6fb504d1-2968-4e45-94bb-d5341d6fd78c · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-331-755/2016Malvyra Bučienė                                   Proceso Nr. 2-37-03388-2014-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21, 3.3.1.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Panevėžys                           Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

B. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-126/2015 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovams J. P., RokiÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. S., tretieji asmenys: N. Å ., V. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,              n u s t a t ė :              ieÅ¡kovas J. B. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2013 m. vasario 14 d.

P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ (registras (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ RokiÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. S.. IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis P. B.. (duomenys neskelbtini) brolis surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ palieka ieÅ¡kovui, tačiau vėlesniame 2013-02-14 testamente P. B. visÄ savo turtÄ paliko J. P.. Teigia, jog P. B. sunkiai sirgo ir dėl ligos negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti tokios valios.

Jo ambulatorinėje kortelėje esantys įraÅ¡ai: 1999-06-16 – apsunkinta kalba po smegenų traumos ir iÅ¡eminio infarkto, 1999-07-08 – smegenų amžiniai atrofijos požymiai, 2011-05-20 – apsunkinta kalba, rodo, jog, sudarydamas testamentÄ , jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Testamente nurodyta, jog P. B. palieka ir malkinę, tačiau jis nuosavybės teise malkinės nevaldė. Testamento tekstas taisytas, tačiau taisymai neaptarti.  Atsakovė J.

P. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovė notarė L. S. prašė atmesti ieÅ¡kinį, ,trečiasis asmuo N. Å . -ieÅ¡kinį tenkinti. Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko.RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2015-12-11 sprendimu J. B. ieÅ¡kinio netenkino. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 194,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų J. P..Teismas, nustatė, kad P. B. 2013-02-14 testamentu jam priklausantį butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir malkinę, esančius RokiÅ¡kio mieste, (duomenys neskelbtini), paliko J.

P.. Testamente yra prieraÅ¡as, kad P. B. dėl ligos (nevaldo deÅ¡inės rankos) negali pasiraÅ¡yti ir už jį pasirašė Z. M., pasiraÅ¡ant testamentÄ dalyvavo liudytojai V. T. ir J. V.. Teismas nurodė, kad liudytojos J. V. parodymai, jog notarė neskaičiusi testamento ir ji nežinojo ant ko pasiraÅ¡o, prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymas. Liudytojos Z. M. ir V. T. patvirtino, jog J. V. atėjo keletÄ minučių pavėlavusi ir notarė antrÄ kartÄ perskaitė testamentÄ ir dar kartÄ paklausė P. B. ar jis neprieÅ¡tarauja.

Teismas iš byloje surinktų įrodymų nustatė, kad testamentas buvo pasirašomas P. B. dalyvaujant.Nurodė, kad nors ieškovas J. B. teismo posėdyje teigė, kad jo brolis P. B. tris kartus gydėsi pas psichiatrus Rokiškyje ir Utenoje, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, priešingai ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog psichikos sutrikimų, kurie turėtų įtakos realiam aplinkos suvokimui bei socialinei orientacijai neatžymėta,silpnaprotystės reiškinių nebuvo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo teiginį, jog jo brolis 10-15 metų nesuprato savo veiksmų, neatpažino žmonių, paneigia P. B. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad jis visÄ turtÄ palieka ieÅ¡kovui. Teismas pažymėjo, kad P. B. 2013-02-14 testamentÄ patvirtino notarė L. S.. Notarė, bÅ«dama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.).

Notarė detaliai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, kad jai bendraujant su testatoriumi P. B. nematė jokių valios sutrikimo ar psichinės ligos požymių,P. B. kalbėjo negarsiai, lėtai, bet protingai, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , todėl nebuvo pagrindo jai atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ - patvirtinti testamentÄ . Teismas konstatavo, jog surinkti byloje įrodymai, eksperto iÅ¡vada, notarės L. S. paaiÅ¡kinimai, patvirtintas testamentas pagrindžia, jog sudarytame testamente iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus P. B. laisva valia.

Nei notarei, nei byloje apklaustiems liudytojams, kurie bendravo su P. B. betarpiÅ¡kai prieÅ¡ testamento sudarymÄ , jo sudarymo dienÄ ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę: jis elgėsi sÄ moningai, suprasdamas, kad susirgo, iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ visÄ savo turtÄ palikti jį ilgai metų slaugiusiai atsakovei. Teismas nurodė, kad mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyti testamento sudarymo trÅ«kumai nėra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, kadangi Å¡iuo atveju nustatyta, kad testatorius P. B. testamento sudarymo metu buvo orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, Å¡i iÅ¡reikÅ¡ta asmeniÅ¡kai ir laisvai, be prievartos ar suklydimo,tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas.              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. B. skundžia RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimÄ , praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir 2013-02-14 P. B. testamentÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei testamentÄ panaikinti, praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Apeliantas teigia, jog teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, o teismo padarytos išvados prieštarauja bylos duomenims.              Apeliantas nurodo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinta imperatyvia teisės norma, numatančia, jog negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.

Taisymai turi bÅ«ti daromi taip,kad viskÄ , kas paraÅ¡yta klaidingai ir perbraukta, bÅ«tų galima perskaityti. Nurodo, kad 2013-02-14 J. B. testamente esatis įraÅ¡as, kuriame nurodyta, jog RokiÅ¡kio rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė L. S. tvirtina testamentÄ , kurį už negalintį dėl ligos (nevaldo deÅ¡inės rankos) pasiraÅ¡yti P. B. jo paties praÅ¡ymu pasirašė Z. M., prieÅ¡tarauja paminėtai teisės normai, nes po dviejų įterptų žodžių - „ir malkinę“ einantis žodis yra taisytas ir neįskaitomas.

Å ie pataisymai teismo nebuvo aptarti, vien dėl jų testamentas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis yra niekinis ir negalioja.              Apeliantas teigia, kad sudarant testamentÄ , nebuvo laikytasi CK 5.29 str. ir Notariato įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimų. Teisme apklausta J. V. nepatvirtino testamente esančių įrašų, taip pat to, kad P. B. prašė notarės L. S. suraÅ¡yti testamentÄ , nes ji nematė ir negirdėjo notarės L. S. pokalbio su P. B..

J. V. nepatvirtino, kad P. B. bÅ«tų sakęs, jog jam priklausantį butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir malkinę palieka J. P., nes nuo jos atėjimo į P. B. butÄ iki išėjimo iÅ¡ jo P. B. gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo į lubas. Teigia, kad liudytoja nepatvirtino, jog P. B. prašė Z. M. už jį pasiraÅ¡yti testamente. Liudytoja J. V. apklausiama teisme nurodė, kad ėjo iÅ¡ parduotuvės ir J. P. pakvietė pabÅ«ti liudytoja, užėjusi pamatė, kad P. B. gulėjo lovoje ir žiÅ«rėjo į lubas, notarė neprisistatė, jai, liudytojai, ten bÅ«nant, su P. B. notarė nekalbėjo, pildė dokumentus.

KÄ surašė notarė, prie jos neskaitė. Nurodė, kad niekas su P. B. iÅ¡ ten buvusių nebendravo.              Apeliantas nurodo, kad atsakovė J. P. apklausiama teisme nenurodė, kad P. B. bÅ«tų prašęs už jį testamente pasiraÅ¡yti Z. M.. J. P. teisme patvirtino, kad notarė sakė, jog reikės pasiraÅ¡yti už P. B.. Pažymi, kad notarė teismo posėdžio metu nurodė, kad pačiam P. B. pabandyti pasiraÅ¡yti ji nedavė. Apeliantas nurodo,kad Z. M. nepatvirtino, kad P. B. bÅ«tų jos prašęs už jį pasiraÅ¡yti testamente, ji nurodė, kad J. pažįsta 10 metų, su P. B. nebendravo, o ant testamento pasakė pasiraÅ¡yti notarė.

Teigia, kad teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad liudyta Z. M. P. B. pažįsta 10 metų prieÅ¡tarauja bylos duomenims. IeÅ¡kovas nurodo, kad liudytoja V. T. iÅ¡ esmės patvirtino liudytojos J. V. liudijimÄ , kad J. V. atvykus į P. B. butÄ P. B. nebuvo iÅ¡ naujo klausiamas, ar jis nori sudaryti testamentÄ , o jeigu nori, tai kam jis po mirties palieka turtÄ , taip pat ko jis praÅ¡o už jį pasiraÅ¡yti testamente.IÅ¡ to seka, kad viena iÅ¡ testamentÄ pasiraÅ¡iusių liudytojų J. V. negirdėjo P. B. valios sudaryti testamentÄ .V.

T. teisme nurodė, kad J. V. nepažįsta, moteris atėjo po 10-15 min., pakvietė J. kaip liudytojÄ . Teigia, jog bylos duomenis nėra patvirtinta, kad testatorius iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog už jį, nors ir kito asmens pakviesta, pasiraÅ¡ytų Z. M.. Tvirtina, kad tai iÅ¡ esmės neatitinka CK 5.29 str. nustatyto teisinio reglamentavimo, kad už testatorių kitas asmuo pasiraÅ¡o testatoriaus praÅ¡ymu (LAT 2011-12-22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2011), tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

Apeliantas nurodo, kad teismas be motyvų iÅ¡ jo nepagrįstai priteisė valstybei 41 Eur, žyminio mokesčio, nes pagal pirkimo pardavimo sutartį butas nupirktas už 8000 litų, o sumokėtas žyminis mokestis yra 240 Lt.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. P. praÅ¡o ieÅ¡kovo J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas teikia skundÄ Å¾inodamas buvusio veiksniu mirusio brolio P. B. norÄ ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ palikimÄ palikti atsakovei, prižiÅ«rėjusiai ligonį daugelį metų, siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų.

Nurodo, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios iÅ¡vados yra prieÅ¡ingos apelianto argumentams - palikėjas P. B. testamento sudarymo metu buvo veiksnus.Nurodo, kad teismas notarės raÅ¡ymo apsirikimus įvertino.Teigia, kad liudytoja J. V. yra suinteresuota nesÄ Å¾iningai liudyti, ji yra apelianto kaimynė, jos parodymai neatitiko buvusių objektyvių testamento pasiraÅ¡ymo aplinkybių, tačiau apeliantas bÅ«tent Å¡ios liudytojos neteisingais parodymais grindžia savo apeliacinį skundÄ . Teigia, kad apelianto skundo argumentai yra mažareikÅ¡miai, pateikiami iÅ¡kraipant palikėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ .

Pirmesnysis testamentas buvo sudarytas apelianto naudai, J. B. sveikata buvo tokia pati, kaip ir sudarant paskesnįjį testamentÄ , ir tada už nepajėgiantį pasiraÅ¡yti testatorių pasirašė kiti asmenys, tačiau apeliantas testamento tikrumu neabejojo. Nurodo, kad apelianto skundo argumentai prieÅ¡tarauja bylos duomenims, o teismo sprendimas pagrįstas bylos įrodymų visuma. Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų apie testatoriaus nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmus ar iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir pilnai įrodyta, kad testamento sudarymo metu nebuvo jokių abejonių dėl P. B. noro ir iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti bÅ«tent tokį testamentÄ kokį patvirtino notarė.

Testamentas jo suraÅ¡ymo metu buvo pagarsintas, liudytojai už testatorių pasirašė žinodami P. B. valiÄ ir bÅ«dami įsitikinę, kad testamentas pilnai ir teisingai atspindi jo valiÄ .              Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė L. S. praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Notarė L. S. nurodo, kad testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė.

Nesutinka, kad testamente padarytas taisymas yra neįskaitomas, nes pataisyta tik žodžio galÅ«nė į daugiskaitÄ -„esančius“. NežiÅ«rint į nurodytus ieÅ¡kovo nuomone testamento trÅ«kumus, jog buvo neaptartas taisymas, svarbu yra tai, kad testamentu buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, kuri atitinka testamento turinį. IeÅ¡kovo ir jo kviestų liudytojų teiginiai, kad P. B. buvo psichiÅ¡kai nesveikas ir negalėjo suprasti savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo paneigti teismo psichiatrinės ekspertizės. Ekspertizės aktu patvirtinta, kad testamento sudarymo metu jokių silpnaprotystės reiÅ¡kinių nebuvo, P. B. suprato savo veiksmus, bei galėjo juos valdyti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas nekėlė klausimo dėl brolio gebėjimo suprasti savo veiksmus, kai Å¡is 2009-07-16 patvirtintu įgaliojimu įgaliojo ieÅ¡kovÄ J. B. nupirkti jo vardu butÄ ir po to (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu visÄ turtÄ , tame tarpe ir nupirktÄ butÄ ,paliko apeliantui J. B.. Vertinant, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus valia, kad testamentÄ už jį pasiraÅ¡ytų kitas asmuo (Å¡iuo atveju – Z. M.), nei Å¡ios valios iÅ¡raiÅ¡kos tvarka, nei forma įstatymu nereglamentuojama. Nesant įstatyminio reguliavimo, leidžiamos įvairios faktinės situacijos: toks praÅ¡ymas žodžiu, raÅ¡tu ar kitokia asmens valiÄ leidžiančia nustatyti forma gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek prieÅ¡ pasiraÅ¡ant testamentÄ , tiek ir jį sudarant.TeisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, kaip Å¡is procesas buvo organizuotas - testatoriui tiesiogiai papraÅ¡ius liudytojų ir pasiraÅ¡ančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis.

Testatorius žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ , kad už jį ant testamento pasiraÅ¡ytų Z. M., o liudytojais bÅ«tų V. T. ir J. V..IeÅ¡kovas neįrodė ir teismas nepatvirtino fakto, kad pasiraÅ¡ančiųjų asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, vadinasi, nėra pagrindo konstatuoti CK 5.29 str. pažeidimo. Teigia, kad liudytojos J. V. pozicija nesuprantama, nes ji sutiko pasiraÅ¡yti kaip liudytoja, į klausimÄ , ar girdėjo testatoriaus P. B. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , kam palieka savo turtÄ , patvirtino, kad viskÄ girdėjusi, nes jai atėjus, buvo papraÅ¡yta P. B. dar kartÄ pasakyti, kam jis nori testamentu palikti savo turtÄ , ir jis tai padarė, girdint visiems dalyvavusiems asmenims, tame tarpe ir pačiai J.

V.. Visi dalyvavę asmenys, tame tarpe ir J. V., žodžiu patvirtino, kad girdėjo P. B. iÅ¡sakytÄ valiÄ .              Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ( CPK 326 str.1 d. 3 p.).             Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti( iÅ¡skyrus dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo)(CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).             Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iÅ¡ esmės pritardama esminiams pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

             Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl jų nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , todėl pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų nagrinėjamu atveju.             Apeliaciniu skundu teismo sprendimas ginčijamas dėl apelianto nuomone padarytų tvirtinant testamentÄ procedÅ«rinių pažeidimų, pažeistas Notariato įstatymo 35 str. draudžiantis patvirtinti ir paliudyti dokumentus, kuriuose yra iÅ¡taisymų, priraÅ¡ymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieÅ¡tuku paraÅ¡ytus dokumentus.

Taisymai turi bÅ«ti daromi taip, kad viskÄ , kas paraÅ¡yta klaidingai ir perbraukta, bÅ«tų galima perskaityti.             Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigÅ«no (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Galima situacija, kai testatorius dėl ligos, neraÅ¡tingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento( kaip nustatyta Å¡iuo atveju). Tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasiraÅ¡yti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

Kadangi toks testamento pasiraÅ¡ymas yra iÅ¡imtinis, tai jis turi bÅ«ti atliekamas, laikantis nustatytų sÄ lygų:

1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo;

2) kitas asmuo turi bÅ«ti veiksnus ir neturi bÅ«ti įpėdiniu pagal testamentÄ ;

3) testamentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas notaro (kito pareigÅ«no pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasiraÅ¡o testamentÄ );

4) testamente turi bÅ«ti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasiraÅ¡yti.             Sutinkama, jog testamente yra neaptartų taisymų, bet tai neturi įtakos nei testatoriaus valios, tiek testamento suvokimui. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį.

Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).              Notarė paaiÅ¡kino ir kolegija su tuo sutinka,jog jame padarytas prieraÅ¡as nėra neįskaitomas ( įraÅ¡as „esantį“ pataisytas į „esančius“), tad Å¡is argumentas, kad įraÅ¡as neįskaitomas, atmetamas.

Pataisymo priežastis,kolegijos vertinimu, suprantama, nes buvo priraÅ¡ytas tekstas „ir malkinę“, t.y. siekta palikti ne vienÄ , o daugiau daiktų. Žodžio, nors ir neaptartas, pataisymas įtakos testamento turinio esmei neturi , jo turinys aiÅ¡kus.              Tai,jog testamente kaip paliekamas turtas nurodyta ir malkinė, nors nėra duomenų apie įregistruotas į jÄ J. B. daiktines teises, testamento galiojimui neturi reikÅ¡mės, nes, sudarant testamentÄ , netikrinama ar palikėjas turi paliekamÄ turtÄ , kam jis priklauso.

PaaiÅ¡kėjus, jog tokio turto nėra, tai reikÅ¡minga tik paveldėjimo teisės į konkretų turtÄ liudijimo apimčiai, o ne pačiam turto palikimo faktui atsirasti.             Notarė paaiÅ¡kino, jog atvyko testamento suraÅ¡ymo reikalu ji bendravo su palikėju, Å¡is iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . Nebuvo priežasčių abejoti jos paaiÅ¡kinimo, kurį patvirtino testamentÄ pasiraÅ¡iusi Z. M., liudytoja V. T., B. S., tikslumu. Å ie paaiÅ¡kinimai vienas kitam esminėse detalėse neprieÅ¡tarauja, jų turinį patvirtina ir testamento turinys.

Nors kaip liudytoja pasiraÅ¡ant dalyvausi J. V. tvirtino, jog ji nežino ant ko pasiraÅ¡o, testamentas nebuvo skaitytas, jos paaiÅ¡kinimai teismo pagrįstai atmesti kaip nepakankami nuneigti anksčiau aptartus įrodymus. Kolegija pastebi, jog J. V. atvyko praėjus tam tikram laikui nuo testamento rengimo procedÅ«rų pradžios, tad kai kurių aplinkybių gali tiesiog nežinoti. Liudytoja motyvuoja, jog ji laukėsi, skubėjo, ne viskÄ atsimena, teigia nežinanti net kur ir dėl ko pasirašė. Esant tokiems jos pareiÅ¡kimams, kad reikÅ¡mingų bylai aplinkybių gali tiesiog neatsiminti, teismas pagrįstai iÅ¡vadas darė iÅ¡ kitų informatyvesnių įrodymų.

J. V. aiÅ¡kinimas, jog ji nežinanti dėl ko ir kur pasirašė , kolegijos vertinimu, negyvenimiÅ¡kas, nes testamento tekste ji įrašė savo vardÄ , pavardę ,pasirašė.Testamentas parengtas ant spausdinto blanko, rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai aiÅ¡kÅ«s, įskaitomi, padaryti įraÅ¡ai iÅ¡ liudytojos asmens dokumento, liudytoja raÅ¡tinga, jauno amžiaus, tad negalima atsakingai tvirtinti, jog ji galimai buvo „užklupta“ netikėtai, buvo skubinama, tad negalėjo susiorientuoti kur ir dėl ko dalyvauja, pateko į tokias aplinkybes, kad galėjo pasiraÅ¡yti bet kur ir nežinia kodėl.             Sutinkama su atsiliepimo į skundÄ argumentais, jog įstatymiÅ¡kai nereglamentuota kokia forma testatorius turi asmeniÅ¡kai praÅ¡yti, kad už jį pasiraÅ¡ytų kitas asmuo.

Norminiai aktai nenustato, jog tas negali bÅ«ti perduota notarui per kitÄ asmenį. Svarbu, kad notaras, vykdydamas savo pareigas, įsitikintų tokios palikėjo valios autentiÅ¡kumu. TeisiÅ¡kai nesvarbu kieno iniciatyva buvo organizuotas notarės atvykimas.GyvenimiÅ¡ka, kad tÄ atliko P.,nes ji rÅ«pinosi testatoriumi, jį prižiÅ«rėjo. Nors Å¡iuo atveju notarės atvykimu tiesiogiai rÅ«pinosi ne pats palikėjas, bet bylos įrodymai patvirtina, jog notarė iÅ¡ palikėjo asmeniÅ¡kai įsitikino ,jog Å¡is nori suraÅ¡yti testamentÄ , fiziÅ¡kai negali jo pasiraÅ¡yti, sutiko, kad pasiraÅ¡ytų Z.

M.. Tai, jog velionis siekė palikti testamentÄ netiesiogiai patvirtina faktas, jog jis prieÅ¡ tai – 2009 metais tokia pat forma ( pasiraÅ¡ant kitam asmeniui) buvo surašęs testamentÄ ieÅ¡kovo naudai( t.1, b.l.5-6).             Apelianto nurodo, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, konkrečiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-539/2011. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ ; reikia remtis tik tokiomis teisės aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios iÅ¡dėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiÅ¡kose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Nurodytoje kasacinėje byloje buvo keliamos abejonės ar palikėja apskritai dėl fizinės negalios negalėjo pasiraÅ¡yti, pasiraÅ¡yta ne jos akivaizdoje, testamentas sudarytas liudytojos, dalyvavusios jį suraÅ¡ant, naudai, taigi faktinės bylų aplinkybės skirtingos ir kasacinės bylos motyvacija Å¡ios bylos atveju negali bÅ«ti be iÅ¡lygų taikoma.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Ši skundo dalis tenkinama dalinai.IÅ¡ teismo 2014-04-07 nutarties ir skundžiamo sprendimo, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista papildomai 41 € žyminio mokesčio  ( tiekiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas per du kartus sumokėjo 240 Lt ( 69,5€) žyminio mokesčio (viso 110,5 €) , galima spręsti, jog teismas ieÅ¡kinį vertino kaip turtinį reikalavimÄ , nors ir nurodė prieÅ¡taringus pagrindus                            ( nutartyje nurodė CPK 80 str.1 d.1 p., sprendime tos paties normos 5 p.).             Kolegijos vertinimu, ginčo vertinimas kaip turtinio ir atitinkamai mokesčio dydžio skaičiavimas atliktas netiksliai, todėl jis keičiamas.

             Nors dėl ginčo vertinimo kaip turtinio ar kitokio skunde nepasisakoma, bet tinkamas proceso, t.y. vieÅ¡osios teisės normų taikymas turi vieÅ¡ojo intereso požymių ir kolegija dėl jo sprendžia savo iniciatyva.Sutinkamai su CPK 85 str.1 d. 11 p., ieÅ¡kinio suma nustatoma tokiu bÅ«du-bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija.

Neabejotina, kad testamentas yra sandoris( vienašalis) ir gali būti sprendžiama dėl jo negaliojimo. Kasacinio teismo praktikoje pastebėta,jog CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str.1 dalis), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 dalies 1 punktas).

Paprastasis žyminis mokestis iÅ¡reiÅ¡kiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str.1 dalies 2-5 punktai). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiÅ¡kiami neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kiniai, taip pat ieÅ¡kiniai, kurie negali bÅ«ti įkainoti, arba kai reikalavimÄ Ä¯vertinti pinigais yra sudėtinga arba iÅ¡ viso neįmanoma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v.

AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001), ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymÄ ,nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinÄ turtÄ ar lėšas. Å iame ginče reikalavimas dėl restitucijos taikymo nekeltas, net ir ieÅ¡kinio patenkinimo dėl procedÅ«rinių testamento patvirtinimo pažeidimų atveju ieÅ¡kovas neįgautų turto ar lėšų, nes vėlesnį testamentÄ pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu( su iÅ¡imtimis) ( CK 5.17str. 2 d.).             Dėl pasakyto kolegija vertina, jog teismas nagrinėjo neturtinį ginÄÄ , kuris apmokestinamas paprastuoju 41 € dydžio žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str.1 d.5 p. nuostatÄ .

IÅ¡ pasakyto seka, jog apeliantas pirmos instancijos teisme permokėjo 69,5 € (110,5-41) ir Å¡i suma jam turėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾inta( CPK 87 str.1 d.1 p.).Kadangi ieÅ¡kovas pagal teismo sprendimÄ turi sumokėti valstybei 194,34 € bylinėjimosi iÅ¡laidų, jam grÄ Å¾intino 69,5 € mokesčio dydžiu mažintinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistos iÅ¡laidos iki 124,84 € ( 194,34-69,5).Teikiant apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas permokėjo 28,5 € žyminio mokesčio, tad jam Å¡i suma grÄ Å¾intina (viso 69,5-41) .

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-126/2015 dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei iÅ¡ J. B. priteisimo pakeisti ir priteistÄ sumÄ sumažinti iki 124,84 €.             SugrÄ Å¾inti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminio mokesčio 28,5 € jo sumokėto 2016-01-06 įmoka „Perlo paslaugos“ terminale.

Mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti atlikti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.              Teisėjai                                                                 Eigirdas Činka                                                                                            Birutė Jonaitienė                                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė