2022-05-11 Nr. AB-11839-3-61-3-00468-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2358-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00468-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S45106 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 6K-187 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, kuriam kilmės šalyje kilo pavojus dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vertino, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo jo prieglobsčio prašymo aplinkybes, priėmė nepagrįstą Sprendimą.

4. Pareiškėjas teigė, jog savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo paaiškinimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies.

5. Pareiškėjas teigė prašęs užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, nagrinėjant skundą. Pareiškėjas vertino, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo situaciją jo kilmės valstybėje, esamą pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematiką, tinkamai neįvertino kilmės valstybės informacijos, susijusios su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta, jis, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš kilmės šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų, pareiškėjas išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas.

6. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti į kilmės valstybę. Pareiškėjas nurodė, kad jam nepagrįstai nesudaryta galimybė pačiam savanoriškai išvykti. Sprendimas dėl išsiuntimo yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, Sprendime nurodoma, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti, tačiau, kokiu pagrindu prieita prie tokios išvados, lieka neaišku. Ši Sprendimo dalis yra nepagrįsta, grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, kad pareiškėjas gali slėptis. Komisija taip pat detaliai neįvertino pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybių. Vien tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, kuria remiantis nustatyta, kad kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta, todėl Migracijos departamentas priėjo išvadą, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl sprendė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo paaiškinimą, palyginus jį su turima informacija apie jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), galima prielaida, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas teigė, kad dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjo pateiktą dokumentą nelaikė patikimu įrodymu apie (duomenys neskelbtini).

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma suteikė pagrindą pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu. Minėtų aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, jog yra tikėtina, kad pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, Migracijos departamentas nenustatė. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, o 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi.

11. Atsakovas vadovavosi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu ir nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, o tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo A. R. K. K. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas nuo 5 metų iki 3 metų, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

13.1. 2021 m. lapkričio 16 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini).

13.2. Atsakovas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13.3. Pareiškėjas Sprendimą skundė nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Tvarkos aprašo 116 punktu ir vertino, kad pareiškėjo paaiškinimas apie tariamai patirtą persekiojimą ir persekiojimo priežastis ((duomenys neskelbtini)) yra nepatikimas. Teismas nustatė, kad paaiškinimas nėra detalus, nuoseklus bei nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Teismas nurodė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad dėl (duomenys neskelbtini), tačiau tiek Migracijos departamentui, tiek teismui nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

15. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas sprendė, kad pareiškėjo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Teismas nurodė, jog kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo paaiškinimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pareiškėjui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Teismas nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

16. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu ir atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

17. Teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos yra pagrįsta ir teisėta, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė, nurodė, jog pareiškėjui uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Dėl nurodomų priežasčių teismas sprendė, kad Sprendimo dalys dėl prieglobsčio nesuteikimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, perspėjimo įvedimo į C.SIS II sistemą yra pagrįstos ir teisėtos, nėra pagrindo jų keisti arba panaikinti remiantis pareiškėjo skundo ar kitais argumentais.

19. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustatęs jokių aplinkybių, nesant papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą prieiti išvadą, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.

III. 20. Pareiškėjas A. R. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, pakartoja skunde teismui pateiktą informaciją apie kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) bei laikosi pozicijos, jog visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas pažymi, kad jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei, nes yra persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini).

23. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas rėmėsi rekomendacinio pobūdžio EPPB ataskaita, kurioje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėnesio, taigi, vienerių metų senumo. Šiuo aspektu atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto ar karinio konflikto.

24. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, susijusius su prieglobsčio prašytojo pareiga pateikti motyvuotą prašymą, surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija, abstrakčiais, nedetaliais bei nenuosekliais pareiškėjo paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini), jų nesuderinamumą su kilmės valstybės informacija, pareiškėjo neatitiktimi Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, ir papildomai nurodo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas. Deklaratyvūs skundo teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo kaip neteisėto ar nepagrįsto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Pareiškėjas A. R. K. K. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių motyvų pareiškėjas nenurodė.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra detaliai išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui A. R. K. K. Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sutrumpino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, jog pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas.

33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Šiomis nuostatomis yra įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 konstatuota, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjo paaiškinimai pagrįstai buvo įvertinti kaip abstraktūs, nedetalūs, nenuoseklūs ir bendro pobūdžio, byloje nėra jokių rašytinių ar materialių įrodymų apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nedetalizavo (duomenys neskelbtini), o vien bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija ar faktas, kad praeityje pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nėra pakankami pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei nenustatė, kad pareiškėjas priklauso asmenims, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme ((duomenys neskelbtini)). Abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nėra pagrindas keisti Migracijos departamento nustatytų aplinkybių vertinimą.

39. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė