2016-02-22 Nr. AB-4218-3-61-3-01471-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-833-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. Lukiškių TI-K neužtikrino jo saugumo, dėl to jis buvo sumuštas kito nuteistojo V. A.. Konfliktas, kurio metu jis buvo sumuštas, įvyko sporto salėje dėl to, kad jis pareikalavo iš V. A., kuris sulaužė ausines, pinigų. Savo pasiaiškinime daug pretenzijų V. A. nepareiškė, kad pastarajam vėliau nebūtų inkriminuotas dar vienas nusikaltimas ir bausmė būtų švelnesnė. Lukiškių TI-K pareigūnai viską matė, tačiau nieko nedarė, jis nesulaukė pagalbos. Vėliau, kai buvo atidarytos sporto salės durys, jį nuvedė pas gydytojus, kur buvo užfiksuoti sumušimai. Dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas, patyrė dvasines ir fizines kančias, todėl prašė teismo, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 17–20) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad konfliktas tarp nuteistųjų R. N. ir V. A. įvyko dėl to, kad R. N. papriekaištavo V. A. dėl sulaužytų A. V. ausinių, dėl ko V. A. sudavė R. N. kelis kartus į įvairias kūno vietas, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Dėl minėto įvykio su nuteistaisiais R. N. ir V. A. buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis. Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – ir SRS) būrio viršininkė siūlė peržiūrėti nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę kalėjime, išvedimo į grupinius užsiėmimus ir į sporto salę sąrašus bei aukščiau minėtus nuteistuosius perkelti į skirtingas grupes.

R. N. buvo išaiškinta jo teisė kreiptis į teismą privačia tvarka vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio reikalavimais. Remiantis tarnybinio tyrimo metu surinkta dokumentine medžiaga bei išdėstytais faktais, buvo siūlyta tarnybinio tyrimo išvadą ir dokumentinę medžiagą perduoti Socialinės reabilitacijos skyriui dėl nuteistojo V. A. nubaudimo už BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto pažeidimą. Taip pat, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31d.

įsakymu Nr. V-445, 3.2.2. punktu, nuteistojo R. N. kūno sužalojimą vertinti kaip smurtinį. 2014 m. spalio 13 d. buvo surašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 25-75, kuriame nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo R. N. kūno sužalojimo, kadangi nebuvo padarytas nusikaltimas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. R. N. buvo nutarta išaiškinti, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

Priimto nutarimo kopija buvo įteikta R. N. pasirašytinai. Pažymėjo, kad įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai veikia. Šiuo atveju tarp nuteistųjų įvyko konfliktas, dėl kurio buvo pravestas tarnybinis tyrimas. Tarnybinio tyrimo išvadoje nebuvo nustatyta, kad dėl minėto įvykusio konflikto kalti įstaigoje dirbantys pareigūnai. Nebuvo nustatyto jokio priežastinio ryšio dėl Lukiškių TI-K dirbančių pareigūnų veiksmų bei šio įvykusio konflikto padarinių tarp nuteistųjų.

Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka jokių proporcingumo principų. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, o jo abstrakti nuomonė, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą, negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl tokios žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių tai, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala.

Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių jis galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 2 d. sprendimu (b. l. 53–56) pareiškėjo R. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271, 6.246–6.249 straipsniais. Pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, sporto salėje 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 17.50 val. buvo sumuštas kito bausmę atliekančio nuteistojo. Pareiškėjui konstatuotas kairės kaklo pusės nežymus paraudimas, dešinės ir kairės veido pusės paraudimai, kairio žandikaulio paraudimas ir patinimas. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp nuteistųjų kilo konfliktas. Pareiškėjui pasijutus blogai, pastarasis pabeldė į sporto salės duris ir SRS būrio viršininkei išgirdus beldimą, nuteistieji buvo izoliuoti ir išvesti į kameras. SRS būrio viršininkė pastebėjo pas R. N. sumušimą veido srityje.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kt.(Instrukcijos 7 punktas).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo), neužtikrino laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos. Tokiu būdu daryta išvada, kad nenustatyta, jog atsakovas (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atliktų neteisėtų veiksmų, nurodė, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Konstatavus, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas R. N. apeliaciniu skundu (b. l. 64–65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė jo nurodytų aplinkybių. Tvirtina, jog kai buvo mušamas V. A., tai stebėjo arba turėjo stebėti Lukiškių TI-K administracija. Įvykus konfliktui, jis buvo uždarytas sporto salėje, iš kurios negalėjo išeiti. Jei pareigūnai būtų objektyviai ir laiku sureagavę, jis būtų patyręs mažiau smūgių. Mano, kad Lukiškių TI-K administracija turėjo nuspėti, kad su tokiu asmeniu kaip V. A. kils konfliktai. Kadangi buvo uždarytas, niekas neatėjo į pagalbą, beldžiant į duris, jis pasijuto nesaugus, patyrė fizinius ir dvasinius skausmus ir išgyvenimus, lankėsi pas psichologus, tai paveikė jo gyvenimą, neigiamai paveikė jo reputaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėta Lukiškių TI-K veika, dėl ko nebuvo užtikrintas jo saugumas šioje įstaigoje, atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime, 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 17.50 val., sporto salėje buvo sumuštas kito bausmę atliekančio nuteistojo. Pareiškėjui konstatuotas kairės kaklo pusės nežymus paraudimas, dešinės ir kairės veido pusės paraudimai, kairio žandikaulio paraudimas ir patinimas. Tarnybinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp nuteistųjų kilo konfliktas. Pareiškėjui pasijutus blogai, pastarasis pabeldė į sporto salės duris. SRS būrio viršininkei išgirdus beldimą, nuteistieji buvo izoliuoti ir išvesti į kameras. SRS būrio viršininkė pastebėjo R. N. sumušimą veido srityje.

Pareiškėjas, teigdamas, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neužtikrino pareiškėjui saugumo, teigė, jog dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina (Instrukcijos 7 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo sumuštas sporto salėje kilus konfliktui tarp jo ir kito nuteistojo V. A.. Dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais nei R. N., nei V. A. į Lukiškių TI-K būrio viršininkę nebuvo kreipęsi (b. l. 33, 36), pareiškėjas ir pats buvo nurodęs, kad anksčiau su V. A. niekada nesipyko (b. l. 30). Taigi, Lukiškių TI-K administracijai nebuvo pagrindo numatyti konflikto tarp šių nuteistųjų galimybės.

Lukiškių TI-K Tarnybinio tyrimo dėl kilusio konflikto tarp nuteistųjų V. A. ir R. N. išvadoje (b. l. 21–22) nurodyta, kad SRS būrio viršininkė, išgirdusi pareiškėjo beldimą į sporto salės duris, jas atidarė. Pamačiusi pareiškėjo sumušimą, jį ir V. A. nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, o kiti nuteistieji, buvę sporto salėje, buvo nuvesti į kameras. Abejoti duomenų, pateiktų šioje išvadoje, patikimumu, nėra jokio pagrindo. Taigi, Lukiškių TI-K pareigūnai ėmėsi būtinų veiksmų nutraukti konfliktą tarp nuteistųjų, aiškinosi jo priežastis, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą R. N. išaiškinta jo teisė privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnio reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad pareiškėjo kaltinimai Lukiškių TI-K pareigūnus netinkamai vykdžius asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, elgesio kontrolę ar kitokią priežiūrą, kaip tai numatyta aukščiau minėtuose teisės aktuose, yra nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė