6fb3a27e-708c-4fc2-804f-67c2afde97be · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-255/2015Teisėja V. Teišerskienė                                                                      Proceso Nr. 1-30-1-00018-2013-0                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                             1.1.8.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 2.1.7.; 2.4.;(S)                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 4 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Reginos BertaÅ¡ienės, teisėjų Arvydo Daugėlos, Remigijaus PreikÅ¡aičio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorams R. J., Vitalijui Gulenkovui,nuteistiesiems R. V., Ž. J., E. N.,gynėjams advokatams Gražinai Mauručaitienei, Vitalijui Katėnui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Ž.

J. ir R. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo: Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už disponavimÄ psichotropine medžiaga – metamfetaminu) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už disponavimÄ narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė Ž. J. paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Ž. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-09-18 iki 2014-04-17. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio Ž. J. sulaikymo dienos. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-12-11 iki 2013-03-25. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas R.

V. nusikalstamu bÅ«du gautas turtas – 6000 Lt, saugomi Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sÄ skaitoje (t. 2, b. l. 41–49). Likę pinigai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini R. V. ar jo įgaliotam asmeniui. Ginklai – pistoletas (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje yra 8 Å¡oviniai, pistoletas (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje yra 15 Å¡ovinių, dvi popierinės dėžutės, kuriose yra 64 Å¡oviniai, polietileninis maiÅ¡elis, kuriame yra 5 Å¡oviniai, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK ginklinę (t. 2, b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini R.

V. ar jo įgaliotam asmeniui.Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir E. N., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Ž. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo, laikė ir gabeno psichotropinę medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ â€“ bei jÄ perdavė: jis 2012 m. rugsėjo 6 d., apie 15.24 val., prie (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo 0,217 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jÄ laikė prie savęs ir tÄ pačiÄ dienÄ atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur apie 15.30 val. jÄ , kaip mėginį, perdavė E. N..Be to, Ž.

J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis – bei jÄ perdavė: jis 2012 m. rugsėjo 6 d., apie 19.45 val., automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie restorano (duomenys neskelbtini), už E. N. duotus 6000 Lt iÅ¡ R. V. neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, įgijo 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jÄ laikė prie savęs ir tÄ pačiÄ dienÄ atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur apie 19.49 val. jÄ perdavė E. N..R.

V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis bei jÄ pardavė: jis 2012 m. rugsėjo 6 d., susiskambinęs ir susitaręs su Ž. J., automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki restorano (duomenys neskelbtini), atgabeno 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir laikė automobilyje, kol apie 19.45 val. minėtame automobilyje minėtÄ narkotinę medžiagÄ už 6 000 Lt pardavė Ž.

J..Apeliaciniu skundu Ž. J. praÅ¡o pakeisti 2014-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę iki 3 metų laisvės atėmimo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė tokiÄ griežtÄ bausmę, neatsižvelgė, kad jis pripažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jo padarymo. Be to, kardomajame kalinime iÅ¡buvo beveik 2 metus. Dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių byla buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui, kur bylos nagrinėjimas užsitęsė.

Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad po paleidimo iš suėmimo jis nepadarė jokių naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Apeliantas mano, kad nepagrįstai jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai dėl metamfetamino ir kanapių dalių pardavimo, nes, kaip matyti iš surinktų ir teismui pateiktų įrodymų, jis veikė bendra tyčia parduoti narkotines medžiagas vienu metu, tik dėl ne nuo jo veiksmų priklausančių priežasčių jam nepavyko vienu metu perduoti/parduoti narkotines medžiagas.

Taip pat teismas padarė ir Å¡iurkščių procesinių pažeidimų, nes baigiant nagrinėti bylÄ jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti replikos teise, nuosprendžio, kuris turėjo bÅ«ti paskelbtas 2014 12-22, paskelbimas, nepateikiant jokių paaiÅ¡kinimų, buvo perkeltas į 2014-12-23, o Å¡alys apie tai nebuvo tinkamai informuotos. Nuosprendis nebuvo paskelbtas ir advokatui įteiktas 2014-12-23, nors jis buvo pasiraÅ¡ytas 2014-12-22.Apeliaciniu skundu R. V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2014-12-22 nuosprendžio dalį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei pažeidė procesinės teisės normas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra iÅ¡ esmės cituojamas tik byloje surinktų įrodymų turinys, tačiau kaip Å¡ie įrodymai patvirtina jo kaltę, iÅ¡ esmės neanalizuota, nepaÅ¡alinti tam tikri liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai ir neaptarta nuosprendyje, kodėl teismas į Å¡iuos neatitikimus nekreipia dėmesio.

Å iuo atveju, kad ir vertinant slapto sekimo protokolÄ ir vaizdo įraÅ¡Ä : slapto sekimo protokole yra nurodyta, kad jis buvo apsivilkęs marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, tačiau vaizdo įraÅ¡e, kurį peržiÅ«rėjo teisme, ir, kaip pats teismas nurodė nuosprendyje, jis yra apsivilkęs tamsios spalvos striuke ilgomis rankovėmis. Vargu ar tai galima vertinti tik kaip techninę klaidÄ , nes teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priima nurodydamas tai kaip vienÄ iÅ¡ jo kaltės įrodymų – slapto sekimo protokolÄ ir vaizdo įraÅ¡Ä , o bÅ«tent momento, kada ir kas perdavė narkotines medžiagas Ž.

J., nufilmuota nėra, todėl labai svarbu nustatyti, ar įslaptinto liudytojo parodymai gali būti tuo vieninteliu kaltės įrodymu. Taip pat byloje nustatyta, kad jo automobilis yra tamsintais stiklais ir nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti, ar automobilyje jis buvo vienas, ar buvo daugiau žmonių, ar būtent jis perdavė narkotines medžiagas Ž. J. ar kitas asmuo.Teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad jo kaltę patvirtina kaltinamojo E. N., liudytojo G. S. parodymai, tarp kaltinamųjų E. N. ir Ž.

J. mobiliojo ryšio telefonais vykusių pokalbių išklotinės, tačiau tokia teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas, nurodydamas, kad vadovaujasi šiais įrodymų šaltiniais, turėjo ir aptarti, kokie jų parodymai pagrindžia R. V. kaltę. E. N. niekada nepatvirtino, kad žino, jog Ž. J. narkotines medžiagas įgijo iš R. V.. Liudytojas G. S. taip pat negalėjo patvirtinti, kad Ž. J. narkotines medžiagas įgijo iš R. V., nes jis Kauno mieste nebuvo, slaptame sekime nedalyvavo.

Telefoniniuose pokalbiuose tarp Ž. J. ir E. N. jokios kalbos apie R. V. niekada nebuvo. R. V. pokalbių klausymasis taip pat nepatvirtino jo ryÅ¡ių su minėtais asmenimis. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad tai, jog liudytojas M. R. patvirtino, jog restorane (duomenys neskelbtini) apeliantas su Ž. J. kalbėjosi apie darbÄ , nepaneigia, kad Ž. J. narkotines medžiagas įsigijo iÅ¡ apelianto. Tačiau M. R. yra bÅ«tent tas asmuo, pas kurį į automobilį (duomenys neskelbtini) buvo įsėdęs Ž.

J. ir su kuriuo bei kitais dviem vyriÅ¡kiais t. y. E. M. ir M. A. Ž. J. buvo susitikęs restorane, kur apeliantas taip pat pirmÄ kartÄ sutiko Ž. J., kaip jų pažįstamÄ , ir pažadėjo Ž. J. pasidomėti dėl jo galimybės įsidarbinti užsienyje.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo parodymai taip pat vertintini kaip įrodymų Å¡altinis. Ž. J. visada neigė, kad narkotines medžiagas įsigijo iÅ¡ apelianto, tačiau teismas Å¡ių jo parodymų nevertino ir nuosprendyje neaptarė.

Nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų pareigÅ«nų negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl apeliantas buvo sulaikytas tik po 3 mėnesių, jeigu slapto sekimo metu jau buvo aiÅ¡ku, kad narkotinės medžiagos įgytos iÅ¡ apelianto. Jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atliekant kratÄ pas apeliantÄ , nebuvo rasta. Teismas nepagrįstai paimtas jo ir draugės santaupas įvertino kaip tuos pačius 6 000 Lt, neva gautus iÅ¡ Ž. J.. Tačiau tai nelogiÅ¡ka, nes net nebuvo aiÅ¡kinamasi, kokiomis kupiÅ«romis ar kokia valiuta buvo mokami pinigai, o atliekant kratÄ buvo paimti ir litai, ir valiuta.

Be to, teismo nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvuota, kodėl apeliantui paskirta bausmė, virÅ¡ijanti bausmės vidurkį. Teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis Ž. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. R. V. apeliacinis skundas tenkintinas. Ž. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl R. V. apeliacinio skundo. Skundžiamu nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes ir jų dalis – bei jÄ pardavė, t. y.

R. V. 2012-09-06, susiskambinęs ir susitaręs su Ž. J., automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki restorano (duomenys neskelbtini), atgabeno 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių ir laikė automobilyje, kol apie 19.45 val. minėtame automobilyje minėtÄ narkotinę medžiagÄ už 6 000 Lt pardavė Ž. J.. Nuteistasis R. V. su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1dalį kategoriÅ¡kai nesutinka, neigia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atgabenęs, laikęs automobilyje bei pardavęs už 6 000 Lt narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis – Ž.

J., kurios vėliau buvo paimtos iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â E. N.. IÅ¡ R. V. apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas kvestionuoja apkaltinamojo teismo nuosprendžio atitiktį BPK 305 straipsnio 1 dalies nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ , grįstÄ tik prielaidomis, nurodo, kad teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Ä®rodinėtinas aplinkybes pagal Å¡io straipsnio dispozicijÄ galima sÄ lyginai suskirstyti į dvi dalis:

1) tai disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuris apima gamybos, perdirbimo, įgijimo, gabenimo ar siuntimo veiksmus;

2) bei kitas valinis veiksmas – tikslas parduoti ar kitaip platinti bei pardavimas ar kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas. Veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra tada, kai nustatoma bent po vienÄ požymį iÅ¡ abiejų dalių.Ä®statymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus bei abejones ir iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumas, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausti kaltinamieji E. N., Ž. J., R. V. ir peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , iÅ¡ naujo iÅ¡analizavęs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, apeliaciniame teismo posėdyje apklaustų kaltinamųjų parodymus, peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡us, konstatuoja, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad R.

V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, įtvirtinančias, jog visos teismo iÅ¡vados dėl nusikaltimo padarymo turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais. IÅ¡analizavus įrodymus, t. y. 2012-09-20 slapto sekimo protokolÄ , pareigÅ«nų parodymus, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. V., matyti, kad jokiais įrodymais nėra užfiksuotas faktas, jog R.

V. 2012-09-06 gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis bei jas pardavė Ž. J.. IÅ¡tirti įrodymai: kaltinamųjų parodymai, liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolas (t.1, b. l 68-70) patvirtina, kad Ž. J. 2012-09-06 (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs R. V.. Å ios aplinkybės kaltinamieji neneigė. Ž. J. parodė, kad pirmÄ kartÄ R. V. susitiko kavinėje, kurioje buvo jo ir R. V. bendri pažįstami E. M., M. A. ir M. R.. AntrÄ kartÄ tÄ pačiÄ dienÄ R. V. susitiko prie kavinės, susitikimo metu pratęsė pokalbį apie įsidarbinimo užsienyje galimybes.

R. V. parodė, kad buvo sutikęs restorane Ž. J., patvirtino, jog Å¡is teiravosi dėl darbo užsienyje. Anglijoje dirba jo giminaitis, susisiekė su juo, giminaitis pasiteiravo, kokį darbÄ galėtų dirbti jo rekomenduojamas žmogus. Ž. J. telefono neturėjo, važiuodamas namo atsitiktinai pamatė gatvėje stovintį Ž. J., pasiteiravo jo, kokius darbus galėtų dirbti, ir pasakė jam, kad giminaitis pasiklausinės dėl darbo. Ä®rodymų, paneigiančių R. V. ir Ž. J. parodymus, byloje nėra.

Apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad R. V. narkotines medžiagas Ž. J. perdavė tada, kai šis buvo įsėdęs į jo automobilį. Ta aplinkybė, jog Ž. J. buvo įsėdęs į R. V. automobilį (duomenys neskelbtini) nurodyta tik slapto sekimo protokole ir pažymoje dėl pil. E. N. slapto sekimo (t. 1., b.l. 73). Pažymoje ir protokole nurodoma, kad 19.45 val. Ž. J. (užsidėjęs E. N. kuprinę), atėjęs į (duomenys neskelbtini), įsėdo pas R. V., atvažiavusį automobiliu (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Slapto sekimo metu buvo filmuojama. Byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip R. V. ir Ž. J. bendrauja, tačiau nematyti, kad kÄ nors perduoda vienas kitam ar Ž. J. įsėda į R. V. automobilį (duomenys neskelbtini). IÅ¡analizavusi įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje pagrindžiančius narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybes, kolegija sutinka su apelianto R. V. skunde nurodytomis pastabomis, kad slapto sekimo protokole ir vaizdo įraÅ¡e yra neatitikimų. Protokole yra nurodyta, kad R.

V. buvo apsivilkęs marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, tačiau vaizdo įraÅ¡e, kuris buvo peržiÅ«rėtas ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, jis yra apsivilkęs tamsios spalvos striuke ilgomis rankovėmis. Abu kaltinamieji tvirtina, kad Ž. J. nebuvo įsėdęs į R. V. automobilį. Pažymėtina, kad filmuotoje medžiagoje nefiksuotas laikas, todėl nėra galimybės patikrinti, ar teismui pateiktame vaizdo įraÅ¡e, kuriame matyti Ž. J. ir R. V., užfiksuotas tas, ar kitas momentas.

TÄ aplinkybę, jog Ž. J. buvo įsėdęs į R. V. automobilį (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojas, kuriam taikytinas anonimiÅ¡kumas, tačiau BPK 301 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje liudytojo, kuriam taikytinas anonimiÅ¡kumas, parodymus patvirtina tik slapto sekimo protokolas, tačiau jame neužfiksuotas faktas, kad R.

V. būtų perdavęs Ž. J. narkotines medžiagas. Tuo tarpu liudytojas A. P., kurio parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, slaptame sekime nedalyvavo, tik susipažino su slapto sekimo protokolu ir jo pavaldinių perduoda informacija. Liudytojas G. S., kurio parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, slaptame sekime nedalyvavo, jis rinko duomenis ikiteisminio tyrimo metu apie E. N., Ž. J. ir patvirtino teismui, kad jokių duomenų apie R. V. neturėjo.Nuteistųjų E. N., Ž. J. parodymai taip pat nepatvirtina, kad narkotinės medžiagos, kurios buvo paimtos iš E. N., buvo įgytos iš R.

V.. Ž. J. nuo pat pradžių neigė, kad narkotines medžiagas įgijo iÅ¡ R. V., tvirtino, kad narkotines medžiagas įgijo iÅ¡ kitų asmenų. R. V. irgi visÄ laikÄ neigė, jog jis atgabeno ir pardavė Ž. J. narkotines medžiagas. E. N. parodė, kad R. V. nematė, su kuo Ž. J. susitikdavo, taip pat nematė, negirdėjo, su kuo Ž. J. kalbėjo telefonu bei derino susitikimus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, nežino, iÅ¡ ko Ž. J. įsigijo narkotines medžiagas. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teisme apklaustas Ž.

J. parodė, kad R. V. nepažįsta, su juo buvo susitikęs tik du kartus ir abu kartus kalbėjosi dėl darbo. Ä®rodymų, kad Ž. J. narkotikų įsigijimo dienÄ telefonu bÅ«tų bendravęs su R. V., derinęs su juo susitikimus, nėra. E. N. ir Ž. J. mobiliaisiais telefonais vykusių pokalbių iÅ¡klotinės nepatvirtina, kad tarp Ž. J. ir R. V. buvo ryÅ¡ys. Su kuo Ž. J. 2012-09-06 susiskambino ir derino savo susitikimus dėl narkotinių medžiagų įgijimo, nenustatyta. Nuteistojo Ž. J. nurodyta aplinkybė, kad jis narkotines medžiagas įgijo iÅ¡ kitų asmenų, o ne iÅ¡ R.

V., nepaneigta. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Ž. J. buvo nuolat sekamas, tačiau, kaip jau buvo minėta, pats faktas, kad R. V. perduoda narkotikus Ž. J., ar Ž. J. perduoda pinigus R. V., nėra užfiksuotas. Teismo nustatyta ir nuteistųjų neginčijama aplinkybė, kad Ž. J. visur eidavo pasiėmęs E. N. kuprinę, kurioje vėliau buvo rastos narkotinės medžiagos, neįrodo, kad Å¡ios narkotinės medžiagos įgytos iÅ¡ R. V.. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad Ž. J. nusikalstamos veikos padarymo dienÄ kelis kartus buvo sutikęs su R.

V., su juo kalbėjo ir tuo metu turėjo E. N. kuprinę, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne išvadai, jog Ž. J. narkotines medžiagas, kurios vėliau buvo rastos E. N. kuprinėje, įsigijo iš R. V.. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad Ž. J. buvo sulaikytas 2012-09-19, o R. V. tik 2012-12-11. Policijos pareigūnai, nepažeisdami įstatyme numatytos tvarkos, klausė R. V. telefoninių pokalbių, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių R. V. ryšį su Ž. J. nebuvo gauta.

Taip pat neužfiksuota R. V. pokalbių dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ar platinimo su kitais asmenimis. R. V. buvo sulaikytas tik 2012-12-11, atlikus asmens kratÄ bei kratÄ R. V. gyvenamoje vietoje( t. 2, b.l. 15-16), jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta. Vertinant įrodymų visumÄ , svarbi ir ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Ž. J. praleido kelias valandas, buvo susitikęs ne tik su R. V., tačiau ir su kitais asmenimis ir ne visÄ laikÄ buvo stebimas slaptÄ sekimÄ vykdančių pareigÅ«nų.

Nors ne visÄ laikÄ buvo filmuojama, tačiau ir slapto sekimo protokole yra užfiksuotas tas momentas, kai Ž. J. kalbasi su keliais vyriÅ¡kiais, įsėda į automobilį (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja iÅ¡ stebimos vietos. Nustatyta, jog tie asmenys, su kuriais bendravo nuteistasis, yra M. R., E. M. ir M. A., o automobilis, į kurį buvo įsėdęs Ž. J. yra M. R.. Kur buvo nuvykęs nuteistasis, su kuo bendravo, nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų abejonių nekeliančiai iÅ¡vadai padaryti, jog bÅ«tent R.

V. 2012-09-06 narkotines medžiagas atgabeno savo automobiliu (duomenys neskelbtini) ir jas pardavė Ž. J.. Teisėjų kolegija mano, kad byloje iÅ¡naudotos visos galimybės siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ir paÅ¡alinti abejones dėl nuteistojo R. V. kaltės, tačiau tokių abejonių liko ir jas teismas aiÅ¡kina R. V. naudai.Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. V. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , grindžiama vien prielaidomis, nesurinkta jokių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad 2012-09-06 R. V. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti, gabeno ir laikė 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – bei jÄ pardavė už 6000 Lt Ž. J., kuris Å¡iÄ medžiagÄ tolimesniam platinimui perdavė E. N.. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo R. V. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra įrodyta neginčijamai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio dalis dėl R. V. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 str. 1 d., dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti bei jų pardavimo 2012-09-06 ir jam paskirta bausmė naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis, R. V. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo. Nuteistasis Ž. J. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, tvirtina, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip dvi nusikalstamas veikas. Teigia, kad veikė bendra tyčia, siekdamas parduoti narkotines medžiagas vienu metu, tik dėl ne nuo jo veiksmų priklausančių priežasčių jam nepavyko vienu metu perduoti/parduoti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo Ž. J. nusikalstamos veikos juridinę kvalifikacijÄ , teisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai asmuo įgyja ir kelis kartus parduoda psichotropines (ar narkotines) medžiagas tam pačiam asmeniui, padarytos veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimų daugetas pripažinus, jog kaltininkas veikė ne bendra, o kiekvienu atveju iÅ¡ naujo susiformavusia, savarankiÅ¡ka tyčia; jeigu nustatoma, kad kaltininkas veikė bendra tyčia pagal vienÄ sumanymÄ ir konkretų tikslÄ , padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vienÄ BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2010, 2K-P-412/2007, 2K-40/2010).Byloje nustatyta, kad Ž.

J. 2012-09-06 iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo polietileninį maiÅ¡elį su 0,217 g psichotropine medžiaga –metamfetaminu, turėdamas tikslÄ jÄ platinti, gabeno ir 15.30 val. perdavė E. N.. Taip pat Ž. J. 2012-09-06 iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 402,45 g kanapių ir jų dalių, gabeno ir apie 19.49 val. perdavė E. N.. E. N. parodė, jog Ž. J. psichotropinę medžiagÄ â€“metamfetaminÄ â€“ davė tik pabandymui, už jÄ pinigų nemokėjo, dėl Å¡ios medžiagos įsigijimo susitarimo tarp jo ir Ž.

J. nebuvo, pagrindinis jo tikslas buvo įgyti kanapes. Ž. J. apeliaciniame teismo posėdyje nurodė, jog pagrindinis susitarimo tikslas buvo žolė, po to pažymėjo, kad metamfetaminas – tai tas pats susitarimas. E. N. ir Ž. J. telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad E. N. ir Ž. J. iš anksto tarėsi tik dėl kanapių, jų kiekio ir kainos, jokio susitarimo dėl metamfetamino nebuvo. Ž. J. nurodė, kad žolė turėjo būti padėta kazino tualete, bet jos ten nebuvo. Šie parodymai patvirtina, kad Ž.

J. iÅ¡ karto norėjo gauti ir perduoti narkotines medžiagas – kanapes, tačiau pirmÄ kartÄ nepavykus jų gauti ir gavus kitÄ medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ , jis davė E. N. jÄ pabandyti, taigi akivaizdu, jog dėl metamfetamino iÅ¡ anksto su E. N. nebuvo tartasi. Kad pagrindinis susitarimas ir tikslas, dėl ko E. N. atvyko susitikti su Ž. J., buvo kanapės, patvirtina tiek E. N. parodymai, taip pat jo pokalbiai telefonu tarp jo pažįstamų bei laukimas, kol bus gautos narkotinės medžiagos, dėl to ir buvo atvykta į (duomenys neskelbtini).

Taigi pagrindinis E. N. tikslas, dėl kurio jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), buvo įgyti kanapes, už kurias Ž. J. perdavė iÅ¡ anksto sutartÄ 6 000 Lt pinigų sumÄ . Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Ž. J. kelis kartus įgijęs ir perdavęs skirtingos rÅ«Å¡ies ir kiekio, pradžioje psichotropinę medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ , o vėliau narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis E. N., neveikė bendra ir iÅ¡ anksto susiformavusia tyčia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ių veikų nesiejo bendra tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž.

J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad baigiant nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti replikos teise, tačiau pažymi, kad Å¡is baudžiamojo proceso pažeidimas buvo paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimÄ ir apklausus visus kaltinamuosius, tarp jų Ž. J., suteikiant jiems teisę pasisakyti, todėl Å¡is teismo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu, dėl kurio bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės bei sukliudyta teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Atsakant į apelianto argumentÄ , jog nuosprendis turėjo bÅ«ti paskelbtas 2014-12-22, tačiau paskelbimas, nepateikiant jokių paaiÅ¡kinimų, buvo perkeltas į 2014-12-23, Å¡alys apie tai nebuvo tinkamai informuotos, nepaskelbtas nuosprendis 2014-12-23 įteiktas advokatui, nors jis buvo pasiraÅ¡ytas 2014-12-22, pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuosprendžio paskelbimas buvo atidėtas 2014-12-22 16 val., į nuosprendžio paskelbimÄ 2014-12-22 niekas neatvyko, tačiau nepaisant to nuosprendis 2014-12-22 buvo paskelbtas ir kitÄ dienÄ nuosprendžio nuoraÅ¡ai buvo iÅ¡siųsti paskelbime nedalyvavusiems proceso dalyviams, taip pat įteiktas ir Ž.

J. gynėjui advokatui V. Katėnui. Tai, kad apelianto advokatui nuosprendis buvo įteiktas 2014-12-23, nereiÅ¡kia, kad teismo nuosprendis 2014-12-22 vieÅ¡ai nebuvo paskelbtas.Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo Ž. J. paskirtos bausmės dydžiu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį (BK 54 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas Ž. J., pripažintam kaltu pagal BK 260 str. 1 d. už padarytas dvi nusikalstamas veikas, paskyrė Å¡ias bausmes – už neteisėtÄ disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis – metamfetaminu –– laisvės atėmimÄ 3 metams, už antrÄ veikÄ â€“ neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir jų dalimis –– laisvės atėmimÄ 5 metams, bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. J. subendrintÄ 6 metų laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pažeidė BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Ž. J. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, tačiau teismas nepakankamai įvertino nuteistojo atliktÄ vaidmenį. Kaip matyti, Ž. J. atliko tik tarpininko vaidmenį dėl narkotinių medžiagų įgijimo, iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

Byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Ž. J. anksčiau neteistas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimų ir bylos grÄ Å¾inimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo Å¡ios bylos nagrinėjimas pernelyg ilgai užsitęsė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių, gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010).Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju Ž.

J. paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ yra per griežtos, neatitinka bausmei keliamų tikslų, prieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams, todėl Ž. J. už neteisėtÄ disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis – metamfetaminu – skirtina laisvės atėmimo bausmė 2 metams, už antrÄ veikÄ â€“ neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir jų dalimis – laisvės atėmimo bausmė 3 metams, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams (BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalys).Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) numato galimybę atidėti bausmės vykdymÄ ir už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nevirÅ¡ija 4 metų.

Å is baudžiamasis įstatymas lengvina nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, todėl turi grįžtamÄ jÄ galiÄ (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nuteisus Ž. J. laisvės atėmimu 3 metams yra galimybė taikyti naujai įsigaliojusias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir spręsti klausimÄ dėl galimybės atidėti bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai Ž. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad Ž.

J. padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau kaltinamasis atliko tik tarpininko vaidmenį, pats narkotinių medžiagų niekam neplatino, jokios materialinės naudos negavo, žalos padaryta nebuvo – narkotinės medžiagos nebuvo iÅ¡platintos. Svarbu pažymėti ir tai, kad Ž. J. anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo. Be to, pažymėtina, kad Ž. J. nuo 2012-09-18 iki 2014-04-17 buvo laikinai sulaikytas, paleistas iÅ¡ suėmimo jokių nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė.

Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visuma aptartų duomenų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl Ž. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimÄ Å½. J. skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :              R.

V. apeliacinį skundÄ tenkinti.              Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžio dalį, kuria R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir priimti naujÄ nuosprendį – R. V. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad R. V. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .             Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R.

V. turto konfiskavimo ir grÄ Å¾inti R. V. Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sÄ skaitoje saugomus pinigus – 6000 Lt.             Panaikinti R. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ .              Ž. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžio dalį, kuria nuteistas Ž.

J. ir paskirti Ž. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už disponavimÄ psichotropine medžiaga – metamfetaminu) – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už disponavimÄ narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis) – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti Ž.

J. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2012-09-18 iki 2014-04-17.             Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo redakcija) ir 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams įpareigojant Ž. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jai tai nesusiję su darbu, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė                                                    Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                 Arvydas Daugėla                                                                  Remigijus PreikÅ¡aitis                                                                 Â