6e384154-5b20-4c5e-9cb3-eccb02068753 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo                                                            Civilinė byla Nr. 2A-569-755/2016teisėja Irena Stacevičienė                                       Proceso Nr. 2-50-3-00515-2013-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21,54.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant ieškovės UAB "Mandera" atstovams advokatui V.

A., M. D.,UAB "Tvirta" atstovams A. M., advokatui D. K., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „Tvirta“ apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-228/2015 pagal ieÅ¡kovės UAB „Mandera“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Tvirta“ dėl skolos sumokėjimo ir stovėjimo aikÅ¡telės infrastruktÅ«rai padarytų nuostolių atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir nuostolių priteisimo bei atsakovės UAB „Tvirta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Tvirta“ dėl avanso, procesinių palÅ«kanų ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                       Ginčo esmė ieÅ¡kovė UAB „Mandera“ patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Tvirta“: 11706,10 Lt skolos pagal Stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09, 148,32 Lt įstatymines palÅ«kanas, 15530,21 Lt nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog nuomos pagrindu valdo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) , Elektrėnuose. 2012 m. liepos mėn. pradžioje su atsakove susitarė dėl transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telėje sutarties sudarymo. 2012 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei pasiraÅ¡yti transporto priemonių Stovėjimo sutartį Nr. 12/07/09, tačiau atsakovė sutarties nepasirašė, nors iki 2013 m. birželio mėnesio naudojosi ieÅ¡kovės valdoma aikÅ¡tele( dalimi).

Pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovė įsipareigojo sudaryti atsakovei sÄ lygas pastatyti ir pasiimti transporto priemones ir kitus atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus bet kuriuo paros metu, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už stovėjimo aikÅ¡telėje užimamÄ plotÄ ir jo kilnojamųjų daiktų priežiÅ«rÄ . Už suteiktas stovėjimo, sandėliavimo paslaugas pagal sutartį ieÅ¡kovė pateikė atsakovei PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras 13706,10 Lt sumai. Atsakovė apmokėjo 2000 Lt, liko nesumokėta 11706,10 Lt suma.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė UAB „Tvirta“ prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2000 Lt sumokėtÄ avansÄ , 29516,93 Lt nuostolius, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo nurodytų sumų, jas skaičiuojant nuo kreipimosi su prieÅ¡ieÅ¡kiniu į teismÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

UAB „Tvirta“ nurodė, kad Å¡alys nesusitarė dėl esminės sutarties sÄ lygos ir sutarties nesudarė, ieÅ¡kovė patvirtino, kad nėra atsakinga už atsakovės turto saugojimÄ , todėl ieÅ¡kovė privalo jai grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ â€“ 2000 Lt atsakovės jai sumokėtÄ avansÄ ir sumokėti palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos CK 6.210 str. 2 d. pagrindu. Atsakovė reikalavo ieÅ¡kovės atlyginti 29516,93 Lt nuostolius ir sumokėti procesines palÅ«kanas, nes ieÅ¡kovė yra atsakinga už atsakovei įrankių vagyste padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado netinkamai vykdant pasaugos sutartį( t.3. b. l. 24-29).

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu UAB „Mandera“ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, o atsakovės UAB „Tvirta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Tvirta“ ieÅ¡kovės UAB „Mandera“ naudai 3390,32 Eur skolÄ už suteiktÄ paslaugÄ , 42,38 Eur palÅ«kanų bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3432,70 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-23) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 102,91 Eur ieÅ¡kovės sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, 37,60 Eur ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų antstoliui, 534,65 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismas atmetė. Teismas pripažino, kad 2012 m. liepos 9 d. transporto priemonių stovėjimo sutartis Nr. 12/07/09 pagal turinį ir vykdymo sÄ lygas yra atlygintinė sutartis, tačiau neatitinka nei CK numatytos pasaugos sutarties, nei nekilnojamojo turto nuomos sutarties požymių, todėl laikė, jog 2012 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovės parengta sutartis Nr. 12-07/09 yra vieÅ¡oji sutartis pagal CK 6.161 str. nuostatas. Teismas nurodė, jog atsakovė naudojosi ieÅ¡kovės teikiama paslauga ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 metų birželio mėnesio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose esančioje ieÅ¡kovės valdomoje transporto priemonių aikÅ¡telėje laikė nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus kilnojamuosius daiktus: transporto priemones, statybinę įrangÄ bei medžiagas.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė, nors ir nepasirašė sutarties, tačiau patvirtino sutarties egzistavimÄ , valiÄ vykdyti sutartį (CK 1.71 str. 2 d.), todėl sutarties pagrindu atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kove. Teismas nustatė, kad atsakovė aikÅ¡telėje laikė ir nuomos pagrindu valdytÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Pripažino, kad atsakovė nesilaikė sutarties sÄ lygų, nesumokėjo ieÅ¡kovei už laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 metų birželio mėnesio įskaitytinai transporto priemonių ir kito kilnojamojo turto laikymÄ ieÅ¡kovės valdomoje aikÅ¡telėje, kÄ draudžia įstatymas (CK 6.59 str.), ir tokiais veiksmais padarė ieÅ¡kovei žalÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovė ieÅ¡kovei už suteiktas transporto priemonių stovėjimo paslaugas yra skolinga 11706,10 Lt (3390,32 Eur) ir 146,32 Lt (42,38 Eur) palÅ«kanų. IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 15530,21 Lt aikÅ¡telei padarytos žalos atlyginimui teismas atmetė kaip neįrodytÄ , nes ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepakankami patvirtinti, jog žala atsirado dėl atsakovės valdomų transporto priemonių.Atsakovės UAB „Tvirta“ prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas netenkino.

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. priėmė naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkino UAB“Tvirta“ apeliacinį skundÄ dalinai, apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės UAB „Tvirta“ ieÅ¡kovės UAB „Mandera“ naudai buvo priteista 3390,32 Eur skola už suteiktas paslaugas, 42,38 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-04-23) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei sprendimo dalį, kuria tarp Å¡alių ir valstybei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikino ir UAB „Mandera“ ieÅ¡kinį UAB „Tvirta“ atmetė.

Kitos teismo sprendimo dalys nebuvo pakeistos.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo dalis, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės UAB „Mandera“ ieÅ¡kinys – iÅ¡ atsakovės UAB „Tvirta“ ieÅ¡kovės UAB „Mandera“ naudai priteista 3390,32 Eur skola už suteiktas paslaugas, 42,38 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 23 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, ir dėl Å¡ios bylos dalies priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti bei paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino Panevėžio apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Å ioje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo,jog tarp Å¡alių konkliudentinių veiksmų pagrindu susidarė atlygintiniai sutartiniai paslaugų teikimo sandoriai, atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakė vykdyti prievolę vengdamas iÅ¡ dalies atsiskaityti už suteiktas paslaugas.Nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai neiÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės atsiskaitymu pagal atlygintinų paslaugų sutartį, klausimo, be pakankamos argumentacijos laikydamas atsakovės sumokėtÄ ieÅ¡kovei 2000 Lt avansÄ pakankamu atsiskaitymu už suteiktas paslaugas.

Nurodė, kad nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė suteikė atsakovei atlygintinas paslaugas, kad atsakovė pagrįstai 2012 m. gruodžio 20 d. sumokėjo ieÅ¡kovei 2000 Lt avansÄ , tačiau iÅ¡vada , kad nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovei ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumÄ nėra pakankamai pagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai motyvai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tvirta“ praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir nepagrįstai ieÅ¡kovės parengtÄ 2012-07-09 sutartį Nr. 12-07/09 laikė vieÅ¡Ä jÄ sutartimi, numatyta CK 6.161 str. Å i teismo iÅ¡vada neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-90/2012 iÅ¡dėstyto vieÅ¡osios sutarties iÅ¡aiÅ¡kinimo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar nepasiraÅ¡yta sutartis turėjo visas esmines sÄ lygas, kad bÅ«tų laikoma sudaryta.

Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog apeliantė laikė savo technikÄ vietoje Å¡alia ieÅ¡kovės valdomos asfalto aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose. 2012 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovės parengtoje sutartyje Nr. 12-07/09 nėra nei vieno priedo, kuris konkrečiai identifikuotų, kuriÄ inžinerinio statinio – aikÅ¡telės dalį, ieÅ¡kovė nuomoja apeliantei, nors sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad bendrovė skiria vietÄ (vietas) transporto priemonei (priemonėms) statyti.

Taigi teismas nesiaiÅ¡kino, koks yra nuomojamas objektas, kiek skirta ploto. Nurodo, kad teismas vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis: sÄ skaitomis - faktÅ«romis, UAB „Tvirta“ aikÅ¡telėje laikyto kilnojamojo turto apskaitos žurnalu bei suvestinėmis apie atsakovo užimtas vietas aikÅ¡telėje, tačiau neteisingai kvalifikuodamas sutartinius santykius, klaidingai įvertino pateiktus įrodymus.Apeliantė teigia, kad tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės susiklostę santykiai dėl automobilių stovėjimo vietų yra aikÅ¡telės nuomos teisiniai santykiai, tačiau teismas nepasisakė, kodėl ieÅ¡kovės parengta sutartis nelaikytina nuomos sutartimi. Pažymi, kad teismas, neidentifikuodamas sutarties, neturėjo galimybės nustatyti ir realių Å¡alių santykių, jų tarpusavio teisių ir pareigų.

Sutinkamai su CK 6.477 str. 3 d., nuomos sutartyje turi bÅ«ti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui, jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. Apeliantė teigia, kad prie sutarties turėjo bÅ«ti pridėtas aikÅ¡telės planas su nurodytomis apeliantės naudojamomis vietomis, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, ar ieÅ¡kovės parengtoje sutartyje yra susitarta dėl visų esminių sutarties sÄ lygų - ar aikÅ¡telės dalis, kuri buvo nuomojama apeliantei, yra nurodyta sutartyje, tinkamai apibÅ«dinta nurodant požymius, ar galima konkrečiai identifikuoti, kÄ ieÅ¡kovė norėjo iÅ¡nuomoti apeliantei.Nurodo, kad teismas nenustatė, kokie santykiai buvo tarp Å¡alių, nesiaiÅ¡kino iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų pagrįstumo, atlygintinumo apimties, nes neaiÅ¡ku koks, kieno bei kiek laiko transportas ir kiti daiktai buvo aikÅ¡telėje, o atlyginimas preziumuotas pagal teismui pateiktas sÄ skaitas.

Apeliantė nurodo, kad teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę ginčo sprendimui. 2012-06-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius raštu Nr. 51 SD-(14.51.92)-1089 nurodė, kad skyriuje nėra duomenų, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., Elektrėnų m., būtų išnuomotas ar subnuomotas UAB „Mandera“. Inžinerinio statinio - aikštelės nuoma, negali būti prilyginta žemės nuomai, nes tai iš esmės skirtingi nekilnojamieji daiktai ir yra skirtingas jų valdymo ir disponavimo teisinis režimas.

Parkavimo paslauga buvo teikiama aikÅ¡telėje, t.y. inžineriniame statinyje, esančiame valstybinėje žemėje. IeÅ¡kovė teisėtai valdė inžinerinį statinį – aikÅ¡telę ir jame teikė suinteresuotiems asmenims parkavimo paslaugas. Apeliantė nurodo, kad kadastrinėje byloje yra nurodyta, jog inžinerinį statinį - aikÅ¡telę sudaro ne tik asfaltbetonio danga, bet ir tvora, kurios bendras ilgis yra 253,72 metrų. Tuo tarpu teismas nevertino tvoros perimetro, kokiÄ dalį žemės sklypo aptveria nurodyta tvora.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAB „Mandera“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ .IeÅ¡kovė teigia, kad tarp Å¡alių susiklostė atlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai.

Byloje nustatyta, jog nuo 2012 liepos mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio atsakovė laikė daiktus aptvertoje ir UAB „Mandera“ saugomojoje teritorijoje. Tai, kad tarp Å¡alių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek savo procesiniuose dokumentuose patvirtino ir atsakovė, todėl Å¡i aplinkybė, kaip Å¡alies pripažintas faktas, neįrodinėtina (CPK 182 str. 5 p.).Jei susiklostę santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip vieÅ¡oji sutartis, tai nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teigia, kad tikrieji Å¡alių ketinimai ir atsakovės valia buvo sudaryti pasaugos sutartį, o tokios sutarties sudarymÄ patvirtina atsakovės veiksmai. Visos UAB „Tvirta“ priklausančios ar valdytos transporto priemonės bei turtas buvo saugomas ir stebimas aptvertoje ir saugomojoje teritorijoje, todėl UAB „Tvirta“ negalėjo nesuprasti, kad už saugojimo paslaugas turės pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove.Tvirtina, kad pasaugos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato, jog teikiant pasaugos paslaugas teritorija, kurioje saugomas atitinkamas turtas, turėtų bÅ«tinai priklausyti nuosavybės teise pasaugos teikėjui.

Be to, teritorija atsakovei nebuvo nuomojama. Apeliantė procese nebuvo nuosekli, nes bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad tarp Å¡alių susiklostę santykiai yra pasaugos teisiniai santykiai, o apeliacinės instancijos metu – kad tarp Å¡alių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Nors ieÅ¡kovė nesutiko pasiraÅ¡yti sutarties su saugojimo sÄ lyga, tačiau Å¡ios sÄ lygos nebuvimas sutartyje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. IÅ¡keldama versijÄ dėl žemės priklausomybės atsakovė siekia iÅ¡vengti atsiskaitymo už suteiktas saugojimo paslaugas.

Å alys buvo sutarę dėl visų esminių sÄ lygų, kurios tenkino abi Å¡alis. Pažymi, kad bylos įrodymų visetas patvirtina, jog ieÅ¡kovės valdomoje aikÅ¡telėje atsakovė laikė ne tik jos nurodomus daiktus - biotualetÄ , vagonėlį ir jos valdomÄ transporto priemonę „Bobcat“, bet ir transporto priemones, taip pat ir vilkiko priekabÄ (v. n. (duomenys neskelbtini)), asfalto frezerį, plentvolius,asfalto klotuvÄ ,krautuvÄ ir trinkeles.Apeliacinio skundo argumentai, susiję su aikÅ¡telės priklausomybe ir jos dydžiu, esant tarp Å¡alių susiklosčiusiems pasaugos teisiniams santykiams, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

                                                    Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 str.).

Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 str., kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 str. 1 d.) bei Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgdamas į kasacinio teismo padarytas iÅ¡vadas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Å¡io teismo iÅ¡vadas dėl sutarties pobÅ«džio ir jos netinkamo vykdymo, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pakartotinai Å¡ie klausimai kaip iÅ¡spręsti nebeanalizuojami ir pasisakoma dėl Å¡alių atsiskaitymo pagal sutartį pagrįstumo.IÅ¡ apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė praÅ¡o įvertinti:

1. faktÄ , jog ieÅ¡kovės parengtoje sutartyje Nr. 12-07/09 nėra priedo, kuris identifikuotų, kuriÄ konkrečiai inžinerinio statinio – aikÅ¡telės dalį, ieÅ¡kovė nuomoja atsakovei;

2. teismas nesiaiÅ¡kino, koks yra nuomojamas objektas, kiek skirta ploto, ar buvo pagrindas vadovautis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis: sÄ skaitomis - faktÅ«romis, UAB „Tvirta“ aikÅ¡telėje laikyto kilnojamojo turto apskaitos žurnalu bei suvestinėmis apie atsakovo užimtas vietas aikÅ¡telėje;

3. dalis aikštelės nepriklauso ieškovei, o yra valstybės, todėl sutartis jos svetimos žemės naudojimo negalėjo būti su atsakove sudaryta, o ja sudarius gaunamas atlygis.Apelianto teiginys, jog bylos duomenys nedavė pagrindo teismui nustatyti nei kas, nei kaip konkrečiai bus saugoma( kiek vietų, ploto ar pan.) atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas nurodė kokių įrodymų pagrindu jis nuspręndė tiek dėl skaičiavimo vieneto( pagal saugojimo vietas) , tiek dėl faktiškai užimto ploto.

Su Å¡iais teismo motyvais ir argumentais sutinkama , todėl jie nebekartojami. Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundÄ , pasisako tik dėl esminių jo ( ginčijant iÅ¡vadas dėl mokėjimų reikalingumo ir jų dydžio) motyvų.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006).

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).Kolegija pastebi ,kad sutartyje aptarta, jog bendrovė skirs vietas transporto priemonėms stovėti( 1.1), apmokama už jų stovėjimÄ Â ( 1.3). Paprastai viena priemonė užima vienÄ stovėjimo vietÄ , todėl ieÅ¡kovas pagrįstai apskaitÄ vedė,mokėjimus skaičiavo pagal užimtas vietas.Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie užimtas stovėjimo vietas nurodyti atitinkamose suvestinėse, o pagal jų duomenys iÅ¡raÅ¡ytos apmokėjimui sÄ skaitos faktÅ«ros davė pagrįstÄ pagrindÄ pirmos instancijos teismui sutikti su ieÅ¡kovo nurodyta jose apmokėjimui suma kaip įrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais apklaustos S. B., R. Z. patikslino, kad į bylÄ pateikti UAB “Tvirta“ įvairių priemonių laikymo stovėjimo aikÅ¡telės duomenys yra pildyti aikÅ¡telės prižiÅ«rėtojų pagal faktinę padėtį, kai kurie įraÅ¡ai atlikti jų pačių ar, tikėtina, bendradarbių ( t.IV, b.l.10-15). Kolegija nenustatė priežasčių dėl kurių Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus reiktų vertinti kaip neobjektyvius, ženklesnių prieÅ¡taravimų juose nenustatyta, sprendžia, kad juos patvirtina kiti įrodymai.

Jų paaiÅ¡kinimai sykiu su kitais bylos įrodymais duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl saugoto transporto, kitų atsakovo priemonių kiekio, laikotarpių pagrįsta.Sutinkama su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl saugojimo įkainių. Sutarties 2 skyriaus nuostatos nustato ,kad kaina už transporto priemonės stovėjimÄ TP aikÅ¡telėje skaičiuojama už vienos transporto priemonės stovėjimÄ mėnesiui, o už statybinių medžiagų sandėliavimÄ â€“ pagal faktiÅ¡kai užimamų vietų kiekį.

Apibendrintai jie nurodyti atsakovei pateiktose apmokėjimui sÄ skaitose - po 75 Lt( 120 Lt) per mėnesį už vietÄ . PrieÅ¡taravimų Å¡iems apskaičiavimams dėl jų klaidų nebuvo teikiama.Greto to pastebima, jog iki teismo proceso pradžios atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo mokėjimo įkainių pagrįstumo, pateikti įrodymai, jog jo darbuotojai gavo PVM sÄ skaitas –faktÅ«ros ir jos priimtos be iÅ¡lygų( t.I, b.l.27-29) , atsakovė jas gavo, pagal jas netgi sumokėjo 2000 Lt. Tokie veiksmai rodo, jog Å¡alys suderino tiek sutarties sÄ lygÄ dėl jos atlygintinamumo, tiek atsiskaitymų dydžio.

Pastebima, jog netgi ir darant prielaidÄ ,kad konkreti saugojimo kaina nebuvo nustatyta, tai nebÅ«tų kliÅ«tis jÄ apskaičiuoti, nes pagal CK 6.198 str.1 d. kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omenyje kainÄ , kuriÄ sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymÄ atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, – atitinkančiÄ protingumo kriterijus kainÄ . Ä® bylÄ neteikta įrodymų, jog kaina -po 75 Lt                        ( 120 Lt) per mėnesį už vienÄ saugojimo vietÄ bÅ«tų verslo rinkoje neįprasta ar neprotinga.Atsakovo paaiÅ¡kinimai , kad 2000 Lt jis sumokėjo ne pagal sutartį, o labai praÅ¡omas, dėl geros Å¡irdies kolegijos vertinami kaip verslo praktikoje naivÅ«s ir negyvenimiÅ¡ki, tad atmetami.Atsakovo teiginiai, jog dalis jo įrangos buvo laikyta ne ieÅ¡kovui priklausančioje žemėje, tad pajamų jis iÅ¡ to negali gauti, kolegijos vertinami kaip nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

CK 6.716 str.1 d. nustato, kad paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Å iuo atveju konstatuota, jog Å¡alys sudarė ir vykdė bÅ«tent tokiÄ sutartį.Nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato, jog tokios sutarties vykdymui turi reikÅ¡mės kam priklausančiomis priemonėmis naudojantis teikiama paslauga, todėl teiginiai dėl dalies aikÅ¡telės teritorijos žemės priklausomybės ne ieÅ¡kovui, o valstybei, aptvėrimo teisėtumo kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir ginčui pertekliniai neanalizuojami.

                                                    Bylinėjimosi iÅ¡laidos Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos apeliaciniame procese bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos( CPK 93 str.).BylÄ nagrinėjant kasacine tvarka bylinėjimosi iÅ¡laidos nebuvo paskirstytos, tai atliktina pakartotinai nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Teikiant kasacinį skundÄ , ieÅ¡kovas sumokėjo 77 Eur žyminio mokesčio ( t.V,b.l.96).

Kasacinis skundas buvo patenkintas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta, byla perduota nagrinėti tai pačiai teismo instancijai iÅ¡ naujo. Kolegija vertina ,jog atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡vadas dėl sandorio pobÅ«džio, darytina iÅ¡vada, jog kasacinis skundas iÅ¡ esmės patenkintas ir atsakovės patirtos Å¡iame proceso iÅ¡laidos neatlyginamos. Kasaciniame teisme patirta 10,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų( t.IV, b.l.140). Pakartotinai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, patirta 2 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Å ie 12,09 Eur iÅ¡ atsakovės priteistini valstybei.IeÅ¡kovė sumokėjo teismui 200 Eur avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti ( CPK 90 str.). Avansas nebuvo panaudotas, todėl jis grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :              UAB „Tvirta“ apeliacinį skundÄ atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-7-228/2015 palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ UAB „Tvirta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 12,09 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (biudžeto surenkamoji sÄ skaita Nr. 24 7300 0101 1239 4300 yra Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).GrÄ Å¾inti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų avansÄ , sumokėtÄ Ä¯ Panevėžio apygardos teismo sÄ skaitÄ , pervedant juos į M.

D. sÄ skaitÄ banke iÅ¡ kurios buvo atliktas mokėjimas teismui. Avanso grÄ Å¾inimÄ atlikti nurodyti teismo buhalterijai.              Teisėjai                                                                               Eigirdas Činka                                                                                                       Birutė Jonaitienė                                                                                                       Zina MickevičiÅ«tė