6fb6ec40-69cd-4eee-8d3c-27801772e419 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-269-627/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31445-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.2.1; (S) 1.1.9.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, nuteistajam M.

K. ir gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, iÅ¡teisintajam M. J. ir gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio, nuteistojo M. K., iÅ¡teisintojo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo: M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) – 350 MGL dydžio, t. y. 17 500 Eur, bauda; - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) – 300 MGL dydžio, t. y. 15 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir M. K. paskirta bausmė – 500 MGL, t. y. 25 000 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas M. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (dvi paros), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem MGL baudos, ir M. K. nustatyta galutinė bausmė – 24 800 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1, 2 dalimis, M.

K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatÄ â€“ 600 Eur, taip pat iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 700 Eur. M. J. iÅ¡teisintas dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis kyÅ¡ininkavo, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdęs L.

M., gim. (duomenys neskelbtini)., vairuojamÄ automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad sukdama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., Å¡i neįvykdė prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä pastatyto kelio ženklo „Stop” reikalavimų. Po to M. K. L. M. nurodė, jog už padarytÄ tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ pastarajai pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnį (Kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paklausė „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iÅ¡ L.

M. jam siÅ«lomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo iÅ¡vengti, jam padavė 1200 Eur. Tokiu bÅ«du M. K. apgaule bei užuominomis apie įmanomÄ Å¡velnesnę nuobaudÄ iÅ¡provokavo L. M. duoti jam kyšį už pageidaujamÄ jo neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebÅ«tų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 15 val. 40 min., šį 1200 Eur dydžio kyšį savo naudai tiesiogiai iÅ¡ L.

M. priėmė. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis bendrininkų grupėje kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. apie 10 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustabdęs V.

A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Å¡is neįvykdė kelio ženklo „Stop” reikalavimų, bei vairuotojui melagingai paaiÅ¡kino, jog už padarytÄ tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ pastarajam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės iÅ¡klausyti kursus, taigi jis turės „krÅ«vÄ reikalų“ ir pasakė „galvok, nes maÅ¡inoje kameros“, todėl V.

A., siekdamas minėto teisės atėmimo iÅ¡vengti, padavė M. K. 100 Eur. Tokiu bÅ«du M. K. apgaule bei užuominomis apie įmanomÄ Å¡velnesnę nuobaudÄ iÅ¡provokavo V. A. duoti jam kyšį už pageidaujamÄ jo neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebÅ«tų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir šį 100 Eur dydžio kyšį savo naudai 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val. 5 min., tiesiogiai iÅ¡ V. A. priėmė.

2. M. J. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupėje kyšininkavo, o būtent: būdamas valstybės pareigūnu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties būrio (duomenys neskelbtini) M. K., patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, M. J., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, stebėjo, kaip jo kolega M.

K., apie 15 val. 5 min., sustabdęs L. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai melagingai nurodė, kad sukdama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Å¡i neįvykdė prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä pastatyto kelio ženklo „Stop” reikalavimų. Taip pat M. J., suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas, stebėjo, kaip M. K. L. M. nurodė, jog už padarytÄ tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ pastarajai pagal ANK 421 straipsnį (Kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , reikalavimo nesilaikymas) gresia didelė bauda ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir paklausė „Kaip tarsimės?“, tačiau atsisakė priimti iÅ¡ L.

M. jam siÅ«lomus 200 Eur, leisdamas suprasti, kad reikalinga žymiai didesnė suma, todėl L. M., siekdama minėto teisės atėmimo iÅ¡vengti, padavė M. K. 1200 Eur. Tokiu bÅ«du M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais Å¡is apgaule bei užuominomis apie įmanomÄ Å¡velnesnę nuobaudÄ iÅ¡provokavo L. M. duoti pareigÅ«nams kyšį už pageidaujamÄ jų neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjai pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį nebÅ«tų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. 35 min.

šį 1200 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M. K. tiesiogiai iÅ¡ L. M. priėmė. Å iais veiksmais M. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje. Taip pat M. J. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupėje kyÅ¡ininkavo, o bÅ«tent: bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu (statutiniu valstybės tarnautoju) – dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su to paties bÅ«rio (duomenys neskelbtini) M. K. patruliuodamas (duomenys neskelbtini) mieste tarnybiniu automobiliu VW Caddy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, M. J., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas, stebėjo, kaip jo kolega M. K., apie 10 val. 5 min. sustabdęs V. A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė vairuotojui, kad sukdamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Å¡is neįvykdė kelio ženklo „Stop” reikalavimų, bei vairuotojui melagingai paaiÅ¡kino, jog už padarytÄ tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ pastarajam pagal ANK gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, reikės iÅ¡klausyti kursus, taigi jis turės „krÅ«vÄ reikalų“, ir pasakė „galvok, nes maÅ¡inoje kameros“, todėl V.

A., siekdamas minėto teisės atėmimo iÅ¡vengti, padavė M. K. 100 Eur. Tokiu bÅ«du M. J., stebėdamas M. K. veiksmus, kuriais Å¡is apgaule bei užuominomis apie įmanomÄ Å¡velnesnę nuobaudÄ iÅ¡provokavo V. A. duoti pareigÅ«nams kyšį už pageidaujamÄ jų neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad pažeidėjui nebÅ«tų skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir tokiems veiksmams pritardamas, 2020 m. rugpjūčio 7 d., apie 10 val. 5 min., šį 100 Eur dydžio kyšį kartu su bendrininku M.

K. tiesiogiai iÅ¡ V. A. priėmė. Å iais veiksmais M. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje.

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu M. J. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Teismas, įvertinęs byloje esančius garso ir vaizdo įrašus, išteisintojo M. J., liudytojų L. M. ir V. A. parodymus, konstatavo, kad negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš L. M. ir V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Gintautas Tamulionis apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. J. iÅ¡teisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį – nuosprendį, pripažįstant M. J. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti bausmes: - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudÄ ; - pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iÅ¡ dalies, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės ir galutinę bausmę M. J. paskirti 400 MGL (20 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ jÄ bausmę įskaityti M. J. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. 12:37 val. iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. 13:20 val. (dvi paros), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem MGL baudos ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 19 800 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1, 2 dalimis, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimÄ ketveriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ M. J. iÅ¡ieÅ¡koti pusę likusio konfiskuotino turto vertės – 350 Eur;

2) pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria M. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), sugrÄ Å¾inant į nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinimo pirmosios instancijos teismo paÅ¡alintÄ bendrininkavimo su M. J. aplinkybę. Taip pat pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje M. K. taikytos BK 682 straipsnio 1, 2 dalys, padidinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminÄ iki penkerių metų.

Pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡kota 700 eurų, sumažinant iÅ¡ieÅ¡kotino turto vertę iki 350 Eur. Likusios nuosprendžio dalies M. K. atžvilgiu nekeisti. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, jog teismas nuosprendyje iÅ¡dėstytas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodytomis taisyklėmis, t. y. kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Vertinant įrodymus, būtina nustatyti ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi ne tik laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. 4.2. Prokuroro nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka minėtų reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinime M.

J. iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad pastarasis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje stebėjo kolegos M. K. nusikalstamus veiksmus paimant 1200 Eur dydžio kyšį iÅ¡ L. M.. Taip pat nurodoma, kad tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įraÅ¡ai rodo, kad M. J. praktiÅ¡kai nesidairė bei tie patys įraÅ¡ai nepatvirtina, kad automobilio viduje bÅ«tų girdima, kÄ kalba M. K. su sustabdyta L. M., o tokių duomenų, kad M. K. perpasakotų M. J. aplinkybes, kaip provokavo duoti kyšį, kaip atsisakė mažesnės sumos, iÅ¡provokavo atvežti didesnę ir jÄ priėmė, nėra.

Prokuroras pažymi, kad apeliaciniu skundu Å¡ių teiginių teisingumas nėra ginčijamas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime M. J. Å¡iame epizode esminis teiginys yra „suprasdamas, kad yra daroma nusikalstama veika bei tam pritardamas“. Prokuroro teigimu, kaltinime du kartus panaudojimas žodžio „stebėjo“ iÅ¡ esmės yra pagalbinė priemonė konstruojant kaltinimo tekstÄ , todėl minėtas žodis neturi bÅ«ti traktuojamas, kaip nusakantis konkretų atitinkamų aplinkybių fiksavimÄ akimis.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ku argumentavimu paneigtinas ir pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas, esÄ byloje nenustatyta, kad M. K. apie savo nusikalstamus veiksmus M. J. bÅ«tų nupasakojęs žodžiu. 4.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad aukÅ¡tesnieji teismai analogiÅ¡kose bylose ne kartÄ yra konstatavę, jog tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma - žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-630/2011, Nr. 2K-458/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-318/2018). 4.4.

Prokuroro teigimu, M. J. susitarimÄ su M. K. dėl nusikalstamos veikos visų pirma rodo jo visiÅ¡kas toleravimas kolegos veiksmų, kai eilinio administracinio nusižengimo forminimas be priežasties akivaizdžiai užtrunka, o per šį laikotarpį pažeidėja net du kartus iÅ¡vyksta iÅ¡ įvykio vietos bei vėl į jÄ sugrįžta. Tai, kad M. J. suprato, jog vykdoma nusikalstama veika, patvirtina aplinkybė, kuri Å¡ioje byloje nustatyta, kad identiÅ¡koje situacijoje tas pats policijos patrulių ekipažas įvykdė dar vienÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ . 4.5.

Apeliaciniame skunde dėl pirmojo kyÅ¡io priėmimo epizodo pažymėta, kad skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai teismo pripažintas logiÅ¡ku M. J. paaiÅ¡kinimas, kad jis matė, jog vairuotoja buvo iÅ¡važiavusi ir paskui grįžo atsivežusi vaikÄ , tačiau paaiÅ¡kino, kad nežino, kodėl jai buvo leista iÅ¡važiuoti, nurodė, kad galimai dėl to, jog užtruko protokolo spausdinimas, o jai buvo kažkoks skubus atvejis. Kauno apygardos teismas, motyvuodamas nuteistojo M. K. kaltumÄ , nuosprendyje teigia objektyviai nustatęs, kad L.

M. vairuojamas automobilis M. K. buvo sustabdytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. 15:05 val., administracinio pažeidimo protokolas, kurį pildė M. J., buvo atspausdintas 15:25:19 val., po ko jis M. K. buvo įteiktas L. M. ir Å¡i pirmÄ kartÄ iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo 15:27:33 val. Prokuroro teigimu, aukščiau nurodytas M. J. paaiÅ¡kinimas niekaip negali bÅ«ti pripažintas atitinkančiu objektyviai nustatytas bylos aplinkybes ir logiÅ¡ku bei turi bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. 4.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kaltinimÄ M.

J. dėl antrajame epizode kyšio priėmimo iš V. A. teismas vertino naudodamasis iš esmės analogiškus argumentus kaip ir dėl pirmojo epizodo, pabrėždamas kad negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iš V. A., ar pats būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio pagrįstumas dalyje dėl M. J. išteisinimo antrajame epizode paneigtinas iš esmės tais pačiais, kaip ir pirmajame epizode, argumentais. 4.7.

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas policijos patrulio ekipažo veiksmus, atliktus 2020 m. rugpjūčio 7 d., po to, kai jie buvo iÅ¡kviesti skubiai atvykti i (duomenys neskelbtini), kiekvieno iÅ¡ pareigÅ«nų atžvilgiu įvertino prieÅ¡taringai. Prokuroras pažymi, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes (nuosprendžio 20 lapas) teismas vertina kaip patvirtinančias tiek nuteistojo M. K., tiek ir iÅ¡teisintojo M. J. kaltumÄ , tačiau žemiau nuosprendyje teismas, spręsdamas dėl M.

J. kaltės įrodytumo, savo paties padarytas logiÅ¡kas iÅ¡vadas ignoruoja bei iÅ¡kelia eilę, manytina, nepagrįstų abejonių bei padaro iÅ¡vadÄ , jog nors M. J. elgesys ganėtinai keistas, tačiau byloje nepakanka duomenų pagrįsti jo kaltei dėl kyÅ¡ių provokavimo ir jų priėmimo. 4.8. Prokuroras, analizuodamas 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykius, apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad nuosprendyje neapraÅ¡yta ir niekaip neįvertinta prokuroro baigiamojoje kalboje akcentuota byloje nustatyta aplinkybė, kad bÅ«tent M.

J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sėdėjo už pareigÅ«nų automobilio vairo, be to, jis buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju. Taip pat nustatyta, kad tÄ dienÄ , apie 10:34 val., aptariamas patrulių ekipažas važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. kaip nurodė liudytoja V. B., bÅ«damas visai netoli (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pastarojo budėtojų dalies radijo ryÅ¡iu gavo nurodymÄ skubiai atvykti. Todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki atrodo automobilį vairavusio M. J. paaiÅ¡kinimai, kad siekdamas kuo skubiau nuvykti, jis, neva stengdamasis iÅ¡vengti kamščių (duomenys neskelbtini) prospekte, nors kiekvienas kaunietis žino, kad darbo dienÄ pusę vienuoliktos jokių kamščių ten nebÅ«na, pasuko aplinkiniu keliu per (duomenys neskelbtini) gatvę.

Prokuroro manymu, Å¡i aplinkybė taip pat patvirtina M. J. Å¡ioje byloje pateikto kaltinimo pagrįstumÄ . 4.9. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus dėl nepagrįsto M. J. iÅ¡teisinimo, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo M. J. kaltės Å¡ioje byloje įrodytumo, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės tik pateikė kai kurias neargumentuotas abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito bei neiÅ¡dėstė visų byloje esančių įrodymų analizės. Kauno apygardos teismo iÅ¡vada, jog byloje neįrodyta, kad M.

J. dalyvavo padarant dvi BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl teismo priimtas sprendimas išteisinti M. J. negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. 4.10. Prokuroras apeliaciniame skunde nuteistajam M. K. paskirtos baudos dydžio nekvestionuoja, tačiau pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra tam tikras neatitikimas tarp motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, susijusių su nuteistajam paskirtu teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu.

Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vidutinio dydžio įstatyme nustatytam laikotarpiui – trims metams (BK 682 straipsnio 1, 2 dalys) bei rezoliucinėje dalyje nurodytas bÅ«tent trejų metų terminas. Tuo tarpu BK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus (taigi, ir už numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje) teisė dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla gali bÅ«ti atimta nuo trejų iki septynerių metų.

Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai M. K. atžvilgiu pritaikė BK 682 straipsnio normas, todėl Å¡is pažeidimas iÅ¡taisytinas, pakeičiant trejų metų terminÄ Ä¯ vidutinio dydžio įstatyme nustatytÄ terminÄ â€“ penkerius metus. M. J. atžvilgiu, atsižvelgiant į nevienodÄ bendrininkų vaidmenį ir aktyvumÄ padarant nusikaltimus, Å¡is terminas nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytÄ vidurkį. 4.11. Apibendrinant visus apeliacinio skundo argumentus prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M.

J. iÅ¡teisinimo turi bÅ«ti panaikinta bei Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimtas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) pagal pateiktÄ kaltinimÄ . Be to, turi bÅ«ti pakeista skundžiamo nuosprendžio dalis M. K. atžvilgiu, nurodant, kad Å¡is nuteistasis abi BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su M. J.. Pastarajam už padarytas veikas, kaip ir bendrininkui, skirtinos baudos bei, atsižvelgiant į nevienodÄ bendrininkų vaidmenį ir aktyvumÄ padarant nusikaltimus, M.

J. nustatytinos mažesnio dydžio baudos, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos M. K..

5. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį, kuriuo jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ M. K. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas. 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi M. K. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jo dalyvavimas nusikaltimo epizode nei dėl L.

M., nei dėl V. A. liko neįrodytas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Kauno apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl M. K. kaltumo, veikos įrodytumo iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas padarė jokiais įrodymais neparemtas išvadas, jas pagrindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai ištirtais duomenimis, remdamasis vien tik nukentėjusiųjų asmenų parodymais, visiškai atmesdamas ir ignoruodamas M.

K. bei jo advokatės pateiktus paaiÅ¡kinimus. 5.2. Nuteistasis M. K. pažymi, kad M. J. yra iÅ¡teisintas, tačiau jis (apeliantas) yra pripažintas kaltu už antrÄ epizodÄ , kad veikė bendrininkų grupėje, tačiau taip ir lieka neaiÅ¡ku, kas Å¡ioje nusikalstamoje veikoje buvo jo bendrininkas, todėl toks nuosprendis, kuris yra pats sau prieÅ¡taraujantis, negali bÅ«ti paliktas galioti. 5.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti M.

K. vykdytÄ provokavimÄ L. M. atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, M. K. veiksmai, kaip automobilio sustabdymas, pažeidimo įvardijimas, dokumentų papraÅ¡ymas, blaivumo patikrinimas, žmogiÅ¡kas reagavimas į susidariusiÄ situacijÄ dėl sistemos strigimo ir leidimas pažeidėjai dėl iÅ¡skirtinės ir skubios situacijos iÅ¡važiuoti trumpam ir grįžti pasiimti suraÅ¡yto protokolo yra įprastas policijos pareigÅ«nų elgesys ir negali bÅ«ti laikomi provokavimu, iÅ¡ kurio L. M. neva aiÅ¡kiai turėjo suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyÅ¡is, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama).

Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, į tai neatsižvelgė, vadovavosi iÅ¡imtinai liudytojos L. M. pateikta įvykių versija. 5.4. Nuteistojo teigimu, pats faktas, kad L. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. po sustabdymo dar kartÄ atvažiavo į tÄ vietÄ , kur buvo sustabdyta, nepatvirtina, jog ji sugrįžo su tikslu duoti kyšį. Teismas nuosprendyje akcentuoja, kad vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad L. M. pinigų į namus pirmÄ kartÄ pareigÅ«no nurodymu iÅ¡važiavo jau po to, kai jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas.

Tačiau laikytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su Å¡iuo teismo vertinimu, kadangi vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota administracinio nusižengimo protokolo įteikimo ar neįteikimo aplinkybių, nėra nustatyta, kad iÅ¡ viso L. M. grįžta į įvykio vietÄ , nes jos vairuojamas automobilis vaizdo kamerose nėra užfiksuotas, tai tėra tik teismo interpretacija, siekiant bet kokiais bÅ«dais apkaltinti apeliantÄ . 5.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų L.

M. kyÅ¡io perdavimÄ M. K. ir Å¡io priėmimo aplinkybes. Vaizdo įraÅ¡as užfiksavo įvykio vietÄ , laikÄ , jo dalyvius bei jų bendravimÄ , tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o negalima teigti, kad M. K. priėmė už tariamai padaryto nusižengimo nefiksavimÄ iÅ¡ L. M., o Å¡i perdavė pinigus, kaip nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje. 5.6. Apelianto nuomone, Kauno apygardos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad L. M. parodymai yra patikimi. Liudytoja L. M. nurodė, kad 1 200 Eur sumÄ pinigų (20 Eur kupiÅ«romis) buvo įdėjusi į vokÄ ir tÄ vokÄ su pinigais ji įdėjo į pareigÅ«no kairę juodos liemenės kiÅ¡enę.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pati liudytoja nurodė, kad įdėjo pinigus į M. K. kairę liemenės kiÅ¡enę, tačiau ji jokių objektyvių galimybių to padaryti neturėjo, kadangi pareigÅ«no M. K. liemenės kairėje pusėje jokių kiÅ¡enių nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ neperÅ¡aunamos liemenės techninės specifikacijos (5 t., b. 1. 23-31) pareigÅ«no dėvėtoje liemenėje kiÅ¡enės yra tik per patį centrÄ ir jose yra įdėti kiti daiktai, tai nėra paprasta liemenė, o neperÅ¡aunama.

Atsižvelgiant į tai, apeliantas teigia, jog liudytoja davė melagingus parodymus. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog liemenės centrinėje dalyje yra dvi pakankamai plačios kišenės – 5x8 cm ir 7x9 cm, į kurias galėjo tilpti liudytojos įvardintas vokas su pinigais, taip pat buvo paneigtos kitais byloje surinktas įrodymas. Neperšaunamos liemenės specifikacijoje nurodyta, kad šios kišenės gali būti naudojamos papildomoms balistinėms plokštelėms įdėti.

Byloje buvo pateikti duomenys, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. M. K. dėvėjo neperÅ¡aunamÄ liemenę su balistinėmis plokÅ¡telėmis (5 t., b. 1. 16-34). Vadinasi, M. K. papildomas balistines plokÅ¡teles dėvint neperÅ¡aunamos liemenės centrinėje dalyje esančiose kiÅ¡enėse, jokios vietos minėtoje kiÅ¡enėje įtalpinti dar ir liudytojos įvardintÄ vokÄ su pinigais nebuvo. Todėl, Kauno apygardos teismo iÅ¡vados, kad L. M. parodymai patvirtina faktÄ , jog ji perdavė kyšį policijos pareigÅ«nui M.

K. yra grindžiamos prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ar prie baudžiamosios bylos pridėti įrodymai - vaizdo įraÅ¡as. 5.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti M. K. vykdytÄ provokavimÄ V. A. atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, M. K. veiksmai, kaip automobilio sustabdymas dėl to, kad asmuo nesilaikė už kelio ženklo Stop prieÅ¡ sankryÅ¾Ä reikalavimo yra įprastas policijos pareigÅ«nų elgesys ir negali bÅ«ti laikomi provokavimu, iÅ¡ kurio V.

A. neva aiÅ¡kiai turėjo suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyÅ¡is, bus teisėtai veikiama (ar neveikiama). Tuo tarpu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad M. K., kaip teigia liudytojas V. A., iÅ¡ tiesų buvo perduotas kyÅ¡is, kadangi nenustatyta nuteistojo M. K. DNR ant rastų banknotų. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, į tai neatsižvelgė, vadovavosi iÅ¡imtinai liudytojo V. A. pateikta įvykių versija, konstatavo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir jų pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 5.8.

Apeliantui abejonių kelia asmens parodymo atpažinti procedÅ«ra, nes ji, M. K. vertinimu, nebuvo atlikta pagal BPK 192 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors ir liudytojas atpažino M. K., tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad V. A. patvirtino, jog jis matė tÄ patį pareigÅ«nÄ Ä¯einantį į Imuniteto valdybÄ prieÅ¡ asmens atpažinimo procedÅ«rÄ . Å i aplinkybė laikytina itin svarbia nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, kadangi ji patvirtina, jog asmens atpažinimo procedÅ«ros metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, tikėtina, kad sÄ moningai iÅ¡ anksto prieÅ¡ atpažinimo procedÅ«rÄ liudytojui parodant asmenį, kurį jis po to iÅ¡kart atpažino.

Å i aplinkybė patvirtina ir M. K. duotus parodymus, kad su juo norima susidoroti, nes jis metų bėgyje nubaudė aukÅ¡tas pareigas einantį pareigÅ«nÄ . 5.9. Apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika, kurioje nurodyta, kad, jei valstybės tarnautojas, pavyzdžiui, policijos pareigÅ«nas, pažeidėjui aiÅ¡kina jo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pareigas laikytis atitinkamų saugumo taisyklių, nurodo galimas nuobaudas ir pan., tai nėra provokavimas ar reikalavimas duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007).

Atsižvelgiant į tai, apeliantas pažymi, kad jo duoti parodymai patvirtina, kad tiek jam 2020 m. rugpjūčio 6 d. sustabdžius L. M., tiek 2020 m. rugpjūčio 7 d. sustabdžius V. A., jis atliko savo, kaip pareigÅ«no funkcijas: sustabdė pažeidėjus dėl padaryto pažeidimo, iÅ¡aiÅ¡kino jiems pažeidimo pobÅ«dį, nurodė galimas nuobaudas ir atliko kitus bÅ«tinus atlikti veiksmus. TÄ aplinkybę, kad jis (M. K.) jokių provokacijų savo darbo metu nenaudojo patvirtino ir kiti liudytojai: T. P., N. K., A.

M., J. M., P. M.. 5.10. Apeliantas taip pat pažymi, kad Kauno apygardos teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, jog tiek L. M., tiek ir V. A. buvo suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimo protokolai pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kas patvirtina, jog M. K. neturėjo jokio pagrindo imti kyšį už neteisėtÄ neveikimÄ , o L. M. ir V. A. nebuvo jokio pagrindo duoti kyšį, kadangi už jų kiekvieno atskirai įvykdytus administracinius pažeidimus kiekvienam iÅ¡ jų buvo suraÅ¡yti administracinės teisės pažeidimo protokolai. 5.11.

Be to, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad L. M. du kartus buvo grįžusi prie policijos pareigÅ«nų automobilio. Kauno apygardos teismo nuosprendyje akcentuojama, kad vaizdo įraÅ¡as (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 15.34.12 val. prie pareigÅ«nų tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) g., t. y. iÅ¡ tos pusės, į kuriÄ prieÅ¡ tai iÅ¡važiavo, privažiavo ir sustojo L. M. automobilis Volvo V70. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad tokias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas priėmė remdamasis tik prielaidomis, kadangi vaizdo įraÅ¡e nėra įmanoma įžvelgti nei automobilio markės, nei asmens sėdinčio už vairo, nei tuo labiau automobilio valstybinių numerių.

Vien tas faktas, kad vaizdo įraše yra fiksuotas automobilis, nėra pakankamas, kad konstatuoti, jog minėtas automobilis buvo būtent L. M.. Tuo labiau, kai vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), nėra matoma nuvažiuojančio ir pravažiuojančio automobilio Volvo. Taigi, vaizdo įrašai nepatvirtina liudytojos L. M. parodymų, kad ji du kartus vyko namo paimti pinigų, kuriuos paskui kaip kyšį perdavė pareigūnui M. K.. 5.12. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertinti įrodymai, neišsamiai išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, todėl padarytos nepagrįstos ir nemotyvuotos išvados.

Kauno apygardos teismas vertindamas įrodymus, atliko ydingÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kadangi neįvertino, jog liudytojos V. B. atlikti veiksmai prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ buvo neteisėti, ko pasekoje gauti duomenys buvo be pagrindo pripažinti įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti nagrinėjamu atveju, liudytojos V. B. veiksmai, t. y. vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigÅ«nų elgesio, pirÅ¡tinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatÄ , buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

V. B. tik apklausta jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė nurodytomis aplinkybėmis rastÄ pirÅ¡tinę su pinigais – 600 Eur bei vizitine kortele. Apeliantas pažymi, kad nebuvo tinkamai procesiÅ¡kai įforminta Å¡ių daikto aptikimo, fiksavimo ir gavimo faktas. V. B. įvardintų daiktų gavimo nepatvirtina jokie oficialÅ«s dokumentai. Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo, dėl kokių susiklosčiusių aplinkybių V. B., einanti (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkės pareigas, savavaliÅ¡kai radusi daiktus, kurie galimai turėtų reikÅ¡mės dėl asmens nusikalstamos veikos, juos savavaliÅ¡kai pasiėmė ir neiÅ¡kvietė atitinkamos tarnybos specialistų, kurie tinkamai įvertintų rastus daiktus.

Kadangi liudytoja V. B. radusi daiktus jų niekaip neįformino, savavališkai juos paėmė, tai laikoma šiurkščiu BPK pažeidimu, dėl kurio liudytojos rasti daiktai negali būti pripažinti įrodymais. 5.13. 2021 m. sausio 28 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad abejose pirštinėse rasti kaltinamojo M. K. biologiniai pėdsakai. Nors ir specialisto išvada patvirtina, kad rastos tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) kairės rankos pirštinėje ir V. B. pateiktos dešinės rankos pirštinėje rasti kaltinamojo M.

K. biologiniai pėdsakai, vis dėl to priimant nuosprendį taip ir liko neišsiaiškinta, kokiomis aplinkybės buvo rasta V. B. pirštinė, dėl kokių priežasčių minėta pirštinė nebuvo pateikta liudytojos apklausos metu, todėl laikytina, kad ši pirštinė buvo paimta iš tarnybinio automobilio, kuris nuo pat įvykio pradžios buvo pareigūnų žinioje. Apeliantais pažymėjo, kad V. B. pateikta pirštinė negali būti pripažinta įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, nes ji gauta pažeidžiant BPK nuostatas.

Be to, apeliantas pastebėjo, kad prie liudytojos apklausos protokolo nėra pridėta nuotraukų, patvirtinančių, kad iÅ¡ tiesų liudytoja pateikė jos įvardintÄ pirÅ¡tinę. Tikėtina, kad minėta pirÅ¡tinė buvo pateikta kur kas vėliau, iÅ¡imant jÄ iÅ¡ tarnybinio automobilio. Dar daugiau abejonių nuteistajam kyla dar ir dėl to, kad nors ir Å¡ioje pirÅ¡tinėje buvo rasta 600 Eur grynųjų pinigų, tačiau jokių kaltinamojo M. K. biologinių pėdsakų ant pinigų aptikta nebuvo.

Rasta pinigų suma nesutampa su ta, kuriÄ neva liudytojai davė kaltinamajam M. K. kaip kyšį. Taigi, jokių objektyvių įrodymų, kad Å¡ie pinigai buvo apelianto žinioje, nėra, todėl akcentuotina, kad Å¡is įrodymas nėra susijęs su apeliantu. 5.14. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriuo apžiÅ«rėti tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) sumontuotas stebėjimo įrangos vaizdo ir garso įraÅ¡ai patvirtina, kad tarnybiniam automobiliui sustojus, iÅ¡ keleivio pusės iÅ¡lipa M.

K., rankoje laikydamas juodos spalvos pirÅ¡tinę, prieina prie parke augančio medžio ir pasilenkia. M. K. sutinka su tuo, kad automobiliui sustojus jis iÅ¡ tiesų iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie medžio dėl to, norėjo į tualetÄ , tačiau pasilenkęs pamatė žmones ir į tualetÄ neturėjo galimybės nueiti. Vis dėlto nėra jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis bÅ«tų galima pritarti Kauno apygardos teismo nuosprendyje nurodytai iÅ¡vadai, jog apeliantas iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio rankoje laikė pirÅ¡tinę.

Vaizdo įraÅ¡e nebuvo užfiksuota aplinkybė, jog apeliantas rankoje bÅ«tų laikęs pirÅ¡tinę. Pirmosios instancijos teismas interpretavo Å¡iÄ aplinkybę, ir savo priimtÄ nuosprendį grindė prielaidomis, bet ne įrodymais. 5.15. Abejonių nuteistajam kelia ir liudytojo A. J. parodymai. IÅ¡ priimto apkaltinamojo nuosprendžio taip ir liko neiÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės, dėl kokių priežasčių liudytojas A. J. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dėl kokių priežasčių apie šį liudytojÄ apskritai nieko nebuvo žinoma vykdant ikiteisminį tyrimÄ , ir kodėl pareigÅ«nė V.

B. visÄ laikÄ iki pat ikiteisminio tyrimo slėpė tokiÄ svarbiÄ aplinkybę apie neva kito asmens vykimÄ Ä¯ įvykio vietÄ . Jeigu iÅ¡ tiesų A. J. buvo asmuo, važiavęs kartu su V. B. tikrinti galimas korupcijos apraiÅ¡kas, apie jo vykimÄ su minėta liudytoja bÅ«tų paaiÅ¡kėję dar ikiteisminio tyrimo metu. Å ios liudytojos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodo, kad kilus įtarimui, kad pareigÅ«nas galėjo atsikratyti kažkokių draudžiamų daiktų, ji nuvažiavo į minėta vietÄ pasižiÅ«rėti, patvirtina, kad pareigÅ«nė V.

B. į įvykio vietÄ vyko viena be kolegos. Nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , jog liudytojo A. J. parodymai buvo nulemti jo tarnybinio pavaldumo ir liudytojas buvo suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti M. K., kadangi tuo metu tarp kaltinamojo M. K. ir Å¡io liudytojo egzistavo konfliktiniai santykiai. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju yra pagrįstas pagrindas netikėti ir liudytojos V. B. parodymais. 5.16. IÅ¡ iÅ¡dėstytų skunde argumentų, įrodymų ir faktinių aplinkybių viseto vertinimo, nuteistasis M. K. daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurie sukliudė Kauno apygardos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas ir nepagrįstai M.

K. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad M. K. atžvilgiu turi būti priimtinas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, jis turi būti išteisintas.

6. IÅ¡teisintasis M. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 6.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡teisintasis sutinka su teismo nuomone, kad teisme iÅ¡tirti byloje surinkti duomenys, jų visuma, nepatvirtina, kad M. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su M.

J., t. y. kad M. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. M. J. pažymi, kaltinimas jam yra grindžiamas prielaidomis, tačiau kaltinimai baudžiamojoje byloje turi būti grindžiami ne prielaidomis, o įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), kurių kiekis turi būti toks, kad pašalintų kylančias abejones. 6.2. Dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, kad išteisintasis stebėjo ir suprato, jog M. K. daro nusikaltimus, M. J. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sutinka su Kauno apygardos teismo padarytomis išvadomis.

Anot apelianto, jis nepadavė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes jis M. K. veiksmų nestebėjo, jo galimiems nusikalstamiems veiksmams nepritarė, negirdėjo kÄ jis kalba su jo sustabdytų transporto priemonių vairuotojais ir nesuprato, kad M. K. kaip nors iÅ¡ sustabdytų vairuotojų ir kokiu nors bÅ«du galimai reikalavo duoti kyšį. 6.3. IÅ¡teisintasis nesutinka su Kauno apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad kaltinamasis M. J., bÅ«damas iÅ¡silavinęs asmuo, brandaus amžiaus, dirbantis statutiniu pareigÅ«nu, galimai galėjo suprasti, kad jo kolegos M.

K. veiksmai prašant sustoti aikštelėje nusišlapinti, nervingas elgesys krapštantis kišenėse po to, kai šis pamatė, kad prie VPK laukia viršininkas, yra ne tik keistas, bet galimai ir susijęs su M. K. neteisėtais veiksmais, tačiau vien tik šio galimo supratimo nepakanka gristi kaltinamojo kaltei dėl kyšių provokavimo ir jų priėmimo. M. J. teigimu, nurodyta aplinkybė dėl M. K. nervingo elgesio, muistymosi automobilyje ir neva jo (M. J.) supratimo dėl ko M. K. taip elgiasi, negali būti laikoma nei tiesioginiu, nei netiesioginiu įrodymu. 6.4.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas vienam galimam netiesioginiam įrodymui (neva M. J. turėjo suprasti dėl ko M. K. automobilyje muistosi), nevertindamas kitų įrodymų Å¡altinių (liudytojų apklausų, vaizdo ir garso įrašų), netinkamai pritaikė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismo motyvai dėl iÅ¡teisinimo neįrodžius M. J. kaltės, kuriais apygardos teismas grindė iÅ¡vadas dėl galimos/menamos kaltės, iÅ¡teisintojo nuomone, yra logiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai ydingi bei iÅ¡ esmės nepakankami.

Išteisintasis pažymėjo, kad nors vaizdo įraše matoma, kad M. K. intensyviai krapštosi galimai po savo kelnių kišenes, tačiau tuo metu jis (M. J.) vairavo automobilį, todėl nėra galimybės neabejotinai teigti, kad jis matė, suprato ar galėjo suprasti, kad M. K. prie savęs laiko galimai iš kyšių gautus pinigus ir kad imasi priemonių šiais pinigais atsikratyti. Anot M. J., M. K. išlipus ir nuėjus prie medžio, jis nesidairė, į galinio vaizdo veidrodėlį nežiūrėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis matė, kaip M.

K. neva slepia medžio drevėje pirÅ¡tinę su pinigais. IÅ¡ byloje pateikto įraÅ¡o taip pat nematyti, kad iÅ¡teisintasis pats važiuodamas kraustytų kiÅ¡enes, taip siekdamas neva atsikratyti neteisėtai gautų pinigų. 6.5. IÅ¡teisintasis M. J. pažymi, kad byloje esantis garso įraÅ¡as, kuriame girdėti pareigÅ«nų ir budėtojo pokalbis, patvirtina, kad jiems buvo nurodyta atvykti į (duomenys neskelbtini) prie pagrindinio įėjimo/išėjimo, kuris randasi (duomenys neskelbtini). M. J. teigimu, jam vairuojant transporto priemonę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, niekaip nebuvo galima važiuoti tiesiai prie (duomenys neskelbtini) pagrindinio įėjimo, nes tam trukdė kelio ženklai ir kelio ženklinimas – iÅ¡tisinės linijos, todėl jis pasirinko marÅ¡rutÄ vykti į (duomenys neskelbtini) kalnÄ ir tenai apsisukti, juolab M.

K. prašė į tualetÄ , o vėliau planavo nusileisti nuokalnėje ir tiesiai privažiuoti prie jiems nurodytos vietos, nes tuo metu (apie 10-11 val.), (duomenys neskelbtini) įkalnėje ir nuokalnėje vyko intensyvus eismas, o jis (duomenys neskelbtini) kalno įkalnėje nenorėjo sudaryti transporto spÅ«sčių, todėl ir neapsisukinėjo įkalnėje. 6.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnį 5 dalies 2 punktas).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje privalėjo nustatyti, kad jo veiksmuose tarp veikos ir pasekmių nėra jokio tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, t. y. turėjo nustatyti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytÄ iÅ¡teisinamÄ jį pagrindÄ . Skundžiamame teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas ne kartÄ nurodė, jog M. J. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl apeliantui nesuprantama kodėl teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pakeitė nuomonę ir pasisakė prieÅ¡ingai, jog jis iÅ¡teisintas neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnį 5 dalies 2 punktas). 6.7.

Apeliaciniame skunde M. J. pažymi, kad byloje esami duomenys patvirtina, kad jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų ir net nežinojo, kad jos galimai yra daromos: nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei vienas iš pareiškėjų (L. M., V. A.) jo neatpažino kaip asmens provokuojančio, reikalaujančio, priimančio kyšį; be to, L. M., V. A. nurodė, kad M. J. įvykio vietoje visiškai nematė; byloje esantys vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad išteisintasis nuolat buvo tarnybiniame automobilyje ir rašė administracinio nusižengimo protokolus (rašant protokolus tinkamai neveikė policijos duomenų bazės dėl ko sulėtėjo M.

J. darbas); byloje esami vaizdo ir garso įraÅ¡ai patvirtina, kad jis ne tik kad pareiÅ¡kėjų neprovokavo, nereikalavo, nepriėmė kyÅ¡io, bet ir nesitarė su M. K. to daryti; taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad M. J. kokiu nors bÅ«du bÅ«tų taręsis su M. K. dalintis jo galimai priimtu kyÅ¡iu ir pan. 6.8. Apeliantas cituoja teismų praktikÄ , kurioje nurodyta, kad tuomet, kai nagrinėjant bylÄ teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kuriÄ buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamÄ veikÄ , arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, M. J. pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iÅ¡teisinimo pagrindo turi bÅ«ti keičiama nurodant tinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ â€“ BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ .

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. K., iÅ¡teisintasis M. J. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuratÅ«ros atmesti. Prokuroras D. Valys teismo posėdžio metu prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo ir iÅ¡teisintojo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistojo M. K. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

Išteisintojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas) Dėl nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentų 8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi M. K. jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, jo dalyvavimas nusikaltimo epizode nei dėl L.

M., nei dėl V. A. liko neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai ištirtais duomenimis bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

9. Nuteistojo M. K. teigimu, Å¡ioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų identifikuoti jo vykdytÄ provokavimÄ ir 1200 Eur kyÅ¡io paėmimÄ iÅ¡ L. M., o pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi iÅ¡imtinai liudytojos L. M. pateikta įvykių versija. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Kauno apygardos teismas pripažindamas M. K. kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vertino ne tik liudytojos L.

M. parodymus, bet ir kitus byloje esančius duomenis, kurie patvirtino liudytojos nurodytas 2020 m. rugpjūčio 6 d. įvykio aplinkybes, t. y. tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraÅ¡us, kurie apžiÅ«rėti 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 165–176), kurių dalis buvo peržiÅ«rėta ir 2021 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b. l. 159-167), byloje esantį 2020 m. rugpjūčio 6 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189–191), 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiÅ«ros protokolÄ , kuriuo apžiÅ«rėti VPVS 2020 m. rugpjūčio 6 d. dienos, patrulių automobilio, atitikties (duomenys neskelbtini), istorijos duomenys (1 t., b. l. 143–154), taip pat teismas rėmėsi parodymų patikrinimo vietoje protokolu (3 t., b. l. 1-3), asmens parodymo atpažinti protokolu (2 t., b. l. 192-199).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai byloje nustatytus įrodymus pripažino patikimais ir pakankamais M. K. kaltei konstatuoti. 9.1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytoja L. M. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu tvirtino davusi 1200 Eur kyšį pareigÅ«nui M. K. už tai, kad Å¡is neskirtų jai teisės vairuoti atėmimo už jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ . L. M. teigė, kad pareigÅ«nas M. K. nurodė, kad už jos padarytÄ nusižengimÄ , t. y. nesustojimÄ prie „Stop“ ženklo jai gresia teisės vairuoti atėmimas, todėl ji pasiÅ«lė jam tartis, t. y. priimti kyšį, kad teisė vairuoti nebÅ«tų atimta.

Kadangi ji gyvena netoliese sustabdymo vietos, M. K. sutiko ir leido jai iÅ¡vykti atsivežti pinigų, kadangi su savimi ji pinigų neturėjo. Ji nuvažiavo namo, pasiėmė 200 Eur ir grįžo į pareigÅ«no nurodytÄ vietÄ . Kai pasakė, pareigÅ«nui, kad atsivežė 200 Eur, Å¡is pasakė, kad suma per maža, todėl ji dar kartÄ važiavo iki namų, pasiėmė turėtus 1000 Eur ir, vėl grįžusi į sustabdymo vietÄ , Å¡iuos pinigus kartu su prieÅ¡ tai pasiimtais 200 Eur, kuriuos buvo sudėjusi į vokÄ , pareigÅ«no nurodymu įdėjo į jo dėvėtos liemenės kiÅ¡enę. 9.2.

Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėjęs tarnybinio automobilinio vaizdo kamerų 2020 m. rugpjūčio 6 d. įrašus ir sulyginęs jas su 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 165–176), nustatė šias aplinkybes, su kuriomis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka ir teisėjų kolegija, nurodydama tam tikrus pastebėjimus: 9.2.1. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, esančių kompaktiniame diske Nr. 2, automobilis Volvo V70, kaip paaiškėjo, vairuojamas L.

M., M. K. buvo sustabdytas 2020 m. rugpjūčio 6 d., 15.05 val. (teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta ne itin tikslus automobilio sustabdymo laikas, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad L. M. vairuojama transporto priemonė atvažiuoja 15.02.00, tačiau minėtas neatitikimas nelaikytas esmine klaida, kurios pagrindu bÅ«tų galima daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, prokuroras ir kaltinamajame akte pažymi apie šį neatitikimÄ ), M. K. 15.05.55 val. priėjęs prie tarnybinio automobilio papraÅ¡o M.

J. patikrinti techninės apžiÅ«ros galiojimÄ bei pasiėmęs alkotesterį vėl nueina. 9.2.2. Vaizdo ir garso įraÅ¡ai patvirtina, kad liudytoja L. M. stovėjo sustabdyta pareigÅ«no iki 15.27.33 val., o iki to pareigÅ«nas M. J. pildė administracinio nusižengimo protokolÄ , pareigÅ«nas M. K. kelis kartus grįžo prie tarnybinio automobilio, vėl ėjo iki sustabdytosios aiÅ¡kintis gyvenamosios vietos ir kt. klausimų, protokolas buvo atspausdintas 15.25.19 val., pareigÅ«nas M. K., jį paėmęs nueina, tikėtina, kad įteikti sustabdytajai L.

M., po ko, kaip matyti iš vaizdo kamerų įrašų (CD Nr. 2, (duomenys neskelbtini)), automobilis Volvo V70 išvyksta 15.27.33 val. Kadangi tuo pačiu laiku fiksuojanti priekinio vaizdo kamera (CD Nr. 2, (duomenys neskelbtini)) atvažiuojančių Volvo automobilių neužfiksavo, todėl aišku, kad šiuo nurodytu laiku iš sustabdymo vietos išvažiavo L. M.. 9.2.3. Vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kompaktiniame diske Nr. 3, patvirtina, kad 15.34.12 val. (neatitikimas pirmosios instancijos teismo sprendime, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad atvyksta 15.34.42 val.

Å is neatitikimas pažymėtas ir kaltinamajame akte su prokuroro pastaba apie protokole nurodo laiko neatitikimÄ byloje esančiai nuotraukai Nr.

5. Å iÄ pirmosios instancijos teismo sprendime padarytÄ klaidÄ teisėjų kolegija taip pat laiko techninio pobÅ«džio, padarytÄ dėl apsirikimo) prie pareigÅ«nų tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. iÅ¡ tos pusės, į kuriÄ prieÅ¡ tai iÅ¡važiavo, privažiavo ir sustojo L. M. automobilis Volvo V70, kadangi vaizdo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas priekinės tarnybinio automobilio kameros vaizdas, nesimato pravažiuojančio ir nuvažiuojančio automobilio Volvo, be to, M.

J. pasakė, M. K., kad atvažiavo (duomenys neskelbtini). Å ie įraÅ¡ai patvirtina liudytojos L. M. nurodytÄ aplinkybę, kad pinigų su savimi ji neturėjo, todėl turėjo vykti į netoliese esančius namus jų pasiimti, pasiėmusi pinigus grįžo į sustabdymo vietÄ , o jos vykimas iki namų ir grįžimas į pareigÅ«no nurodytÄ vietÄ truko tik keletÄ minučių. 9.2.4. Tie patys vaizdo ir garso įraÅ¡ai patvirtina, kad L. M. automobilis Volvo V70, atvykęs 15.34.12 val. stovėjo iki 15.36.43 val., per tÄ laikÄ pareigÅ«no M.

K. nebuvo tarnybiniame automobilyje, o šiam grįžus prie tarnybinio automobilio, automobilis Volvo V70 15.36.43 val. vėl išvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, t. y. iš kurios prieš tai atvažiavo. Priekinės vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad tuo metu kitų Volvo automobilių nevažiavo, todėl akivaizdu, kad 15.36.43 val. apsisukęs iš stovėjimo vietos išvyko būtent L. M. vairuotas automobilis Volvo V70. 9.2.5. Tie patys vaizdo įrašai, konkrečiai – tarnybinio automobilio vidinės bei galinės vaizdo kameros, patvirtina, kad išvykus L.

M., pareigÅ«nas M. K. lauke kalbėjosi telefonu, o 15.39.56 val. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve iÅ¡ tos pačios pusės į kuriÄ nuvažiavo prieÅ¡ tai, vėl atvyksta ir sustoja automobilis Volvo V70. Aplinkybę, kad automobilis sustoja, vėl gi patvirtina priekinio vaizdo kameros įraÅ¡as, kuriame nėra fiksuotas nuvažiuojantis automobilis Volvo. IÅ¡ vidinės automobilio vaizdo kameros įraÅ¡o taip pat matyti, kad tuo pat metu, t. y. 15.40.06 val., pareigÅ«nas M. K. sustabdo mėlynos spalvos automobilį Å koda, važiavusį (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, tačiau taip pat matoma, kad pareigÅ«nas nueina sustojusio automobilio Volvo V70 kryptimi, kurio vaizdo kameros nefiksuoja, o prie sustabdyto Å koda automobilio prieina tik 15.40.44 val., po ko tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera užfiksuoja 15.40.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi nuvažiuojantį automobilį Volvo V70. 9.3.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. K. atžvilgiu, nesivadovavo vien tik liudytojos L. M. parodymais. PrieÅ¡ingai, teismas atlikęs iÅ¡samų įrodymų vertinimÄ , skundžiamame nuosprendyje detaliai nurodė 2020 m. rugpjūčio 6 d. įvykio aplinkybes ir eigÄ , padarė motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas su kuriomis teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , sutinka. 9.4. Teisėjų kolega atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai nepatvirtina, kad bÅ«tent L.

M. vairuotojas automobilis į įvykio vietÄ grįžo du kartus. Kaip matyti byloje nustatytų aplinkybių (9.2.1.-9.2.5. punktai) ir byloje esančių vaizdo įrašų (kompaktiniai diskai Nr. 2-3, esantys voke pažymėtame Nr. 7), L. M. vairuojamas automobilis Volvo V70 policijos pareigÅ«no M. K. buvo sustabdytas apie 15.02 val. (iÅ¡ tarnybinio automobili priekyje esančios vaizdo kameros įraÅ¡o matyti, kad nuo geležinkelio pervažos pusės automobilis Volvo V70 užfiksuotas važiuojantis 15.02.00, automobilio sustabdymo vieta ir tikslus laikas vaizdo stebėjimo kameros neužfiksuotas) ir stovėjo iki 15.27.33 val., kol tarnybinio automobilio kameros užfiksavo nuvažiuojantį (duomenys neskelbtini) g. kryptini automobilį Volvo V70.

Po kelių minučių, t. y. 15.34.42 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. pusės, į kuriÄ prieÅ¡ tai nuvažiavo L. M. vairuojama transporto priemonė, atvykta tamsios spalvos automobilis, panaÅ¡us į L. M. vairuojamÄ Volvo V70. Tai, kad transporto priemonė nepravažiuoja pro policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, o sustoja, patvirtina tarnybinio automobilio priekyje esanti vaizdo kamera, kuri neužfiksuoja pravažiuojančio automobilio. Be to, kad atvyko bÅ«tent L. M., patvirtina pareigÅ«nų pokalbis, kurio metu M.

J. sako „Va, pas tave atvažiavo pilietė, čia ta (duomenys neskelbtini)“, o M. K. atsako „Jo, jo“ (1 t., b. l. 165-176). Automobilis 15.36.43 val. vėl išvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, t. y. iš kurios prieš tai atvažiavo. Tarnybinio automobilio priekinės vaizdo kameros įrašas patvirtina, kad tuo metu kitų Volvo automobilių nevažiavo, todėl akivaizdu, kad 15.36.43 val. apsisukęs iš stovėjimo vietos išvyko būtent L. M. vairuotas automobilis Volvo V70.

Vėliau 15.39.56 val. prie tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) gatve, iÅ¡ tos pačios pusės į kuriÄ nuvažiavo prieÅ¡ tai, vėl atvyksta ir sustoja automobilis Volvo V70. Aplinkybę, kad automobilis sustoja, vėl gi patvirtina priekinio vaizdo kameros įraÅ¡as, kuriame nėra fiksuotas nuvažiuojantis automobilis Volvo. IÅ¡ vidinės automobilio vaizdo kameros įraÅ¡o taip pat matyti, kad nors tuo metu 15.40.06 val. pareigÅ«nas M. K. sustabdo ir kitÄ mėlynos spalvos automobilį Å koda, tačiau jis nueina sustojusio automobilio Volvo V70 kryptimi, kurio vaizdo kameros nefiksuoja, o prie sustabdyto Å koda automobilio prieina tik 15.40.44 val., po ko tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera užfiksuoja 15.40.47 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos kryptimi nuvažiuojantį automobilį Volvo V70.

Taigi Å¡ių įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent L. M. vairuojama transporto priemonė į įvykio vietÄ buvo atvykusi du kartus, vien tai, kad iÅ¡ tarnybinio automobilio kamerų vaizdo įrašų nematyti atvykstančios ir iÅ¡vykstančios transporto priemonės valstybinių numerių ir vairuotojo, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. 9.5. Apeliantas M. K. nesutinka su apygardos teismo nurodytu teiginiu, kad L. M. pinigų į namus pirmÄ kartÄ pareigÅ«no nurodymu iÅ¡važiavo jau po to, kai jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, ir pažymi, kad vaizdo kameros neužfiksavo nei administracinių nusižengimo protokolo įteikimo fakto, nei laiko.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš tarnybinio automobilio viduje esančios kameros vaizdo įrašų (kompaktinis diskas Nr.

2) matyti, kad 15.25 val. M. K. stovi prie atidarytų tarnybinio automobilio durelių, nuo 15.25.19 val. girdėti spausdinamas administracinių nusižengimų protokolas, kurį paima M. K., 15.26.00 M. K. uždaro dureles ir nueina nuo tarnybinio automobilio, o L. M. automobilis išvyko iš įvykio vietos 15.27.33 val., sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nėra pagrindo. 9.6. Apeliacinio skundo argumentus, kad L. M. negalėjo įdėti voko su 1 200 Eur (20 Eur kupiūromis) į M.

K. liemenės priekyje esančiÄ kairę kiÅ¡enę, nes jis tuo metu dėvėjo neperÅ¡aunamÄ liemenę, kurios kiÅ¡enės yra priekyje (centre), o ne kairėje pusėje, be to, liemenės viduje buvo balistinės plokÅ¡telės, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir atmeta. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡reikalavęs ir įvertinęs NeperÅ¡aunamos liemenės techninės specifikacijÄ bei kitus byloje esančius duomenis (liudytojos ir pačio nuteistojo parodymus), teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors liudytoja L.

M. nurodė, kad pinigus, t. y. voke esančius 1200 Eur, ji pareigÅ«no nurodymu įdėjo į kairę juodos liemenės kiÅ¡enę, o kaip matyti iÅ¡ NeperÅ¡aunamos liemenės techninės specifikacijos (5 t., b. l. 23-31), pareigÅ«no dėvėtoje liemenėje kiÅ¡enės yra tik per patį centrÄ , tačiau Å¡io neatitikimo teismas pagrįstai nelaikė esminiu. Tiek iÅ¡ liudytojos, tiek iÅ¡ paties kaltinamojo M. K. paaiÅ¡kinimų matyti, kad L. M. sustabdymo metu buvo pavargusi po darbo, akivaizdu, kad susijaudinusi dėl neva gręsiančios nuobaudos griežtumo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad liudytoja galėjo ir neįsidėmėti tiksliai į kurios pusės liemenės kiÅ¡enę įdėjo pinigus.

Be to, neperÅ¡aunamos liemenės specifikacija neprieÅ¡tarauja liudytojos parodymams, kad pareigÅ«no dėvėta juoda liemenė buvo su kiÅ¡enėmis ir kad kiÅ¡enėje tilpo jos paduotas vokas su pinigais, kadangi iÅ¡ specifikacijos matyti, jog liemenės centrinėje dalyje yra dvi pakankamai plačios kiÅ¡enės – 5x8 cm ir 7x9 cm, o apžiÅ«rėjus liemenę teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui tapo aiÅ¡ku, kad kiÅ¡enės tikrai erdvios. Nors neperÅ¡aunamos liemenės specifikacijoje nurodyta, kad Å¡ios kiÅ¡enės gali bÅ«ti naudojamos papildomoms balistinėms plokÅ¡tėms įdėti, kas galimai trukdytų įdėti į jas vokÄ , tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad Å¡ios papildomos balistinės plokÅ¡tės M.

K. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo iÅ¡duotos, nėra, teismui buvo pateikti duomenys tik apie tai, kad M. K. dėvėjo neperÅ¡aunamÄ liemenę su balistinėmis plokÅ¡tėmis, kurios dedamos į liemenės vidinės dalies apatinę, o ne į virÅ¡utinę dalį (5 t., b. l. 16–34). Aplinkybę, kad M. K. dėvėtos liemenės centrinė kiÅ¡enė buvo pakankamai erdvi, joje nebuvo užsegtas balistinis paketas, ji buvo prasegta, patvirtina ir vėlesni 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įraÅ¡ai, pavyzdžiui, įraÅ¡as (duomenys neskelbtini).

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas M. K. nepagrįstai pripažino kaltu provokuojant ir imant kyšį iš V. A. (2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykis). Apelianto teigimu, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad ant rastų banknotų nenustatyta jo DNR, be to, abejonių kelia asmens parodymo atpažinti procedūra, nes ji, M. K. nuomone, buvo atlikta pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto nurodytais argumentais nesutinka. 10.1.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma sudarė pagrindÄ pripažinti M. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. K. kaltės, atsižvelgė ne tik į liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų nuoseklumÄ , bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino liudytojo nurodytas aplinkybes, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiÅ«ros protokolÄ , kuriuo buvo apžiÅ«rėti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, užfiksuoti tarnybinio automobilio VW Caddy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo kameromis, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens atpažinimo protokolus, liudytojo S. L. parodymus. 10.2. BPK 192 straipsnyje nustatyta, kad asmens parodymo atpažinti tvarka, kurios, kaip matyti iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 18 d. asmens parodymo atpažinti protokolo (3 t., b. l. 45-52) ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai laikėsi. Vien tai, kad prieÅ¡ parodymo atpažinti procedÅ«ros pradžiÄ V. A. matė tÄ patį pareigÅ«nÄ Ä¯einantį į Imuniteto valdybÄ , nedaro Å¡io veiksmo neteisėtu.

Be to, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojas atpažinimo metu aiÅ¡kiai įvardino ir parodė M. K., kaip asmenį, kuriam davė 100 Eur kyšį, nurodė, kad atpažino pareigÅ«nÄ iÅ¡ nosies, veido bruožų, Å¡iÄ aplinkybę liudytojas patvirtino ir teisme, t. y. kad atpažinimo metu pareigÅ«nÄ atpažino kaip tÄ , kuriam davė kyšį, ir tik tarp kitko pažymėjo, kad matė tÄ pareigÅ«nÄ Ä¯einantį į pastatÄ .

11. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad ant pirštinėje buvusių kupiūrų nebuvo rasta M. K. DNR, teisėjų kolegija pastebi, kad iš 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-208555-21 matyti, jog ant tirti pateiktos vizitinės kortelės rasta žmogaus biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų 8 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų ir 2 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrų dėmių, tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti, nerasta. Kupiūros yra netinkami objektai lytėjimo pėdsakų DNR tyrimui atlikti (2 t., b. l. 31–37). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad apskritai ant kupiūrų nebuvo rasta tinkamų biologinių pėdsakų DNR tyrimui atlikti, teisėjų kolegija pažymi, kad nebuvo galimybės ir nustatyti ar ant jų buvo būtent M. K. DNR. Tuo tarpu M. K. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys.

12. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra ydingas, nes teismas neįvertino aplinkybių, kad V. B. veiksmai (vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigÅ«nų elgesio, pirÅ¡tinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatÄ ) buvo atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir tinkamai procesiÅ¡kai neįformintas Å¡ių daikto aptikimo, fiksavimo ir gavimo faktas, dėl ko pirmosios instancijos teismas negalėjo Å¡ių daiktų pripažinti įrodymais ir jais vadovautis. 12.1.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kur pasakyta, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Šiuo aspektu atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-976/2016). 12.2. Nagrinėjamu atveju liudytojos V. B. veiksmai, t. y. vaizdo įrašų stebėjimas Policijos vieningoje pajėgų valdymo sistemoje, vykimas patikrinti įtarimų dėl galimai neteisėto pareigÅ«nų elgesio, pirÅ¡tinės paėmimas bei jos pristatymas į komisariatÄ , buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Å¡iuos veiksmus neteisėtais ar Å¡ių veiksmų pagrindu gautų duomenų nepatikimais. 12.3.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir kartu apie tai praneÅ¡a prokurorui. 12.4.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. rugpjūčio 7 d., gavus (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininkės V. B. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galimų korupcijos apraiÅ¡kų (1 t., b. l. 1–2, 10), taigi nustačius nusikalstamos veikos požymius, kaip to reikalauja BPK 166 straipsnio nuostatos. Visi kiti veiksmai – administracinių nusižengimų registro apžiÅ«ra, liudytojų apklausos, įvykio vietų apžiÅ«ra, daiktų apžiÅ«ros ir kt. buvo atliekami jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ .

V. B. liudytoja buvo apklausta nedelsiant (iÅ¡ liudytojo apklausos protokolo matyti, kad pradėta 14.02 val., baigta 14.46 val.) po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimų korupcijos apraiÅ¡kų nurodytas aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio 7 d. liudytojos apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja pateikė prie apklausos protokolo apklausoje nurodytomis aplinkybėmis rastÄ pirÅ¡tinę su pinigais – 600 eurų bei vizitine kortele (t. 1., b. l. 17-19). Nors iÅ¡ tiesų byloje nėra pateiktas savanoriÅ¡ko daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, tačiau pirÅ¡tinė su pinigais buvo apžiÅ«rėta 2020 m. rugpjūčio 25 d. apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 82–85), kuriame pažymėta, kad apžiÅ«rimi daiktai, pateikti liudytojos V.

B. apklausos metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tai, jog proceso veiksmai – daiktų apžiÅ«ra, įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikti ne tÄ pačiÄ dienÄ , nesudaro pagrindo abejoti jų teisėtumu: teisės normos nenumato reikalavimo tokio pobÅ«džio veiksmus atlikti nedelsiant, tÄ pačiÄ dienÄ . Be to, liudytojos V. B. nurodytos pirÅ¡tinės radimo, paėmimo aplinkybės buvo patikrintos ir patvirtintos ir kitais įrodymais byloje, t. y. vaizdo įraÅ¡o dalis, kurioje matyti, kaip kaltinamasis M.

K. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nešdamasis pirštinę nueina prie medžio, ten pasilenkia, nedelsdamas grįžta į automobilį; 2021 m. balandžio 13 d. daiktų apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad pirštinės, tiek pateiktoji liudytojos V. B., tiek rastoji tarnybiniame automobilyje, yra tos pačios komplektacijos (1 t., b. l. 194-196); 2021 m. sausio 28 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad abiejose pirštinėse yra rasti M. K. biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 31–37) bei liudytojo A.

J. parodymais. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, liudytoja V. B., pastebėjusi keistai besielgiantį policijos ekipaÅ¾Ä , pagrįstai ir teisėtai aiÅ¡kinosi galimos korupcijos apraiÅ¡kas ir nustačiusi pakankamai duomenų surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. B. veikė įgaliojimų ribose ir neturėjo pareigos fiksuoti aplinkybes aiÅ¡kinantis įtarimÄ sukėlusias aplinkybes. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ liudytojos V. B. nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos ir patikrintos pagal baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad A. J. parodymais teismas neturėjo remtis, nes apie šį liudytojÄ tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, jis konfliktavo su nuteistuoju M. K., tačiau teisėju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojo A. J. nurodytos aplinkybės sutapo su V. B. parodymais ir į tai, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, rodančių liudytojo suinteresuotumÄ apkalbėti M. K., o apeliantas jų nepateikė ir apeliaciniame skunde, Kauno apygardos teismas pagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojo A. J. parodymais.

14. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad vaizdo įraše nebuvo užfiksuota aplinkybė, jog apeliantas rankoje būtų laikęs pirštinę, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tarnybinio automobilio viduje esančios kameros užfiksuoto vaizdo įrašo (kompaktinis diskas Nr. 5, esantis voke Nr. 8) matyti, kad 10:40:12 val. M. K. išlipa iš tarnybinio automobilio keleivio pusės ir uždarydamas automobilio dureles tuo pačiu kairėje rankoje laiko ir tamsios spalvos pirštinę su kuria nueina prie medžio. Todėl aplinkybė, kad M. K. rankoje laikė juodos spalvos pirštinę, nėra pirmosios instancijos teismo interpretacija, kaip tai nurodo M. K. apeliaciniame skunde.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis ir naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad įrodymai byloje buvo vertinami selektyviai, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikiant liudytojų L. M. ir V. A. parodymams. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu, kadangi Å¡ie parodymai yra nuoseklÅ«s, vieni kitus papildantys, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti kaltinantys įrodymai (liudytojų V. B., A. J. parodymai, garso ir vaizdo įraÅ¡ai, specialisto iÅ¡vada ir kt.). Taigi, nuteistojo padarytiems nusikalstamiems veiksmams nustatyti esminę reikÅ¡mę turėjo ne tik liudytojų L. M. ir V. A. parodymai, bet ir sisteminė bei loginė visų byloje esančių duomenų analizė.

16. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisinęs M. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo, nepagrįstai jį (M. K.) pripažino kaltu darant antrÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ (2020 m. rugpjūčio 7 d. kyÅ¡io paėmimas iÅ¡ V. A.) bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, jog iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad M. K. pripažintas kaltu už kyÅ¡ininkavimÄ bendrininkų grupėje.

Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio IV dalies matyti, kad teismas, nusprendęs iÅ¡teisinti M. J., iÅ¡ kaltinimo M. K. paÅ¡alinio aplinkybes dėl jo bendrininkavimo su M. J.. Taigi skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esantį techninio pobÅ«džio netikslumÄ teisėjų kolegija iÅ¡taiso ir paÅ¡alina iÅ¡ antrosios nusikalstamos veikos (2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykio) apraÅ¡ymo M. K. inkriminuotÄ bendrininkavimo su M. J. aplinkybę. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų 17. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M.

J. iÅ¡teisinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir jį pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ Â nuteisti. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo M. J. kaltės Å¡ioje byloje įrodytumo, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės tik pateikė kai kurias neargumentuotas abejones dėl atskirų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienÄ nuo kito bei neiÅ¡dėstė visų byloje esančių įrodymų analizės. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. 17.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos priimtu nuosprendžiu, konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas nustatydamas, kad byloje esantys įrodymai nepakankami pagrįsti, jog M. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje. Kauno apygardos teismas bylos įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). 17.2.

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali bÅ«ti preziumuojama, o turi bÅ«ti įrodyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. PareigÄ Ä¯rodyti, kad asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama veikÄ kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, Nr. 2K-110/2013). 17.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje esančių duomenų nepakanka daryti kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog M.

J. stebėjo, girdėjo kaip M. K. provokavo duoti kyšį ir jį priėmė iÅ¡ L. M. ir V. A., ar pats bÅ«tų atlikęs nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje. 17.4. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. J. parodymus dėl kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ L. M., nurodė, jog M. J. byloje nuosekliai teigė, kad nestebėjo M. K. darbo, nematė, kuriuos ir kodėl automobilius Å¡is stabdo, visÄ laikÄ sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildė administracinių nusižengimų protokolus pagal M.

K. jam pateikiamus duomenis, negirdėjo, apie kÄ kalbėjo M. K. su sustabdytais vairuotojais. M. J. nurodė, kad M. K. sustabdžius L. M., jis taip pat sėdėjo automobilyje, pagal M. K. pateiktÄ informacijÄ Ä—mė pildyti protokolÄ , tikslinosi informacijÄ per M. K., bet negirdėjo, apie kÄ bendravo M. K. su sustabdyta vairuotoja. Teigė, kad tik atspausdino protokolÄ , kurį M. K. turėjo įteikti vairuotojai. Nurodė, kad L. M. matė grįžusiÄ vienÄ kartÄ , nes tuo metu buvo atidarytos Å¡oninės tarnybinio automobilio durelės, antro grįžimo jis nematė.

Be to, M. J. nurodytas aplinkybes patvirtina 2020 m. rugsėjo 18 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriuo buvo apžiÅ«rėti 2020 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti vaizdo ir garso įraÅ¡ai (1 t., b. l. 165–176), iÅ¡ kurių matyti, kad M. J. visÄ laikÄ sėdėjo tarnybiniame automobilyje, pildė administracinio nusižengimo protokolÄ , ir iÅ¡ tiesų praktiÅ¡kai nesidairė. Vaizdo įraÅ¡ai nepatvirtina, kad sėdint tarnybinio automobilio viduje bÅ«tų girdima, kÄ kalba M.

K. su sustabdyta L. M., o tokių duomenų, kad M. K. perpasakotų M. J. aplinkybes, kaip provokavo duoti kyšį, kaip atsisakė mažesnės sumos, iÅ¡provokavo atvežti didesnę ir jÄ priėmė, nėra. Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, kad kyšį jÄ duoti provokavo vienas pareigÅ«nas, t. y. M. K., kuriam ji ir davė pinigus, o kitÄ pareigÅ«nÄ ji tik matė sėdintį už vairo tarnybiniame automobilyje, nepatvirtino, kad Å¡is bÅ«tų girdėjęs jos pokalbius su M. K.. 17.5. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad M.

J. susitarimÄ su M. K. dėl nusikalstamos veikos rodo jo visiÅ¡kas toleravimas kolegos veiksmų, kai eilinio administracinio nusižengimo forminimas be priežasties akivaizdžiai užtrunka, o per šį laikotarpį pažeidėja net du kartus iÅ¡vyksta iÅ¡ įvykio vietos ir vėl į jÄ sugrįžta. Kaip teisingai pažymėta skundžiame nuosprendyje, tai, kad M. J. matė pirmÄ kartÄ grįžusiÄ L. M. patvirtino byloje esantys vaizdo ir garso įraÅ¡ai (1 t., b. l. 165-176), tačiau duomenų, kad iÅ¡teisintasis bÅ«tų ir antrÄ kartÄ matęs į įvykio vietÄ grįžusiÄ L.

M., byloje nėra. Teismo posėdžio metu M. J. nurodė, kad su sustabdytais asmenimis nebendravo, nežino, kodėl L. M. buvo leista iÅ¡važiuoti, nurodė, kad galimai dėl to, jog ji kažkur skubėjo, taip pat pažymėjo, kad dienÄ labai strigo sistema, todėl užtruko protokolo pildymas (4 t., b. l. 56-62). 17.6. Pirmosios instancijos teismas analogiÅ¡kai vertino kaltinimÄ M. J. dėl kyÅ¡io priėmimo iÅ¡ V. A.. Teismas skundžiamame nutartyje pažymėjo, kad M. J. taip pat nuosekliai nurodė, kad nematė V.

A. sustabdymo aplinkybių, negirdėjo, kÄ kalbėjo su sustabdytu vairuotoju M. K., supildė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal M. K. nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos kaltinamojo parodymus. Tarnybinio automobilio kameromis fiksuoti 2020 m. rugpjūčio 7 d. vaizdo ir garso įraÅ¡ai, kurie buvo apžiÅ«rėti 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 177-189), patvirtina, kad V. A. automobilis buvo sustabdytas gerokai toliau už tarnybinio automobilio, M.

J. visÄ laikÄ sėdi tarnybiniame automobilyje nuleidęs akis, t. y. nestebi nei važiuojamosios dalies nei galinio vaizdo veidrodėlio, per kurį galimai bÅ«tų matęs stovintį V. A. automobilį. Duomenų, kad tarnybinio automobilio viduje bÅ«tų girdimas M. K. pokalbis su V. A., nėra. Nors iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad M. J. prieÅ¡ pat nuvažiuojant V. A. automobiliui buvo iÅ¡lipęs, tačiau jis stovėjo Å¡alia vairuotojo durelių, t. y. prieÅ¡ingoje automobilio pusėje, nei sustabdytasis automobilis, be to, vaizdÄ Ä¯ V.

A. automobilį užstojo tuo metu atvažiavęs maršrutinis autobusas. Liudytojas V. A. taip pat patvirtino, kad kyšį provokavo duoti ir paskui priėmė 100 Eur tik vienas pareigūnas, t. y. M. K., o antrojo pareigūno jis iš viso nematė. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo nesutikti. 17.7. Apygardos teismas, vertindamas policijos pareigūnų veiksmus 2020 m. rugpjūčio 7 d., po to, kai jie buvo iškviesti skubiai atvykti i (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad duomenys apie tai, kad pareigūnų ekipažas (duomenys neskelbtini) nesustojo prie VPK pastato, kad M.

J., M. K. praÅ¡ymu, jį pavežė iki aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) alėjoje, Å¡alia kurios augančiame medyje M. K. paslėpė pirÅ¡tinę su pinigais ir vizitine kortele, taip pat nėra pakankami tam, kad daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. J. bendrininkavo su M. K. provokuojant duoti kyÅ¡ius ir juos priimant. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgęs į iÅ¡teisintojo M. J. parodymus, kad prie VPK pastato iÅ¡ (duomenys neskelbtini) al. pusės neužsuko, nes budėtojo buvo nurodyta sustoti prie paradinio įėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) per. pusės. Å ias aplinkybes patvirtina minėtas vaizdo ir garso įraÅ¡as.

Taip pat M. J. nurodė, kad į kalnÄ (duomenys neskelbtini) g. važiavo, nes kitur nebuvo kur apsisukti, o, be to, M. K. prašėsi sustoti, nes norėjo Å¡lapintis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Å¡iuos M. J. parodymus paneigiančių duomenų nėra. Be to, ir M. K. taip pat tvirtino, kad prašė M. J. sustoti, kad galėtų nusiÅ¡lapinti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėta, kad nors Å¡iais M. K. parodymais teismas nesivadovavo ir nelaikė jų paneigiančiais M. K. kaltę, tačiau vis dėl to, iÅ¡lieka pagrindas manyti, kad M.

K. galėjo tokiÄ aplinkybę, kad nori Å¡lapintis, nurodyti ir M. J., ne tik teismui. Dėl buvusių trukdžių vaizdo ir garso įraÅ¡uose kaltinamųjų pokalbių važiuojant automobiliu nesigirdi. Nors vaizdo įraÅ¡e matoma, kad M. K. intensyviai krapÅ¡tosi galimai po savo kelnių kiÅ¡enes, tačiau tuo metu M. J. vairuoja automobilį, todėl nėra galimybės neabejotinai teigti, kad M. J. matė ir suprato, kad M. K. prie savęs laiko iÅ¡ kyÅ¡ių gautus pinigus ir kad imasi priemonių Å¡iais pinigais atsikratyti.

M. K. iÅ¡lipus ir nuėjus prie medžio, M. J. nesidairo, į galinio vaizdo veidrodėlį nežiÅ«ri, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis matė, kaip M. K. slepia medžio drevėje pirÅ¡tinę su pinigais. IÅ¡ įraÅ¡o taip pat nematyti, kad jis pats važiuodamas kraustytųsi kiÅ¡enes, taip siekdamas atsikratyti neteisėtai gautų pinigų. Prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti Å¡iomis pirmosios instancijos teismo padarytomis logiÅ¡komis iÅ¡vadomis.

Be to, pagrindo abejoti iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu nesudaro apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prokuroro baigiamojoje kalboje nurodytos aplinkybės, kad bÅ«tent M. J. 2020 m. rugpjūčio 7 d. sėdėjo už pareigÅ«nų automobilio vairo, be to, jis buvo paskirtas ekipažo vyresniuoju. 17.8. Nors prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. J. kaltinime naudojamas žodis „stebėjo“ yra tik pagalbinė priemonė konstruojant kaltinimo tekstÄ , kuris nereiÅ¡kia konkretaus aplinkybių fiksavimo akimis, ir teismas Å¡iuo atveju turėjo atsižvelgti į esminį kaltinime nurodytÄ teiginį, kad M.

J. suprato, kad yra daroma nusikalsta veika ir tam pritarė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors M. J., būdamas išsilavinęs asmuo, brandaus amžiaus, dirbantis statutiniu pareigūnu, galimai galėjo suprasti, kad jo kolegos M. K. veiksmai prašant sustoti aikštelėje nusišlapinti, nervingas elgesys krapštantis kišenėse po to, kai šis pamatė, kad prie VPK laukia viršininkas, yra ne tik keistas, bet galimai ir susijęs su M. K. neteisėtais veiksmais, tačiau vien tik šio galimo supratimo nepakanka grįsti kaltinamojo kaltei dėl kyšių provokavimo ir jų priėmimo. 17.9.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kuriÄ bÅ«tini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, Nr. 2K-203-895/2017, Nr. 2K-194-628/2019). Teisėjų kolegija, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagÄ , sprendžia, kad, jeigu M. J. ir suprato M. K. atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , t. y. kad M. K. provokavo ir priėmė kyÅ¡ius iÅ¡ sustabdytų transporto priemonių vairuotojų, tačiau byloje esančių duomenų nepakanka, kad konstatuoti, jog tarp M.

J. ir M. K. buvo susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. 17.10. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, padarė bylos faktiniais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad M. J. dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, padaryme, todėl jį pagrįstai iÅ¡teisino.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o padidinti M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – terminÄ , nustatyti 5 metus. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vidutinio dydžio įstatyme nustatytam laikotarpiui – 3 metams (BK 682 straipsnio 1, 2 dalys) bei rezoliucinėje dalyje nurodytas bÅ«tent 3 metų terminas.

Tačiau BK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už BK XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus (taigi ir už numatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje) teisė dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla gali bÅ«ti atimta nuo 3 iki 7 metų. Atsižvelgiant į tai, prokuroras daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai M. K. atžvilgiu pritaikė BK 682 straipsnio normas, todėl Å¡is pažeidimas iÅ¡taisytinas, pakeičiant 3 metų terminÄ Ä¯ vidutinio dydžio įstatyme nustatytÄ terminÄ â€“ 5 metus. 18.1.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu ir atsižvelgdama į BK 682 straipsnio 2 dalį ir į tai, kad M. K., bÅ«damas valstybės pareigÅ«nu (statutiniu valstybės tarnautoju), o konkrečiai dirbdamas (duomenys neskelbtini) bei vykdydamas tarnybines pareigas, padarė korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iais veiksmais piktnaudžiavo policijos pareigÅ«nui suteiktais įgaliojimais kontroliuoti piliečių elgesį, be to, asmenis provokavo duoti kyÅ¡ius aktyviais, panaÅ¡iais ir neteisėtais veiksmais, kas rodo veikos padarymo intensyvumÄ , nusprendžia pakeisti (padidinti) nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – terminÄ ir nustatyti 5 metus.

19. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iÅ¡ M. K. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 700 Eur, pakeisti, t. y. sumažinti sumÄ iki 350 Eur. Motyvų prokuroras Å¡iuo klausimu nepateikia. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ 600 Eur, kurie buvo rasti medžio drevėje, ir atsižvelgęs į tai, kad likusi pinigų suma, gauta paimant kyÅ¡ius, t. y. 700 Eur, pas kaltinamÄ jį nerasta (bendra kyÅ¡ių suma 1300 Eur), vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo M.

K. nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 700 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ieÅ¡kota konfiskuotino turto suma – 700 Eur, yra pagrįsta, jos mažinti nėra pagrindo. Dėl iÅ¡teisintojo M. J. apeliacinio skundo argumentų 20. M. J. apeliaciniame skunde nurodo, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

M. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas, kuris nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ne kartÄ nurodė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parinko netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliantas praÅ¡o priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas dviem atvejais: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu pripažįstama, kad veikos, dėl kurios vyko baudžiamasis procesas, apskritai nebuvo arba veika buvo, tačiau nėra visų požymių, kad jÄ galima bÅ«tų laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.

BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas, jeigu kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo jÄ padarant. Toks iÅ¡teisinimo pagrindas įpareigoja teismÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti bylÄ prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-648/2017, Nr. 2K-248-697/2017, Nr. 2K-243-699/2018).

22. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad Å¡is teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. neįrodžius, kad M. J. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taigi nustatęs, kad nusikalstama veika apskritai padaryta, bet jÄ padarė ne M. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies motyvų matyti, kad iÅ¡vada dėl M. J. iÅ¡teisinimo grindžiama tuo, kad kaltinamojo veikoje nėra visų BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių, o konkrečiai – subjektyviosios pusės.

23. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktikÄ tada, kai nagrinėjant bylÄ teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kuriÄ buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamÄ , arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pritaikydamas ne tÄ BPK normÄ , kuriÄ reikėjo pritaikyti, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, tačiau Å¡is pažeidimas neturėjo įtakos nuosprendžio esmei, nes ir pirmuoju, ir antruoju pagrindu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Todėl Å¡is pažeidimas nėra pagrindas skundžiamÄ teismÄ sprendimÄ naikinti, pakanka jį pakeisti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl M. J. iÅ¡teisinimo pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ pakeičia nurodant tinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ â€“ BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti kaltinimo M. K. dalį dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 7 d. kyÅ¡ininkavo veikdamas bendrininkų grupėje; Vadovaujantis BK 682 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – taikymo terminÄ M. K. padidinti iki 5 (penkerių) metų; Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad M. J. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.) ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyÅ¡io priėmimas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Justas Namavičius Evaldas Pašilis Linas Šiukšta