6fa2d3bd-06db-477b-9476-3d0e0c6ca643 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1209-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03605-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 28; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Grėjas“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Energetikos ministerijos, dėl žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėja UAB „Grėjas“ pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–16), kurį patikslino (b. l. 90–113), ir prašė priteisti UAB „Grėjas“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 61 724,16 Lt žalos atlyginimÄ . Taip pat priteisti patirtas 1 210,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdama savo reikalavimus pareiÅ¡kėja nurodė, kad LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus ji gavo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, kai galiojo 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW ir 1,80 Lt/kWh supirkimo tarifas elektros jėgainėms, integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Nuo 2013-02-01 įsigaliojo Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) pakeitimai, susiję su mažųjų saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifais, kuriais nustatyta, kad taikomas Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojantis fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , mažųjų saulės jėgainių, kurioms Leidimai gaminti elektros energijÄ buvo iÅ¡duoti laikotarpiu nuo                 2013-02-01 iki 2013-03-31, pagaminta elektros energija turėjo bÅ«ti prekiaujama tokiais fiksuotais tarifais: 1,25 Lt/kWh elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatÄ , ir 1,60 Lt/kWh elektros jėgainėms, integruotoms į pastatÄ , o saulės jėgainių, kurioms Leidimai gaminti elektros energijÄ iÅ¡duoti laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30: 0,69 Lt/kWh elektros jėgainėms, neintegruotoms į pastatÄ , ir 0,87 Lt/kWh elektros jėgainėms, integruotoms į pastatÄ .

Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir nustatytų mažesnių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų pareiÅ¡kėja patyrė 61 724,16 Lt dydžio žalÄ , kuriÄ , pagal Civilinio kodekso (toliau – CK)        6.271 str. nuostatas, turi atlyginti valstybė. Keičiant AIEÄ® nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , buvo pažeistos Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 d., Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, bendrasis teisės principas lex retro non agit, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai.

Ä®statymų leidėjas tik iÅ¡imtiniais atvejais gali nustatyti grįžtamÄ jį įstatymo galiojimÄ . Keičiant AIEÄ®, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, nes, pagal iki 2013-01-31 galiojusiÄ AIEÄ® redakcijÄ , elektros energija turėjo bÅ«ti superkama pagal Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo metu patvirtintus fiksuotus tarifus. Reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra pasibaigę, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ .

Pagrįsdama savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėja rėmėsi Didžiosios Britanijos apeliacinio teismo sprendimu byloje Nr. C1/2012/0023, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas, ar iÅ¡mokų tarifų koregavimas, keičiant teisinį reglamentavimÄ , nepažeidžia elektros jėgainių savininkų teisių. Pakeitus teisinį reguliavimÄ , buvo pažeistas pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, nes manydama, kad bus taikomi Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo metu nustatyti tarifai, pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ pradėdama elektros energijos gamybos veiklÄ , galėjo įvertinti bÅ«simas investicijas ir pelnÄ .

Priimdamas AIEÄ® pakeitimo įstatymÄ , įstatymų leidėjas pažeidė ir proporcingumo principÄ , nes nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių, Lietuvoje nebuvo susiklosčiusi kokia nors ypatinga (sunki ekonominė, finansinė ar kt.) padėtis. Be to, teisinis reguliavimas pakeistas ne laikinai dėl tam tikros ypatingos teisinės situacijos.Pažymėjo, kad Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. 13-64-01 teisės aktų projektų informacinėje sistemoje buvo įregistruotas 2013-01-07, Seime svarstytas ypatingos skubos tvarka, parengtas nesilaikant Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių, kurios yra privalomos, reikalavimų ir nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis bei visuomene.

Pažymėtina, kad, tvirtinant AIEÄ® pakeitimo įstatymÄ , nebuvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto raÅ¡tuose pateiktus argumentus dėl galimo asmenų, kuriems iÅ¡duoti Leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo pažeidimo, taip pat investicinių projektų plėtros stabdymo.PareiÅ¡kėjos patirta žala 61 724,16 Lt yra nuostoliai, kurie susidarys dėl to, kad 12 metų pareiÅ¡kėjos pagaminta elektros energija bus prekiaujama taikant ne 1,44 Lt/kWh, o 1,25 Lt/kWh tarifÄ .

Iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėja realiai yra patyrusi 5 647,18 Lt nuostolių už AB „Lesto“, taikant                     1,25 Lt/kWh, tarifÄ parduotÄ elektros energijÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtos žalos egzistuoja akivaizdus priežastinis ryÅ¡ys, nes nuostoliai atsirado bÅ«tent dėl pakeisto teisinio reguliavimo, kuris pažeidžia anksčiau nurodytus teisės aktus ir konstitucinius principus. Atsižvelgdama į skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėja mano, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 12-560) 6 straipsnio nuostata, ta apimti, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d. ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Taip pat palaikė praÅ¡ymÄ dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Energetikos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ (b. l. 151–157) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad 2012 m. buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines, todėl kilo situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , t. y. 500 MW, virÅ¡ytų apie 50 kartų.

Tokia situacija galėjo lemti papildomÄ didesnį nei 400 mln. Lt kasmetinį VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, kuris turėtų bÅ«tų surinktas iÅ¡ elektros energijos vartotojų. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo realios galimybės įvertinti ir numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateiktas toks kiekis praÅ¡ymų ir kad dėl įrengtosios suminės galios gali bÅ«ti neužtikrinta darni atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtra.

Elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, ir jos balansavimas kompensuojamas VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis (Vyriausybės 2012-07-18 nutarimas Nr. 916 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“), kurios yra surenkamos iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, jose pagamintÄ elektros energijÄ superkant pagal iki 2013-02-01 nustatytÄ tarifÄ , ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams.

Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai ir konkurencingumui, didelę įtakÄ turi elektros energijos kaina. Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VieÅ¡uosius interesus atitinkančias paslaugas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė AIEÄ® pakeitimo įstatymÄ . Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir visuomenės interesus.

Priėmus AIEÄ® pakeitimo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota. Juo nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėja galimai patyrė ar patirs nuostolių. Teisės doktrinoje nustatyta, jog verslininkai veikia savo rizika, todėl jie patys turi prisiimti nuostolius dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos.

Vartotojas, kaip silpnesnioji sandorio Å¡alis, turi bÅ«ti ginamas papildomai. BÅ«tent dėl to ir buvo pakeisto AIEÄ® nuostatos. Tai, kad, pakeitus AIEÄ®, nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti lÅ«kesčiai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-23 nutartis (a. b. Nr. A143-2834/2013). Leidimas gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas jau įsigaliojus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl lex retro non agit principas negalėjo bÅ«ti pažeistas.

Energetikos ministerija 2013-01-11 raÅ¡tu Nr. (8.1-10)-3-87 „Dėl pakartotino įstatymų projektų teikimo“ Vyriausybę informavo, kad AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Å¡io įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas ir jų aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai buvo patikslinti pagal Teisingumo ministerijos 2013-01-09 raÅ¡te Nr. (1.6.)2T-23 pateiktas pastabas, tačiau neatsižvelgta į siÅ«lymÄ nustatyti vėlesnę įstatymų projektų įsigaliojimo datÄ , nes jÄ atidėjus, dar labiau iÅ¡augtų praÅ¡ymų gauti leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus bei iÅ¡duotų leidimų skaičius.

AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas 2013-01-07 buvo patalpintas Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Pagal Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių 4 punktÄ , dėl skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiÅ«lymus Å¡ių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytais terminais gali teikti visi suinteresuoti asmenys. Visuomenei buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, tačiau Å¡ia teise visuomenė nepasinaudojo.PareiÅ¡kėja pateikė informacijÄ apie su AB „Lesto“ sudarytÄ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės. PareiÅ¡kėja ginčija saulės jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimui taikomÄ kainÄ , įtvirtintÄ sutartyje, tačiau byloje nėra informacijos, apie tai, kad ji bÅ«tų pateikusi ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ . Energetikos ministerijai nėra žinomi objektyvÅ«s, patikimi Å¡altiniai, nurodantys elektros energijos jėgainių, naudojančių saulės energijÄ , elektros gamybos pajėgumus, jų ilgaamžiÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad jos negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos.

Seimas veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, o neesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų elementų – neteisėtų veiksmų – valstybei pareiga atlyginti žalÄ negali kilti.Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjos teisės reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK                   6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.IÅ¡ teismui pateikto skundo ir pareiÅ¡kėjos atstovo pasisakymo teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ , nustatantį saulės elektrinių pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymÄ , buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.

Esminis pareiÅ¡kėjos skundo argumentas yra toks, kad, nusprendusi vykdyti elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių gamybos veiklÄ , ji turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad pagaminta elektros energija bus superkama taikant fiksuotÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ , o ne 1,25 Lt/kWh tarifÄ , kuris buvo patvirtintas pagal nuo 2013-02-01 įsigaliojusio AIEÄ® nuostatas, t. y. tarifo nustatymas susietas su Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo momentu.Nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012-08-30 iÅ¡davė Bendrovei LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1454 saulės elektrinėje, kurios instaliuotoji galia 0,029 MW, įrengtoje (duomenys neskelbtini). (b. l. 51).Bendrovė 2013-02-22 Energetikos ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, t. y. gaminti elektros energijÄ neintegruotoje fotovoltinėje saulės elektrinėje, įrengtoje (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios numatoma įrengtoji galia iki 30 kW (b. l. 48).

Energetikos ministerija 2013-03-21 iÅ¡davė Bendrovei LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. LG-0965 fotovoltinėje saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia 0,0288 MW, esančioje (duomenys neskelbtini), ir jame nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 66). Iki 2013-02-01 galiojusiame AIEÄ® 20 str. 1 d., 7 ir 8 d. buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Pagal nurodytas AIEÄ® nuostatas, iki 2013-02-01 atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto elektros energijos supirkimo tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena. Nustatyta, kad Bendrovei Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-1454 buvo iÅ¡duotas 2012-08-30 (b. l. 51).Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas.

AIEĮ            20 str. 6 d. nustatyta, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai.

PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos. Bendrovei Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0965 buvo iÅ¡duotas 2013-03-21 (b. l. 66). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 metų I ketvirčiui patvirtino fiksuotÄ 1,25 Lt/kWh elektros energijos, pagamintos neintegruotoje saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia yra iki 30 kW, supirkimo tarifÄ .Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia faktinė situacija, kai Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo metu galiojo teisinis reguliavimas, nustatantis, kad pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas nustatomas pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojusį reglamentavimÄ , o leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu – pagal Å¡io leidimo iÅ¡davimo metu galiojantį reglamentavimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡imčių, taikomų Å«kio subjektams, kuriems leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti iki 2013-02-01, nenustatė.PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl susiklosčiusios situacijos buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir proporcingumo principai, taip pat principas lex retro non agit.IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimÄ valstybe ir teise.

Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų bÅ«ti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, bÅ«tų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2013-02-15 nutarimas). Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Konstitucinio Teismo 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimai).

Pagal principÄ lex retro non agit, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (Konstitucinio Teismo                    2007-11-29, 2011-10-25 nutarimai).Pagal KonstitucijÄ , riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-05-13 nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ pripažinta, kad teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas nėra absoliutus, nes jo ginamas interesas gali bÅ«ti nusveriamas konkuruojančių principų (2008-02-20, 2011-12-22 ir 2013-02-15 nutarimai). Teisėtas lÅ«kestis negali bÅ«ti absoliučiai siejamas su galiojančios teisės pažodiniu aiÅ¡kinimu. Tai, kad Å¡is principas nėra absoliutus, patvirtina ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika (2013-03-21 sprendimas Magdeburger Muhlenwerke GmbH prieÅ¡ Finanzamt Magdeburg Nr. C-129/12; 2011-11-22 sprendimas Nyderlandai prieÅ¡ TarybÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. C-110/97; 1991-02-21 sprendimas Zucherfabrik Suderdithmarshen ir Zuckergabrik Soest              Nr. C-143/88 ir C-92/89).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (a. b.

Nr. A143-2834/2013) pateikė ir nagrinėjamai bylai aktualų aiÅ¡kinimÄ , t. y. konstatavo, kad teisinio reglamentavimo atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių srityje pakeitimas ir sumažintų pagamintos elektros energijos supirkimo tarifų taikymas yra pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos  46 str. 5 d.), nes AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

Valstybė turi pareigÄ Å«kinę veiklÄ reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , visÄ laikÄ negali bÅ«ti vienodas ir gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. BÅ«tent tai, kad ginčas yra susijęs su valstybės parama energetikos srityje, lemia itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius.

Tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad nebus priimti teisės aktų pakeitimai, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Tačiau tokie pakeitimai turi bÅ«ti adekvatÅ«s siekiamiems tikslams ir negali paneigti įgytų teisių esmės, pažeisti proporcingumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-06-29 nutarimas). Be to, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas, net ir atlikus jos turinį lemiančius pakeitimus, iÅ¡lieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Teismas konstatuoja, kad net ir pakeitus ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiÅ¡kai panaikintas, nes nustatytas fiksuotas tarifas ir toliau taikomas dvylika metų (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.).

Be to, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tolesnis įrengtos saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės bÅ«tų praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negalėtų net minimaliai užtikrinti intereso, kurio buvo siekta įgyjant leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Atsižvelgiant į tai negali bÅ«ti konstatuota, kad nuo 2013-02-01 pakeitus teisinį reglamentavimÄ yra paneigiama, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. PrieÅ¡ingai, kartu su patikslintu skundu Bendrovė pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (b. l. 121–125), tvirtinančias, kad ji vykdo prekybÄ saulės elektrinėje pagaminta elektros energija ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna realių pajamų.

Toje pačioje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad AIEÄ® 20 str. 6 d. nuostatos faktiÅ¡kai pradėtos taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡i norma veikia retrospektyviai. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad praÅ¡ymÄ gauti LeidimÄ gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2013-02-22, leidimas jai iÅ¡duotas             2013-03-21, t. y. per Elektros energetikos įstatymo 17 str. 2 d. nustatytÄ terminÄ , todėl kaip nepagrįsti atmestini pareiÅ¡kėjos argumentai, kad taikant nuo 2013-02-01 pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ buvo įsiterpta į jau susiklosčiusius teisinius santykius.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateikto iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos faktinės situacijos teisinio vertinimo.Aplinkybių, ar priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų teisėkÅ«ros reikalavimų, vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tai susiję su teisės akto atitikties Konstitucijos 69 str. 1 d. nuostatoms vertinimu, todėl teismas Å¡iuo aspektu nepasisako.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0965 buvo iÅ¡duotas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Energetikos ministerija veikė savo kompetencijos ribose ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl pasikeitusio AIEÄ® nuostatų taikymo nebuvo pažeisti pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir proporcingumo principai, todėl nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. valdžios institucijų neteisėti veiksmai.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo nėra, o UAB „Grėjas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). PareiÅ¡kėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismui su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar AIEÄ® pakeitimo įstatymo 6 straipsnis tiek, kiek jame įtvirtintas naujas fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas, atitinka KonstitucijÄ .Konstitucijos 110 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ (Konstitucijos 110 str. 2 d.). AnalogiÅ¡kas kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , tačiau jame iÅ¡dėstyti argumentai teismo nesaisto ir praÅ¡ymo pagrįstumÄ teismas vertina savarankiÅ¡kai.

Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-14 nutartis a. b.                              Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis a. b.

Nr. A756-152/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d., nustatantis, kad teismo sprendime bÅ«tina atsakyti į visus pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009,             Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai administracinę bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. A143-2834/2013, kurioje taip pat buvo praÅ¡oma kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , abejonių dėl AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo atitikties Konstitucijai nekilo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyja ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas nėra tenkinamas, konstatuotina, kad ji neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jos praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir     129 str. teisėjanusprendžia: PareiÅ¡kėjos UAB „Grėjas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                     Egidija Puzinskaitė