Legislator Case Law & Legislation
6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb AI generated

6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dfCivilinė byla Nr. 2S-1502-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-9486-717/2016 pagal pareiÅ¡kėjos A.

Legislator headnote

AI generated

6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb · Kauno apygardos teismas: Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:ginčo dėl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nėra. Hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti taikomas areÅ¡tas, tačiau Å¡ioje vietoje labai svarbu akcentuoti tai, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl turto areÅ¡to, turi siekti, kad apraÅ¡ytas turtas realiai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

dfCivilinė byla Nr. 2S-1502-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-9486-717/2016 pagal pareiÅ¡kėjos A.

M. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., UAB „Domėja“. n u s t a t ė :Ginčo esmė PareiÅ¡kėja pateikė antstoliui M. P. skundÄ dėl antstolio veiksmų vykdant teismo sprendimÄ , kuriame prašė panaikinti pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitai pritaikytÄ areÅ¡tÄ . Nurodė, kad antstolis vykdydamas teismo nutartį nesilaikė joje nurodyto areÅ¡tuojamo turto eiliÅ¡kumo t. y. areÅ¡tavo ne pareiÅ¡kėjos turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ar turtines teises, o banko sÄ skaitoje esamas lėšas.Antstolis M.

P. 2016-03-15 patvarkymu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka buvo nurodyta 2016-02-17 nutartyje. Patikrinus turto registrus buvo nustatyta, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui maksimalia hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad turtas įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, kad turimu turtu užtikrinama kita prievolė pirmesnės eilės kreditoriui, prievolės užtikrinimas taikomas iki 2045 metų, todėl tokio turto areÅ¡tas neužtikrina iÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimų.

Todėl antstolis areÅ¡tavo esamas ar bÅ«simas lėšas 3200 Eur sumai skolininkės banko sÄ skaitose. Skolininkei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta turto areÅ¡to tvarka, pasiÅ«lyta pateikti duomenis apie kitÄ turimÄ turtÄ , tačiau tokių duomenų skolininkė nepateikė. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ atmetė.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonėms užtikrinti, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu pareiÅ¡kėja jokių įrodymų nepateikė.

Antstolis savo skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjai pateikus duomenis apie kitÄ galimai turimÄ turtÄ bus atlikti veiksmai dėl turto apraÅ¡o pakeitimo. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos A. M. pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo abejoti antstolio M. P. veiksmų teisėtumu, todėl pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstÄ (CPK 513 str.). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitai pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:antstolis nėra kreditoriaus atstovas, todėl neturi užsiimti neteisėtomis interpretacijomis „ar bus, ar nebus“ pakankamai užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, bet taip pat atsižvelgti į skolininkės interesus ar jos teisės nebus suvaržytos neproporcingai. BÅ«tent teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos taikymo, o antstolis tik vykdo teismo nutartį. Negali bÅ«ti antstolio iniciatyva neproporcingai užtikrinamos kreditoriaus teisės, o tariamos skolininkės - suvaržomos pasirenkant labiausiai tai darančiÄ areÅ¡to formÄ .antstoliui nėra suteikta teisė sprendimÄ Ä¯vykdyti, kaip jam patogiau ignoruojant teismo sprendimÄ ir galiojančius įstatymus.

Antstolis privalo vadovautis teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur ir yra numatyta, kad pirmiausia turi bÅ«ti areÅ¡tuojamas turtas ir turtinės teisės, o tik jų nesant piniginės lėšos. Tai, kad turtas yra įkeistas hipoteka nepaneigia fakto, kad toks turtas egzistuoja ar jam negali bÅ«ti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯keistas turtas laikomas tinkamu turtu kaip prevencinė ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemonė, o antstolio savivalė interpretuojant teisę savaip pažeidžia esminį teisinės valstybės principÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia areÅ¡to galimumo fakto Å¡iam turtui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.2-651-178/2015). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač akcentuojama ir aplinkybė, kad areÅ¡tuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, tad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ kreditoriaus interesai nebus pažeisti, tačiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų Å¡alių atžvilgiu, kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.2-99/2013).antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei kitas materialines teisės normas, virÅ¡ijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ne apeliantės turimam turtui, o jos banko sÄ skaitai, į kuriÄ apeliantė gauna darbo užmokesčio ir papildomai vykdomos individualios veiklos pajamas, kas trikdo nepagrįstai apeliantės normaliÄ gyvenimo tėkmę, suvaržo jos gyvenimÄ .apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundÄ dėl antstolio veiksmų pateikusi skolininkė suprastų priimtÄ teismo nutartį.Vilniaus apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-256-619/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo hipoteka įkeistam turtui, pasisakė, kad laikinosios apsaugos priemonės hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti pritaikytos, tačiau Å¡ias priemonės siekianti pritaikyti proceso Å¡alis turi pagrįsti Å¡ių priemonių taikymo bÅ«tinas sÄ lygas.

Tai dar kartÄ patvirtina, kad hipoteka įkeistas turtas yra tinkamas objektas, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio padavimo stadijoje.Antstolis M. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Vykdymo procese nekilo klausimas - ar galima areÅ¡tuoti turtÄ , kuris yra įkeistas hipotekos kreditoriui pagal kita prievolę. AreÅ¡tuoti galima bet kurį turtÄ , kurio neribojama civilinė apyvarta ir kuris turi materialinę vertę.

Todėl antstolis nesiginčijo dėl to fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu ir tokį turtÄ areÅ¡tavo. Vykdymo procese vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo buvo sprendžiama ar tinkamai yra užtikrinamas iÅ¡ieÅ¡kotojo interesas areÅ¡tavus tik įkeista turtÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra tinkamai užtikrinti galimÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir areÅ¡tuoti tokį turtÄ , iÅ¡ kurio galima bÅ«tų ateityje tinkamai ir greitai patenkinti galimÄ teigiamÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai.AreÅ¡tavus vien skolininkei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriui, iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Domėja“ reikalavimas nebus užtikrintas.

Visų pirma, CPK 746 str. draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Antra, CPK 754 str. numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Trečia, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis - hipotekos terminu (iki 2045 m), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymas nusikeltų į neapibrėžtÄ terminÄ , kas rodytų iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų neužtikrinimÄ . Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų, tinkamÄ ir neabejotinai operatyvų įvykdymÄ konkrečioje byloje pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus.CPK 644 str. numato ir skolininko pareigas vykdymo procese, o ne tik teises. Skolininkė (pareiÅ¡kėja) vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nepateikė jokių duomenų apie kitÄ skolininkei priklausantį turtÄ , todėl antstolis pagrįstai priėmė sprendimÄ areÅ¡tuoti kitÄ antstoliui žinomÄ skolininkei priklausantį turtÄ - pinigines lėšas banko sÄ skaitoje.Suinteresuotas asmuo UAB „Domėja“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:ginčo dėl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nėra. Hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti taikomas areÅ¡tas, tačiau Å¡ioje vietoje labai svarbu akcentuoti tai, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dėl turto areÅ¡to, turi siekti, kad apraÅ¡ytas turtas realiai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

IÅ¡ to seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumÄ iÅ¡ įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negalimas. Dar daugiau, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis — hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertės ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Visos Å¡ios aplinkybės (hipotekos terminas, turto vertė, hipotekos kreditoriaus pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius) patvirtina, kad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojas, Å¡iuo atveju UAB „Domėja“, esant jo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, savo reikalavimo patenkinti negalės arba galės tik pasibaigus ar nutraukus hipotekÄ .skolininkė (pareiÅ¡kėja) A. M. vykdymo procese su antstoliu M. P. turėjo bendradarbiauti, t. y. vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ turėjo teisę ir galimybę pateikti, tačiau nepateikė jokių duomenų apie kitÄ jai priklausantį turtÄ , į kurį antstolis galėtų nukreipti areÅ¡tÄ ir kitus duomenis ir/ar argumentus, susijusius su skolininkei taikytu areÅ¡tu, kurie Å¡iai dienai dėstomi atskirajame skunde, prieÅ¡ tai skunde dėl antstolio veiksmų. antstolis M.

P. ne atliko jokių neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai - vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei akivaizdu, atsižvelgė į teisėtus Å¡alių interesus, kadangi antstolio pareiga vykdymo procese yra ne tik apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, bet ir siekiant realiai įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Antstolio atlikti veiksmai yra adekvatÅ«s bei proporcingi siekiamiems tikslams. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. M. skundas dėl antstolio veiksmų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.).

Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje iÅ¡samių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir apraÅ¡yti atsakovo turtÄ pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.). Susipažinus su byla ir joje esančia vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo 2016 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo iÅ¡duotÄ teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. eL2-6612-285/2016 dėl 3200 Eur iÅ¡ skolininkės A.

M. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Domėja“ naudai (vykdomosios bylos b. l. 7 ). Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eL2-6612-285/2016 kreditorės UAB „Domėja“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo skolininkės A. M. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, už bendrÄ 3 200 Eur sumÄ .

Antstolis 2016 m. kovo 1 d. sudarė turto apraÅ¡Ä , kuriuo aprašė žemės sklypo 306/593 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pinigines lėšas banko sÄ skaitose (vykdomosios bylos b. l . 14-13). Turto apraÅ¡as skolininkei iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu ir įteiktas 2016 m. kovo 9 d. (vykdomosios bylos b. l. 15).Apeliantės vertinimu, Hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia areÅ¡to galimumo fakto Å¡iam turtui taip pat areÅ¡tuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės, tad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ kreditoriaus interesai nebus pažeisti, tačiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų Å¡alių atžvilgiu, kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas.

Å iems teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr.2-651-178/2015, Nr.2-99/2013. Pažymėtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2011).

Apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.2-651-178/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl areÅ¡to eiliÅ¡kumo. Teismas sutiko su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areÅ¡to eiliÅ¡kumas – pirmiausia areÅ¡tuojant kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, turtines teises ir tik Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai – nekilnojamÄ jį turtÄ , neapsunkintÄ hipoteka, neatitinka ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai nurodė areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumÄ , tačiau Å¡is procesinis netikslumas nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡ esmės, kadangi iÅ¡ Turto areÅ¡to akto registro duomenų nustatyta, jog antstolė, vykdydama teismo nutartį, aprašė ne tik pinigines lėšas, esančias įmonės sÄ skaitose, bet ir nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį įmonės turtÄ (transporto priemones). Tokių faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas tik patikslinti skundžiama nutartimi nurodytÄ areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumÄ , nurodant, kad areÅ¡tas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui, o Å¡io turto nesant ar nepakankant - kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d, nutartis civilinėje byloje Nr.2-651-17/2015).

Taigi, kaip matyti paminėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas, kad areštuotas turtas yra apsunkintas hipoteka, patikslino skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį dėl areštuojamo turto eiliškumo nurodydamas, kad areštas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui. Kitoje apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2-99/2013 nurodoma, kad areštuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybės. Tačiau šioje nutartyje taip pat nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki 51 810,63 Lt sumos.

Skundžiama nutartimi areštuoto buto vidutinė rinkos vertė – 368 000 Lt. Be to, atsakovų prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas skundžiama nutartimi areštuoto buto įkeitimu, įvykdymo užtikrinimui taip pat yra įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, o visų įkeistų daiktų vertė yra 600 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-99/2013). Taigi, kaip matyti šioje situacijoje atsakovų prievolė buvo užtikrinta ne tik įkeistu turtu, bet ir kitu atsakovams priklausančiu turtu.

Taigi, nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytose civilinėse bylose nagrinėtos aplinkybės nesutampa. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei kitas materialines teisės normas, virÅ¡ijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ne apeliantės turimam turtui, o jos banko sÄ skaitai.

Å ios nutarties 10 punkte nustatyta antstolio apraÅ¡yto turto apimtis. IÅ¡ VÄ® Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad antstolio apraÅ¡ytas nekilnojamasis turtas (gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) yra hipotekos objektai. Bendra Å¡ių hipotekos objektų vertė 81 700 Eur. Maksimalios hipotekos dydis 111 240 Eur. Prievolės įvykdymo terminas 2045 m. vasario 20 d. (vykdomosios bylos b. l. 21). Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiÅ¡kiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra nustatyta duomenų apie skolininkei priklausantį kitÄ nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, tokių duomenų nepateikė ir pati skolininkė (apeliantė). Sutiktina su antstolio bei suinteresuoto asmens UAB „Domėja“ atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodytais argumentais, kad Å¡iuo atveju reikalavimų patenkinimo pirmumÄ iÅ¡ įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negalimas, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybėmis — hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte, įkeistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, antstolis nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkės banko sÄ skaitai. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobÅ«džio ginčus (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1194-260/2016).Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas savo nutartyje nenurodė jokios materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundÄ dėl antstolio veiksmų pateikusi skolininkė suprastų priimtÄ teismo nutartį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo ir jÄ naikinti apeliantės skundo argumentų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nėra. Å iuo atveju aktuali laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis. CPK 147 str. 6 d. numatyta, jog kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, iÅ¡samÅ«s turto duomenys nutartyje gali bÅ«ti nenurodomi, jeigu areÅ¡tuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dienÄ teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas.

Kaip minėta Kauno apylinkės teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje tikslių areÅ¡tuojamo turto duomenų nenurodė, todėl antstolis, siekdamas tinkamai įvykdyti Kauno apylinkės teismo nutartį, surinko visus duomenis apie pareiÅ¡kėjai priklausantį turtÄ ir pradėjo vykdyti jam pavestas funkcijas, kadangi jis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).

Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai ir nenurodė materialinės teisės normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalėtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio teismas vertindamas antstolio veiksmų teisėtumÄ , įvertino tai, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas užtikrintas hipoteka, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjos vardu yra kito hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo, kilnojamojo turto.

Nors apeliantė skunde nurodė, kad turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonėms užtikrinti, tačiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, savo veiksmais įstatymo numatytų normų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Suinteresuoto asmens UAB „Domėja“ atstovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nenurodo patirtų iÅ¡laidų dydžio bei nepateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės A. M. atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteisiamos 4,55 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,55 Eur (keturis Eur ir 55 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Aušra Baubienė