2025-09-10 Nr. AB-13877-4-16-3-00435-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2586-415/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00435-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

vertėjaujant Ingridai Nasvytei ir Abdirahman Abdilah Farach,

dalyvaujant užsienietei, prisistatančiai (duomenys neskelbtini) piliete, A. M. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės, pristatančios (duomenys neskelbtini) piliete, A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo užsienietei, pristatančiai (duomenys neskelbtini) piliete, A. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti užsienietę, prisistačiusią (duomenys neskelbtini) piliete A. M. (toliau – ir Užsienietė), VSAT iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras teigė, kad Užsienietė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, nes neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu į kitas Europos Sąjungos šalis, sulaikyta nepateikė pareigūnams jokių galiojančių ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų, jos tapatybė nėra nustatyta.

3. Centras pažymėjo, kad artimiausiu metu kreipsis į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl Užsienietės tapatybės patvirtinimo ir kelionės grįžimo dokumento išdavimo bei imsis procesinių veiksmų dėl sprendimo dėl Užsienietės grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimo ir jo įgyvendinimo. Kol bus nustatyta Užsienietės asmens tapatybė ir jos teisinė padėtis Lietuvoje bei pasiruošta jos grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrai, tikslinga Užsienietę sulaikyti, priešingu atveju nebus galimybės priimti ir įvykdyti jos atžvilgiu sprendimų.

4. Užsienietė teisme pateikė prieglobsčio prašymą.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies: skyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, bei informavo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad posėdžio metu Užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2025 m. liepos 12 d. 10 val. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė Užsienietę Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025 m. liepos 11 d. 10.30 val. vietovėje Krejwiany Lenkijos Respublikos Sienos Apsaugos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir minėta Užsienietė. Sulaikymo metu Užsienietė nepateikė pareigūnams jokių galiojančių ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų.

6.2. Migracijos departamento informacinės duomenų bazėje (Migris) duomenų apie Užsienietės asmenybę ir tapatybę – nerasta, t. y. asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti.

6.3. VSAT 2025 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 25S158746 Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir perduota Centrui. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2578 Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai.

6.4. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos 2025 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 21-14-1492 priimti Užsienietę pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsienietės teisinės padėties nustatymo.

6.5. Migris duomenimis nenustatyta, kad Užsienietė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsienietei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėta Užsienietė buvo įsidarbinusi Lietuvos Respublikoje ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė teismo posėdyje pareiškė prašymą suteikti jai prieglobstį, konstatavo, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio ir ji nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos. Teismas vadovavosi Įstatymo 112 straipsnio nuostatomis.

9. Teismas nustatė, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytojas, ji neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, ji Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsienietės teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai.

10. Teismas, įvertinęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktus, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, ji nėra apklausta prieglobsčio byloje, jos prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

11. Teismas nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas), neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje; ji yra prieglobsčio prašytoja, ir nors jos asmenybė ir tapatybė nėra nustatytos, tačiau duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl padarė išvadą, kad Užsienietė ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. liepos 12 d., o nuo 2025 m. liepos 14 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2578) ir duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra.

13. Teismas, remdamasis Įstatymo 115 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. liepos 12 d., ir nuo 2025 m. liepos 14 d. jos judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu, taip pat įvertinęs duomenis apie Užsienietę, jos asmenybę (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė ir tapatybė nenustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, padarė išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

14. Teismas nurodė, kad dar mažiau Užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydama priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

III. 15. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsienietė teigia, kad jai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, nes ji turi teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, todėl tokios priemonės taikymui turi būti nustatyti Įstatyme nurodyti sulaikymui taikomi reikalavimai. Šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje. Užsienietė nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, nėra nustatyta, kad ji nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, kad būtų bandžiusi neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar pažeidusi apgyvendinimo centre taisykles.

17. Užsienietė nurodo, kad ji jokiais savo veiksmais nėra parodžiusi, jog gali sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje ar vengs sprendimo vykdymo, ar kad ketintų pažeisti įstatymus ir išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Užsienietė yra de facto laikoma sulaikyme nuo liepos. 12 d., nors nebuvo teismo sprendimo dėl jos sulaikymo, t. y. jos laisvė pusantro mėnesio buvo ribojama be teismo sprendimo.

18. Užsienietės teigimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytas de facto jos sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pernelyg griežtai ir neadekvačiai varžanti jos laisvę.

19. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka. 2025 m. rugsėjo 3 d. atliktas Užsienietės specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimas, tą pačią dieną Priėmimo ir integracijos agentūros socialinio darbuotojo sprendimu Užsienietė įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

21. Atsakovo teigimu, Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina, nes nustatytos aplinkybės (Užsienietė, neturėdama kelionės dokumento ir teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, atvyko į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką; prieglobsčio prašymą pateikė po mėnesio buvimo Lietuvoje, nurodė, kad siekė atvykti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę) patvirtina, kad atvykimas į Lietuvą nebuvo jos tikslas, o jos elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir keldama neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

22. Atsakovas nurodo, kad Užsienietės asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, ji nėra pateikusi jokio asmens dokumento ar kopijos, ir tai įrodo, kad ji nėra linkusi bendradarbiauti su kompetentingų institucijų darbuotojais.

23. Atsakovas pažymi, kad nors Užsienietė įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, jai yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos (teisinė, medicininė, socialinė, psichologinė pagalba), reikalingos jos poreikiams, be to, Priėmimo ir integracijos agentūros socialinės darbuotojos pateiktoje išvadoje kalbama tik apie Užsienietės nerimo ir miego sutrikimus, kurie dažniausiai pasireiškia asmenims, išvykus iš savo gimtosios šalies. Šiuo atveju nėra ginčo dėl negaunamų ar netinkamų gydymo paslaugų, Užsienietė gauna psichologinį gydymą, nors ir yra apribota jos judėjimo laisvė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą.

26. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

27. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

29. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai pritaikytus judėjimo laisvės apribojimus, bet mano, jog jai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į švelnesnę priemonę.

31. Byloje nustatyta, kad 2025 m. liepos 12 d. Užsienietė buvo perduota VSAT pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kurioje ji buvo sulaikyta kaip neteisėtai atvykusi į Lietuvos Respubliką, o po to neteisėtai išvykusi į Lenkijos Respubliką. Užsienietės tapatybė nebuvo nustatyta. 2025 m. liepos 12 d. Užsienietė buvo sulaikyta neilgiau kaip iki 48 val. ir perduota Centrui. VSAT 2025 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 15K-2578 Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025 m. rugsėjo 14 d., iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos 2025 m. liepos 30 d. prašymą Nr. 21-14-1492 priimti Užsienietę pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsienietės teisinės padėties nustatymo. Pirmosios instancijos teisme vykusio 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio metu Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai), taip pat tai, kad Užsienietė Lietuvoje nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos, neturi jokių socialinių ir ekonominių ryšių, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsienietės sulaikymo pagrindas bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad Užsienietė gali pasislėpti.

33. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai jos tapatybė nėra nustatyta, kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės, pristatančios (duomenys neskelbtini) piliete, A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis