6fa9cc19-2b1f-48e1-8488-e650d5c43528 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1225-653/2014Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 121.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, RÅ«tos Petkuvienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D.(D.) S. apeliacinį skundÄ dėl 2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. (D.) S. ieÅ¡kinį dėl leidimo derinti projektÄ be atsakovų sutikimo bei atsakovų įpareigojimo nugriauti laiptus.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ėI. Ginčo esmė ieÅ¡kovas prašė be atsakovų sutikimo leisti derinti parengtÄ projektÄ â€“ nugriauti neteisėtÄ laiptinę į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti solidariai atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo savo lėšomis ir savo sÄ skaita įvykdyti projektÄ â€“ nugriauti neteisėtÄ laiptinę į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/119673, pirmÄ aukÅ¡tÄ , kuri įrengta prie namo iÅ¡orinės sienos, fasadinėje namo pusėje, uždengiant 0,4 kv. m. ieÅ¡kovo vieno lango ploto, ir visiÅ¡kai uždengiant antrÄ jį langÄ .

Atsakovams laiku neįvykdžius Å¡io teismo sprendimo, leisti ieÅ¡kovui D.(D.) S priverstinai vykdyti nurodytÄ projektÄ , iÅ¡ieÅ¡kant vykdymo iÅ¡laidas solidariai iÅ¡ atsakovų. Nurodė, kad jo teisės yra pažeidžiamos neteisėtos laiptinės įrengimu, ribojant galimybes naudotis įsigytu turtu, užstoja Å¡viesÄ . Laiptinė yra nesaugi ir netinkamos architektÅ«ros. IeÅ¡kovas ir atsakovai yra namo bendrasavininkiai. Neskaitant ginčo laiptinės, name yra įrengti kiti 4 tinkami ir neginčijami įėjimai – du pirmajame aukÅ¡te, vienas – pusrÅ«syje, ir dar vienas – į garaÅ¾Ä .

Kiekviena iÅ¡ dviejų atsakovų Å¡eimų turi galimybę naudotis atskiru įėjimu, taip pat naudotis įėjimu į garaÅ¾Ä . Atsakovai Statybos leidimo rekonstrukcijai gavimui turėjo pateikti visų statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimus, tačiau buvo pateiktas tik dvejų bendraturčių sutikimas. Trečiojo statinio bendraturčio, tuo metu valdžiusio dabar jam priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), sutikimo nebuvo, tÄ patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 24 d. raÅ¡tas Nr. A51-20997-(5.1-EKD-5).

Be to, projekte, kuriuo pagrindu buvo gautas statybos leidimas, esama dokumentų klastojimÄ primenančių veiksmų, projektas buvo parengtas taip, kad bÅ«tų nuslėpti jo patalpų langų buvimo, ir net trečiojo bendrasavininko egzistavimo faktai. Kadangi atsakovai ginčo laiptinę įrengė pažeisdami ieÅ¡kovo teises, veikdami neteisėtai, klastodami dokumentus, neracionaliai planuodami bendrojo turto naudojimÄ , tik jiems patiems turėtų tekti naujos rekonstrukcijos – laiptinės paÅ¡alinimo ar naujos laiptinės įrengimo naÅ¡ta .Atsakovai su ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais atsakovai nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė projektÄ , kurio esmė ne įrengti galimai naujÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ atsakovų gyvenamÄ sias patalpas, o esamos laiptinės paÅ¡alinimas. Projektas yra ydingas, nes nėra suderintas nė su vienu iÅ¡ atsakovų. Nors atsakovai ir yra gyvenamųjų patalpų bendrasavininkiai, tačiau tai yra dvi atskiros Å¡eimos – D. I. ir V. I., todėl atskiras įėjimas jiems yra reikalingas. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, jog esami lauptai yra nevykęs architektÅ«rinis“ sprendimas.

Projekte nepažymėta, kiek kainuos toks projekto įgyvendinimas, todėl negalima nuspręsti priverstinai vykdyti projekto įgyvendinimÄ ir priteisti projekto įvykdymo iÅ¡laidų, nes jų dydis nėra žinomas. Byloje nėra pateikta įrodymų, koks Saulės energijos kiekis tenka pusrÅ«sio kvadratiniam metrui. Kita vertus, įpareigoti nugriauti neteisėtÄ statinį galima tik asmenį tokį statinį pastačiusį, todėl teismo sprendime turėtų bÅ«ti įvardinta kuris iÅ¡ atsakovų neteisėtai pastatė ginčo statinį ir iÅ¡ jo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti. Nustatė, kad ieÅ¡kovas nuosavybės teise valdo negyvenamÄ sias patalpas, esančias pusrÅ«syje (duomenys neskelbtini), įgytas nuosavybėn 2004-06-07 sutarties Nr.12-10-235 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo“ ir 2004-06-18 privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto pagrindu. Atsakovai yra gyvenamojo namo, kuriame yra ieÅ¡kovui priklausančios patalpos, bendraturčiai.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1A1m., yra rekonstruotas. Statybos leidimas iÅ¡duotas 2002-09-13 namo rekonstrukcijai pagal I. M. indiv. įmonės projektÄ , parengtÄ â€žsodybinio gyvenamojo namo“ rekonstrukcijai. Namo patalpų po rekonstrukcijos teisinė registracija atlikta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-25 akto pagrindu. Pagal Nekilnojamojo turto registro 1996-05-27 duomenis namo lauko laiptai, dėl kurių kilo ginčas, į namo pirmo aukÅ¡to patalpÄ -tambÅ«rÄ , Å¡iuo metu žymimÄ simboliais 3-1 (naudojama atsakovų V.

I. ir D. I.), buvo įrengti prie namo patalpos, Å¡iuo metu pažymėtos simboliais 1-6, iÅ¡orinės sienos. Rekonstruojant namÄ , laiptai į namo patalpÄ , pažymėtÄ 3-1, perkelti, jas įrengus prie ieÅ¡kovui priklausančios pusrÅ«sio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, iÅ¡orinės sienos. Laiptai, dėl kurių kilo Å¡is ginčas, uždengia pusrÅ«sio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango dalį. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi nurodė, kad ieÅ¡kovui tenka pareiga kartu su ieÅ¡kiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintÄ statinio (jo dalies) projektÄ , pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieÅ¡kovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, iÅ¡spręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, galimai įrengiant naujÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ .

Minėtoje nutartyje nurodyta, kad konkrečiu atveju ieÅ¡kovui tenka pareiga kartu su ieÅ¡kiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintÄ statinio (jo dalies) projektÄ , pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieÅ¡kovui, atitiktų patalpų, skirtų  žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, iÅ¡spręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, galimai įrengiant naujÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ .

Sprendžiant klausimÄ , kieno lėšomis turėtų bÅ«ti atliekami atitinkami statybos darbai ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo atveju, bÅ«tina Å¡alių pareigÄ ir jiems tenkančiÄ naÅ¡tÄ Ä¯vertinti vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais.Teismas sprendė, kad byloje jokio projekto, pagal kurį turėtų ar galėtų bÅ«ti vykdomas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, nėra.Nustatyta, kad atsakovai V. I. ir D. I. turi du įėjimus į savo naudojamas namo patalpas: patalpoje, pažymėtoje 3-1 ( pagrindinis fasadas), ir patalpoje, pažymėtoje 3-8 ( Å¡iaurės fasadas). Du įėjimai įrengti, nes patalpose nuolat gyveno kelios Å¡eimos, ir Å¡iuo metu gyvena V.

I. Å¡eima ir D. I. Å¡eima. Apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , be to, tai buvo patvirtinta ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo, kad laiptų nugriovimas, kaip reikalauja ieÅ¡kovas, neproporcingai pažeistų atsakovų V. I. ir D. I. teises. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas aplamai nugriauti laiptus, nepaliekant toje vietoje jokio įėjimo, yra nepagrįstas. Prie Å¡alims priklausančio statinio yra galimybė perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieÅ¡kovo patalpos iÅ¡orinės sienos taip, kad laiptais nebÅ«tų užstatytas langas (laiptus pastatant ne lygiagrečiai patalpos 2-2 iÅ¡orinei sienai, o kitaip), ieÅ¡kovui tenka pareiga ne tik nurodyti jo teisės pažeidimus, bet ir nurodyti, kaip tos teisę pažeidžiančios aplinkybės turėtų bÅ«ti paÅ¡alintos, kad jos nebesukeltų jam neigiamų padarinių, bei atitinkamai pateikti bÅ«tinus įrodymus.

      IeÅ¡kovas neįvykdė teismo nutartyse nurodytų reikalavimų, pateikė projektÄ , pagal kurį planuojama ne įrengti naujÄ laiptinę, kurios egzistavimas nepažeistų ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų, o tik pastatytos laiptinės nugriovimas, o tai nesiderina su visų namo bendraturčių interesais, pažeidžiamos atsakovų, kaip bendrasavininkių teisės. Minėto gyvenamojo namo laiptinė prie iÅ¡orinės namo sienos įrengta turint suderintÄ statybos projektÄ , gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo iÅ¡duotas 2002-09-13 statybos leidimas.

Nors 2009-08-20 Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros aktas Nr. (101)-11.4-1676 dėl priestato (laiptinės) IiIž pripažinimo tinkamu naudotis panaikintas, tačiau ieÅ¡kovas dėl nurodytos laiptinės projekto ir statybos leidimo nustatyta tvarka neginčijo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nustatė, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad kitas ieÅ¡kovo langas yra uždengtas visiÅ¡kai, nevertino nesÄ Å¾iningo atsakovų elgesio įrengiant ginčo laiptinę be bendraturčio, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas įsigijo turtÄ , sutikimo, bei klastojant dokumentus. Teismas netinkamai nustatė bendraturčių interesų pusiausvyrÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kino Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas neprivalėjo siÅ«lyti įrengti laiptinę kitoje vietoje. Teismas neįvertino ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos alternatyvios galimybės. Teismas nevertino fakto, kad ginčo laiptinė yra nevykęs architektÅ«rinis sprendimas.

Teismas nepaaiÅ¡kino kodėl ieÅ¡kovo langai turi bÅ«ti paaukoti atsakovų patogumui. Atsakovai D. I. ir V. I. gyvena viename bute – (duomenys neskelbtini), o A. B. ir V. B. – kitame bute – (duomenys neskelbtini). Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir nesiaiÅ¡kino kodėl atsakovų I. teisė į papildomÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jiems priklausantį butÄ nusveria ieÅ¡kovo teisę neleisti uždengti langų. Laiptinės griovimas atsakovų teisių nepažeistų. IeÅ¡kovas negalėjo pateikti teismui iÅ¡ anksto suderinto laiptinės griovimo ar kitos laiptinės įrengimo projekto, nes atsakovai – namo bendraturčiai - sutikimo neduoda.

Jeigu sutikimas bÅ«tų duotas, teismo procesas netektų prasmės. Prašė priimti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ Gyventojų registro tarnybos pažymÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovai A. B., V. B., D. I., V. I. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sutiko su teismo motyvais. Nurodė, kad atsakovai D. I. ir V. I. turi atskiras Å¡eimas ir nusistatė naudojimosi butu tvarkÄ , pagal kuriÄ gyvena atskirai.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad laiptinė buvo įrengta prie namo iÅ¡orinės sienos, turint suderintÄ statybos projektÄ , gyvenamojo namo rekonstrukcijai buvo iÅ¡duotas 2002-09-13 statybos leidimas. Pripažinimo tinkamu naudoti 2007-04-25 aktu rekonstruotas gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti.

Vilniaus apygardos teismas nutartyje pripažino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai, atliekant namo rekonstrukcijÄ , bÅ«tų neteisėti. Tiek namo rekonstrukcijai iÅ¡duotas leidimas, tiek pripažinimo naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovas neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu. IeÅ¡kovas jokių reikalavimų inspekcijai nekėlė.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.                CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Å alių ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo reikalaujamo taikyti jo teisių pažeidimo bÅ«do, jam siekiant nugriauti į atsakovų butÄ vedančiÄ laiptinę, kuri užstojo Å¡viesÄ ieÅ¡kovui priklausančioms negyvenamosios patalpoms.

Nagrinėjamu atveju ginčas sprendžiamas 2012-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. 2A-1142-431/2012 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinus dalyje, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovus V. I. ir D. I. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos savo lėšomis perstatyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrÅ«sio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, iÅ¡orinės sienos vietoje lauko laiptus į namo tambÅ«rÄ , plane pažymėta simboliais 3-1, tokiu bÅ«du, kad laiptai neuždengtų namo patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango, ir perdavus bylÄ dėl Å¡io reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų veiksmai, atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ , bÅ«tų neteisėti ar pažeidę jiems kompetentingų institucijų iÅ¡duotus leidimus, statybos sÄ lygas ar atitinkamÄ procesÄ reguliuojančius norminius aktus. Tiek namo rekonstrukcijai iÅ¡duotas statybos leidimas, tiek pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra galiojantys ir nebuvo ginčijami bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas, įvardindamas laiptinę kaip neteisėtÄ , neginčijo statybos teisėtumo teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, jo įrodinėjimo dalyku nebuvo statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, nes ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti, t.y. nebuvo pagrindo ginčo teisiniam santykiui taikyti CK 4.103 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovas taip pat nereiÅ¡kė reikalavimo nei dėl statybos leidimo, nei dėl 2007-04-25 pripažinimo naudoti akto nuginčijimo, todėl apelianto pakartotinai reiÅ¡kiami argumentai, susiję su laiptinės statybos neteisėtumu (statybos be bendraturčio sutikimo, dokumentų klastojimas, architektÅ«rinio sprendimo netinkamumas) atmestini, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, tuo labiau, kad dėl statybos teisėtumo vertinimo Å¡ioje byloje pasisakė 2012-12-16 Vilniaus apygardos teismas.

Taip pat Å¡ioje byloje 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ginčo laiptinė bei laiptais vaikščiojantys žmonės, apriboja Å¡viesos pateikimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patalpas, t.y. sukelia ieÅ¡kovui neigiamus padarinius. Atsakovai, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, Å¡ių aplinkybių neginčijo. Taigi, esant nustatytam ieÅ¡kovo teisių pažeidimo faktui, apelianto argumentai, jog teismas, konstatuodamas, jog laiptai, dėl kurių kilo Å¡is ginčas, uždengia pusrÅ«sio patalpos, pažymėtos simboliais 2-2, lango dalį, neatsižvelgė į tai, kad kitas ieÅ¡kovo langas yra uždengtas visiÅ¡kai, neturi esminės reikmės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Spendžiant dėl ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«do proporcingumo, atkreiptinas dėmesys, jog jau 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovo reikalavimo nugriauti laiptus patenkinimas neproporcingai pažeistų atsakovų teises patekti į jiems priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

IeÅ¡kovas tokio teismo sprendimo neskundė. Be to, nagrinėjant ginÄÄ iÅ¡ naujo, teismas konstatavo, kad atsakovai V. I. ir D. I. turi du įėjimus į savo naudojamas namo patalpas: patalpoje, pažymėtoje 3-1 ( pagrindinis fasadas), ir patalpoje, pažymėtoje 3-8 ( Å¡iaurės fasadas). Du įėjimai įrengti, nes patalpose nuolat gyveno kelios Å¡eimos, ir Å¡iuo metu gyvena V. I. Å¡eima ir D. I. Å¡eima. Å ias aplinkybes nurodė atsakovai savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, tai patvirtina ir 2012-10-08 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2010-07-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendime, kurio ieÅ¡kovas neskundė, taip pat buvo konstatuotos tos pačios aplinkybės, taip pat faktas apie galimybę perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieÅ¡kovo patalpos iÅ¡orinės sienos taip, kad laiptais nebÅ«tų užstatytas langas (laiptus pastatant ne lygiagrečiai patalpos 2-2 iÅ¡orinei sienai, bet statmenai).

Taigi, apelianto prie apeliacinio skundo pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos ne tik pateikti pavėluotai ir negali bÅ«ti priimti (CPK 314 str.), bet ir nepaneigia faktinės aplinkybės, jog atsakovai V. I. ir D. I., kaip atskiros Å¡eimos, turi pagrįstÄ interesÄ gyventi maksimaliai atskirai faktiÅ¡kai gyvendami viename bute. 2012-12-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, kad ieÅ¡kovui tenka pareiga kartu su ieÅ¡kiniu pateikti atitinkamai nustatyta tvarka suderintÄ statinio (jo dalies) projektÄ , pagal kurio sprendinį ginčo laiptai nebesukeltų neigiamų padarinių ieÅ¡kovui, atitiktų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus, iÅ¡spręstų klausimus, susijusius su atsakovų galimybe patekti į jiems priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, galimai įrengiant naujÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo pateiktas projektas atitinka visų bendraturčių interesus, kad Å¡iuo atveju nėra objektyvios galimybės paÅ¡alinti ieÅ¡kovo teisių pažeidimo ir atlikti rekonstrukcijÄ taip, kad nebÅ«tų nepagrįstai apribota atsakovų galimybė naudotis atskiru įėjimu, kuris buvo naudojamas ir įrengtas itin seniai ir jo įrengimo teisėtumas nėra nuginčytas. BÅ«tent Å¡iuo aspektu teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog nėra galimybės perstatyti laiptus jų esamoje vietoje prie ieÅ¡kovo patalpos iÅ¡orinės sienos taip, kad laiptais nebÅ«tų užstatyti ieÅ¡kovo langai.

Dėl to ieÅ¡kovo teisių pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«das nėra proporcingas, neatitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros principo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , konstatavus, jog ieÅ¡kovas pateikė projektÄ , pagal kurį planuojama ne įrengti naujÄ laiptinę, kurios egzistavimas nepažeistų ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų, o tik nugriauti pastatytÄ laiptinę, o tai nesiderina su visų namo bendraturčių interesais, pažeidžiamos atsakovų, kaip bendrasavininkių teisės.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Atmetus skundÄ , iÅ¡ apelianto atsakovo V. I. naudai priteistinos jo patirtos apeliacinės instancijos teisme atstovavimo iÅ¡laidos. Ä®vertinus tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, atsižvelgus į pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteistinų iÅ¡laidų suma (5 t. b.l. 31-36) mažintina iki 1000 Lt, kitoje dalyje praÅ¡ymas atmestinas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r ė 2013-11-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto D. (D.) S. atsakovo V. I. naudai 1000 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Teisėjai                                                    Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                   RÅ«ta PetkuvienėÂ