2016-02-22 Nr. AB-4214-3-61-3-00242-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-834-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00242-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 2S-6637 bei priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 28-1307(1) V. O. buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių dešimčiai parų. Sutiko, kad atsižvelgiant į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.1 punktą, privalo kairėje krūtinės pusėje nešioti prie drabužių prisegtą kortelę, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kur ir kada. Tvirtino, kad jam iš gyvenamosios patalpos išėjus atlikti gamtinių reikalų bei praustis, o Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros pareigūnas A. S., surašydamas tarnybinį pranešimą, galimai vadovavosi emocijomis. Jis iš esmės negali įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, kadangi Vilniaus pataisos namų administracija išduoda 2 laminuotas korteles ir 2 popierines be segtuvo, dėklą kortelei įsidėti pirko už savo pinigus. Vilniaus pataisos namų administracija neužtikrina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų vykdymo. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3-83 1 ir 2 punktus bei įsakymo 1 nuorodą, lova darbo dienomis turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val., o Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarime nurodyta, kad jis režimo reikalavimus pažeidė 7.15 val. Dėl nepagrįstos nuobaudos skyrimo, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto interpretavimo savo nuožiūra bei neužtikrinant, kad šios teisės normos reikalavimai būtų vykdomi tinkamai, pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai: jis buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kur pasivaikščiojimai ribojami viena valanda, neturėjo televizoriaus, negalėjo skambinti telefonu bei rašyti laiškų. Be to, paskirta nuobauda yra įrašyta į jo asmens kortelę, o tai turi įtakos vertinant jo elgesį atliekant bausmę bei blogina charakteristiką. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakovai Vilniaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į skundą (b. l. 21–23) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 117 straipsniu, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir nustatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkė nustatoma pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Dienotvarkė Vilniaus pataisos namuose patvirtinta direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83. Pataisos namų direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad lova turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val., nuteistieji tuo metu gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. Pareigūnų apėjimo metu 2014 m. lapkričio 11 d., apie 7.15 val., V. O. buvo pastebėtas visiškai nusirengęs, apsiklojęs ir miegantis savo lovoje. Nenustatyta, kad pareigūnas A. S. dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuotas apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Miegoti nusirengus ir apsiklojus antklode nėra leidžiama nuo 7.00 val. V. O. turėjo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, tvarkyti ir prižiūrėti savo miegamą vietą, laikytis nuteistiesiems privalomos dienotvarkės, laikytis teisės aktuose numatytos pareigos. V. O. paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant ją, jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti. Paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą pripažino ir Kalėjimų departamentas. Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, institucija jokiais veiksmais jo teisių nepažeidė ir jokios neturtinės žalos nepadarė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 31–34) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nustatyta, jog Vilniaus pataisos namuose 2014 m. lapkričio 11 d. 7.15 val., V. O. miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad dėl režimo reikalavimų pažeidimo bus surašytas tarnybinis pranešimas. Jis pakeltu tonu kitų nuteistųjų akivaizdoje reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu, išėjo iš gyvenamosios patalpos be prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės. Nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83, 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad darbo dienomis kėlimasis yra 7.00 val., lovos turi būti paklotos nuo 7.20 val. iki 22.40 val., minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ir pan. Nurodytais veiksmais V. O. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuobaudas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą neturtinę žalą nėra paremti įrodymais. V. O. į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos iš valstybės. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 28-1307(1) aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Skunde nėra pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti prašomo panaikinti Vilniaus pataisos namų nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą. Manė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo 2014 m. lapkričio 13 d. skundą išnagrinėjo tinkamai. Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 2S-6637 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 69–75) skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. S. 2014 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. 7.15 val. apeinant 1-ąjį gyvenamąjį korpusą, įėjus į 407 gyvenamąją patalpą, buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis V. O., kuris po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Nuteistasis buvo perspėtas, kad jam bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Pareiškėjas išėjo iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės ir pakeltu tonu pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus. Padaryta išvada, kad V. O. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies, 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-83. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. pasiaiškinime nurodė, kad pagal dienotvarkę, nuo 7.00 val. iki 7.20 val. jis turi nueiti į tualetą ir nusiprausti. Pažymėjo, kad atlikti rytinį tualetą ir nusiprausti laikantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų ir prisisegus kortelę neįmanoma, kadangi prausiamasi nusirengus. Vilniaus pataisos namų direktorius 2014 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 28-1307(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ konstatavo, kad savo veiksmais V. O. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-83. Pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių dešimčiai parų. V. O. su 2014 m. lapkričio 13 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių ir prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą. Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-6637, kuriame konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 28-1307(1) nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių dešimčiai parų – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.

Teismas vadovavosi BVK 12 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto nuostatomis. Remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-22 įsakymu Nr. 3-83 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke, nuteistieji, be kita ko, laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis darbo dienomis – 7.00 val., mankšta, tualetas, miegamosios vietos tvarkymas (lova darbo dienomis turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val.; minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan.) – nuo 7.00 val. iki 7.20 val., pusryčiai darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 8.00 val.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjo lova 2014 m. lapkričio 11 d. (antradienis) 7.15 val. nebuvo paklota ir jis iš gyvenamosios kameros patalpos išėjo prie drabužių neprisisegęs pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės, nekilo. V. O. tvirtino, kad lovą privalėjo pasikloti iki 7.20 val., o kortelės nebuvo prisisegęs dėl to, kad nuo 7.00 val. iki 7.20 val. turėjo atlikti rytinį tualetą ir nusiprausti, buvo nusirengęs, todėl nesegėjo vardinės kortelės. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo A. S. 2014 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. O. po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Kaip jau minėta, lova turi būti paklota darbo dienomis nuo 7.20 val. iki 22.40 val., tačiau minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan. taigi, nors pareiškėjas lovą turėjo susitvarkyti iki 7.20 val., tačiau jau nuo 7.00 val. jis negalėjo gulėti nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Gulėjimo nusirengus ir užsiklojus antklode fakto V. O. neginčijo. 7.15 val. po signalo „Keltis“ miegodamas savo lovoje nusirengęs ir užsiklojęs antklode, pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę.

Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo A. S. 2014 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas išėjo iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės. V. O. be kortelės kairėje krūtinės pusėje buvo pastebėtas išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos, o ne prausdamasis, todėl jo teiginiai, kad prausiantis neįmanoma įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, atmesti kaip nepagrįsti. Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 73.1 punkte įtvirtinta nuteistųjų pareiga turi būti vykdoma visą laiką, kai tai yra įmanoma. Savaime suprantama, kad asmuo miegodamas ar prausdamasis negali segėti asmens kortelės, kadangi yra be drabužių, tačiau jam esant apsirengusiam, minėta pareiga turi būti vykdoma. V. O. teiginys, kad jis iš esmės negali įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, kadangi Vilniaus pataisos namų administracija išduoda 2 laminuotas korteles ir 2 popierines be segtuvo, nesudaro pagrindo išvadai, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 73.1 reikalavimas tampa neįvykdomu bei atleidžiančiu nuteistąjį nuo imperatyviai nustatytos pareigos vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad V. O., išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės, pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus.

Pažymėta, kad Vilniaus pataisos namų pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios. Tas pačias įvykio aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoju šauktas Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas A. S.. Pareiškėjas gulėjimo neapsirengus ir užsiklojus bei išėjimo iš gyvenamosios patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės faktų neginčijo. Pareigūno suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti pareiškėją, nebuvo. Administracinėje byloje taip pat nebuvo jokių įrodymų, kad V. O. būtų teikęs skundus Vilniaus pataisos namų administracijai dėl vyr. prižiūrėtojo A. S. veiksmų.

Teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino prašomame panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarime konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos dienotvarkės ir pareigos vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Taigi, V. O. pagrįstai pripažintas pažeidęs BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų darbotvarkę, o tai užtraukia atsakomybę – nuobaudos taikymą. Be to, jis pakeltu tonu reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus.

Teismas vadovavosi 143 straipsnio 1–4, 7, 10 dalių, 142 straipsnio 1 ir 2 dalių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punkto nuostatomis. Remiantis ištirtais byloje esančiais įrodymais, daryta išvada, kad šiose nuostatose išdėstyti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobauda pareiškėjui skirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. nuobauda skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo. Nuobauda yra nustatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nebuvo pagrindo jos naikinti. Prašomame panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014 m. lapkričio 11 d. nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 62-925 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde ir jo teismo posėdyje išsakytais argumentais. Kalėjimų departamentas, kaip ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, pagrįstai minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Prašomas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 2S-6637 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytas teisėtu ir pagrįstu. V. O. subjektyvus manymas, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, nesudaro juridinio pagrindo paskirtą nuobaudą panaikinti. Aptarta pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

V. O. taip pat prašė priteisti jam 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas vadovavosi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249 straipsniais. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Vilniaus pataisos namų darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatavus, kad Vilniaus pataisos namai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nebuvo pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Ši V. O. skundo dalis taip pat atmesta kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. O. apeliaciniu skundu (b. l. 84–87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus pataisos namai neužtikrina, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktas būtų vykdomas, kadangi vardinė kortelė negali būti prisegta, nes išduodama be segtuvo. Tai patvirtinti pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs įrodymus – įdėklą, jo pirkimo čekį. Teigia, kad teismas nevisapusiškai ištyrė pateiktus įrodymus ir skundo aplinkybes, tuo pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatą.

Tvirtina, kad tarnybiniame pranešime turi būti tik informacija dėl įvykio. Tačiau šiuo atveju pareigūnas ne pagal savo įgaliojimus nustatė ir kvalifikavo pažeidimą. Dėl to nebuvo pasisakyta Vilniaus pataisos namų administracijos ir pirmosios instancijos teismo.

Teigia, kad nuobauda yra neteisėta ir neturi teisinio pagrindo, be to, Vilniaus pataisos namų administracija interpretuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles savo nuožiūra. Todėl pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai. Mano, kad yra pagrindas neturtinės žalos atsiradimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102–104) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad apeliaciniame skunde nėra juridinio pagrindo, tai yra, pareiškėjas nenurodo bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes, jas ištyrė visapusiškai, detaliai išnagrinėjo byloje pateiktą dokumentinę medžiagą ir priėmė objektyvų ir teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 28-1307(I) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 2S-6637 teisėtumo bei pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 28-1307(I) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 2S-6637, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad skundžiamame Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarime (b. l. 26–27) konstatavo, kad V. O., 2014 m. lapkričio 11 d. 7.15 val., būdamas 1-ojo gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 6-407, po signalo „Keltis“ miegojo savo lovoje, nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Pareiškėjas buvo perspėtas, kad jam bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo, duotas nurodymas pasiaiškinti raštu. Išėjęs iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės, pareiškėjas pakeltu tonu pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų atžvilgiu kitų nuteistųjų akivaizdoje, grasino rašyti skundus. Šiais veiksmais V. O. pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-83, už ką paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių dešimčiai parų. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014 m. lapkričio 13 d. skundą, priėmė skundžiamą 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą (b. l. 41–42), kuriame nurodė, jog 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimu skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

BVK 142 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skirtos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. BVK 12 straipsnio, kuriame nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta pareiga – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Pagal Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarke, nuteistieji, be kita ko, laikosi tokio dienos režimo: kėlimasis darbo dienomis – 7.00 val., mankšta, tualetas, miegamosios vietos tvarkymas (lova darbo dienomis turi būti paklota nuo 7.20 val. iki 22.40 val.; minėtu laiku nuteistieji gali gulėti lovose apsirengę, bet neapsikloję antklode, paklode, lovatiese, pledu ar pan.) – nuo 7.00 val. iki 7.20 val., pusryčiai darbo dienomis – nuo 7.20 val. iki 8.00 val.

Iš Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojo tarnybinio pranešimo dėl drausmės pažeidimo (b. l. 28) ir paties pareiškėjo pasiaiškinimo (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. 7.15 val. miegojo lovoje, nusirengęs ir užsiklojęs antklode. Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė ir skunde teismui. Pažymėtina, jog nors Vilniaus pataisos namų direktoriaus patvirtintoje nuteistųjų dienotvarkėje numatyta, kad lova turi būti paklota nuo 7.20 val., tačiau joje taip pat nurodyta, kad miego laikas yra nuo 23 val. iki 7 val. Atsižvelgiant į tai, remiantis nuteistųjų dienotvarke, miegoti vėliau nei 7 val. nėra galima. Nuteistųjų dienotvarkėje 7 val. iki 7.20 val. numatyta mankšta, tualetas, miegamosios vietos tvarkymas. Todėl pareiškėjas, 7.15 val. gulėdamas užsiklojęs antklode, nesilaikė nustatytos dienotvarkės ir tokiu būdu pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalies bei 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo matyti, kad pareiškėjui nuobauda skirta ir dėl to, kad jis išėjo iš gyvenamosios patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos, pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punktą, nuteistieji privalo nešioti kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtą pataisos įstaigos administracijos išduotą kortelę su fotonuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde. Kortelėje gali būti įrašomi ir kiti duomenys: grupė, skyrius, kamera, miegamoji vieta, darbo vieta.

Pareiškėjas neneigia, kad buvo išėjęs iš gyvenamosios patalpos be vardinės kortelės, tačiau teigia, kad kortelės tuo metu nešioti negalėjo, nes buvo išėjęs atlikti rytinį tualetą, be to, Vilniaus pataisos namų administracija neužtikrina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimai būtų vykdomi.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus taisyklių 73.1 punkte įtvirtinta nuteistųjų pareiga turi būti vykdoma visą laiką, kai tai yra įmanoma. V. O. be kortelės kairėje krūtinės pusėje buvo pastebėtas išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos, o ne prausdamasis, todėl jo teiginiai, kad prausiantis neįmanoma įvykdyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimų, nėra reikšmingi. Pareiškėjo teiginys, kad pataisos namų administracija neužtikrina, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimai būtų vykdomi, taip pat nereiškia, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta nepagrįstai: pareiškėjas pats nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija išduoda 2 laminuotas korteles ir 2 popierines be segtuvo, įdėklą kortelei yra įsigijęs, skunde ir apeliaciniame skunde nepaneigia, kad ginčijame atsakovo nurodome nurodytu metu nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimo 73.1 punkto, be to, nėra duomenų, kad iki tol jis nebūtų nešiojęs vardinės kortelės ar jam būtų kilę kokių nors kliūčių tai daryti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog V. O., išeidamas iš gyvenamosios kameros patalpos be kairėje krūtinės pusėje prie drabužių prisegtos pataisos įstaigos administracijos išduotos vardinės kortelės, pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.1 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, jog BVK 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, kadangi nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nuteistųjų dienotvarkės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas faktinės aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei konkrečiomis normomis, skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda yra motyvuota, todėl jį naikinti nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Nesant pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo, netenkintinas išvestinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. 2S-6637.

Dėl pareiškėjo prašomos neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus pataisos namų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pagrindo neturtinės žalos atlyginimui šiuo atveju nebuvo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė