2021-09-09 Nr. CB-8087-2-68-3-36816-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4778

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36816-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 30 d. paduotu pareiškėjos I. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo fizinio asmens I. S. bankroto byloje pagal bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti fizinio asmens kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimą, nepatikrino šios skolos dydžio pagrįstumo, neatliko skolos, netesybų ir delspinigių detalaus paskaičiavimo. Dėl to nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į teisminę gynybą, pažeistos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.107 straipsnio 1 dalis, CPK 5, 6, 185, 270 straipsniai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimu. Be to, 86 357,36 Eur reikalavimą teismas patvirtino vykdomojo įrašo pagrindu, nors nei reikalavimo perleidimo sutartis, nei vykdomieji įrašai, kuriais kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškė reikalavimą, neturi prejudicinės reikšmės skolos dydžiui nustatyti. Kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas atitinka ginčo teisena pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl pareiškėjos pareikšti prieštaravimai dėl skolos dydžio pagal Kredito sutartį apskaičiavimo nepagrįstumo galėjo ir turėjo būti nagrinėjami bankroto byloje. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo įpareigoti kreditorių pateikti detalų skolos paskaičiavimą; nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos prašyme nurodyta aplinkybes, kad įsipareigojimai UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal kredito sutartį yra 128 081,30 Eur, neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškime turi būti nurodomi visi, net ir ginčytini kreditorių reikalavimai. Pažymėta ir tai, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas atgręžti reikalavimą, turi būti nustatyta, ar išmokos dydis atitinka realius nuostolius; pareiga įrodyti tenka draudikui. Finansinio reikalavimo patvirtinimas, neatlikus visapusiškos ir išsamios jo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, laikytinas esminiu pareiškėjos kaip vartotojos teisės į teisminę gynybą pažeidimu.

Kasaciniame skunde įvardijamas netinkamas CK 6.101 straipsnio 1 dalies, 6.123 straipsnio 1-2 dalių taikymas, nes skolos (41 000,86 Eur reikalavimo dalis) reikalauja draudikas, perėmęs reikalavimą ne subrogacijos, o cesijos sutarties pagrindu, nepaisoma to, jog pagal draudimo sutarties sąlygas buvo apdrausta 100 proc. negrąžinto kredito suma. Nagrinėjamu atveju bankas sutiko su UAB „Būsto paskolų draudimas“ nustatytu žalos dydžiu, sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo neginčijo, neturėjo pretenzijų pareiškėjai dėl kredito panaudojimo pagal paskirtį, todėl jis neturi reikalavimo teisių daugiau nei išmokėta draudimo išmoka. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teisme kreditorius pateikė naujus įrodymus, kuriuos teismas priėmė, o pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų (dėl kredito lėšų panaudojimo pagal paskirtį ir Banko, gavusio draudimo išmoką pagal 100 proc. žalos atlyginimo draudiminę apsaugą, teisės perleisti reikalavimą į didesnę žalos dalį, kurios draudimo išmoka nepadengė) priėmimo klausimo nesprendė ir jų nevertino, taip buvo pažeistos CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė ekonomiškumo ir koncentracijos principą, nes visi su kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimu susiję klausimai turi būti sprendžiami bankroto byloje finansinio reikalavimo patvirtinimo metu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas