2025-10-15 Nr. CB-5737-2-68-3-19022-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3582

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19022-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 3 d. paduotu ieškovės UAB „Naurida“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Naurida“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naurida“ ieškinį atsakovei SIA „Ramco“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, SIA „Centaurus“, UAB „Mida LT“, HDI Global Specialty SE, Alandia Forsakring ABP.

Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės SIA „Ramco“ 2640 Eur nuostolių atlyginimą ir 10,5 proc. procesines palūkanas.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą, pašalino iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad netaikytini atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, numatyti 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 17 straipsnio 4 dalies b) bei c) papunkčiuose.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Atrankos kolegija 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi DOK-2897 atsisakė priimti pirmą kartą ieškovės UAB „Naurida“ 2025 m. rugpjūčio 7 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą ieškovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotas kasacinis skundas sutrumpintas, palyginus su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu. Tačiau antrą kartą paduoto kasacinio skundo labiau glaustais argumentais keliami tie patys teisės klausimai, kaip ir argumentuose, išdėstytuose pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį jau buvo atsisakyta priimti (dėl to, kad, pirma, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo taikyti ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminą pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį; antra, spręsdami klausimą, iki kada buvo sustabdyta ieškinio senatis, teismai netinkamai taikė bei aiškino CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį; trečia, spręsdami klausimą dėl ieškinio senaties sustabdymo teismai nepagrįstai netaikė CK 1.129 straipsnio 3 dalies, dėl to neteisingai nustatė ieškinio senaties pasibaigimo datą; ir ketvirta, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pašalindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl vežėjo atsakomybės netaikymo pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) ir c) papunkčius iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios vežėjo atsakomybę: jeigu nustatoma, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo lemti krovinio praradimo ar sugadinimo, atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467/2000; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016, 25 punktas); vien fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nustatymas, kas pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį yra ypatingos rizikos faktorius, savaime neeliminuoja ir šiuo atveju neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, nes tokiu būdu būtų paneigta vežėjo atsakomybės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014); jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013); pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui ir (ar) netinkamą krovinio pakuotę, turi atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje; tuo atveju, jei vežėjo vairuotojas matė, kad prekių pakuotė kelia grėsmę krovinio saugumui, tačiau jis CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos, vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004)).

Antrą kartą paduoto kasacinio skundo turinys yra pertvarkytas, o antrą kartą paduoto kasacinio skundo argumentų esmė išliko nepakitusi lyginant su pirmą kartą paduoto kasacinio skundo argumentais, nes abiejuose skunduose sutampa keliami teisės klausimai.

Anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo. Atrankos kolegijai nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta dėl pirmiau paduoto kasacinio skundo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys ir jų adresai: bendrovės HDI Global Specialty SE ir Alandia Forsakring ABP (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde nenurodyti trečiųjų asmenų įgalioti asmenys Lietuvoje, kuriems būtų įteikiami procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 dalis), arba nepateiktas šiems asmenims skirtas kasacinio skundo vertimas (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

Atrankos kolegija 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi DOK-2897 nutarė grąžinti ieškovei 2025 m. rugpjūčio 7 d. sumokėtą 59 Eur žyminį mokestį, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas iš naujo nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas