6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddfCivilinÄ byla Nr. 2S-1502-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja AuÅ¡ra BaubienÄ, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjos A. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinÄje byloje Nr.2YT-9486-717/2016 pagal pareiÅ¡kÄjos A.
Legislator headnote
AI generated6fae1f24-057d-4d9d-8e9e-2eb5e87d09eb · Kauno apygardos teismas: Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:ginÄo dÄl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nÄra. Hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti taikomas areÅ¡tas, taÄiau Å¡ioje vietoje labai svarbu akcentuoti tai, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dÄl turto areÅ¡to, turi siekti, kad apraÅ¡ytas turtas realiai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
Full text
dfCivilinÄ byla Nr. 2S-1502-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05256-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja AuÅ¡ra BaubienÄ, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjos A. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinÄje byloje Nr.2YT-9486-717/2016 pagal pareiÅ¡kÄjos A.
M. skundÄ dÄl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., UAB âDomÄjaâ. n u s t a t Ä :GinÄo esmÄ PareiÅ¡kÄja pateikÄ antstoliui M. P. skundÄ dÄl antstolio veiksmų vykdant teismo sprendimÄ , kuriame praÅ¡Ä panaikinti pareiÅ¡kÄjos banko sÄ skaitai pritaikytÄ areÅ¡tÄ . NurodÄ, kad antstolis vykdydamas teismo nutartį nesilaikÄ joje nurodyto areÅ¡tuojamo turto eiliÅ¡kumo t. y. areÅ¡tavo ne pareiÅ¡kÄjos turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ar turtines teises, o banko sÄ skaitoje esamas lÄÅ¡as.Antstolis M.
P. 2016-03-15 patvarkymu pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmetÄ ir jį perdavÄ nagrinÄti Kauno apylinkÄs teismui. NurodÄ, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka buvo nurodyta 2016-02-17 nutartyje. Patikrinus turto registrus buvo nustatyta, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui maksimalia hipoteka. Atsižvelgiant į tai, kad turtas įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai, kad turimu turtu užtikrinama kita prievolÄ pirmesnÄs eilÄs kreditoriui, prievolÄs užtikrinimas taikomas iki 2045 metų, todÄl tokio turto areÅ¡tas neužtikrina iÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimų.
TodÄl antstolis areÅ¡tavo esamas ar bÅ«simas lÄÅ¡as 3200 Eur sumai skolininkÄs banko sÄ skaitose. Skolininkei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta turto areÅ¡to tvarka, pasiÅ«lyta pateikti duomenis apie kitÄ turimÄ turtÄ , taÄiau tokių duomenų skolininkÄ nepateikÄ. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjos A. M. skundÄ atmetÄ.Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja skunde nurodÄ, jog turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonÄms užtikrinti, taÄiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu pareiÅ¡kÄja jokių įrodymų nepateikÄ.
Antstolis savo skunde nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjai pateikus duomenis apie kitÄ galimai turimÄ turtÄ bus atlikti veiksmai dÄl turto apraÅ¡o pakeitimo. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjos A. M. pateikti argumentai, kuriais grindžiamos skunde iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, nesudaro pagrindo abejoti antstolio M. P. veiksmų teisÄtumu, todÄl pareiÅ¡kÄjos skundÄ dÄl antstolio veiksmų atmetÄ kaip nepagrįstÄ (CPK 513 str.). Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskirajame skunde pareiÅ¡kÄja praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â panaikinti pareiÅ¡kÄjos banko sÄ skaitai pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.
Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:antstolis nÄra kreditoriaus atstovas, todÄl neturi užsiimti neteisÄtomis interpretacijomis âar bus, ar nebusâ pakankamai užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, bet taip pat atsižvelgti į skolininkÄs interesus ar jos teisÄs nebus suvaržytos neproporcingai. BÅ«tent teismas sprendžia dÄl laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos taikymo, o antstolis tik vykdo teismo nutartį. Negali bÅ«ti antstolio iniciatyva neproporcingai užtikrinamos kreditoriaus teisÄs, o tariamos skolininkÄs - suvaržomos pasirenkant labiausiai tai daranÄiÄ areÅ¡to formÄ .antstoliui nÄra suteikta teisÄ sprendimÄ Ä¯vykdyti, kaip jam patogiau ignoruojant teismo sprendimÄ ir galiojanÄius įstatymus.
Antstolis privalo vadovautis teismo nutartimi dÄl laikinųjų apsaugos priemonių, kur ir yra numatyta, kad pirmiausia turi bÅ«ti areÅ¡tuojamas turtas ir turtinÄs teisÄs, o tik jų nesant piniginÄs lÄÅ¡os. Tai, kad turtas yra įkeistas hipoteka nepaneigia fakto, kad toks turtas egzistuoja ar jam negali bÅ«ti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs. pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯keistas turtas laikomas tinkamu turtu kaip prevencinÄ ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemonÄ, o antstolio savivalÄ interpretuojant teisÄ savaip pažeidžia esminį teisinÄs valstybÄs principÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia areÅ¡to galimumo fakto Å¡iam turtui (Lietuvos apeliacinio teismo civilinÄs bylos Nr.2-651-178/2015). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypaÄ akcentuojama ir aplinkybÄ, kad areÅ¡tuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybÄs, tad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ kreditoriaus interesai nebus pažeisti, taÄiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų Å¡alių atžvilgiu, kol bus iÅ¡sprÄstas tarp Å¡alių kilÄs ginÄas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinÄs bylos Nr.2-99/2013).antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkÄs teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinÄje teisÄje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei kitas materialines teisÄs normas, virÅ¡ijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ne apeliantÄs turimam turtui, o jos banko sÄ skaitai, į kuriÄ apeliantÄ gauna darbo užmokesÄio ir papildomai vykdomos individualios veiklos pajamas, kas trikdo nepagrįstai apeliantÄs normaliÄ gyvenimo tÄkmÄ, suvaržo jos gyvenimÄ .apylinkÄs teismas savo nutartyje nenurodÄ jokios materialinÄs teisÄs normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalÄtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundÄ dÄl antstolio veiksmų pateikusi skolininkÄ suprastų priimtÄ teismo nutartį.Vilniaus apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi civilinÄje byloje Nr.e2S-256-619/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo hipoteka įkeistam turtui, pasisakÄ, kad laikinosios apsaugos priemonÄs hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti pritaikytos, taÄiau Å¡ias priemonÄs siekianti pritaikyti proceso Å¡alis turi pagrįsti Å¡ių priemonių taikymo bÅ«tinas sÄ lygas.
Tai dar kartÄ patvirtina, kad hipoteka įkeistas turtas yra tinkamas objektas, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kinio padavimo stadijoje.Antstolis M. P. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kÄjos atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Vykdymo procese nekilo klausimas - ar galima areÅ¡tuoti turtÄ , kuris yra įkeistas hipotekos kreditoriui pagal kita prievolÄ. AreÅ¡tuoti galima bet kurį turtÄ , kurio neribojama civilinÄ apyvarta ir kuris turi materialinÄ vertÄ.
TodÄl antstolis nesiginÄijo dÄl to fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu ir tokį turtÄ areÅ¡tavo. Vykdymo procese vykdant teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo buvo sprendžiama ar tinkamai yra užtikrinamas iÅ¡ieÅ¡kotojo interesas areÅ¡tavus tik įkeista turtÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra tinkamai užtikrinti galimÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir areÅ¡tuoti tokį turtÄ , iÅ¡ kurio galima bÅ«tų ateityje tinkamai ir greitai patenkinti galimÄ teigiamÄ teismo sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai.AreÅ¡tavus vien skolininkei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra hipoteka įkeistas hipotekos kreditoriui, iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB âDomÄjaâ reikalavimas nebus užtikrintas.
Visų pirma, CPK 746 str. draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Antra, CPK 754 str. numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. TreÄia, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybÄmis - hipotekos terminu (iki 2045 m), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertÄs ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
NagrinÄjamu atveju sprendimo įvykdymas nusikeltų į neapibrÄžtÄ terminÄ , kas rodytų iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų neužtikrinimÄ . Tuo tarpu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų, tinkamÄ ir neabejotinai operatyvų įvykdymÄ konkreÄioje byloje pagal joje pareikÅ¡tus reikalavimus.CPK 644 str. numato ir skolininko pareigas vykdymo procese, o ne tik teises. SkolininkÄ (pareiÅ¡kÄja) vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiavo, nepateikÄ jokių duomenų apie kitÄ skolininkei priklausantį turtÄ , todÄl antstolis pagrįstai priÄmÄ sprendimÄ areÅ¡tuoti kitÄ antstoliui žinomÄ skolininkei priklausantį turtÄ - pinigines lÄÅ¡as banko sÄ skaitoje.Suinteresuotas asmuo UAB âDomÄjaâ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kÄjos atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nutartį bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:ginÄo dÄl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nÄra. Hipoteka įkeistam turtui gali bÅ«ti taikomas areÅ¡tas, taÄiau Å¡ioje vietoje labai svarbu akcentuoti tai, jog antstolis vykdydamas teismo nutartį dÄl turto areÅ¡to, turi siekti, kad apraÅ¡ytas turtas realiai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
IÅ¡ to seka, kad reikalavimų patenkinimo pirmumÄ iÅ¡ įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negalimas. Dar daugiau, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybÄmis â hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte, įkeisto turto pardavimo kaina (tiek su hipotekos kreditoriaus sutikimu, tiek ir priverstinio pardavimo atveju), turto vertÄs ir skolos dydžio santykio, hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, įkeistas turtas yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
Visos Å¡ios aplinkybÄs (hipotekos terminas, turto vertÄ, hipotekos kreditoriaus pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius) patvirtina, kad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kotojas, Å¡iuo atveju UAB âDomÄjaâ, esant jo atžvilgiu palankiam teismo sprendimui, savo reikalavimo patenkinti negalÄs arba galÄs tik pasibaigus ar nutraukus hipotekÄ .skolininkÄ (pareiÅ¡kÄja) A. M. vykdymo procese su antstoliu M. P. turÄjo bendradarbiauti, t. y. vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ turÄjo teisÄ ir galimybÄ pateikti, taÄiau nepateikÄ jokių duomenų apie kitÄ jai priklausantį turtÄ , į kurį antstolis galÄtų nukreipti areÅ¡tÄ ir kitus duomenis ir/ar argumentus, susijusius su skolininkei taikytu areÅ¡tu, kurie Å¡iai dienai dÄstomi atskirajame skunde, prieÅ¡ tai skunde dÄl antstolio veiksmų. antstolis M.
P. ne atliko jokių neteisÄtų veiksmų, prieÅ¡ingai - vykdydamas Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovavosi galiojanÄiais teisÄs aktais bei akivaizdu, atsižvelgÄ Ä¯ teisÄtus Å¡alių interesus, kadangi antstolio pareiga vykdymo procese yra ne tik apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, bet ir siekiant realiai įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisÄtų interesų.
Antstolio atlikti veiksmai yra adekvatÅ«s bei proporcingi siekiamiems tikslams. Teismas k o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
AbsoliuÄių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka dalykas â pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kÄjos A. M. skundas dÄl antstolio veiksmų vykdant teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrÄžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinÄjamu atveju â teismo nutartis dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir bÅ«dai (CPK 147 str. 5 d. 8 p.).
Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje iÅ¡samių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir apraÅ¡yti atsakovo turtÄ pavedama antstoliui (CPK 147 str. 6 d.). Susipažinus su byla ir joje esanÄia vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo 2016 m. vasario 17 d. Kauno apylinkÄs teismo iÅ¡duotÄ teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių civilinÄje byloje Nr. eL2-6612-285/2016 dÄl 3200 Eur iÅ¡ skolininkÄs A.
M. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB âDomÄjaâ naudai (vykdomosios bylos b. l. 7 ). Kauno apylinkÄs teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr.eL2-6612-285/2016 kreditorÄs UAB âDomÄjaâ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tavo skolininkÄs A. M. nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti skolininkei priklausanÄias pinigines lÄÅ¡as, esanÄias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkÄ ar treÄiuosius asmenis, už bendrÄ 3 200 Eur sumÄ .
Antstolis 2016 m. kovo 1 d. sudarÄ turto apraÅ¡Ä , kuriuo apraÅ¡Ä Å¾emÄs sklypo 306/593 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pinigines lÄÅ¡as banko sÄ skaitose (vykdomosios bylos b. l . 14-13). Turto apraÅ¡as skolininkei iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu ir įteiktas 2016 m. kovo 9 d. (vykdomosios bylos b. l. 15).ApeliantÄs vertinimu, Hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones ir hipotekos buvimas nepaneigia areÅ¡to galimumo fakto Å¡iam turtui taip pat areÅ¡tuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybÄs, tad areÅ¡tavus hipoteka įkeistÄ turtÄ kreditoriaus interesai nebus pažeisti, taÄiau bus užtikrintas proporcingumas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų Å¡alių atžvilgiu, kol bus iÅ¡sprÄstas tarp Å¡alių kilÄs ginÄas.
Å iems teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinÄse bylose Nr.2-651-178/2015, Nr.2-99/2013. PažymÄtina, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkreÄioje nagrinÄjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-364/2007), o precedentais yra tik tokie nutartyse iÅ¡dÄstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinÄmis aplinkybÄmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. lapkriÄio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-456/2011).
ApeliantÄs nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinÄje byloje Nr.2-651-178/2015 buvo sprendžiamas klausimas dÄl areÅ¡to eiliÅ¡kumo. Teismas sutiko su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonÄs, areÅ¡to eiliÅ¡kumas â pirmiausia areÅ¡tuojant kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lÄÅ¡as, turtines teises ir tik Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai â nekilnojamÄ jį turtÄ , neapsunkintÄ hipoteka, neatitinka ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principo.
Teismas taip pat pažymÄjo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai nurodÄ areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumÄ , taÄiau Å¡is procesinis netikslumas nepaneigia skundžiamos nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo iÅ¡ esmÄs, kadangi iÅ¡ Turto areÅ¡to akto registro duomenų nustatyta, jog antstolÄ, vykdydama teismo nutartį, apraÅ¡Ä ne tik pinigines lÄÅ¡as, esanÄias įmonÄs sÄ skaitose, bet ir nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį įmonÄs turtÄ (transporto priemones). Tokių faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas tik patikslinti skundžiama nutartimi nurodytÄ areÅ¡tuotino turto eiliÅ¡kumÄ , nurodant, kad areÅ¡tas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui, o Å¡io turto nesant ar nepakankant - kilnojamajam turtui, turtinÄms teisÄms bei piniginÄms lÄÅ¡oms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d, nutartis civilinÄje byloje Nr.2-651-17/2015).
Taigi, kaip matyti paminÄtoje byloje apeliacinÄs instancijos teismas atsižvelgdamas, kad areÅ¡tuotas turtas yra apsunkintas hipoteka, patikslino skundžiamos nutarties rezoliucinÄ dalį dÄl areÅ¡tuojamo turto eiliÅ¡kumo nurodydamas, kad areÅ¡tas pirmiausia taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui. Kitoje apeliantÄs cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 2-99/2013 nurodoma, kad areÅ¡tuoto turto įkeitimas nepaneigia jo realizavimo galimybÄs. TaÄiau Å¡ioje nutartyje taip pat nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki 51 810,63 Lt sumos.
Skundžiama nutartimi areÅ¡tuoto buto vidutinÄ rinkos vertÄ â 368 000 Lt. Be to, atsakovų prievolÄs, kurios įvykdymas yra užtikrintas skundžiama nutartimi areÅ¡tuoto buto įkeitimu, įvykdymo užtikrinimui taip pat yra įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, o visų įkeistų daiktų vertÄ yra 600 000 Lt (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.2-99/2013). Taigi, kaip matyti Å¡ioje situacijoje atsakovų prievolÄ buvo užtikrinta ne tik įkeistu turtu, bet ir kitu atsakovams priklausanÄiu turtu.
Taigi, nagrinÄjamos bylos ir apeliantÄs nurodytose civilinÄse bylose nagrinÄtos aplinkybÄs nesutampa. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes apeliacinÄs instancijos teismas nesivadovauja apeliantÄs nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika.Laikytini nepagrįstais apeliantÄs argumentai, kad antstolis nesivadovaudamas 2016-02-17 Kauno apylinkÄs teismo nutartimi ir pažeisdamas Lietuvos civilinÄje teisÄje įtvirtintus proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo ir ypatingai lygiateisiÅ¡kumo principÄ bei kitas materialines teisÄs normas, virÅ¡ijo savo įgaliojimus pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ne apeliantÄs turimam turtui, o jos banko sÄ skaitai.
Å ios nutarties 10 punkte nustatyta antstolio apraÅ¡yto turto apimtis. IÅ¡ VÄ® CentrinÄs hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad antstolio apraÅ¡ytas nekilnojamasis turtas (gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemÄs sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) yra hipotekos objektai. Bendra Å¡ių hipotekos objektų vertÄ 81 700 Eur. Maksimalios hipotekos dydis 111 240 Eur. PrievolÄs įvykdymo terminas 2045 m. vasario 20 d. (vykdomosios bylos b. l. 21). Vykdymo proceso tikslas yra kuo greiÄiau ir ekonomiÅ¡kiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisÄtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greiÄiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisÄtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 746 straipsnis draudžia vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, o CPK 754 straipsnis numato, kad iÅ¡ įkeisto turto pirmiausiai tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.
NagrinÄjamu atveju vykdomojoje byloje nÄra nustatyta duomenų apie skolininkei priklausantį kitÄ nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, tokių duomenų nepateikÄ ir pati skolininkÄ (apeliantÄ). Sutiktina su antstolio bei suinteresuoto asmens UAB âDomÄjaâ atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ nurodytais argumentais, kad Å¡iuo atveju reikalavimų patenkinimo pirmumÄ iÅ¡ įkeisto turto turi hipotekos kreditorius, be jo sutikimo iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto negalimas, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto apsunkinamas ir kitomis aplinkybÄmis â hipotekos terminu (iki 2045 m.), įkeisto turto verte, įkeistas turtas yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybÄms, antstolis nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų pritaikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones skolininkÄs banko sÄ skaitai. PažymÄtina, kad tokios praktikos laikosi ir kiti teismai nagrinÄdami tokio pobÅ«džio ginÄus (Pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinÄje byloje 2S-1194-260/2016).ApeliantÄ nurodo, kad apylinkÄs teismas savo nutartyje nenurodÄ jokios materialinÄs teisÄs normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalÄtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu arba bet kokio kito teisinio ir logika pagrįsto argumento, kad skundÄ dÄl antstolio veiksmų pateikusi skolininkÄ suprastų priimtÄ teismo nutartį.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, Å¡ie teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisÄtumo ir jÄ naikinti apeliantÄs skundo argumentų pagrindu. NagrinÄjamu atveju ginÄo dÄl fakto ar hipoteka įkeistas turtas gali bÅ«ti turto areÅ¡to objektu nÄra. Å iuo atveju aktuali laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis. CPK 147 str. 6 d. numatyta, jog kai taikomos laikinosios apsaugos priemonÄs susijusios su turtu, iÅ¡samÅ«s turto duomenys nutartyje gali bÅ«ti nenurodomi, jeigu areÅ¡tuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priÄmimo dienÄ teismui nÄra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas.
Kaip minÄta Kauno apylinkÄs teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje tikslių areÅ¡tuojamo turto duomenų nenurodÄ, todÄl antstolis, siekdamas tinkamai įvykdyti Kauno apylinkÄs teismo nutartį, surinko visus duomenis apie pareiÅ¡kÄjai priklausantį turtÄ ir pradÄjo vykdyti jam pavestas funkcijas, kadangi jis privalo savo iniciatyva imtis visų teisÄtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas bÅ«tų kuo greiÄiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 str. 2 d.).
Nors pirmosios instancijos teismas konkreÄiai ir nenurodÄ materialinÄs teisÄs normos, kurios pagrindu hipoteka įkeistas turtas negalÄtų bÅ«ti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu, taÄiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio teismas vertindamas antstolio veiksmų teisÄtumÄ , įvertino tai, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas užtikrintas hipoteka, byloje nÄra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjos vardu yra kito hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo, kilnojamojo turto.
Nors apeliantÄ skunde nurodÄ, kad turi kito turto, kurio pakaktų laikinosioms apsaugos priemonÄms užtikrinti, taÄiau nei vykdomojoje byloje, nei su skundu jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikÄ. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , apeliacinÄs instancijos teismas laiko, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiÅ¡kÄjos atžvilgiu, savo veiksmais įstatymo numatytų normų nepažeidÄ, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kÄjos skundÄ atmetÄ.ApeliacinÄs instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams.
Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taip pat pažymÄtina, kad apeliacinÄs instancijos teismas dÄl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties teisÄtumo ir pagrįstumo.Ä®vertinÄs bylos duomenis, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarÄ pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, todÄl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Suinteresuoto asmens UAB âDomÄjaâ atstovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau nenurodo patirtų iÅ¡laidų dydžio bei nepateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžianÄių įrodymų.
Atsižvelgiant į tai, bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybÄs biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnÄ už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nÄra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d.
įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantÄs A. M. atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ jos į valstybÄs biudžetÄ priteisiamos 4,55 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos A.
M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,55 Eur (keturis Eur ir 55 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â 188659752, bankÄ â AB âSwedbankâ, įmokos kodÄ â 5660, mokÄjimo paskirtį â bylinÄjimosi iÅ¡laidos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄja                                                                 AuÅ¡ra BaubienÄ