016 m. rugpjūčio 11 d. gaunamas atsakymas, kad: „negaliu pagaminti etikečių, nes jei iÅ¡siųsiu jums IBC konteinerių etiketes, mes neužpildysime IBC konteinerių patys, todėl negalėsiu valdyti Å¡io proceso kokybės. Taigi mÅ«sų kokybės departamentas draudžia siųsti etiketes. SiÅ«lau pasigaminti savo etiketes“.

Šio susirašinėjimo kopijos buvo siunčiamos ir P. U. bei „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 170–173). Vertinant šiuos duomenis aplinkybės, kad byloje nebuvo įrodytas „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu pažymėtos alyvos neatitikimo gamintojo originaliai prekei keliamiems reikalavimams (alyvos neoriginalumo) faktas, kontekste, jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistųjų veikoje nenustatyta ir neįrodyta tyčia, nekyla.

20. Tai, kad prekinio ženklo „(duomenys neskelbtini)“ alyva iÅ¡ mažesnių talpų buvo perpilta į vienÄ 1000 litrų talpÄ , jokios reikÅ¡mės P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikos teisiniam vertinimui neturi ir toks veiksmas savaime nėra nusikalstamas. P. U. parodė, tai matyti ir iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko ir įmonės, iÅ¡ kurios buvo perkama alyva, darbuotojų, turinio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ alyvÄ pirko ne tik konteineriuose, bet ir cisternose, todėl logiÅ¡ka, kad norint Å¡iÄ alyvÄ parduoti klientams, yra reikalinga jÄ iÅ¡pilstyti į kliento pageidaujamos talpos tarÄ .

Nors P. K. elektroniniame laiÅ¡ke A. Ž. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gerai žinojo, jog negalima perpakuoti ir naudoti (duomenys neskelbtini) ženklo, pažymėtina, kad dėl originalios etiketės gavimo vykstant susiraÅ¡inėjimui 2016 metais, apie kurį prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininkui buvo žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl draudimo iÅ¡pilstyti produkcijÄ ir pažymėti tarÄ nebuvo informuota. PrieÅ¡ingai, buvo pasiÅ«lyta pasigaminti savo etiketes.

Be to, iÅ¡pilstymas į kitas taras, jei toks draudimas ir bÅ«tų numatytas sutartyje, iÅ¡ esmės reikÅ¡tų tik sutarties pažeidimÄ , tačiau ne baudžiamosios atsakomybės taikymÄ dėl svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo. Be to, minėtas P. K. laiÅ¡kas A. Ž. buvo atsiųstas 2021 m. balandžio 1 d., t. y. jau po to, kai pats P. K. buvo informuotas apie gamintojo originaliai prekei (alyvai) keliamų reikalavimų neatitinkančios sudėties alyvos žymėjimÄ prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau, kaip minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu pažymėjo ne Å¡io prekinio ženklo, o kitÄ (neoriginaliÄ ) alyvÄ .

21. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali bÅ«ti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamo asmens kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Å iame kontekste yra svarbi baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali bÅ«ti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiÅ¡kiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymÄ , bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai), kas taip pat reiÅ¡kia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad byloje surinktais įrodymais šiuo atveju yra įrodyta tik tai, kad neoriginali (ne gamintojo) 1000 litrų talpa buvo pažymėta P. U. sumaketuotu ir atspausdintu lipduku, t. y. taros žymėjimas neatitiko teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų (1000 litrų taros žymėjimas skyrėsi nuo tarų, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo pristatoma „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo produkcija (alyva).

Tačiau neįrodyta, kad 1000 litrų taroje esanti alyva skyrėsi nuo originalios gamintojo, kurio prekinis ženklas „(duomenys neskelbtini)“, alyvos. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju lipduku su prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ buvo pažymėtas ne originalus produktas, todėl iÅ¡likus abejonėms dėl nuteistųjų asmenų tyčios, jos yra vertinamos pastarųjų naudai. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodyta Å¡ios nutarties 8 punkte, baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 204 straipsnio 2 dalį užtraukia tik tapataus prekių ar paslaugų ženklo naudojimas be jo savininko sutikimo.

Tik panaÅ¡us į saugomÄ prekių ir paslaugų ženklÄ , tačiau jam netapatus (nors galimai ir klaidinantis) prekės ar paslaugų ženklas negali bÅ«ti Å¡io nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo dalykas. Aplinkybė, kad P. U. sumaketuotas ir jo nurodymu taros žymėjimui panaudotas lipdukas su „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklu nebuvo tapatus originaliam prekės ženklui, nustatyta ne tik nuteistųjų, liudytojų parodymais, bet ir kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, tarp jų ir specialisto iÅ¡vada, t. y. iÅ¡ skirtingų įrodymų Å¡altinių gautais duomenimis nustatyta, kad skirtumas tarp originalaus „(duomenys neskelbtini)“ prekių ženklo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpos žymėjimui panaudoto prekių ženklo buvo akivaizdus, Å¡ie ženklai nebuvo tapatÅ«s. Å i aplinkybė taip pat teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikų, kaip nusikalstamų BK 204 straipsnio 2 dalies prasme, vertinimo yra nepagrįsti.

23. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieÅ¡kovas (prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas), manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos, jas gali ginti civilinio proceso tvarka. Prekių ženklų įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat iÅ¡imtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti: pripažinti jų teises;

įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali bÅ«ti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas iÅ¡laidas, o Å¡io įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalÄ ; taikyti kitus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo bÅ«dus. Minėto įstatymo 75 straipsnis nurodo, kad turtinės žalos atlyginimo tvarkÄ reglamentuoja bÅ«tent Civilinis kodeksas ir Prekių ženklų įstatymas.

Todėl, pažeidus prekės ženklo savininko teises, dėl tokio pobūdžio teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimo gynimo, pirmiausiai susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), pagal BK 204 straipsnį turėtų kilti tik tuo atveju, kai prekės ženklo savininkas negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį ir asmens veikoje yra įrodyta BK 204 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Pažymėtina ir tai, kad BK 204 straipsnyje nustatyti baudžiamosios atsakomybės už prekės ženklo savininko teisių pažeidimus tikslai nėra kompensaciniai, jie pirmiausia skirti ne teisių į prekės ženklo nuosavybę pažeidimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o baudžiamojo įstatymo nustatytai sankcijai už Å¡iÄ pavojingÄ veikÄ pritaikyti. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo atstovo teisininko S. S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad prekių ženklo savininko interesas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra susijęs su siekiu gauti turtinės žalos atlyginimÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos, prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtos alyvos, kuri, civilinio ieÅ¡kovo įsitikinimu, buvo suklastota.

Tačiau kaip minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad P. U. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė neoriginaliÄ alyvÄ . Taigi, pagrindo iÅ¡vadai, kad civilinis ieÅ¡kovas, manydamas, kad jo, kaip prekės ženklo savininko, teisės buvo pažeistos, Å¡ių teisių negali ginti civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra P. U., veikoje nėra nustatyta ir pagrįsta bylos įrodymais, skundžiamas nuosprendis dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltais naikinamas BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu ir priimamas naujas nuosprendis, išteisinant P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Konstatavus, kad P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti nepagrįstai, iš naujo išspręstinas civilinio ieškinio klausimas.

25. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas S. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad turtinę žalÄ sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos suklastotos alyvos kaina, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 45). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. spalio 17 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 46, 47).

26. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas reglamentuotas BPK 115 straipsnyje, numatančiame ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimÄ teismui priėmus apkaltinamÄ jį arba iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , į tai, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka dėl P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jiems nepadarius BK 204 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašė iÅ¡ valstybės priteisti nuteistiesiems jų turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas (6 t., b. l. 105). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras P. U. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo: 280 Eur (už susipažinimÄ su bylos medžiaga, pasitarimÄ 2021 m. vasario 25 d.), 140 Eur (dalyvavimÄ teismo posėdyje), 70 Eur (apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ 2022 m. kovo 15 d.), iÅ¡ viso – 490 Eur (6 t., b. l. 80–84).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras sumokėjo: 480 Eur (apeliacinio skundo paregimas 2022 m. kovo 14 d.), 800 Eur (kelionės iÅ¡laidos 2022 m. gegužės 11 d., pasirengimas, teismo posėdis 2022 m. gegužės 11 d.), 363 Eur (teisinės paslaugos), 363 Eur (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga), 665,50 Eur (teismo posėdžiai 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 29 d., kelionės iÅ¡laidos), 605 Eur (teisinės paslaugos), 121 Eur (teisinės paslaugos), iÅ¡ viso – 3 397,50 Eur (6 t., b. l. 86–103).

28. BPK 106 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas advokato darbo apmokėjimas, nėra nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, byloje keliant klausimÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogijÄ su BPK 105 straipsnio 5 dalimi ir sprendžiama dėl patirtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo.

29. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti.

AnalogiÅ¡kai dėl advokato darbo apmokėjimo turi bÅ«ti sprendžiama ir tais atvejais, kai asmuo yra iÅ¡teisinamas dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, – teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti iÅ¡teisintajam atlygintinų proceso iÅ¡laidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-628/2021).

30. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistieji P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įgaliotos atstovės V. B., praÅ¡ydami panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir juos iÅ¡teisinti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami. Advokatas Aidas Mažeika praÅ¡o iÅ¡ valstybės priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinėje instancijoje.

Turėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl apeliacinėje instancijoje P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į iÅ¡laidų teisinei pagalbai (tiek procese pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje) atlyginimÄ . Kaip minėta, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, iÅ¡teisintajam atlygintinų proceso iÅ¡laidų dydį gali sumažinti.

31. Atsižvelgiant į tai, kad P. U. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis iÅ¡teisinamas, į bylos apimtį (bylÄ sudaro 6 tomai), teisiamųjų posėdžių skaičių (advokatas Aidas Mažeika nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme dalyvavo 11 teisiamųjų posėdžių, parengė apeliacinį skundÄ , apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, byla iÅ¡nagrinėta viename teismo posėdyje, kuriame advokatas Aidas Mažeika dalyvavo), P. U. patirtos 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiÅ¡kiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi bÅ«ti atlygintos visa apimtimi.

32. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios iÅ¡laidos – 3 397,50 Eur – Å¡iuo atveju mažintinos. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisines paslaugas teikė advokato padėjėja A. O., kuri teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme dalyvavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja, už suteiktas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2 117,50 Eur.

Apeliacinį skundÄ parengė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas dalyvavo advokatas Aidas Mažeika, kuriam už apeliacinėje instancijoje suteiktas teisines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 280 Eur. Ä®vertinus tai, kad baudžiamasis procesas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ioje byloje vyko dėl tos pačios (savo faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu kvalifikavimu) veikos, dėl kurios procesas vyko ir P. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tas kaltinimas buvo grindžiamas tais pačiais įrodymais (duomenimis), kuriais buvo grindžiamas ir P. U. pareikÅ¡tas kaltinimas, atsižvelgus į tai, kad apeliacinėje instancijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas dalyvavo ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (kaip P. U. gynėjas), į P. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų turinį (skunduose nurodomi tie patys nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis motyvai ir argumentai), taip pat įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei turinį (susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nevienkartinės teisinės paslaugos, vykimas į teisiamuosius posėdžius ir dalyvavimas juose ginant juridinį asmenį, pasirengimas teismo posėdžiui, apeliacinio skundo parengimas) darytina iÅ¡vada, kad teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus atitiks 1 000 Eur suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. B. ir nuteistojo P. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį panaikinti. P. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens S. S., civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 202,20 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

IÅ¡teisintajam P. U. priteisti iÅ¡ valstybės 490 Eur iÅ¡laidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti. IÅ¡teisintajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti iÅ¡ valstybės 1 000 Eur iÅ¡laidoms advokato teisinei pagalbai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ (1 vnt.) su liudytojo V. Č. apklausos garso įraÅ¡u, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotus saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini) ” ((duomenys neskelbtini)) daiktinius įrodymus - alyvos „(duomenys neskelbtini) ” LSP 5w-30 mėginį (apie 0,5 litrų), paimtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“(pakuotė Nr. 1), grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“; alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 0,5 litrų), paimtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pakuotė Nr. 2), grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“; alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 1 litrų), paimtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“(pakuotė Nr. 3); alyvos „(duomenys neskelbtini) ” mėginį (apie 1 litrų), paimtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pakuotė Nr. 4), grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1 vnt. 1000 litrų tarÄ su hidrauline alyva (duomenys neskelbtini), paimtÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės buveinės adresas, (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė