2017-10-31 Nr. AB-20139-3-64-3-00998-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2204-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00998-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. balandžio 20 d. buvo gautas pareiškėjo E. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2–3), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kamerose tualetas nebuvo uždaras ar uždengtas, t. y. tualetas buvo netinkamai įrengtas ir neatitiko keliamų standartų. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, neturtinę žalą, kurią įvertino 500 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 45–51) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras netikrino kameros pareiškėjo laikymo laikotarpiu. Rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu ir pažymėjo, kad minima nuostata patvirtina, jog imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Atsakovas tinkamai įgyvendino minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge. Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), manė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad jam būnant Šiaulių TI kamerose tualetas nebuvo uždaras ar uždengtas, t. y. tualetas buvo netinkamai įrengtas ir neatitiko keliamų standartų.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 60/09-15479, pareiškėjas Šiaulių TI kamerose Nr. 38, 28, 29, 91, 31, 9, 6, 98, 51, 21, 14 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. liepos 28 d. Byloje pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai dėl Šiaulių TI apgyvendinimo kamerų atitikimo ar neatitikimo higienos normų reikalavimams yra tiesiogiai nesietini su pareiškėju, nes pareiškėjas E. S. patikrinimų metu arba nebuvo kalinamas Šiaulių TI, arba kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinama.

8. Teismui pateiktoje Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. 62/08-289 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja sanitarinio mazgo atitvarų. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau atsižvelgiant į Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 III skirsnio 14.5 punktą „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tardymo izoliatorių taisyklės), sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose. Šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumato.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad dabartinė Šiaulių TI patalpų būklė turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms. Taip pat atkreipė dėmesį, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81–82 p.). Teismas konstatavo, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu apgyvendinimo kamerose buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

11. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad tai, jog pareiškėjui būnant Šiaulių TI kamerose, kur sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir neatitiko keliamų standartų, jam sukėlė sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės. Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertino, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į numatytą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas E. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64–65), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

13. Apeliaciniame skunde pažymi, kad sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šiaulių TI kamerose Nr. 6, 9, 14, 21, 28, 29, 31, 38, 51, 91 ir 98 pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl mano, jog turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 69–71) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. S. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo apgyvendinimo kamerose sąlygas buvo pažeista. Tačiau nepripažinęs Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir neatitiko keliamų standartų, todėl buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimas. Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos higienos normos HN:76:2010 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas. Tačiau iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 62/08-289 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ matyti, kad gyvenamojoje patalpoje unitazų nebuvo įrengta, buvo tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pats atsakovas pripažino, jog Šiaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai nėra įrengti, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas konkrečiu atveju pažeidė HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

20. Teismas pagrįstai akcentavo ir privatumo neužtikrinimą pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

21. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. liepos 28 d. buvo pažeista pareiškėjo E. S. subjektinė teisė į numatytą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius, kad dėl sanitarinio mazgas netinkamo įrengimo ir neatitikimo keliamiems standartams nebuvo užtikrintos minėtos higienos sąlygos ir privatumas ir tuo pažeistos pareiškėjo teisės, pagrįstai vertino pareiškėjo naudai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinėje byloje nustatytus neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas galėjo lemti pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.271 str.). Toks aiškinimas atitinka ir nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pabrėžiančią, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

22. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.).

23. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur.

24. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog nurodyta neturtinė žala pareiškėjui yra priteisiama atsižvelgus į tai, kad aukštas nusikalstamumo lygis, finansinių išteklių trūkumas ir kitos struktūrinės problemos negali panaikinti ar atleisti valstybės atsakomybės dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo. Valstybės prerogatyvai priklauso organizuoti kalinimo sistemą, kad būtų laikomasi Konvencijos numatyto reguliavimo, nepaisant finansinių ar logistinių sunkumų (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. balandžio 29 d. sprendimą Nazarenko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 39483/98, 2006 m. birželio 1 d. sprendimą Mamedova prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 7064/05, 2011 m. sausio 27 d. sprendimą Yevgeniy Alekseyenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30049/02).

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog Šiaulių TI kamerose Nr. 6, 9, 14, 21, 28, 29, 31, 38, 51, 91 ir 98 pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nagrinėjamu atveju nenagrinėtini, nes šie argumentai nebuvo išdėstyti pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Šiaulių tardymo izoliatoriaus padarytą pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui pažeidimo pripažinimas buvo nepakankamas jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan