6fb6e970-734d-412d-90d3-34471fcbc7bb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Erika Misiūnienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-30-524/2014Teisėja Rasa Augustė                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-00897-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 45.5; (S) 99.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. sausio 2 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-2525-769/2013 pagal ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos energija“ ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų priteisimo bei ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimo už akių.

Teisėjų kolegijan u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo 9 779,80 Lt skolos už laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , 414,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas: 306 Lt žyminio mokesčio ir 350,90 Lt procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu už akių ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 9 779,80 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2013-01-29, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 294 Lt sumokėto žyminio mokesčio; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Iš atsakovo priteisė valstybei 12,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl delspinigių teismas nurodė, kad ieškovė remiasi 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuriame nustatyti delspinigiai fiziniams asmenims, laiku nesumokėjusiems tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių.

Teismas, remdamasis teismų praktika, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepatenka į minėto įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡vardytų asmenų ratÄ , nes nėra nei valstybės nei savivaldybės įmonė, todėl jai taikytinos bendros Civilinio kodekso nuostatos – dėl netesybų ir jų dydžio turi bÅ«ti susitarta raÅ¡tu (CK 6.72 str.). Kadangi įrodymų apie susitarimÄ dėl delspinigių su atsakovu byloje nėra, delspinigiai iÅ¡ atsakovo nepriteistini. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtas įstatymas ieÅ¡kovei nėra taikytinas, ir todėl, kad reikalavimÄ priteisti delspinigius ieÅ¡kovė grindžia vėlavimu sumokėti už Å¡ilumos energijÄ , o ne už suteiktas nuomos ar komunalines paslaugas.

Be to, ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi dėl delspinigių, apskaičiuotų nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. bei nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., kai įstatyme įtvirtintas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.Dėl 350,90 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų rengimÄ teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija, kuri nėra teisės Å¡altinis.

Be to, ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ neturi teisės atstovauti ieÅ¡kovÄ teisme, 2011-11-16 ieÅ¡kovė sudarė atstovavimo sutartį su advokatu M. B., kurį įpareigojo pateikti ieÅ¡kinį teismui. Kadangi teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovei byloje atstovauja ir UAB „Gelvora“ kartu su advokatu M. B. (prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinio 4 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kovės atstovu byloje bus tik advokatas M. B.), ieÅ¡kinys advokato suraÅ¡ytas 2013-01-22, todėl visiÅ¡kai nepagrįstas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 350,90 Lt už UAB „Gelvora“ neva 2012-11-30 suraÅ¡ytÄ ir pateiktÄ teismui ieÅ¡kinį.

Be to, teismo neįtikino ieÅ¡kovės pozicija, jog advokato M. B. kompetencija, jam suteikti įgaliojimai apsiriboja trečio asmens, užsiimančio skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, neturinčio teisės ieÅ¡kovo vardu teikti ieÅ¡kinio teismui, dokumentų pasiraÅ¡ymu. Teismas pažymėjo, kad paslaugų pirkimas siekiant parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė turi pas jÄ dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus ir dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti laikytinas bÅ«tinomis iÅ¡laidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias turėtų sumokėti atsakovas.

Be to, ieÅ¡kovė 2012-12-31 yra iÅ¡davusi įgaliojimÄ savo įmonės darbuotojui teisininkui S. V. atstovauti jai teisme su teise pateikti ir pasiraÅ¡yti ieÅ¡kinį, apskųsti teismo sprendimÄ ir t. t., todėl, teismo nuomone, savivaldybės kontroliuojamos bendrovės (Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75,24 proc. akcijų) reikalavimas iÅ¡ kiekvieno įsiskolinusio miesto gyventojo priteisti po 350,90 Lt už nesudėtingo procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ UAB „Gelvora“ yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti: priteisti 414,43 Lt delspinigių ir 350,90 Lt teisinių paslaugų iÅ¡laidų.

Nurodo, kad atsakovui delspinigiai buvo apskaičiuoti remiantis Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, kuris numato, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , eksploatavimÄ , ryÅ¡ių ir komunalines paslaugas (elektros, Å¡iluminę energijÄ , dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu Å¡eimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvienÄ pradelstÄ kalendorinę dienÄ (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dienÄ ).

Be to, ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei netaikytinas 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775, yra nepagrįsta. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, kad UAB „Gelvora“ yra juridinis asmuo, teikiantis skolų išieškojimo bei kitas teisines paslaugas, su ieškove sudarytos sutarties pagrindu ruošia ieškinius ieškovei dėl skolų priteisimo bei kitus reikiamus procesinius dokumentus. Be to, UAB „Gelvora“ ieškovei įsipareigojo sudaryti sutartį su advokatu ar advokato padėjėju dėl ieškovės atstovavimo teismuose.

Pagal bendradarbiavimo modelį visus procesinius dokumentus rengia UAB „Gelvora“ ir juos pateikia pasiraÅ¡yti advokatui, todėl ieÅ¡kovė už teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant procesinius dokumentus sumokėjo UAB „Gelvora“.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas tenkintinas.           Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių, neatsižvelgė į Å¡alių teisinių santykių pobÅ«dį, t. y. kad Å¡alis sieja teisiniai santykiai dėl energijos (Å¡ilumos) tiekimo.           Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (6.383 str. 3 d.).

Sudarydamas vieÅ¡Ä sias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, vieÅ¡osiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sÄ lygos turi bÅ«ti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali bÅ«ti taikomos lengvatinės sÄ lygos (CK 6.161 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino Å¡alių susitarimÄ dėl delspinigių ir atsakovo kaip vartotojo statusÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl delspinigių dydžio vartojimo energijos tiekimo sutartyse tuo atveju, kai netesybų dydis yra nustatomas teisės akte, Å¡alys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnių delspinigių, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ atsakovo daugiau delspinigių, nei nustatyta Vyriausybės nutarime, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti vartojimo sutarties atitiktį ex officio sÄ Å¾iningumo kriterijui, kadangi Vyriausybės nutarimo atitikties įstatymams ir Konstitucijai kontrolę atlikti kompetentingas tik Konstitucinis Teismas (CPK 1.35 str., Konstitucijos 105 str. 2 p.).IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti delspinigius grindė Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimÄ atmetė remdamasis kito teisės akto, t. y. 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, nuostatų aiÅ¡kinimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka 2004-11-29 nutartimi iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-651 ieÅ¡kovei UAB „Vilniaus energija“ delspinigiai buvo priteisti remiantis bÅ«tent Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, kuriame nustatyti 0,04 proc. delspinigiai gyventojams, nesumokėjusiems ir už Å¡iluminę energijÄ , kasacinis teismas sprendimÄ paliko nepakeistÄ konstatavęs, kad teismai pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė įsiskolinimÄ už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir priskaičiuotus delspinigius.

Atskirai pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė yra savivaldybės kontroliuojama bendrovė (Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 75,24 proc. akcijų).Nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo motyvai dėl senaties, kadangi ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl iÅ¡laidų už procesinio dokumento parengimÄ klausimu. CPK 88 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, taip pat ir juridinis, vykdantis teisėtÄ veiklÄ , Å¡alies turėtos iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali bÅ«ti priskiriamos prie kitų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 23, Panevėžio apygardos teismo 2008-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-321-544/2008, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2439-640/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-148-123/2013, kt.).

Šioje byloje pateiktas 2012-11-30 suteiktų paslaugų suderinimo aktas (b. l.

18) patvirtina, kad UAB „Gelvora“ ieÅ¡kovei parengė ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo E. K. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ sprendė vadovaudamasis atstovavimÄ reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis (CPK 55, 56 str.).Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija nėra norminis aktas, tačiau Å¡iuo atveju tai reikÅ¡minga tik tiek, kad ji nėra privaloma, kartu pažymint, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-02 konsultacija Nr. A3-127 spręsdami bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimus rėmėsi aukÅ¡tesnės instancijos teismai, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, keliolikoje procesinių sprendimų, todėl konsultacijos nuostatos, perkeltos į teismų sprendimus, sukÅ«rė precedentÄ atitinkamų kategorijų bylose, teismų sprendimai yra teisės Å¡altiniai, todėl precedentai susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iÅ¡ Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo Å¡aliÅ¡ki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvÅ«s.Kita vertus, Konstitucinis teismas pažymėjo, jog teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to gali bÅ«ti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2008-05-06 Nr. 3K-3-120/2008, 2009-04-27 Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 Nr. 3K-3-252/2009).Pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl atstovavimo teisinių santykių, tačiau nenurodo Å¡altinio, todėl negalima nustatyti, ar minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas priimtas byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos Å¡iai bylai.

Be to, iÅ¡aiÅ¡kinime kalbama apie procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ ir pateikimÄ , o įstatymas nustato reikalavimus pareiÅ¡kimÄ teikiančiam asmeniui, jis turi bÅ«ti įgaliotas tokį veiksmÄ atlikti (CPK 137 str. 2 d. 8 p.), kas reiÅ¡kia ne vien fizinį dokumento pateikimÄ , o ir Å¡io dokumento pasiraÅ¡ymÄ . Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ pasirašė ne UAB ,,Gelvora‘‘ atstovas, o ieÅ¡kovės advokatas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ir Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-735-625/2012, kadangi pastarojoje byloje teismas nustatė, jog IÅ¡ mokėjimo nurodymo paskirties matyti, kad UAB „Gelvora“ buvo sumokėta ne už teisines paslaugas, o už bÅ«tinas vykdymo iÅ¡laidas.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kokius vykdomuosius veiksmus atliko UAB „Gelvora“.Kaip minėta, UAB „Gelvora“ ieÅ¡kovei parengė ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo E. K. IeÅ¡kinys buvo pasiraÅ¡ytas advokato, ieÅ¡kovė nereikalavo priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , o prašė priteisti turėtas iÅ¡laidas UAB ,,Gelvora‘‘ už ieÅ¡kinio parengimÄ , todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spėlioti dėl advokato galių masto Å¡ioje byloje.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡davusi įgaliojimus atstovauti įmonei savo darbuotojams, ar kad ieÅ¡kovės 75,24 proc. akcijų priklauso savivaldybei, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui, kadangi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ (CPK 51 str.1 d.), įstatymas neriboja ieÅ¡kovės teisės savo nuožiÅ«ra pasirinkti byloje atstovÄ ir nuspręsti dėl jam suteiktų galių masto.

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos kelis kartus mažesnės už teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius dydžius, iÅ¡laidos patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinos (CPK CPK 88 str. 1 d. 9).Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų keistinos, ieÅ¡kovei priteisiant 414,43 Lt delspinigių ir 350,90 Lt procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).Pakeitus sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, todėl keistina ir sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiant visÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, t. y. 306 Lt (CPK 93 str. 5 d.).Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (b. l. 41, CPK 93 str. 3 d.).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str., n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.IeÅ¡kovei AB „Klaipėdos energija“, buveinė – Danės g. 8, Klaipėdoje, į. k. 140249252, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti 9 779,80,54 Lt skolos, 414,43 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (10 194,23 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2013-01-29, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 306 Lt žyminio mokesčio ir 350,90 Lt procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. valstybei 12,70 Lt (dvylika litų ir 70 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“IeÅ¡kovei AB „Klaipėdos energija“ iÅ¡ atsakovo E. K. priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Erika Misiūnienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Virginija Nijolė Griškevičienė                                                                                                                                   Alvydas Žerlauskas