6fabec11-16de-4e8a-bce5-cac4394043cb · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1557-257/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01322-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo G. N. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. N.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas G. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 6 000 Lt neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas G. N. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 89).

RaÅ¡ytiniais praÅ¡ymais (b. l. 92, 103) pareiÅ¡kėjas G. N. praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjo G. N. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė posėdžio metu nurodė, kad savo skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Å TI veiksmų, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, neatitinkančioje nustatytų higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl to nuolat ten bÅ«damas patirdavo dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortÄ , nepatogumus, jo teigimu, pablogėjo sveikata ir tuo jis motyvuoja, kad patyrė neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai dėl patirtos neturtinės žalos yra gana abstraktÅ«s, tačiau padaryti pažeidimai yra akivaizdÅ«s. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nesilaikant higienos normų reikalavimų kameroje, kamera Å TI buvo visÄ laikÄ ta pati – 103, kurios plotas yra 17,58 m2, tačiau, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, jis patyrė pasityčiojimus, didžiulį diskomfortÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Po skundo padavimo teismui, ji buvo susitikusi su pareiÅ¡kėju ir pareiÅ¡kėjas jai žodžiu nurodė, jog jis buvo laikomas kamerose su rÅ«kančiais asmenimis, kas kenkia jo sveikatai, tačiau tokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kamerÄ su rÅ«kančiais asmenimis, byloje nėra.

Dėl pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo jam būnant ŠTI ji neturi jokių įrodymų. Tiesiog susitikimų su pareiškėju metu jis minėjo, kad gulsis į ligoninę. Tačiau jokių įrodymų, kad pareiškėjas gulėjo ligoninėje, ji negavo. Pareiškėjas minėjo, kad yra pablogėjęs regėjimas, tačiau jokių rašytinių įrodymų jis nepateikė.Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikotarpiais, nurodytais pažymoje, t.y. nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05 – 4 paras, kur tuo metu kameroje buvo laikomi 4-5 asmenys.

Jei kameroje buvo 5 asmenys, tuomet vienam asmeniui teko 3,51 kvadratinis metras ploto, jei 4 asmenys – atitinka nustatytas normas. Tačiau nustatyti, kokiÄ dienÄ , kokiu laiku ir kiek laiko kameroje buvo atitinkamas asmenų skaičius, yra neįmanoma. Mano, kad laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05 buvo pažeistos nustatytos normos, taip pat ir kitais laikotarpiais nuo 2011-01-06 iki 2011-01-12 (nurodyta, kad kameroje buvo 3-5 asmenys – tai teisės pažeistos) bei visi kiti laikotarpiai, pvz., nuo 2011-02-17 iki 2011-03-04 kameroje buvo 4-6 asmenys, tai pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.

Tas pats yra ir dėl kitų laikotarpių, kuriais pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose. Laikotarpiu, kada pareiškėjas kalėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriuo patvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad vienam asmeniui tenkantis patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Byloje taip pat yra pateikta Seimo kontrolieriaus iÅ¡vada, kurioje yra teigiama ir nustatyta, kad G. N. skundas, teiktas Seimo kontrolieriui dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, yra pagrįstas. Mano, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai nebuvo vienkartiniai, nes iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas gana ilgÄ laikÄ buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, tokiu bÅ«du galėjo bÅ«ti ne vienkartiniai teisės pažeidimai bei jo iÅ¡gyvenimai, gyvenant tokiomis sÄ lygomis, įrodo paties atsakovo pateikta pažyma.

Pareiškėjas mano, kad nebuvo laikytasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. „Dėl suimtųjų/nuteistųjų laikymo atskirai“ 1 d. 4 p., kuriame nustatyta, kad asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, turėtų būti laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. Šio įstatymo 5 p. numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros kontrolės ir kiti laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Å io įstatymo 7 p. numatyta, kad nuteistieji terminuotu laisvės atėmimu laikomi atskirai nuo suimtųjų. PareiÅ¡kėjo teigimu, kada jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012 m. žiemÄ , su juo buvo nuteistųjų asmenų už labai sunkius nusikaltimus, dėl to pareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo kilusi grėsmė jo sveikatai bei gyvybei. Taip pat kameroje kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi ir anksčiau neteisti asmenys, kurie žemino jo orumÄ , vadindami pareiÅ¡kėjÄ â€žkalėjimo kamščiu“.

PareiÅ¡kėjas mano, kad buvo pažeistos Suėmimo įstatymo vykdymo normos, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus bei diskomfortÄ . Atsižvelgiant į teisminį reglamentavimÄ ir faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto. Å iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip pagal įstatymus, kaip privalėjo elgtis.

Tuo buvo pažeista pareiÅ¡kėjo konstitucinė teisė į orumÄ . PatirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 6000 Lt. Jei teismas pripažintų pareiÅ¡kėjo laikymÄ kameroje, neatitinkančioje nustatytų normų, kaip pažeidimÄ , mano, kad nebÅ«tų pakankama satisfakcija už jo patirtÄ skriaudÄ , kuri truko ne vienÄ momentÄ , bet gana ilgÄ laikotarpį.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 91).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 95-98) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-09-23 pažymos Nr. 69/03-3677.2 „Dėl G. N.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių skundžiamu laikotarpiu buvo etapuotas nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05, nuo 2011-05-09 iki 2011-05-12, nuo 2012-01-18 iki 2012-01-25 ir nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje kameroje, kurios plotas 17,58 m2. Kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su dar 3-7 asmenimis. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05 teko nuo 3,52 m2 iki 4,40 m2, laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2011-05-12 – 2,93 m2, laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2012-01-25 – nuo 2,93 m2 iki 4,40 m2, laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01 – 2,20 m2 gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių iÅ¡gyvenimų, objektyviai pagrįstų nusiskundimų, kurie leistų nustatyti buvus neigiamÄ poveikį, sÄ lygojusį neturtinės žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl nepatogumų, suvaržymų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais atsakovo veiksmais, be to, Å¡ių iÅ¡gyvenimų kilmė negali bÅ«ti sutapatinama vien tik su kalinimu įstaigoje.

Esant abstrakčiam pareiÅ¡kimui apie teisių pažeidimÄ , negalima teigti, kad asmens teisės iÅ¡ tikrųjų buvo pažeistos. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktÄ turi įrodyti žalos atlyginimo praÅ¡antis asmuo. Vien tik statistiniai duomenys apie kameroje laikytų asmenų skaičių nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.E. Ž. Teisių Teismas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sÄ lygos prilyginamos orumÄ Å¾eminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygas.

E. Ž. Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę bÅ«senÄ , kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatÄ , asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka – patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus ir kt.

Pagrįstų pretenzijų dėl tokių kalinimo sÄ lygų kaip maitinimas, pasivaikščiojimų suteikimas, sveikatos priežiÅ«ros prieinamumas ir t.t., nepareikÅ¡ta. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2010-11-02 iki 2010-11-05, nuo 2011-05-09 iki 2011-05-12, nuo 2012-01-18 iki 2012-01-25 ir nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01 buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 103, pažeidžiant atskiro asmenų laikymo reikalavimus.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u. Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ , atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį).

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2010-10-04, 2011-03-31 ir 2011-12-30 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų, pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais suimtieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, buvo laikomi kamerose Nr. 103 ir PK-8.Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog Suėmimo vykdymo įstatyme buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais asmenys (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.) yra išskirti į atskirai laikytinų asmenų grupę, kuri toliau neskaidoma ir jai kitų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtinti atskiro laikymo reikalavimai papildomai nebetaikomi.

Atsakovas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯staigoje laikė pagal teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo plečiamasis teisės normų interpretavimas nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus veikimas (neveikimas) negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip neteisėtas, nes teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjÄ laikyti pagal jo skunde nurodomÄ skirstymÄ nėra.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246– 6.249 straipsniuose.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Å¾alos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienų arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, o nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga veikė pagal galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas G.

N. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų. Teigia, jog buvo pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

E. Ž. Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir juose nurodytÄ teismo praktikÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Byloje yra pateiktos dvi pažymos: 2013 m. vasario 26 d. pažyma Nr. 17/01-264 (b. l.

7) ir 2013-04-02 pažyma Nr. 17/01-431 (b. l. 8) „Dėl G. N. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, kuriose nurodyti skirtingi pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiai. Teismas iÅ¡ pateiktų dviejų pažymų vertina palankesnę pareiÅ¡kėjui pažymÄ (b. l. 7), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas visais nurodytais laikotarpiais Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo 103 kameroje. Laikotarpiais nuo 2011-05-09 iki 2011-05-12 ir nuo 2012-02-28 iki 2012-03-01 patalpinant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 103 kamerÄ buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje, visais kitais atvejais patalpinant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ 103 kamerÄ , vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ , kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto, tačiau Å¡iais laikotarpiais kalint 5 ir daugiau asmenų, Å¡is reikalavimas buvo pažeistas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nurodytais laikotarpiais Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo trumpÄ laikÄ : tris dienas (2010-11-02–2010-11-05, 2011-05-09–2011-05-12, 2012-01-18–2012-01-25, 2012-02-28–2012-03-01), iki Å¡eÅ¡ių dienų (2011-01-06–2011-01-12, 2011-05-19–2011-05-24) ir ilgiausiai vienÄ kartÄ iki dviejų savaičių (2011-02-17–2011-03-04). Konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas kurį laikÄ buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus, o taip pat buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde ir jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad dėl laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortÄ , nepatogumus, jo teigimu, pablogėjo sveikata, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo pakenkta jo sveikatai.

IÅ¡ pateiktos G. N. sveikatos istorijos kopijos (b. l. 23-48) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus nurodytais laikotarpiais į gydytojus ar medicinos personalÄ nesikreipė, skundų, praÅ¡ymų Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui neteikė, tai patvirtina Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažyma (b. l. 82). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir jos atstovės nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui galėjo pablogėti sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

PareiÅ¡kėjo atstovė posėdžio metu nurodė, kad yra pateikta Seimo kontrolieriaus iÅ¡vada, kurioje yra teigiama ir nustatyta, kad G. N. skundas, teiktas Seimo kontrolieriui dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, yra pagrįstas. Tačiau nei pareiÅ¡kėjas prie skundo, nei jo atstovė posėdžio metu paminėtos Seimo kontrolieriaus iÅ¡vados nepateikė, todėl teismas dėl jos negali pasisakyti. PareiÅ¡kėjo atstovė posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, tačiau tokios aplinkybės nėra galimybės patikrinti, nes pareiÅ¡kėjas jos skunde nenurodė, o ir jo atstovė pripažino, kad tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas negali pateikti, be to, tokiÄ aplinkybę nurodė tik žodžiu.

PareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kalint, su juo buvo nuteistų asmenų už labai sunkius nusikaltimus, dėl to, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo kilusi grėsmė jo sveikatai bei gyvybei. Taip pat kameroje kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi ir anksčiau neteisti asmenys, kurie žemino jo orumÄ , vadindami pareiÅ¡kėjÄ â€žkalėjimo kamščiu“. PareiÅ¡kėjas mano, kad buvo pažeistos Suėmimo įstatymo vykdymo normos, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus bei diskomfortÄ .

Toks pareiškėjo ir jos atstovės aiškinimas yra nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u (b. l. 52-63). Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ , atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus. IÅ¡ pateiktų Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2010-10-04, 2011-03-31 ir 2011-12-30 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų (b. l. 64-81), pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais suimtieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, buvo laikomi kamerose Nr. 103 ir PK-8.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais asmenys yra iÅ¡skirti į atskirai laikytinų asmenų grupę, kuri toliau neskaidoma ir jai kitų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies punktuose įtvirtinti atskiro laikymo reikalavimai papildomai nebetaikomi.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo G.

N. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumÄ , į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl jo kalinimo sÄ lygų, pažeidžiančių teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, į tai, kad kitų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, į atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, siekiant pareiÅ¡kėjui užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sÄ lygas, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai, kuri kilo dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginti adekvačia suma laikytina 300 Lt (CK 6.250 straipsnis).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta 6 000 Lt. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismasn u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo G. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. N. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Lt (tris Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė