2020-01-15 Nr. AB-1079-3-61-3-03159-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-7-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03159-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos pieno gamintojų asociacija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 3JA-250(8.14) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ministeriją pašalinti iš Ministerijos administruojamo tinklapio www.zum.lrv.lt 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2017 m. birželio 16 d., 2017 m. liepos 17 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. spalio 19 d. viešai paskelbtą informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą (EUR / kg) (toliau – ir informacija); 3) įpareigoti Ministeriją viešai neskelbti jos administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603, nuostatas iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos į Pieno apskaitos informacinę sistemą (toliau – ir PAIS) suveda detalią informaciją apie pieno supirkimo kainas, priedus, priemokas, nuoskaitas, taip pat žalio pieno pardavėjus ir kt. Atsakovas viešai savo administruojame tinklapyje www.zum.lrv.lt skelbia žalio pieno supirkimo kainas. Iki 2016 metų gruodžio mėnesio, tokia informacija buvo skelbiama apibendrintai ir buvo pateikiama tik bendro pobūdžio informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas. Ministerijoje 2016 m. gruodžio 6 d. įvyko Pieno tarybos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 191 (toliau – ir Pieno taryba), posėdis, kuriame buvo nuspręsta nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes. Nepaisant to, Ministerija savo administruojamame interneto tinklapyje www.zum.lrv.lt viešai paskelbė informaciją apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams 2016 m. spalio mėnesį pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą.

3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. (2.16-33) 6V-228, teigė, jog tokios informacijos paviešinimas gali sudaryti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, nes paskelbtos informacijos paviešinimas gali paveikti konkurentų strategiją bei sukelti neigiamų padarinių konkurencijai, sumažėti paskatos konkuruoti, o žalio pieno pirkėjai galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai. AB „Pieno žvaigždės“ tvirtinimu, informacija apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir su žalio pieno pardavėju sutartą pieno pristatymo / pasiėmimo būdą, yra konfidenciali, sudaro komercinę paslaptį, o tokios informacijos skelbimas daro neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, tvirtino, kad Ministerija privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

4. Pareiškėjas manė, kad Ministerija informaciją skelbia neturėdama tam jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Taisyklių 7 punkto reikalavimus. Ministerijos veiksmai, kuriais informacija buvo paskelbta viešai, yra neteisėti bei turi būti uždrausti. Kainodara, superkant žalią pieną iš skirtingų žalio pieno pardavėjų grupių, yra ne tik konfidenciali, bet ir sudaranti komercinę paslaptį. Tai, kad informacija yra konfidenciali, patvirtina, jog ji nėra viešai skelbiama. Pareiškėjo taikoma kainodara yra patvirtintame konfidencialios informacijos sąraše, ūkio subjektai dėl jos paskelbimo viešai yra išreiškę aiškų prieštaravimą 2016 m. gruodžio 6 d. Pieno tarybos posėdžio metu. Anot pareiškėjo, Ministerija sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje, ir derinti veiksmus. Tokios informacijos paskelbimas negali būti pateisinamas visuomenės suinteresuotumu ar viešuoju interesu, kadangi Ministerija, siekdama visuomenę informuoti apie pieno pirkimo rinkoje vyraujančias kainų tendencijas, šią informaciją galėtų teikti apibendrintai, pateikiant kainų vidurkius ir neidentifikuojant konkrečių rinkos dalyvių taikomos kainodaros.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Konkurencijos taryba atliko 2014–2015 m. pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1S-138/2015 „Dėl pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo baigimo“ pateikė siūlymą įvertinti, ar žalio pieno supirkimo kainų viešinimas pagal kiekvieną supirkėją atskirai yra būtinas, ir jeigu ne, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis, tokiu būdu sumažinant konkurencijos ribojimo riziką. Ministerija, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių.

Konkurencijos taryba 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, kad dėl tokios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, bendrovės turi galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, dėl ko sumažėja jų paskatos konkuruoti, o bendrovės, šiuo atveju pieno supirkimo įmonės, galėtų lengviau derinti savo veiksmus ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai (sudaryti slaptą susitarimą). Ministerija, įvertinusi Konkurencijos tarybos nuomonę, 2016 m. lapkričio 3 d. pakartotinai kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu pateikti nuomonę, ar pieno supirkimo įmonių žalio pieno supirkimo kainų pagal kiekvieną gamintojų grupę skelbimas praėjus kalendoriniam mėnesiui po analizuojamo laikotarpio, leistų išvengti neigiamos įtakos konkurencijai tarp pieno supirkimo įmonių.

Konkurencijos taryba 2016 m. lapkričio 9 d. raštu pateikė preliminarią Konkurencijos tarybos specialistų nuomonę, jog apibendrinto pobūdžio istorinių duomenų skelbimas sumažina neigiamos įtakos konkurencijai riziką, visgi, svarbu tai, kad rinkose, kurios pasižymi mažu dalyvių skaičiumi, netgi suvestinių duomenų skelbimas, priklausomai nuo aplinkybių, gali sumažinti netikrumą dėl ūkio subjektų planuojamų veiksmų. Dėl šios priežasties, vertinant ir praėjusio, ir užpraėjusio mėnesio kainų viešą skelbimą, būtina atsižvelgti į grupių, pagal kurias pateikiama informacija apie supirkimo kainas, dydį, taip pat įvertinti ir esamą (ar besikeičiančią) rinkos struktūrą.

7. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis informacijos mainų atveju būtų taikomas tik nustačius susitarimą tarp ūkio subjektų. Toks susitarimas tarp ūkio subjektų nenustatytas. Ministerija, atsižvelgusi į visas Konkurencijos tarybos rekomendacijas, ministerijos interneto svetainėje 2017 m. sausio 2 d. paskelbė duomenis už 2016 m. spalio mėnesį, 2017 m. sausio 18 d. – už 2016 m. lapkričio mėnesį, 2017 m. vasario 22 d. – už 2016 m. gruodžio mėnesį. Pieno tarybos posėdyje priimti sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl neprivalomi. Ministerija nėra suinteresuota sukurti konkurencinį pranašumą ar diskriminuoti vieną ar kitą žalio pieno pirkėją, todėl Ministerijos interneto svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų, neišskiriant pareiškėjo, žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad interneto svetainėje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorį, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita konfidenciali informacija, o pateikta vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra, pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes).

8. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo pareikštu reikalavimu Ministerijai pašalinti iš Ministerijos interneto svetainės informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą, superkant pieną ne tik iš pieno gamintojų, bet ir iš ne pieno gamintojų, nes pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl Ministerija neturėtų skelbti informacijos ir ne iš pieno gamintojų, nors šioje informacijoje (ne iš pieno gamintojų) nei pareiškėjas, nei jo vidutinė faktinė pieno supirkimo kaina nenurodyta. Be to, atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neprašė iš Ministerijos interneto svetainės pašalinti informacijos, susijusios išimtinai tik su pareiškėju. Pareiškėjas prašė pašalinti iš Ministerijos interneto svetainės ir joje neskelbti informacijos, susijusios ir su kitais ūkio subjektais.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos pieno gamintojų asociacija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 6.2.3 ir 6.2.4 punktų reikalavimais žalio pieno pirkėjai iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos privalo suvesti į PAIS duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, apie sutartyje numatytą bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą kiekvienu įskaitiniu laikotarpiu ir faktinę bazinių pieno sudėties rodiklių pieno pirkimo kainą. Ministerija, atsižvelgdama į žalio pieno pirkėjų PAIS pateiktus duomenis, nuo 2017 m. sausio 2 d. skelbia informaciją apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms, pateikdama apibendrintus duomenis pagal žalio pieno pradavėjų grupes, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, ir detalizuodama šias kainas, kai žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą ir kai paimamas tiesiogiai iš ūkio.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atsakovas nei iki 2017 m. sausio 2 d., nei vėliau neskelbė kiekvieno žalio pieno pirkėjo su konkrečiu pieno pardavėju sutartų žalio pieno supirkimo kainų. Nuo 2017 metų pradžios informacija, kaip ir anksčiau, skelbiama apibendrinta – pateikiamos vidutinės kainos. Skirtumas tas, jog anksčiau buvo išskiriama vidutinė kaina už natūralų pieną priklausomai nuo to, ar buvo taikytos nuoskaitos, o šiuo metu informacija detalizuojama pagal pieno pardavėjų grupes ir pieno pristatymo / priėmimo būdą. Šiuo atveju nėra pagrindo vienu atveju skelbiamų vidutinių kainų laikyti komercine paslaptimi, o kitu – ne. Ministerijos tinklapyje nuo 2017 metų pradžios skelbiami istoriniai duomenys, t. y. užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos. Informacijos paskelbimas apie prieš du mėnesius mokėtas vidutines pieno supirkimo kainas neturi įtakos pieno pirkėjo su konkrečiu pardavėju sutartai kainai, kurios dydis einamuoju laikotarpiu priklauso nuo parduodamo pieno kokybės, kiekio, riebalų ir baltymų santykio, pieno surinkimo, sezoniškumo, tiekimo pastovumo ir lojalumo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog viešas vidutinių faktinių bazinių rodiklių pieno supirkimo kainų pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir priklausomai nuo to, ar pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, ar paimamas tiesiogiai iš ūkio, paskelbimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Draudžiami susitarimai pieno sektoriuje nebuvo nustatyti. Vidutinė faktinės bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos tarp pieno supirkėjų svyruoja nuo 0,1528 Eur/kg iki 0,2933 Eur/kg. Informacijos paskelbimas sudaro sąlygas pieno gamintojams naudotis skaidresniu kainų palyginimo įrankiu, didina konkurenciją tarp pieno supirkėjų, mažina manipuliavimo kainomis galimybę.

13. Teismo posėdžio metu AB „Pieno žvaigždės“ atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovui keliami griežtesni teisės aktų reikalavimai, todėl atsakovas nuspręsdamas viešinti informaciją privalėjo gauti pareiškėjo leidimą. Tokio leidimo Ministerija neturi iki šiol ir nepaisant pareiškėjo išreikšto prieštaravimo, toliau viešai skelbia informaciją, kuri sudaro pareiškėjo komercinę paslaptį.

14. Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje pažymėjo, jog Konkurencijos taryba nėra pradėjusi tyrimo dėl ginčo informacijos viešinimo. Kiti ūkio subjektai į Ministeriją dėl informacijos viešinimo nesikreipė.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo AB „Pieno žvaigždės“ skundą atmetė.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainas viešo paskelbimo Ministerijos interneto tinklapyje www.zum.lrv.lt teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Nustatyta, kad Ministerija 2017 metų sausio 2 d. tinklapyje www.zum.lrv.lt paskelbė informaciją apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų (imant II dekados žalio pieno pardavėjo grupę). Informacijoje nurodyta, kad kainos pateiktos žalio pieno pirkėjų už 2016 mėtų spalio mėnesį. Nurodytas žalio pieno pirkėjo, superkančio žalią pieną iš pieno gamintojų, pavadinimas, vidutinė faktinė bazinių rodiklių kaina (Eur/kg) superkant žalią pieną, kai jis pristatomas į pieno supirkimo punktą, ir kai jis paimamas tiesiogiai iš ūkio.

18. Nurodyto pobūdžio informacija ministerijos tinklapyje www.zum.lrv.lt buvo paskelbta ir 2017 m. sausio 18 d. (kainos pateiktos už 2016 m. lapkričio mėnesį), 2017 m. vasario 22 d. (kainos pateiktos už 2016 m. gruodžio mėnesį), 2017 m. kovo 20 d. (kainos pateiktos už 2017 m. sausio mėnesį), 2017 m. balandžio 18 d. (kainos pateiktos už 2017 m. vasario mėnesį), 2017 m. gegužės 17 d. (kainos pateiktos 2017 m. kovo mėnesį), 2017 m. birželio 16 d. (kainos pateiktos už 2017 m. balandžio mėnesį), 2017 m. liepos 17 d. (kainos pateiktos už 2017 m. gegužės mėnesį), 2017 m. rugpjūčio 17 d. (kainos pateiktos už apie 2017 m. birželio mėnesį).

19. AB „Pieno žvaigždės“ 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu neskelbti informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos tinklapyje. Šį prašymą Bendrovė motyvavo tuo, jog viešai skelbiami duomenys sudaro Bendrovės komercinę paslaptį. Konfidenciali informacija skelbiama be Bendrovės sutikimo. Viešai paskelbta informacija sudaro sąlygas kitiems ūkio subjektams įgyti konkurencinį pranašumą. AB „Pieno žvaigždės“ prašyme atkreipė dėmesį, jog pagal pieno pristatymo būdą yra trys žalio pieno pardavėjų grupės: pirma, kai žalias pienas pristatomas į pieno supirkimo punktą; antra, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio; ir trečia, kai pienas pristatomas į žalio pieno perdirbimo įmonę. Trečios pieno pardavėjų grupės pieno supirkimo kainos neskelbiamos ir taip, anot Bendrovės, yra nuslepiama dalis visuomenei ir pieno gamintojams svarbios ir reikšmingos informacijos apie pieno pardavimo kainą iš pieno perdirbėjų.

20. Ministerija 2017 m. vasario 21 raštu Nr. 3JA-439(8.14) AB „Pieno žvaigždės“ prašymą tenkinti atsisakė motyvuodama tuo, kad Ministerijos interneto svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus žalio pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Viešai paskelbti duomenys apie žalio pieno supirkimo kainas nesukuria skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamojoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

21. Ministerija, iš naujo išnagrinėjusi AB „Pieno žvaigždės“ prašymą, 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 3JA-250(8.14) prašymą tenkinti taip pat atsisakė. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr.1120 (toliau – ir Nuostatai), 1, 6 ir 8 punktais, pagal kuriuos Ministerijai pavesta formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą, o interneto svetainėje skelbti su jos veikla susijusią informaciją. Atsakovas Sprendime pažymėjo, kad Ministerijos interneto svetainėje nėra skelbiama informacija apie kiekvieną pieno supirkimo sandorio sudarymą, apie pieno kainą, mokėtą konkrečiam pieno pardavėjui ar kita informacija, susijusi su konkrečiu pieno pardavėju, o tik pateikiama vidutinė faktinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina (bendra, pagal įmones ir pagal pieno pardavėjų grupes). Ministerija, neigdama pareiškėjo išreikštą abejonę dėl suinteresuotumo sukurti konkurencinį pranašumą, Sprendime nurodė, kad Ministerijos interneto svetainėje informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas buvo pateikta nurodant visus žalio pieno pirkėjus, neišskiriant nė vieno.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog AB „Pieno žvaigždės“ plėtoja žalio pieno supirkimo veiklą ir atitinka žalio pieno pirkėjo sąvoką, taip, kaip ji yra apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2230 redakcija). Šalys pripažįsta, kad AB „Pieno žvaigždės“, vadovaudamasi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Taisyklių 6 punkto reikalavimais, iki kiekvieno mėnesio 8 darbo dienos suveda į PAIS nurodytus duomenis.

23. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi (2015 m. gruodžio 22 įstatymo Nr. XII-2230 redakcija) ir pažymėjo, kad žalio pieno pardavėjų grupės nustatytos Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2230 redakcija). Pagal šį teisinį reguliavimą žalio pieno pardavėjų grupės yra ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną dieną. Įstatymo 3 straipsnio, kuris nustato ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimą, 3 dalies 1 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2230 redakcija) yra aptarti ir galimi žalio pieno pristatymo pirkėjui būdai: žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę. Teismas akcentavo, kad Ministerija interneto tinklapyje skelbia vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir žalio pieno pirkėjui pristatymo būdus. Šią informaciją Ministerijai teikia valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – ir Rinkos reguliavimo agentūra), vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis.

24. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 7 punktas įpareigoja Rinkos reguliavimo agentūros darbuotojus saugoti žalio pieno pirkėjų komercines paslaptis, apie kurias jie žino vykdydami šių taisyklių nuostatas. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas taip pat nustato kontrolės institucijoms pareigą užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Taigi iš šio teisinio reguliavimo seka, kad tiek Ministerija, tiek kontrolės institucijos turi pareigą užtikrinti ne bet kokios informacijos, o tik tos, kuri sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, konfidencialumą.

25. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad pareiškėjas vidutinę faktinę bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą komercine paslaptimi laiko vadovaudamasis Konfidencialios ir turinčios komercinę paslaptį informacijos sąrašu (toliau – ir Sąrašas), patvirtintu AB „Pieno žvaigždės“ 2003 m. spalio 31 d. valdybos nutarimu Nr. 4.1. Tačiau minėtame Sąraše nėra nurodyta, kad vidutinės faktinės bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainos pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir žalio pieno pristatymo būdą yra AB „Pieno žvaigždės“ komercinė paslaptis. Pareiškėjo sudarytų sutarčių, duomenų apie žalio pieno pardavėjus, supirkto pieno kiekį, taikomas nuoskaitas ir priedus, ar kitų žinių, susijusių su kainodara, derybomis, sutartimis, planais, rinka, finansais, gamyba, partneriais, derybomis, konkursais, aukcionais, tyrimais ir technologijomis, valdymu ir pasitarimais, Bendrovės apsauga, kaip tai yra nustatyta Sąraše, atsakovas interneto tinklapyje neskelbė ir neskelbia.

26. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis ėmėsi kitų protingų organizacinių priemonių vidutinę faktinę bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir pristatymo būdą išsaugoti, nėra. Atsakovas, viešai skelbdamas informaciją apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas, jokios informacijos, nurodytos Sąraše, nepaskelbė. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas skelbdamas informaciją apie visų Lietuvos Respublikos žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos tinklapyje, atskleidė pareiškėjo komercinę paslaptį.

27. Teismas vertino, kad Pieno tarybos siūlymas nepritarti praėjusio laikotarpio vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimui pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, kaip matyti iš Pieno tarybos posėdžio, įvykusio 2016 m. gruodžio 30 d., protokolo, posėdžio metu buvo išsakyta, jog vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimas pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes, suteiktų daugiau skaidrumo pieno rinkoje, visas pieno sektorius pradėtų funkcionuoti efektyviau ir didėtų konkurencingumas tarp supirkimo įmonių. Pieno tarybos posėdyje nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių apie supirkimo kainų viešinimo neigiamą įtaką konkurencijai.

28. Pareiškėjo skundo argumentas dėl galimo žalio pieno pirkėjų susitarimo, teismo vertinimu, yra tik prielaida. Pareiškėjas neįrodė, kad vidutinių pieno supirkimo kainų skelbimas pagal pieno supirkimo įmones ir gamintojų grupes bei žalio pieno pristatymo pirkėjui būdą pažeidžia AB „Pieno žvaigždės“ teises ar teisėtus interesus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio aspektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Toks pažeidimas nenustatytas. Byloje duomenų, jog visų žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, užpraėjusio mėnesio vidutinės faktinės bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainos paskelbimas teikia privilegijas kitiems ūkio subjektams ir diskriminuoja pareiškėją, nėra (Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.).

29. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė neskelbti ne tik jo vidutinių žalio pieno supirkimo kainų, bet ir kitų žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, kainų. Veikti kitų žalio pieno pirkėjų vardu pareiškėjas įgaliojimų neturi. Pagal ABTĮ 55 straipsnio nuostatas pareiškėjui nagrinėjamu atveju nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą.

30. Ministerija, 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 3JA-250(8.14) atsisakydama tenkinti AB „Pieno žvaigždės“ prašymą, veikė savo kompetencijos, jai suteiktų įgaliojimų ribose ir teisės aktų, reglamentuojančių Ministerijos veiklą, nepažeidė. Ginčijamas Sprendimas atitinka bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir laikytinas pakankamai motyvuotu, kadangi jame aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas.

31. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, jog tenkinti AB „Pieno žvaigždės“ skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 32. Pareiškėjas AB „Pieno žvaigždės“ (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog Ministerijos vieša skelbiama informacija nėra pareiškėjo komercinę paslaptį sudaranti informacija. Nagrinėjamu atveju informacija patenka į įstatyme ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-375-196/2016) apibrėžiamą komercinės paslapties sąvoką. Apeliantas vadovaujasi CK 1.116 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad informacija, kurioje yra atskleista pareiškėjo taikoma kainodara, yra neabejotinai komercinę paslaptį sudaranti informacija. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas. Informacija atitinka ir neviešumo kriterijų, kadangi pareiškėjas tokią informaciją saugo, jos atskleidimui prieštarauja, tokios informacijos nėra būtina viešai atskleisti ir ji nėra prieinama tretiesiems asmenims.

32.2. Nors teismas vertino, kad informacija nesudaro pareiškėjo komercinės paslapties, nes ji nėra įtraukta į Sąrašą, toks teiginys yra neteisingas. Sąraše (I t., b. l. 63–66) yra aiškiai įvardyta, kad pareiškėjo taikoma kaina yra konfidenciali ir sudaro pareiškėjo komercinę paslaptį. Akivaizdu, kad ūkio subjektas negali iš anksto numatyti detaliausių subkategorijų komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Nagrinėjamu atveju skelbiama informacija tiesiogiai atskleidžia pareiškėjo taikomą kainodarą, nes kai kuriose grupėse yra tik vienas ar vos keli pieno gamintojai, iš kurių pareiškėjas superka pieną. Todėl tokia informacija tampa nebe vidutine, o faktine tikslia, sudarančia pareiškėjo komercinę paslaptį. Teismo teiginys, kad pareiškėjas nesaugo ginčo informacijos, yra neteisingas, nes informacija niekur viešai nebuvo prieinama, pareiškėjas buvo ją įtraukęs į komercinių paslapčių sąrašą. Siekį apsaugoti informaciją patvirtina ir griežtas pareiškėjo nepritarimas viešam informacijos skelbimui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma (žr. 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

32.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytas nei vienas teisės aktas, suteikiantis teisę Ministerijai skelbti informaciją. Konfidencialios, komercinę paslaptį sudarančios informacijos skelbimas nėra galimas be aiškaus leidimo, numatyto įstatyme. Tiek Įstatymu, tiek Taisyklėmis suteikiama teisė iš ūkio subjektų gauti informaciją bei ją analizuoti, siekiant prižiūrėti tinkamą Įstatymo reikalavimų vykdymą. Nei Įstatyme, nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra suteikiama teisė gautą informaciją perduoti tretiesiems asmenims, paskelbti viešai ar kitokiu būdu ją atskleisti. Priešingai, institucijos privalo užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą. Teisė gauti informaciją reikšmingai skiriasi nuo teisės informaciją atskleisti viešai.

32.4. Informacijos skelbimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Paskelbdama informaciją, Ministerija pažeidė pareiškėjo teises ir sudarė sąlygas rinkos dalyviams sekti konkurentų taikomą kainodarą, pagal ją kurti savo kainodarą, mažinant konkurenciją rinkoje, ir derinti veiksmus, kas lemtų Konkurencijos 5 straipsnio pažeidimą. Be kita ko, Konkurencijos taryba jau kreipėsi į Ministeriją, pateikdama nuomonę, kad dėl komerciškai jautrios informacijos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas. Skelbiama informacija nėra tik vidutinė. Savo esme ji yra faktinė ir atskleidžianti labai daug duomenų apie rinkos dalyvius. Kai kuriose pardavėjų grupėse pareiškėjas pieną superka tik iš vieno pardavėjo. Akivaizdu, kad konkurentai, žinodami didžiuosius pieno pardavėjus ir supirkėjus, iš Ministerijos skelbiamos informacijos gali lengvai matyti, kokią tikslią kainą tokiems subjektams taiko pareiškėjas ir koreguoti savo siūlomą supirkimo kainą. Pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl Ministerijai nėra pakankama skelbti tik vidutinę kainą, kaip kad Ministerija darydavo iki 2016 m. pabaigos.

32.5. Ministerija turi būti įpareigota nebeatlikti neteisėtų veiksmų, nes Ministerija elgiasi nesąžiningai. Nėra jokių teisė aktų, suteikiančių teisę Ministerijai skelbti informaciją. Be to, Ministerija 2017 m. spalio 4 d. nesąžiningai informavo pareiškėją, kad savanoriškai tenkino jo prašymą dėl informacijos pašalinimo, tačiau nepraėjus nė mėnesiui vėl pakeitė savo nuomonę ir deklaravo, kad informaciją ir toliau skelbs. Todėl vienintelis būdas užtikrinti Ministerijos veiksmų teisėtumą yra ne tik jau paskelbtos informacijos pašalinimas, tačiau ir įpareigojimas, kad Ministerija viešai informacijos nebeskelbtų. Pareiškėjas dėl informacijos skelbimo patiria nuostolius – dalis pieno pardavėjų, kurie normaliomis sąlygomis pieną parduotų pareiškėjui, išeina pas kitus pieno supirkėjus dėl viešai paskelbtos informacijos.

33. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas akcentuoja, kad Pieno tarybos posėdyje nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių apie supirkimo kainų viešinimo neigiamą įtaką konkurencijai. Be to, minėti Pieno tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Atsakovas akcentuoja, kad teismui tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pašalinta informacija apie visus pieno supirkėjus, tarp jų ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narius. Pareiškėjas veikti kitų žalio pieno pirkėjų vardu įgaliojimų neturi. Atsakovo vertinimu, Ministerija nesuinteresuota sukurti konkurencinio pranašumo ar diskriminuoti vieno ar kito žalio pieno pirkėjo, todėl Ministerijos svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines faktines bazinių rodiklių kainas, superkant pieną iš pieno gamintojų, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas. Pateikiama informacija yra istorinė (už ankstesnį laikotarpį), todėl tokia istorinė statistinė informacija negali būti laikoma galinčia daryti įtaką pieno supirkimo kainoms ir pieno supirkėjų konkurencijai. Galiausiai atsakovas akcentuoja, kad teismui pateiktame Sąraše nėra nurodyta, jog vidutinės pieno supirkimo kainos yra konfidenciali informacija. Šiuo atveju buvo paskelbta informacija apie vidutinę faktinę bazinių rodiklių pieno supirkimo kainą (bendrai, pagal įmones ir pieno pardavėjų grupes).

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos pieno gamintojų asociacija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas sutiko ir iki šiol neprieštaravo, kad viešai būtų skelbiama informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas, vadinasi jis tokios informacijos nelaikė komercine paslaptimi. Nuo 2017 m. sausio 2 d. informacija, kaip ir anksčiau, skelbiama apibendrintai – pateikiamos vidutinės kainos. Skirtumas tik tas, jog anksčiau buvo išskiriama vidutinė kaina už natūralų pieną priklausomai nuo to, ar buvo taikytos nuoskaitos, o dabar detalizuojama pagal pieno pardavėjų grupes ir pieno pristatymo / priėmimo būdą. Taigi pareiškėjas vieną apibendrintą informaciją apie vidutines pieno supirkimo kainas laiko savo komercine paslaptimi, o kitą – ne. Ministerija savo tinklapyje neskelbė kiekvieno žalio pieno pirkėjo su pieno pardavėjais sutartų konkrečių žalio pieno supirkimo kainų. Iš skelbiamos informacijos negalima nustatyti ne tik konkrečių su pieno gamintojais sutartų kainų, bet ir kokios yra sudėtinės tų kainų dalys, nėra pateikiama duomenų, kiek pieno gamintojų sudaro kiekvieną jų grupę ir kokie konkrečiai pieno gamintojai joje yra. Neįmanoma nustatyti ir to, ar visiems konkrečios grupės pieno gamintojams mokama ta pati pieno supirkimo kaina, kadangi pateikiama apibendrinta visų tos grupės pieno gamintojų, įskaitant numatytas išimtis, leidžiančias taikyti kitokią kainą, vidutinė pieno supirkimo kaina.

37. Lietuvos pieno gamintojų asociacija pažymi, kad pareiškėjo pateikto Sąrašo trečiame skyriuje yra aiškiai apibrėžtas baigtinis sąrašas duomenų, kuriuos pareiškėjas laiko komercines paslaptimi ir nė vieno jų Ministerija niekada neatskleidė. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad jokie draudžiami susitarimai pieno sektoriuje Konkurencijos tarybos nebuvo nustatyti, nebuvo pradėtas joks tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų, nulemtų Ministerijos skelbiamos informacijos. Viena iš Konkurencijos tarybos rekomendacijų Ministerijai buvo skelbti tik apibendrintus ir istorinius duomenis apie pieno supirkimo kainas ir į tai Ministerija atsižvelgė. Nagrinėjau atveju negalima įžvelgti jokio kainų vienodėjimo ar suderintų veiksmų. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl informacijos paskelbimo patiria nuostolius, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Kadangi pareiškėjas neįrodė patiriamos žalos dėl Ministerijos skelbiamos ginčo informacijos, laikytina, kad ji neturi pareiškėjui tikros ar potencialios komercinės vertės ir negali būti laikoma komercine paslaptimi. Tuo tarpu Pieno tarybos sprendimas yra rekomendacinis ir nėra privalomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Nuostatų 1, 6, 8 punktai numato galimybę Ministerijai formuoti politiką žemės ir maisto ūkio srityse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą, o interneto svetainėje skelbti su jos veikla susijusią informaciją. Lietuvos pieno gamintojų asociacija pažymi, kad pareiškėjas neturi teisės veikti kitų žalio pieno pirkėjų vardu, tačiau apie tai nieko apeliaciniame skunde nepasisakė. Be to, nuo 2017 m. sausio 2 d. į Ministeriją daugiau nė vienas pieno supirkėjas nesikreipė ir nekėlė pretenzijų dėl galimai atskleidžiamos jų konfidencialios informacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainas viešo paskelbimo Ministerijos administruojamame tinklapyje laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. spalio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo viešai neskelbti jo administruojamame tinklapyje www.zum.lrv.lt informacijos apie vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių kainą (Eur/kg), superkant pieną iš pieno gamintojų ir ne iš pieno gamintojų.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Byloje nustatyta, kad AB „Pieno žvaigždės“ 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu neskelbti informacijos apie vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos tinklapyje, motyvuodama tuo, jog viešai skelbiami duomenys sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, o ši konfidenciali informacija skelbiama be Bendrovės sutikimo. Ministerija 2017 m. vasario 21 raštu Nr. 3JA-439(8.14) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vertindama, kad Ministerijos interneto svetainėje buvo pateikta informacija apie vidutines natūralaus žalio pieno supirkimo kainas, nurodant ir apibendrintus duomenis, ir visų žalio pieno pirkėjų, pateikusių duomenis, bazinių rodiklių kainas, kuri nesudaro pareiškėjo komercinės paslapties. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, viešai skelbdamas informaciją apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas, jokios informacijos, nurodytos Sąraše, nepaskelbė, o pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas, skelbdamas informaciją apie visų Lietuvos Respublikos žalio pieno pirkėjų, superkančių žalią pieną iš pieno gamintojų, vidutines faktines bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas Ministerijos tinklapyje, atskleidė pareiškėjo komercinę paslaptį. Teismas akcentavo, kad Ministerija interneto tinklapyje skelbia vidutinę faktinę (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių žalio pieno pirkimo kainą pagal žalio pieno pardavėjų grupes ir žalio pieno pirkėjui pristatymo būdus. Šią informaciją Ministerijai teikia Rinkos reguliavimo agentūra, vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kuri, remiantis Taisyklių 7 punktu, privalo saugoti žalio pieno pirkėjų komercines paslaptis, sužinomas vykdant šių taisyklių nuostatas. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas taip pat nustato kontrolės institucijoms pareigą užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atliekamas išsamus tyrimas bei vertinimas sprendžiant, ar atsakovo viešai paskelbta informacija nėra pareiškėjo komercinę paslaptį sudaranti informacija, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad paminėtais aspektais atsakovo viešai paskelbtos informacijos pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino. Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodytos teisės normos, suteikiančios teisę Ministerijai skelbti tokią informaciją, taip pat nenustatytos aplinkybės bei teisinis pagrindas, lėmę atsakovo veiksmus viešinti platesnės apimties bei turinio duomenis apie vidutines žalio pieno supirkimo kainas nuo 2017 m. sausio mėn.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

44. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nutarties 42 punkte nurodytų bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę bylos išsprendimui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, neatskleidė bylos esmės, o pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti esminiai bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 146 str. 2 d. 5 p.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo metu taip pat turėtų būti siūloma ir aptariama galimybė šalims ginčą išspręsti taikiai, įvertinus pasikeitusią atsakovo poziciją dėl jo administruojame tinklapyje www.zum.lrv.lt skelbiamos informacijos apie žalio pieno supirkimo kainas apimties bei turinio, tokiu būdu ir pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų dalies galimą aktualumo praradimą.

46. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, t. y. nėra iš esmės pasisakyta dėl pareiškėjo skunde suformuotų materialinių reikalavimų tenkinimo ar jų atmetimo, todėl kol kas nė viena proceso šalis nėra įgijusi teisės į savo išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė