6faee321-1b8a-47b0-bcdb-0e801cfc1da4 · Vilniaus apygardos teismas

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-2134-661/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22064-2014-0                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui, Å iaulių apygardos teismui, L. B., I. I. dėl Konstitucinės teisės į beÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismÄ pažeidimo, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas:

1) atkurti iki jo teisės pažeidimo – 2013-04-19 dienos Å iaulių apygardos teismo nutarties priėmimo – buvusiÄ padėtį, pripažįstant, kad Å¡ia nutartimi buvo pažeistos LR Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos jo teisės į beÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismÄ ;

2) atkurti iki jo teisių pažeidimų 2013-11-19, 2013-12-12, 2014-01-29, 2014-03-18 Kelmės rajono apylinkės teismo nutarčių priėmimo buvusiÄ padėtį, kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , siekiant nustatyti ar LR BPK 59 straipsnio 2 dalies 2 d. 2 p. ir 3 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „dėl keliems teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nusprendžia tÄ bylÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija“ bei „jeigu bylÄ nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nusprendžia jis pats“ neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kas teismas“ bei Konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principams bei siekiant nustatyti ar LR BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatos toje apimtyje, kuria nustatyta, kad „šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl pareikÅ¡tų nuÅ¡alinimų“ neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai, kad „asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir beÅ¡aliÅ¡kais teismas“ bei Konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. liepos 30 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, nes ieÅ¡kinys neatitiko CPK 111 str. 2 d. procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, už ieÅ¡kinį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Nutartyje buvo nurodyta, kad kiekvienas teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti jo formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 111 str. 2 d. kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iÅ¡ jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sÄ skaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

IeÅ¡kovas atsakove yra nurodęs I. I., tačiau jokių jos asmens duomenų, gyvenamosios vietos nenurodo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinyje ir kitos patrauktos atsakovės L. B. nurodytas tik darbovietės adresas, gyvenamoji vieta nenurodyta. Minėtoje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad CPK 135 str. 1 d. 4 p. numato ieÅ¡kovui reikalavimÄ ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ). IeÅ¡kovo suformuluoti reikalavimai nesuprantami, todėl ieÅ¡kovas turi reikalavimus patikslinti ir suformuluoti juos tiksliai, aiÅ¡kiai ir suprantamai.

Be to, nutartyje ieÅ¡kovui nurodyta, kad CPK 80 str. 1 d. nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (kiekvienÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) turi bÅ«ti sumokėtas žyminis mokestis. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį nesumokėjo žyminio mokesčio. Už neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį mokamas 100 Lt žyminis mokestis, kuris sutinkamai su LR CPK 82 str. yra indeksuojamas (Å¡iuo metu toks žyminis mokestis sudaro 144 Lt). IeÅ¡kovas turi sumokėti žyminį mokestį už ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu ieÅ¡kovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alins nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui (CPK 115 str. 2 ir 3 d.).2014 m. liepos 11 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovo A. K. patikslintas ieÅ¡kinys. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alino tik dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų. IeÅ¡kovas pateikė teismui mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2014-07-09 sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį už ieÅ¡kinį.

Tačiau kitų aukščiau minėtų ieÅ¡kinio trÅ«kumų ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį. Nurodo, kad ieÅ¡kovui nėra žinomi L. B. ir I. I. namų adresai, tačiau tai negali bÅ«ti kliÅ«tis ieÅ¡kinio priėmimui, be to, ieÅ¡kinio reikalavimai atitinka CK 1.138 str. 1 d. 2 p. numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ ir jie yra suformuluoti aiÅ¡kiai ir suprantamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytÄ tvarkÄ , kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai.

Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingÄ asmens teisės į teismÄ , įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimÄ . Ä® Å¡iÄ principinę nuostatÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui aiÅ¡kinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, vieÅ¡umo, rungimosi, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

Å alių procesinės teisės yra lygios. Vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies teises, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pateikdamas atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimÄ arba pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir t. t. <...> Svarbu, kad Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo bÅ«tų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ių principų yra nurodęs, kad teismui sprendžiant ginÄÄ , konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismÄ besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. BylÄ nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui.

Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ;

4) ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas). AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kreipdamasis į teismÄ , ieÅ¡kovas turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. materialųjį teisinį reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Å ių dviejų ieÅ¡kinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais.

Visų pirma, ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylÄ . Antra, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia prieÅ¡ingai bylos Å¡aliai – atsakovui, susižinoti prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Trečia, konkretus ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieÅ¡kinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismÄ prielaidų, įtvirtintų CPK 137 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. Ketvirta, konkretus ieÅ¡kinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti su kokių asmenų teisėmis Å¡is ieÅ¡kinys yra susijęs ir įvertinti, ar ieÅ¡kinyje nurodyti visi ieÅ¡kovai ir atsakovai, kad siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimÄ jau pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės stadijoje spręsti klausimÄ dėl trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukimo į bylÄ ar pasiÅ«lymo tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kus reikalavimus, tai padaryti.

Todėl ieÅ¡kovo pareiga jau ieÅ¡kinio padavimo stadijoje aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei apibrėžti faktinį jo pagrindÄ (ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali bÅ«ti įgyvendinamas Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas, sudarant kitai ginčo Å¡aliai galimybę aiÅ¡kiai suprasti, ko ir kodėl iÅ¡ jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei suformuoti savo pozicijÄ dėl ginčo dalyko.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2013-01-10 nutartis c.b. Nr. 2-2-27/2013). Taip pat teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nustatęs, kad nėra bent vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog jo pateikto ieÅ¡kinio reikalavimai atitinka CK 1.138 str. 1 d. 2 p. numatytÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ ir jie yra suformuluoti aiÅ¡kiai ir suprantamai. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytus argumentus laiko teisiÅ¡kai pagrįstais. Pažymėtina, jog įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus neatitiktų Å¡io instituto paskirties, jeigu bÅ«tų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio yra neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytus reikalavimus (dalykÄ ), konstatuoja, kad ieÅ¡kovo nurodyti ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas yra pakankamai aiÅ¡kiai suformuluoti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, nuspręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį ieÅ¡kovui, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl skundžiama nutartis panaikintina, perduodant tam pačiam teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Taip pat teismas pažymi, jog apeliantas Å¡ioje civilinėje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės kvestionuoja 2013-04-19 Å iaulių apygardos teismo nutartį bei Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-322/2014, nurodydamas, kad Å¡iomis nutartimis buvo pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis susijusiomis su Baudžiamojo įstatymo taikymu ir reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos baudžiamosios bylos nagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi nuspręsti ar ieÅ¡kovo reikalavimai apskritai nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                        Alvydas Barkauskas