6e464d96-e4f9-46f8-8493-83cda36e8e39 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Administracinė byla Nr. ATP-417-300/2015                                                    Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00520-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 7 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 40,00 € (keturiasdeÅ¡imties eurų) bauda; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 870,00 € (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. Å . paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 870,00 € (aÅ¡tuonių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : V. Å . nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. 18.04 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sodo 1-ojoje gatvėje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V.

Å ., nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio – „Peugeot 406“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo galinę kairės pusės dalį, apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui V. Å . praÅ¡o pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ ir jam už padarytus administracinius pažeidimus paskirtas bausmes suÅ¡velninti – už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį palikti paskirtÄ 40 eurų baudÄ , o už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – paskirti iki 30-ies dienų administracinį areÅ¡tÄ , neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.Skunde nurodo, kad jis nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria Mažeikių rajono apylinkės teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė 870,00 eurų baudÄ ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Mano, kad Å¡i teismo nutarimo dalis priimta neteisingai ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Konstitucinio teismo formuojamos praktikos bylose, susijusiose su ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu. Grįsdamas skundo reikalavimÄ nurodo, kad jis 2015-06-09 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2015-05-29, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) k. važiavo automobiliu „Opel Zafira“, atsitrenkė į kitÄ automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nes iÅ¡sigando policijos. O kadangi yra pensininkas, niekur nedirbantis, tai eismo įvykis jam yra nekasdienė stresinė situacija.

TÄ dienÄ , prieÅ¡ įvykį, pasak apelianto, jis buvo stipriai apsipykęs su žmona, ir tokios bÅ«senos, t. y. bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos, nukentėjusiajam T. B. staiga sugalvojus pasukti ir darant manevrÄ jo vairuojamu automobiliu, jis į jį atsitrenkė. Savo nelogiÅ¡kus veiksmus apeliantas teisina ir Å¡oko bÅ«sena, kuriÄ sukėlė ir įvykęs eismo įvykis. Taigi teigia, kad bendra Å¡oko bÅ«sena ir lėmė tai, kad jis nesustojo įvykio vietoje ir iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Tačiau, pasak apelianto, tuoj po įvykio telefonu jis susisiekė su nukentėjusiuoju T.

B., pasikalbėjo dėl įvykio ir dėl jo apgadinto automobilio ir prašė susitikti. Nukentėjusysis tam neprieÅ¡taravo, bet pareiÅ¡kė, kad Å¡iuo metu susitikti negali, nes yra iÅ¡vykęs ir jo (duomenys neskelbtini) r. nėra. Tačiau pažadėjo, kad, kai tik jis grįš į (duomenys neskelbtini), bÅ«tinai su juo susisieks, nes pretenzijų jam dėl eismo įvykio neturi, ir pažadėjo, kad jie užpildys deklaracijÄ bei susitars dėl žalos atlyginimo. Apelianto teigimu, nukentėjusysis T.

B. anksčiau iÅ¡vardytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje, be to, byloje yra jo raÅ¡tiÅ¡kas patvirtinimas, kad jis jam jokių pretenzijų neturi ir kad jie susitaikė. Taigi teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡ias svarbias aplinkybes ir jį nubaudė labai griežtai. Taip pat apeliantas mano, kad teismas, priimdamas jo atžvilgiu nutarimÄ , nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais ir neatsižvelgė į jo sunkiÄ turtinę padėtį, nes jis yra pensininkas, nedirbantis, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio jam jokių pretenzijų neturi, kad jo Å¡eimoje yra nepilnametis vaikas ir kad jis pragyvena su Å¡eima iÅ¡ gaunamos pensijos.

Be to, nurodo ir tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta, kad jis iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino neteisėtai, t. y. vengdamas neblaivumo patikrinimo, žalos atlyginimo, slėpdamas savo tapatybę ir panaÅ¡iais atvejais. Pasak pažeidėjo, jis iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos ir sÄ Å¾iningai klysdamas dėl tokio savo poelgio teisinių pasekmių, ir tyčios neteisėtai pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos jis neturėjo. Todėl mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėties.

Taigi pažeidėjas rekomenduoja jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį, kadangi, apelianto įsitikinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. pažeidėjui sumažinus paskirtos baudos dydį ir neskiriant pažeidėjui papildomos administracinės nuobaudos, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo (LAT nutartys: 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Nurodo ir tai, kad transporto priemonė jam yra bÅ«tina, kaip susisiekimo ir ypač greito dabartinio gyvenimo bÅ«tinybė.

  Atsiliepimu į V. Å . apeliacinį skundÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkas praÅ¡o V. Å . apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ .Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta, kad V.

Å ., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė atstumo nuo priekyje važiavusio kito automobilio – „Peugeot 406“ ir atsitrenkė į jo galinę kairės pusės dalį, taip apgadino abu automobilius ir nepranešęs policijai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliantas neginčija. V. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos jam taikyta apylinkės teismui netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius nepagrįstas iÅ¡vadas.

Pažeidėjo teigimu, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos ir sÄ Å¾iningai klysdamas dėl tokio savo poelgio teisinių pasekmių. Todėl mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio pažeidimo sudėties – tyčios neteisėtai pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tačiau tokie apelianto argumentai – atmestini, ir jais remiantis naikinti, ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , konstatuojant, kad nubaustojo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) atkreiptas dėmesys į bÅ«tinumÄ nustatyti ne tik objektyvias pasiÅ¡alinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčiÄ padaryti šį pažeidimÄ , t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasiÅ¡alinimo neteisėtumÄ ir norėjo taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieÅ¡ko nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, dėl to ginčo byloje ir nėra,                kad V.

Å . savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – „Peugeot 406“ automobilis. Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar                     V. Å . veiksmai – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tiesioginės tyčios forma. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti duomenys – 2015 m. gegužės 29 d. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad pažeidėjo automobilis buvo rastas tÄ pačiÄ dienÄ , atokiau nuo įvykio vietos, policijos pareigÅ«nams apvažiavus aplinkines gatves (8 b. l.); 2015 m. gegužės 29 d.

T. B. paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, kad į jį atsitrenkęs pažeidėjo vairuotas automobilis atvažiavo dideliu greičiu, po to ir trenkėsi į jo vairuotÄ automobilį, ir padidinęs greitį nuvažiavo (10 b. l.); transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai, fotolentelė, iÅ¡ kurių matyti, kad smÅ«gis į nukentėjusiojo automobilį turėjo bÅ«ti pakankamai stiprus, o kelias, kur įvyko eismo įvykis, yra pakankamai platus (12, 13, 16–18 b. l.); liudytojo A. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis parodė, kad pažeidėjo automobilį rado kitoje gatvėje, nuoÅ¡alesnėje vietoje, kad nesimatytų apgadinimo, kaimynai sakė, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo du svirduliuojantys vyrai, kurie rankoje turėjo butelį, o nukentėjusysis buvo pasipiktinęs, sakė, kad pažeidėjas nuvažiuodamas dar padidino greitį (39 b. l.);

T. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad kaimynai jam įvykio vietoje sakė, kad pažeidėjas ne pirmÄ kartÄ girtas važiuoja (38–39 b. l.) – rodo, kad V. Å ., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, tikėjosi pasunkinti eismo įvykio kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , kadangi stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus (automobilį), ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai (dar padidindamas greitį), o tai atskleidžia, jog V.

Å . suvokė, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai, ir, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.Ir nors pažeidėjo apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos ir sÄ Å¾iningai klysdamas dėl tokio savo poelgio teisinių pasekmių, vis dėlto ir tokia apelianto versija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Kaip matyti iÅ¡ paties pažeidėjo paaiÅ¡kinimų, duotų apylinkės teismo posėdžio metu, jis po to, kai pasiÅ¡alino iÅ¡ jo paties sukelto eismo įvykio, dar dvi dienas buvo iÅ¡vykęs pas draugÄ , ir tik po keturių dienų nuo įvykio atėjo į policijÄ , o dėl neva patirto streso į gydymo įstaigÄ nesikreipė (37–38 b. l.). Taip pat, kaip matyti iÅ¡ pirminio 2015 m. birželio 9 d. V. Å . paaiÅ¡kinimo, jis pripažino 2015 m. gegužės 29 d. sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo vietos pasiÅ¡alinęs, bei nurodė tokio savo elgesio motyvus – todėl, kad iÅ¡sigando policijos (7 b. l.).

Taigi, V. Å . nurodomi pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos motyvai prieÅ¡taringi. Taip pat, kaip jau minėta, V. Å . pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos buvo vienaÅ¡aliÅ¡kas, nesuderintas su žalÄ patyrusiu asmeniu, į kurį, be kita ko, pažeidėjas kreipėsi tik praėjus 3–4 dienoms po įvykio (38–39 b. l.), dėl to apie įvykį ir buvo praneÅ¡ta policijai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad tokiomis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis, vėlesnis, praėjus 3–4 dienoms po įvykio, susitaikymo su nukentėjusiuoju faktas nerodo sÄ Å¾iningos vairuotojo klaidos dėl savo veiksmų teisėtumo ir tyčios elgtis neteisėtai nebuvimo.

Be kita ko, byloje yra ir objektyvus pagrindas V. Å . paaiÅ¡kinimus dėl pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos motyvų vertinti kritiÅ¡kai, kadangi byloje esantys duomenys apibÅ«dina V. Å . kaip nedrausmingÄ vairuotojÄ . Antai iÅ¡ byloje esančios pažymos apie V. Å . baustumÄ (21–22 b. l.) matyti, kad praeityje jis ne kartÄ buvo baudžiamas už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimÄ esant neblaiviam. Vadinasi, administracinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė                 V.

Å . kaltės turinį ir pagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino jo kaltės turinį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad V. Å . padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , yra teisingas, ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.Taip pat pažeidėjas apeliaciniu skundu kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimÄ , nurodydamas, jog teismas jam paskyrė per griežtÄ nuobaudÄ , ir rekomenduoja jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnį, ir už jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam iki 30-ties dienų administracinį areÅ¡tÄ , neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad V. Å . už jo padarytÄ ir ginčijamÄ pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda yra artima jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytam minimumui, o papildoma nuobauda – minimali. Tokia nuobauda jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažįsta padaręs pažeidimÄ ir gailisi, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į apelianto padarytų pažeidimų pobÅ«dį, tai, kad praeityje jis buvo baustas už KET pažeidimus.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos taip pat sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Be to, paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda Å¡velninama buvo tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibÅ«dinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Nagrinėjamoje byloje viseto panaÅ¡ių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ , tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį keisti                  V. Å . apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V.

Å . apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Vidmantas Mylė