2019-07-17 Nr. AB-14472-3-61-3-04177-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-532-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04177-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo D. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00966/171-747 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829155 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei R. D.“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos R. D. skundą patenkino. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas atmetė.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą priimti šioje administracinėje byloje papildomą sprendimą – priteisti pareiškėjai iš atsakovo 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodė, kad administracinė byla buvo pradėta iki Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1833 priėmimo ir įsigaliojimo. Pagal ABTĮ, kuris galiojo tuo metu kai pareiškėjai buvo suteiktos teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma priteisti, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galima buvo pateikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apie tai pareiškėja ir jos vyras buvo informuoti sudarant teisinių paslaugų teikimo sutartį ir kreipiantis į teismą. Advokatas paaiškino ABTĮ nuostatas ir atitinkamai nurodė, kad už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas jie galės atsiskaityti ir po teismo sprendimo byloje priėmimo.

Nurodė, kad kai vyko pasirengimas teismo posėdžiui, pareiškėja jau buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos, todėl advokatas bendravo su jos sutuoktiniu ir informavo jį apie tai, kad pareiškėja visas sąskaitas už teisines paslaugas turėjo apmokėti iki teismo posėdžio. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, įvyko nesusikalbėjimas ir jos sutuoktinis šios informacijos nesuprato bei buvo įsitikinęs, kad paskutines sąskaitas už teisines paslaugas jis galės apmokėti ir po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi teismo posėdžio dieną paaiškėjo, kad paskutinės dvi sąskaitos yra neapmokėtos, pareiškėjos atstovas prieš pat teismo posėdį pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas posėdžio metu informavo, kad gavo minėtą prašymą, jokių pastabų dėl prašymo ar priedų, nenurodė, tačiau spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai apie sąskaitų apmokėjimą.

Nurodė, kad iš trijų sąskaitų pareiškėja buvo apmokėjusi tik vieną, kitas dvi sąskaitas apmokėjo po teismo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad ABTĮ Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatyme įstatymų leidėjas ne tik pakeitė iki tol galiojusią prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo tvarką, tačiau numatė, kad pagal ABTĮ 97 straipsnį, teismas priima papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime yra pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau sprendimo motyvai (nepateikti pareiškėjos patirtų išlaidų apmokėjimo dokumentai) ir šiame prašyme nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad nagrinėjama situacija iš esmės atitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą papildomo teismo sprendimo priėmimo atvejį.

Atsakovas Departamentas 2019 m. birželio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl pareiškėjos prašymo nurodė, kad teismas sprendime bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą priimti papildomą sprendimą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje (ABTĮ 97 straipsnio 3 dalimi).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pagal 2018 gruodžio 20 d. ABTĮ Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ABTĮ taikymui svarbus nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje momentas. Nagrinėjamu atveju nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta 2019 m. kovo 5 d., t. y. po įstatymo įsigaliojimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2019 m. balandžio 2 d. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos nagrinėjant šią bylą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškėja nepateikė teismui išlaidų pagrindimo, t. y. duomenų apie minėtų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendime konstatavo, kad, nepateikus šių duomenų, nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjos realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymą atmetė. Duomenis apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą pareiškėja pateikė kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą, t. y. po 14 kalendorinių dienų nuo bylos išnagrinėjimo.

Teismas konstatavo, kadangi pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo išspręstas priimant sprendimą administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėja R. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priimti byloje papildomą teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo patirtas 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ABTĮ Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatyme įstatymų leidėjas ne tik pakeitė iki tol galiojusią prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimo tvarką (pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, 41 straipsnio pakeitimas). To paties įstatymo 7 straipsniu ABTĮ 97 straipsnis, reglamentuojantis papildomo teismo sprendimo priėmimo atvejus, buvo papildytas 3 punktu, kuriame yra nustatytas papildomo teismo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas - jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos prašymo argumentų, kad nagrinėjama situacija iš esmės atitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą papildomo teismo sprendimo priėmimo atvejį. Pareiškėja prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2019 m. balandžio 2 d. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitas faktūras, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos. Teismas informavo, kad gavo prašymą ir neturėjo jokių pastabų nei dėl prašymo, nei dėl jo priedų. Prašymo pateikimo metu pareiškėja nebuvo apmokėjusi 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų teisinių paslaugų, jos buvo apmokėtos jau po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Tačiau teisinės paslaugos pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą buvo apmokėtas dar 2018 m. ir teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo patirtas 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja su prašymu pateikė Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitas faktūras, iš viso 1 101,10 Eur (su PVM) sumai. Nors prašyme nurodyta, kad su prašymu teikiamas ir sąskaitos išrašas, tačiau jis nebuvo pateiktas.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad patirtos išlaidos pagal išrašytas sąskaitas apmokėtos.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 14 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas teismo sprendime, todėl nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą byloje.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti papildomą sprendimą byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi prašymas pateiktas 2019 m. balandžio 2 d., teismas jokių trūkumų nenurodė. Šiuo atveju susidariusi situacija iš esmės atitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą papildomo teismo sprendimo priėmimo atvejį, be to, viena sąskaita apmokėta dar iki teismo sprendimo byloje priėmimo, kitos sąskaitos apmokėtos jau po sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo teismui metu nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėja už 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 8 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas teisines paslaugas advokatui yra sumokėjusi. Pareiškėja taip pat teigia, kad prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo metu buvo apmokėjusi tik vieną sąskaitą, kitos apmokėtos po teismo sprendimo priėmimo.

ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo priimti byloje papildomą sprendimą, kadangi nėra ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė priimant sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi pareiškėja nebuvo pateikusi įrodymų apie tai, kad už suteiktas teisines paslaugas advokatui yra sumokėjusi, pirmosios instancijos teismas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šioje byloje priimti papildomą sprendimą. Kaip jau buvo minėta ir šios aplinkybės neginčija pareiškėja, kad teikdama teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė įrodymų apie tai, jog už teisines paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra sumokėjusi. Kaip nurodė pareiškėja prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo bei atskirajame skunde, ji iki prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas padavimo teismui (2019 m. balandžio 2 d.) už teisines paslaugas advokatui buvo sumokėjusi tik pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą, t. y. 2018 m. lapkričio 30 d., kitų dviejų PVM sąskaitų faktūrų ji nebuvo apmokėjusi, jas apmokėjo tik 2019 m. gegužės 2 d.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad susidariusi situacija iš esmės atitinka ABTĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą papildomo teismo sprendimo priėmimo atvejį.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priėmė ir jokių trūkumų nenurodė, pažymi, jog pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas, advokatas, todėl jam turėjo būti žinomi ir teisės aktų reikalavimai, susiję su prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų pateikimu teismui. Aplinkybė, kad pareiškėja už teisines paslaugas advokatui sumokėjo po teismo sprendimo, taip pat nesudaro pagrindo šioje byloje priimti papildomą teismo sprendimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo priimti papildomą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė