2019-02-14 Nr. AB-4237-3-62-3-00101-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-408-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00101-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, I. V.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Alytaus filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2016 m. sausio 26 d. (tokia data nurodyta skunde), 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimus, įformintus registro įrašais, dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), disponavimo teisės apribojimo (toliau – ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo, Teritorinio registratoriaus sprendimai); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-288 (toliau – ir Komisijos sprendimas), 3) įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, išregistruojant juridinius faktus, susijusius su turto areštais.

2. Pareiškėja nurodė, jog iš nekilnojamojo turto registro bylos ji sužinojo apie Buto, nuosavybės teise po ½ dalį priklausančio pareiškėjai ir jos motinai I. V., areštą. Teritorinis registratorius juridinius faktus apie minėto nekilnojamo turto areštą įregistravo antstolių 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

3. Pareiškėjos nuomone, turto arešto juridiniai faktai viešame registre buvo įregistruoti be teisėto pagrindo, nepateikus teisės aktais nustatytų tinkamų dokumentų, todėl sprendimai dėl jų įregistravimo yra neteisėti ir nepagrįsti, pažeidžia pareiškėjos ir I. V. teises. Pareiškėja nurodė, jog dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimų panaikinimo ji ir I. V. pateikė skundą VĮ Registrų centrui, tačiau Komisija nepagrįstai paliko galioti VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimus. Tuo pačiu sprendimu Komisija perdavė nagrinėti pareiškėjų skundą pagal kompetenciją Turto arešto aktų registrui, nors tai atlikti nebuvo teisinio pagrindo.

4. Pareiškėja tvirtino, jog juridinius faktus pagrindžiantys dokumentai, kuriais remiantis registre gali būti registruojami teisės ir jų suvaržymai, yra pareigūnų sprendimai areštuoti turtą ir turto arešto aktų registro dokumentai. Antstoliai, kaip duomenų teikėjai, privalo pateikti turto arešto aktą arba jų duomenis registruoti registro tvarkytojui nustatytu terminu ir elektroniniu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstoliai nepateikė tinkamų dokumentų Teritoriniam registratoriui nustatyta tvarka ir forma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, iš ko ir kokiu būdu šie aktai gauti. Pareiškėja akcentavo, jog areštuoto turto savininkės nedalyvavo turto arešto procedūroje, antstoliai nesurašė turto arešto aktų, neįteikė jų ir kitų vykdomųjų dokumentų turto savininkėms nustatyta forma ir tvarka.

5. Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registro įstatymas) įstatymo 22 ir 26 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintas taisykles, šiuo konkrečiu atveju Teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai dėl turto arešto įregistravimo viešame registre, todėl atsakovas minėtus juridinius faktus įregistravo be teisėto juridinio pagrindo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą procedūrą ir Buto savininkių interesus.

6. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) 2016 m. sausio 27, 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. įregistravo juridinius faktus apie nekilnojamojo daikto – Buto, nuosavybės teise priklausančio A. L. ir I. V., areštą. Šių juridinių faktų įregistravimo teisiniai pagrindai yra Turto arešto aktų registro pranešimai apie turto arešto įregistravimą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Buto ½ daliai yra įregistruotas tik vienas areštas 2016 m. sausio 27 d. pagal 2016 m. sausio 26 d. Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pažymėjo, jog Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre. Vieni iš šių dokumentų – tai kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Minėto įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro ir turto arešto aktų registro keitimosi duomenimis tvarką nustato šių registrų nuostatai. Teritorinis registratorius, vykdydamas teisės aktais pavestas administravimo funkcijas, Nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų (toliau – ir TAAR nuostatai) tvarka gavęs Turto arešto aktų registro pranešimus, Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstai atliko žymas apie nekilnojamojo daikto (Buto) areštą, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė savo įgaliojimų ribose, įstatymu nustatytos kompetencijos nepažeidė.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. VĮ Registrų centras nurodė, kad esminiai nesutikimo motyvai išdėstyti Komisijos sprendime ir pažymėjo, jog teismui tenkinus pareiškėjos reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimus, juridiniai faktai bus išregistruoti be papildomo įpareigojimo, todėl pareiškėjos reikalavimas pašalinti padarytus pažeidimus yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir perteklinis.

II. 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl VĮ Registrų centro Komisijos sprendimo dalies, kuria pareiškėjos 2016 m. gruodžio 8 d. skundas perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Turto arešto aktų registrui, nutraukė, kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė.

12. Teismas, atsižvelgęs į Registro įstatymo 22 straipsnio 3 ir 9 punktuose įtvirtintus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinius pagrindus, pažymėjo, kad Turto arešto aktų registro steigimo ir turto arešto aktų įregistravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas, galiojantis nuo 2002 m. sausio 1 d., t. y. turto arešto aktai Turto arešto aktų registre registruojami nuo 2002 m. sausio1 d.

13. Teismas nustatė, kad Turto arešto aktų registro duomenimis, minėtame registre dėl ginčo turto (Buto) iš antstolių J. J., A. M. ir T. G. buvo gauti šio turto arešto aktai: 2016 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie jų gavimo dieną buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre.

14. Teismas pažymėjo, kad pagal Nuostatų 93 punktą žymos apie areštą daromos, be kita ko, Registro įstatymo, Turto arešto aktų registro įstatymo ir TAAR nuostatų nustatyta tvarka gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro.

15. Teismas aptarė Nekilnojamojo turto registro nuostatų VI skyriaus nuostatas, reglamentuojančias šio registro sąveiką su kitais registrais (kadastrais) ir valstybės informacinėmis sistemomis. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog po Turto arešto aktų registro įstatymo įsigaliojimo (nuo 2002 m. sausio 1 d.) pareigūnai (konkrečiu atveju antstoliai) privalo teikti turto areštų aktus Turto arešto aktų registrui, o minėta institucija teikti duomenis Nekilnojamojo turto registrui apie turto arešto aktų įregistravimą šiame registre. Teismas pažymėjo, kad nei Registro įstatymo 22 straipsnio 3 punkte, nei Nuostatų 122.7 punkte nėra įtvirtinta, kokius konkrečius dokumentus privalo pateikti Turto arešto aktų registras Nekilnojamojo turto registrui dėl turto arešto juridinio fakto įregistravimo, nėra nurodyta, kokiu dokumentu jie turi būti įforminti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog atsakovas privalėjo pareikalauti turto arešto aktų, ar kad juos pateikti privalėjo minėtus aktus priėmę subjektai.

16. Teismas nustatė, kad atsakovas, įregistruodamas viešame registre juridinius faktus apie pareiškėjos ir I. V. Buto areštą, vadovavosi iš Turto arešto aktų registro Turto areštų aktų ir registro pranešimų apdorojimo programos pagrindu gautais pranešimais, kurie, vadovaujantis Registro įstatymo 22 straipsnio 3 ir 9 punktais, yra teisėtas pagrindas viešame registre registruoti juridinius faktus apie ginčo turto areštą. Teismas konstatavo, kad atsakovas laikėsi teisės aktais nustatytos tvarkos, veikė kompetencijos ribose, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus, t. y. panaikinti VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimus ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šioje byloje ginčijami Teritorinio registratoriaus duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

17. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su antstolių veiksmais areštuojant turtą, teismas pažymėjo, kad tai nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų ribas, o antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti yra skundžiami bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 510 str.). Teismas kaip neaktualų kilusiam ginčui vertino VĮ Registrų centro internete pateiktą atsakymą į pareiškėjos pateiktą klausimą, nes iš šio atsakymo buvo akivaizdu, kad jame teikiama konsultacija apie turto arešto aktų įregistravimą Turto arešto aktų registre, o ne Nekilnojamojo turto registre.

18. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eI-2081-331/2017, pareiškėjos skundą dėl Komisijos spendimo dalies, kuria pareiškėjos 2016 m. gruodžio 8 d. skundas perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Turto arešto aktų registrui, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Kadangi minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjusi, teismas administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria pareiškėjos 2016 m. gruodžio 8 d. skundas perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Turto arešto aktų registrui, nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu.

III. 19. Pareiškėja A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą.

20. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo sprendimų panaikinimo. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas teismo sprendimas be motyvų, priimtas nesant įrodymų, teismas pažeidė proceso teisės normas, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas, nustatė ginčo pagrindą ir dalyką, atsakovą, todėl neteisingai išsprendė bylą.

21. Teismas negalėjo atsižvelgti į atsakovo pateiktus dokumentus, nes juos pateikė neįgalioti asmenys. Pareiškėjos teigimu, teismas be pagrindo apsiribojo tik VĮ Registrų centro Alytaus filialo kompetencija, nes ir Nekilnojamojo turto registro, ir Turto arešto aktų registro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, o šie registrai yra struktūriniai vieno juridinio asmens, t. y. VĮ Registrų centro, vienetai. Būtent VĮ Registrų centras valdo ir kontroliuoja savo struktūrinių vienetų veiklą, atsako pagal jų prievoles, atsako už duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, teisingumą ir tikslumą. Teismas nepagrįstai į bylą atsakovu neįtraukė VĮ Registrų centro, kuris į bylą įtrauktas tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pareiškėja pabrėžė, kad ji kreipėsi į teismą būtent dėl Komisijos sprendimo teisėtumo.

22. Pareiškėja teigia, kad ginčo dalykas šioje byloje yra Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. sprendimai, įforminti Nekilnojamojo turto registro įrašais, ir Turto arešto aktų registro išrašų išsami informacija. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymą, VĮ Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas Turto arešto aktų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisykles, „dokumentas“ ir „duomenys“ yra skirtingos teisinės sąvokos. Atsižvelgiant į minėtas sąvokas, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas, nes duomenų apie turto areštą teisingumą Nekilnojamojo turto registre patvirtina turto arešto aktas, kurį šio registro tvarkytojas privalo saugoti duomenų bazėje ir pateikti reikalavimų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 128.2, 140 ir 162 p.). Teisės aktų nuostatos, nustatančios sąveikas tarp registrų, negali paneigti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos atlikti registracinius veiksmus tik pateikto dokumento pagrindu.

23. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti dokumentus, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti turto arešto juridiniai faktai, tačiau jokių dokumentų nėra byloje. Teismo išvada, kad Turto arešto aktų registro programiniu pagrindu suformuoto pranešimo pakako įregistruoti duomenis apie areštą Butui, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nurodo, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 12 straipsnį, pranešimas apie turto arešto akto įregistravimą, pakeitimą ir išregistravimą Turto arešto aktų registre per 3 darbo dienas nuo turto arešto akto, jo pakeitimo įregistravimo ar išregistravimo pateikiamas institucijai (pareigūnui), priėmusiai turto arešto aktą. Todėl pranešimas nėra dokumentas, darantis teisę įrašyti duomenis apie areštą į Nekilnojamojo turto registrą, atsižvelgiant, kad pagal minėtus reikalavimus, Turto arešto aktų registras neišsiuntė atsakovui pranešimo, o atsakovas negavo pranešimų apie turto arešto aktus.

24. Atsakovas VĮ Registrų centro Alytaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad Turto arešto aktų registro 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. pranešimai apie turto arešto įregistravimą, kurių pagrindu buvo įregistruoti juridiniai faktai apie Buto areštą, buvo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovas teismui nepateikė dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinius faktus apie Buto areštą.

26. Atsakovas pabrėžia, kad žymos apie areštą daromos Nekilnojamojo turto registre, kai nustatyta tvarka gaunami duomenys iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro ir Turto arešto aktų registro, ir tai atitinka Registro įstatymo 22 straipsnyje ir Nuostatuose nustatytą teisinį reguliavimą. Teritorinis registratorius, vykdydamas teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas, bei atsižvelgdamas į Turto arešto aktų registro pateiktus pranešimus elektroninės sąveikos būdu, Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrįstai atliko žymas apie juridinius faktus – nekilnojamojo daikto (Buto) areštą. Turto arešto aktų registro pranešimas apie nekilnojamojo daikto areštą yra pakankamas teisinis pagrindas minėtiems juridiniams faktams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

27. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro ir Turto arešto aktų registro duomenų tvarkymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėja teisės normas, reglamentuojančias juridinių faktų apie nekilnojamojo daikto areštą registravimą Nekilnojamojo turto registre, subjektyviai aiškina dviejų atskirų registrų – Nekilnojamojo turto registro ir Turto arešto aktų registro tvarkytojų atliekamas funkcijas (jas reglamentuoja skirtingi teisės aktai), dėl to daro aiškiai nepagrįstas išvadas.

28. Dėl įgaliojimų atstovauti teisme, atsakovas nurodo, kad VĮ Registrų centro direktoriaus 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. v-141 patvirtintuose Alytaus filialo nuostatuose (toliau – ir Filialo nuostatai) nurodyta, jog filialo vadovas atstovauja filialui valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teismuose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis arba šiuos veiksmus atlikti įgalioja filialo darbuotojus. Iš esmės tokia pati tvarka dėl VĮ Registrų centro Alytaus filialo atstovavimo teisme buvo įtvirtinta ir ankstesnėje šio filialo nuostatų redakcijoje, patvirtintoje VĮ Registrų centro direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. v-145. Visi teismui teikti VĮ Registrų centro Alytaus filialo rašytiniai dokumentai (atsiliepimai, raštai) yra pasirašyti filialo vadovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčo dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimų, kuriais Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai A. L. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. V., areštą, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja taip pat skunde buvo pareiškusi reikalavimus įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. išregistruoti žymas apie Buto areštą iš Nekilnojamojo turto registro, panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. cspr1-288.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimus ir VĮ Registrų centro Komisijos sprendimo dalį, kuria Teritorinio registratoriaus sprendimai palikti galioti, atmetė, administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Komisijos sprendimo dalies, kuria pareiškėjos 2016 m. gruodžio 8 d. skundas perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Turto arešto aktų registrui, nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nurodytu pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

31. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos skundo reikalavimai. Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagal ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus yra teisėtas pagrindas įregistruoti juridinį faktą apie Buto areštą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir proceso teisės normas, nustatančias įrodymų leistinumą ir administracinio teismo pareigą tinkamai nustatyti proceso šalis.

32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Byloje nustatyta, kad Turto arešto aktų registre dėl Buto iš antstolių J. J., A. M. ir T. G. buvo gauti šio turto arešto aktai: 2016 m. sausio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie jų gavimo dieną buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, įregistruodamas Nekilnojamojo turto registre juridinius faktus apie Buto areštą, pagrįstai vadovavosi iš Turto arešto aktų registro Turto areštų aktų ir registro pranešimų apdorojimo programos pagrindu gautais pranešimais, kurie, vadovaujantis Registro įstatymo 22 straipsnio 3 ir 9 punktais, yra teisėtas pagrindas Nekilnojamojo turto registre registruoti juridinius faktus apie Buto areštą.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad tik konkrečių turto arešto aktų (šiuo atveju, antstolių sudarytų dokumentų) pagrindu Nekilnojamojo turto registre galėjo būti įregistruoti juridiniai faktai, t. y. atlikti įrašai apie Butui taikomą areštą, pažymi, kad Registro įstatymo 12 straipsnio 4 punktas nustato, jog Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas – registruoto nekilnojamojo daikto areštas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.254 straipsnio 4 punktą viešame registre turi būti registruojamas su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijęs juridinis faktas: registruoto daikto areštas. Registro įstatymo 22 straipsnyje išvardyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 9 punktus juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai (3 p.); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (9 p.). Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

35. Šioje byloje nustatyta, kad į atsakovą nesikreipė jokie asmenys, siekdami, jog būtų įregistruoti įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimai areštuoti Butą (Registro įstatymo 23, 24, 26 ir 27 str.), todėl pareiškėja be teisėto pagrindo akcentuoja, jog atsakovui turėjo būti pateikti konkretūs dokumentai, kuriais buvo areštuotas Butas.

36. Pabrėžtina, kad atsakovas Nekilnojamojo turto registre įrašus apie Buto areštą padarė dėl egzistuojančių sąsajų (sąveikos) tarp registrų, gavęs Turto arešto registro pranešimus apie turto arešto aktų įregistravimą Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 13 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 38 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtintų Turto arešto aktų registro nuostatų 51–54 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 93, 122 p.).

37. Nuostatų 122 punkte nustatyta, kad tinkamam Nekilnojamojo turto registro funkcionavimui užtikrinti naudojami kitų registrų (kadastrų) ir valstybės informacinių sistemų duomenys, kurie Nekilnojamojo turto registro turi būti perduodami automatiniu būdu ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokių duomenų įrašymo ar pakeitimo reikiamuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose. Nekilnojamojo turto registre jie turi būti įrašomi ar pakeičiami ne vėliau kaip per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Nekilnojamojo turto registre naudojami Turto arešto aktų registro duomenys – duomenys apie turto arešto akto įregistravimą, turto arešto akto pakeitimo duomenų įrašymą ar turto arešto akto išregistravimą patvirtinantys duomenys – turto arešto akto identifikavimo kodas, turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre data, turto arešto aktą priėmusios institucijos pavadinimas, arešto būdai, turto arešto akto išregistravimo data. Turto arešto aktų registro tvarkytojas šiuos duomenis ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto įregistravimo perduoda Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (Nuostatų 122.7 p.).

38. Taigi nagrinėjamu atveju juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti gavus kitame viešame registre, t. y. Turto arešto aktų registre, įregistruotus duomenis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčijami Teritorinio registratoriaus sprendimai buvo priimti (t. y. įregistruoti juridiniai faktai apie taikomą turto areštą Butui), gavus Turto arešto aktų registro automatiniu būdu suformuotus pranešimus, šie pranešimai Nekilnojamojo turto registrui pateikti šio registro ir Turto arešto aktų registro sąveikos pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti pranešimai turėjo visus Nuostatų 122.7 punkte reikalaujamus duomenis, todėl gavus aptartu būdu pateiktus pranešimus, Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti, priešingai – privalėjo jų pagrindu atlikti žymas Nekilnojamojo turto registre per 24 valandas nuo duomenų gavimo.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad Turto arešto aktų registre nebuvo registruoti minėti antstolių turto arešto aktai, ši registracija yra nuginčyta, todėl atsakovas neteisingai atliko žymas Nekilnojamojo turto registre pagal gautus duomenis iš Turto arešto registro.

40. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.). Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 2 d.). Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 5 str. 2 d.). Taigi nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti duomenys, kurie pareiškėjai buvo žinomi, ir yra teisingi.

41. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais, atliekant įrašus apie Buto areštą Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad įrašai apie juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre buvo atlikti nesant teisinio pagrindo.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas nesant reikiamų įrodymų, tačiau teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

43. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamus sprendimus, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

45. Nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas yra be motyvų, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

46. Nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovu byloje turėjo būti įtrauktas VĮ Registrų centras, o ne VĮ Registrų centro Alytaus filialas. Pažymėtina, kad išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka dėl teritorinio registratoriaus veiksmų yra įtvirtinta Registro įstatymo 30 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, nesutikdama su Teritorinio registratoriaus veiksmais, juos apskundė VĮ Registrų centrui, t. y. Centriniam registratoriui. Registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą; 2) panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą; 3) pakeisti teritorinio registratoriaus sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo tenkintas.

47. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.). Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

48. Nagrinėjamu atveju skundžiant teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą (t. y. VĮ Registrų centro Komisijos sprendimą), atsakovu administracinėje byloje lieka tas pats viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai buvo skundžiami 2016 m. gruodžio 9 d. skunde VĮ Registrų centrui – VĮ Registrų centro Alytaus filialas. Aplinkybė, kad pareiškėja skunde ginčijo Komisijos sprendimą, atsižvelgiant į minėtas ABTĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesudaro pagrindo laikyti minėtos institucijos atsakovu ir kitaip spręsti dėl proceso šalių nustatymo nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ne Komisijos sprendimas, o Teritorinio registratoriaus priimti sprendimai. Teisėjų kolegijos vertinimo dėl proceso šalių nekeičia ir tai, kad VĮ Registrų centras yra ir Nekilnojamojo turto registro, ir Turto arešto aktų registro tvarkytojas. Pažymėtina, kad abu registrai yra savarankiški vieši valstybės registrai, jų funkcionavimo pagrindus nustato, atitinkamai ir VĮ Registrų centro, kaip šių registrų tvarkytojo funkcijas ir kompetenciją riboja Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Nuostatai bei Turto arešto aktų registro įstatymas ir TAAR nuostatai.

49. Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su tinkamu atsakovo atstovavimu teisme, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 3 dalį bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui.

50. Į bylą pateiktuose Filialo nuostatuose nurodyta, kad VĮ Registrų centro Alytaus filialas yra juridinio asmens VĮ Registrų centro struktūrinis padalinys, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis dalį VĮ Registro centro funkcijų, susijusių su Nekilnojamojo turto registro tvarkymu bei juridinių asmenų registravimu Juridinių asmenų registre, Filialui priskirtoje teritorijoje. Filialo vienasmenis valdymo organas yra Filialo vadovas – direktorius, jis atstovauja Filialui valstybės valdžios ir valdymo institucijose, teismuose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis arba šiuose veiksmus atlikti įgalioja Filialo darbuotojus. Iš esmės analogiškas atsakovo valdymas ir vadovo įgaliojimų apimtis buvo įtvirtinta ir ankstesnėje Filialo nuostatų redakcijoje. Atsakovo vadovo kompetenciją pagrindžiantys Filialo nuostatai patvirtina, kad jis turi teisę VĮ Registrų centro Alytaus filialui atstovauti administraciniame teisme ir tai atitinka ABTĮ 47 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos argumentai dėl netinkamo atsakovo atstovavimo nepripažintini pagrįstais.

51. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė