6e481672-2b2d-455b-8539-1e6ccc5ce5d2 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Gaputis                         Baudžiamoji byla Nr. 1 A-40-350/2012Teisėjas Artūras Dilys                                     Baudžiamojo proceso Nr. 1-83-1-00291-2011-9                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam R.

Ž.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. IÅ¡ R. Ž. nukentėjusiajam D. K. priteista 250 Lt turtinės žalos atlyginimo, o valstybei - 17,20 Lt proceso iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. Ž. nuteistas už tai, kad 2011-07-15 apie 22 val., iÅ¡dauždamas nukentėjusiajam D. K., priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) r., lango stiklÄ ir sulaužydamas lango rėmÄ , įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D. K. - sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ , Å¡iam parkritus apieÅ¡kojo jo drabužių kiÅ¡enes ir iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės pagrobė 150 litų bei iÅ¡ kambaryje kabėjusio J.

K. Å¡varko pagrobė 130 litų, tuo padarydamas nukentėjusiesiems D. K. 150 litų žalÄ ir J. K. 130 Lt žalÄ .R. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė ir yra nuteistas nepagrįstai. Neneigia, kad 2011-07-15 gėrė alkoholį D. ir J. K. namo kieme, tačiau iÅ¡ ten išėjo ir nei tos dienos vakarÄ , nei naktį nebuvo sugrįžęs į jų namus. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad abu nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys tÄ vakarÄ buvo girti ir davė prieÅ¡taringus parodymus teisme. Kadangi yra gyvenęs D. ir J.

K. namuose, be to dažnai ten lankydavosi, tai pirÅ¡to pėdsakas, rastas ant pastarųjų namo lango nesudaro pagrindo tvirtinti, kad bÅ«tent jis įvykdė minėtų asmenų atžvilgiu plėšimÄ . Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - atmesti.Skundas atmetamas.Apeliantas ginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes teigdamas, kad jis nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais iÅ¡tirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetÄ padaryta teisinga iÅ¡vada dėl R.

Ž. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Å i iÅ¡vada pagrįsta įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada, banko iÅ¡raÅ¡u, nukentėjusiųjų J. ir D. K., liudytojo V. V. parodymų visetu, bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å ie duomenys gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimÄ , kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R.

Ž. įsibrovęs į D. K. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ , t. y. kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam į veidÄ ir pagrobė Å¡iam nukentėjusiajam priklausantį turtÄ -150 Lt bei iÅ¡ kambaryje kabėjusio J. K. Å¡varko pagrobė pastarajam priklausantį turtÄ â€“ 130 Lt. Tokia veika visiÅ¡kai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. sudėtį (plėšimas- svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtÄ - įsibrovus į patalpÄ ), todėl R.

Ž. veika kvalifikuota teisingai.D. K. ir J. K. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, vertinant juos kitų įrodymų, patvirtinančių R. Ž. kaltę kontekste, nukentėjusiųjų parodymais, kad D. K. atžvilgiu nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«tent R. Ž., netikėti nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kimuose ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu tiek D. K., tiek J. K. patvirtino, kad jiems bÅ«nant namuose, pro namo langÄ Ä¯sibrovęs jų kaimynas R.

Ž. sudavė D. K. kumščiu į veidÄ ir iÅ¡kraustęs pastarojo rÅ«bus, bei J. K. kabėjusį Å¡varkÄ pagrobė pinigus. Abu nukentėjusieji iÅ¡ esmės vienodai nurodė, kad 2011-07-15 apie 13 val. 30 min. banke iÅ¡sigryninus D. K. pervestÄ pensijÄ , apie 16 val. jie sugrįžo į namus ir kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. 40 min. į kiemÄ atėjęs kaimynystėje gyvenantis R. Ž. iÅ¡ pradžių elgėsi geranoriÅ¡kai, jie taip pat jį pavaiÅ¡ino alumi ir vynu. Pabaigę gerti turėtÄ alkoholį abu Kalniečiai nuėjo į namus ir užsirakino.

Tada R. Ž. iÅ¡daužęs lango stiklÄ ir iÅ¡stÅ«męs lango rėmÄ , pateko į namo vidų, kur sudavė smÅ«gius D. K. bei iÅ¡ rÅ«bų kiÅ¡enių pagrobė pinigus. Tokius parodymus iÅ¡ esmės abu nukentėjusieji davė ir teisme, nors tuo metu dalies aplinkybių jie nebeprisiminė, painiojo datas ir R. Ž. atliktų veiksmų sekÄ , tačiau Å¡ioje byloje esmines aplinkybes- kad R. Ž. iÅ¡daužęs langÄ pateko į namÄ ir ten pavartojęs smurtÄ D. K. atžvilgiu pagrobė svetimÄ turtÄ - nurodė pakankamai detaliai ir iÅ¡samiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji į policijÄ kreipėsi sekančios dienos po įvykio ryte, savo pareiÅ¡kimuose konkrečiai apeliantÄ Ä¯vardino kaip asmenį, jų atžvilgiu padariusį Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai nuosekliai nurodė ir viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu, jų parodymais, kad R. Ž. įvykdė plėšimÄ K. atžvilgiu, netikėti nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad Å¡iuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei pirmos instancijos teismo įvertinti įrodymai- įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad buvo iÅ¡daužti D.

K. namo lango stiklai, kad ant Å¡io lango rėmo vidinės pusės buvo rasti R. Ž. pirÅ¡tų pėdsakai. Apelianto argumentai, kad vieno iÅ¡ jo kaltės įrodymų – rankos pirÅ¡to pėdsako rasto 2011-07-16 įvykio vietos apžiÅ«ros metu ant D. K. namo lango rėmo vidinės pusės, kuris 2011-08-04 specialisto iÅ¡vadoje NR. 50-5-IS1-774 identifikuotas kaip priklausantis jam, galėjo bÅ«ti palikti jam anksčiau lankantis ir gyvenant Å¡ioje sodyboje, yra paneigti K. parodymais, kad R. Ž. nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė į namÄ Ä¯sibrovęs bÅ«tent per šį langÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenimis, kad Å¡io lango stiklai rasti iÅ¡daužti, taip pat iÅ¡ rastų pirÅ¡tų pėdsakų iÅ¡sidėstymo matyti, kad Å¡ie pėdsakai buvo palikti liečiantis prie vidinės rėmo pusės iÅ¡ lauko.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas R.

Ž. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ savo sprendime motyvavo. Motyvai aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį - jis įvykdė sunkų tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į R.

Ž. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamÄ padarė bausmės vykdymo metu, kad ankstesnis padarytas nusikaltimas taip pat buvo įvykdytas prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusįjį D. K. iÅ¡ jo atvirai pagrobiant pinigus, kad charakterizuojamas neigiamai, todėl jam kaip recidyvistui pagrįstai paskyrė jam griežčiausiÄ bausmės rūšį - laisvės atėmimÄ . R. Ž. padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, jo veiksmai nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r ė: R. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Algirdas Gaputis              Ričardas Gilys                          Nijolė SuÅ¡inskienė