6fa30b96-b1a0-4270-a601-e703d3c7b83c · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-405/2010                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                            1.1.5.1.2; 1.1.8.1.1;

                                                                                                1.1.8.7.9; 1.1.8.9                                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui, gynėjai Danutai Cytovič, nuteistajam S. A.,nukentėjusiajai J. B.,vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. A. (S. A.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 14 d., apie 2 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su broliu J. A. (J. A.) metu sudavė Å¡iam peiliu į pilvÄ , padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ pilvo deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje su plonžarnės pasaito ir deÅ¡inio inksto arterijos sužalojimu, tai komplikavosi Å«miu nukraujavimu į pilvo ertmę, vidaus organų mažakraujyste, dėl to J. A. mirė, ir taip nužudė Å¡eimos narį – savo brolį J.

A.Nuteistasis S. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus konstatuodamas, kad įvykio metu nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties arba jos peržengimo situacija. Su broliu kilo konfliktas, pastarasis netikėtai sudavė pliauska smÅ«gį ir bÅ«tų sudavęs dar kartÄ Ä¯ galvÄ . Siekdamas iÅ¡vengti smÅ«gio, apeliantas pasilenkė, griebė peilį ir juo smogė broliui į Å¡onÄ . Jis turėjo teisę gintis nuo užpuolimo, grėsusio realiu pavojumi sveikatai ir gyvybei.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog apie bÅ«tinumÄ gintis nuo brolio apeliantas niekam neužsiminė, nebuvo užfiksuota jokių jo kÅ«no sužalojimų. Po įvykio jis neturėjo galimybės kaimynams paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, nes buvo suimtas, tačiau tyrėjams viskÄ papasakojo. Å alčininkų rajono policijos komisariate jį apžiÅ«rėjo medicinos darbuotojas, surašė dokumentÄ apie rastus sužalojimus. Apeliantas prašė skirti teismo medicinos ekspertizę, kad nustatytų sužalojimų atsiradimo laikÄ ir mechanizmÄ , tačiau to nebuvo padaryta.

Sutinka, jog įvykio metu jis galbÅ«t netinkamai įvertino situacijÄ ir galėjo iÅ¡vengti brolio smÅ«gio pliauska, tačiau dėl staigaus, netikėto brolio elgesio buvo baisu, jis pasimetė ir nelabai galėjo orientuotis, kÄ reikia daryti, juo labiau kad sprendimÄ reikėjo priimti labai greitai. Anksčiau tarp jo ir brolio kildavo buitinių konfliktų, tačiau jie niekada neperaugdavo į muÅ¡tynes.Sužalojęs brolį, apeliantas norėjo iÅ¡ karto telefonu praneÅ¡ti apie įvykį medikams, vėliau policijai, tačiau naktį dėl objektyvių priežasčių to negalėjo padaryti.

RytÄ pranešė kaimynams, visas įvykio aplinkybes iÅ¡samiai papasakojo atvykusiems pareigÅ«nams, prisipažino, jog bÅ«tent jis nužudė brolį, tuo padėjo atskleisti nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to. Å i aplinkybė leidžia laikyti, kad apeliantas pats pranešė policijos pareigÅ«nams apie nusikaltimÄ . Faktas, jog jis iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę, nereiÅ¡kia, kad neigia nužudęs brolį. Skirdamas bausmę teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo elgesį po nusikaltimo padarymo, jog pranešė apie nusikaltimÄ , nusikalto peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas.Nors apeliantas nusikalto bÅ«damas neblaivus, tačiau jo girtumo laipsnis neturėjo įtakos nusikaltimui padaryti, kadangi jis tik norėjo apsiginti.

Dėl to girtumas kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta.Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktÄ ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę bei panaikinti atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, S. A. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskyrė tinkamÄ bausmę.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.             Apeliantas skunde teigia, kad savo brolį J. A. nužudė gindamasis nuo jo smurto.Toks skundo argumentas nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog S. A. suduodant smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija.Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ , įtvirtintÄ BK 28 straipsnio nuostatose, bÅ«tinÄ ja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y., kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ , nuosavybę ir pan., jei tuo nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.Vertinant, ar konkretaus įvykio, Å¡iuo atveju nužudymo, metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, bÅ«tina nustatyti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininkÄ ; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ ; smÅ«gių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentÄ ; nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį.

Tik įvertinus Å¡ias aplinkybes galima spręsti, ar iÅ¡ tiesų egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, ar ji buvo kaltininkui atliekant visus gynybos pobÅ«džio veiksmus ir ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį.Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo parodymais iÅ¡ esmės pats paneigė buvus bÅ«tinosios ginties situacijÄ : jau pirmoje apklausoje S. A. parodė, kad tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas, brolis nuėjo prie krosnies ir paėmęs pagalį sudavė jam į galvÄ ; tada jis iÅ¡ pykčio pagriebė nuo stalo peilį ir juo smogė broliui į Å¡onÄ (b. l. 22-23).

Å iuos parodymus nuteistasis patvirtino juos tikrinant įvykio vietoje (b. l. 25-26). Apklausiamas vėliau jis taip pat patvirtino savo ankstesnius parodymus (b. l. 31). Pirmosios instancijos teisme S. A. teigė savo veiksmus vertinantis kaip gynimÄ si nuo brolio smurto, nes pastarasis jam sudavė pagaliu į galvÄ , o jis, norėdamas apsiginti nuo galimo brolio smurto ir bijodamas, jog Å¡is nesuduotų antrÄ kartÄ , dÅ«rė jam peiliu.Taigi pagal iÅ¡dėstytus nuteistojo S. A. parodymus, nukentėjusiajam pradėjus konfliktÄ , t. y. sudavus nuteistajam pagaliu į galvÄ , susidarė bÅ«tinosios ginties situacija, dėl to jis pagriebė peilį ir juo dÅ«rė broliui, taip bandė gintis nuo pastarojo galimo smurto.Atkreipiamas dėmesys, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neteigė buvus jo gyvybei ar sveikatai pavojingÄ situacijÄ , Å¡i versija atsirado tik pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas apie įvykio metu susidariusiÄ bÅ«tinosios ginties situacijÄ neužsiminė ir kaimynams, pas kuriuos po įvykio nuėjo praÅ¡yti pagalbos.   Liudytoja L. L. teisme parodė nuteistÄ jį sakius, jog kažkas dÅ«rė broliui. Liudytojas S. V. (S. V.) taip pat teisme patvirtino apeliantÄ nesakius, kad jis dÅ«rė peiliu broliui. Apie tai nuteistasis neužsiminė ir atvykus policijos pareigÅ«nams.Apeliacinės instancijos teisme atsakydamas į kolegijos pirmininkės klausimus nuteistasis parodė dÅ«ręs peiliu broliui, nes buvo supykęs ant jo dėl suduoto smÅ«gio į galvÄ , norėjo pagÄ sdinti, jog daugiau nelįstų, ir tik gynėjai pakartojus klausimÄ atsakė sudavęs broliui smÅ«gį peiliu gindamasis, kadangi Å¡is ruošėsi suduoti antrÄ smÅ«gį.

Apeliantas teisus skunde teigdamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jokių apelianto kÅ«no sužalojimų neužfiksuota.Ä® (duomenys neskelbtini) policijos komisariato areÅ¡tinę kviesta greitoji medicinos pagalba, nes nuteistasis skundėsi galvos skausmais; pagal paciento žodžius, jį sumušė brolis. ApžiÅ«rėjęs medicinos darbuotojas diagnozavo galvos sumuÅ¡imÄ (b. l. 83-86).Tačiau net konstatavus, jog nuteistojo brolis J. A. sudavė pagaliu nuteistajam į galvÄ , tokio smurto pavartojimo negalima laikyti akivaizdžiu nukentėjusiojo kėsinimusi į nuteistojo gyvybę ar sveikatÄ , juo labiau kad po to sekusį pastarojo atsakomÄ jį veiksmÄ pagal jo paties parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teisme lėmė ne noras apsiginti, bet pyktis.

Susidariusi situacija nereiÅ¡kia, jog S. A. turėjo pagrindo gintis peiliu.Abiem broliams padaryti sužalojimai yra neadekvatÅ«s savo sunkumu. Tai rodo, kad žuvusiojo J. A. kėsinimasis nebuvo pavojingas, dėl to nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos. Bylos aplinkybės rodo, jog tai buvo dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų abipusis konfliktas, kurį iÅ¡provokavo nukentėjusysis, suduodamas nuteistajam pliauska į galvÄ .Vertinant nuteistojo S. A. ir nukentėjusiojo J. A. tarpusavio santykius iki nusikaltimo matyti, kad Å¡ie asmenys ir anksčiau konfliktuodavo.

Apeliantas tai pripažino pirmosios instancijos teisme: anksčiau taip pat buvo konfliktų su broliu, kartais jie susimuÅ¡davo, tačiau nežiÅ«rint į tai jų santykiai buvo normalÅ«s.Taigi prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, brolio elgesys įvykio vakarÄ negalėjo bÅ«ti apeliantui netikėtas ar sukelti pasimetimÄ , turėjusį įtakos orientacijai prarasti.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 90TPK-20 konstatuota, jog nėra jokių duomenų, kad nusikaltimo padarymo metu S. A. galėjo bÅ«ti laikinas psichikos veiklos sutrikimas;

įvykio metu jis buvo paprasto girtumo bÅ«senos (b. l. 78-79).IÅ¡dėstyti paties apelianto parodymai kartu su jau aptartais įrodymais neginčijamai įrodo, jog S. A. nebuvo reikalo gintis peiliu. Jis smogė peiliu tik galvodamas, kad brolis gali jam suduoti antrÄ kartÄ , ir ant jo pykdamas.Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė versijÄ , jog apeliantas gynėsi nuo smurtaujančio nukentėjusiojo.Nesant bÅ«tinosios ginties situacijos, negali bÅ«ti ir jos ribų peržengimo.Apeliantas teigia nenorėjęs brolio nužudyti.

Å i aplinkybė nekelia abejonių, todėl teismas motyvavo, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog jį darydamas S. A. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes jis nužudė brolį, t. y. Å¡eimos narį.Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ .Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, jog S. A. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį neatitaisomus padarinius – brolio mirtį;

įvertino kaltininko asmenybę, kad jis oficialiai niekur nedirbo; pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija Å¡iÄ aplinkybę motyvuodamas, kad girtumo laipsnis neturėjo jokios įtakos nusikaltimui padaryti, kadangi jis norėjo tik apsiginti.Teisėjų kolegija tokį skundo motyvÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .Byloje paties nuteistojo S. A. parodymais nustatyta, jog jis kartu su broliu ir S. V. iÅ¡gėrė 0,75 l butelį degtinės.Bylos duomenys (b. l.

50) įrodo, kad po įvykio praėjus daugiau nei penkioms valandoms,   t. y. 7.31 val., tikrinant alkoholio matavimo prietaisu S. A. nustatytas 1,40 promilės girtumas. Jau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 90TPK-20 nurodyta, jog įvykio metu S. A. buvo paprasto girtumo bÅ«senos.Akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu S. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio.Apsvaigimo reikÅ¡mė nužudymui teismų praktikoje nustatoma, įvertinant Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko veiksmų intensyvumÄ bei jų pobÅ«dį.Nuteistasis teisme parodė, jog nors anksčiau tarp jo ir brolio kildavo konfliktų, tačiau santykiai buvo normalÅ«s. Jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, taip nebÅ«tų nutikę.Taigi bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu turėjo didelės įtakos spontaniÅ¡kai ir neadekvačiai nuteistojo reakcijai į nukentėjusiojo elgesį.

Kita vertus, teismas atsižvelgė, kad apeliantas neteistas, veikė netiesiogine tyčia, nebaustas administracinėmis nuobaudomis; apelianto prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei nukentėjusiojo J. A. provokuojantį elgesį, kuris turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, teismas pagrįstai pripažino kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.S. A. praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra įstatyme numatytų sÄ lygų.BK 62 straipsnio 1 dalis numato Å¡velnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ : savo noru atvykti ar praneÅ¡ti apie nusikalstamÄ veikÄ ; prisipažinti jÄ padarius ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis ir (ar) padėti ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginti arba paÅ¡alinti padarytÄ turtinę žalÄ .Apeliantas neatitinka Å¡ių sÄ lygų.Pirmosios instancijos teismas nustatė S. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Å i aplinkybė yra viena iÅ¡ sÄ lygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalis iÅ¡ asmens reikalauja ne tik prisipažinti padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir savo noru atvykti arba praneÅ¡ti apie jÄ .Asmens atvykimas ir praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo turi savanoriÅ¡kai atvykti į valstybės institucijÄ ir praneÅ¡ti apie savo nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarė.Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis norėjo telefonu praneÅ¡ti apie įvykį medikams ir policijai, tačiau dėl objektyvių priežasčių to negalėjo padaryti, negali bÅ«ti prilyginama kalto asmens prisipažinimui apie nusikalstamos veikos padarymÄ arba praneÅ¡imui apie nusikalstamÄ veikÄ , nes įstatymas reikalauja, jog kaltas asmuo savo noru atvyktų arba praneÅ¡tų apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisėsaugos institucijoms.IÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis bandė praneÅ¡ti pareigÅ«nams apie padarytÄ nusikaltimÄ , bet, nepavykus to padaryti, ramiai nuėjo namo ir miegojo.

Tik rytÄ pamatęs, jog brolis miręs, nuėjo pas kaimynus ir jų paprašė praneÅ¡ti policijai, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja apelianto pastangas praneÅ¡ti medikams ar pareigÅ«nams apie brolio sužalojimÄ peiliu buvus nepakankamas. Tokiu bÅ«du byloje nėra vienos iÅ¡ BK 62 straipsniui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos – nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens savanoriÅ¡ko atvykimo ar praneÅ¡imo apie jo padarytÄ veikÄ .Nesant Å¡ios sÄ lygos, nėra įstatyminio pagrindo nuteistajam S. A. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.Be to, atkreipiamas apelianto dėmesys, kad, net esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, taikyti   BK 62 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau pasisakyta, kad įvykio metu nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos, dėl to nėra teisinio pagrindo nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio        2 dalies 5 punkto nuostatų, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Visa tai įvertinęs, už kvalifikuotÄ nužudymÄ esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo  8 iki 20 metų, t. y. bausmės vidurkiui 14 metų, arba laisvės atėmimo bausmei iki gyvos galvos, pirmosios instancijos teismas S. A. paskyrė trumpesnę nei vidutinę 11 metų laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegijos nuomone, už brolio nužudymÄ nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį                 (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežta.

Apeliacinio skundo argumentais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                   Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                Valdimaras Bavėjanas                                                                                 Albinas Bielskis