6e35f71c-a087-4e5e-8e3e-1be1ccea58fb · Å iaulių apygardos teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1A-95-64/2012Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00111-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3.; 2.1.7..3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.5.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 16 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,gynėjui advokatui Gediminui Lukauskui,nuteistajam M.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 3 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje pažeidimus, davė tris 50 litų nominalo kupiÅ«ras, įdėtas į sulankstytÄ automobilio privalomojo draudimo polisÄ , kurį padėjo policijos tarnybinio automobilio priekinėje dalyje tarp sėdynių, ir taip davė 150 Lt kyšį (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KPB PB pareigÅ«nams G.

M. ir J. O..Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad pareigÅ«nų nepapirkinėjo, to visiÅ¡kai nesiekė, todėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Nurodo, kad teismas nepagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė liudytojų – kelių policijos pareigÅ«nų parodymais, juos vertino neobjektyviai, neiÅ¡tyrė kitų byloje surinktų įrodymų.

Atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra tendencingi, prieÅ¡taraujantys kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams, t. y. jo paties, liudytojų G. G., A. R., I. J. parodymams. Nors pagal tarnybinio automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palydovinės navigacinės sistemos (telemetrinės sistemos) iÅ¡klotinės duomenis konstatuotas faktas, kad, kai buvo raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio kelių policijos automobilio ir nebuvo nuėjęs į savo vairuotÄ automobilį ieÅ¡koti vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos pažymėjimo, apylinkės teismas Å¡iuos duomenis vertino abstrakčiai ir jo nenaudai, nurodydamas, „kad laikotarpiu 2011-04-03, 14:02 ir vėliau automobilio galinės keleivio pusės durelės nebuvo visÄ laikÄ uždarytos, o buvo kai kuriuo metu ir atidarytos“.

Teigia, kad toks abstraktus teismo Å¡ių ir kitų įrodymų tyrimas bei vertinimas kelia abejones teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu. Tvirtina, kad jis nuo pat tyrimo pradžios teigė, jog kyÅ¡io nedavė ir nebandė pareigÅ«nų papirkti, kad iÅ¡ transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso iÅ¡kritę pinigai buvo ne jo ir jis apie draudimo polise buvusius pinigus nieko nežinojo. Nurodo, kad teismas privalėjo tinkamai iÅ¡tirti ir iÅ¡analizuoti, ar jis (apeliantas) pagal policijos pareigÅ«nų parodymus galėjo iÅ¡lipti iÅ¡ tarnybinio automobilio, eiti ieÅ¡koti trÅ«kstamų dokumentų, o sugrįžus į tarnybinį automobilį, pakartotinai pateikti vairuoto automobilio draudimo polisÄ , į kurį jau, neva, jis buvo įdėjęs „kyšį“.

Teigia, kad liudytojų G. M. ir J. O. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklÅ«s, o teismo posėdyje jų duoti parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieno kitam. Liudytojas G. M., atsakydamas į užduotÄ klausimÄ , ar jis paduotÄ automobilio draudimo polisÄ apžiÅ«rėjo, paaiÅ¡kino, kad draudimo poliso neapžiÅ«rėjo, jis buvo perlenktas į dvi ar keturias dalis, kad tų pinigų ten iÅ¡ tikrųjų nebuvo; kad neprisimena, ar raÅ¡ant duomenis buvo iÅ¡lankstęs paduotÄ sulankstytÄ draudimo polisÄ .

Liudytojas J. O., atsakydamas į klausimÄ , kada buvo praÅ¡ymas leisti jam (apeliantui) nueiti iki automobilio paieÅ¡koti reikalaujamų dokumentų, paaiÅ¡kino, kad protokolas jau buvo suraÅ¡ytas, kai pažeidėjas išėjo ieÅ¡koti dokumentų. Skiriasi liudytojų parodymai, kiek kartų jie įspėjo M. B. (apeliantÄ ) dėl numatytos baudžiamosios atsakomybės už kyÅ¡io davimÄ , kai iÅ¡ draudimo poliso iÅ¡krito 50 Lt kupiÅ«ra, nes liudytojas G. M. atsakė, kad jis vienÄ kartÄ pasakė, kad M.

B. pasiimtų duodamus pinigus, o liudytojas J. O. paaiÅ¡kino, kad jo kolega keletÄ kartų pasakė pasiimti pinigus, nes už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pats apeliantas aiÅ¡kina girdėjęs kaip vienas policijos pareigÅ«nas kitam pasakė – „trys po penkiasdeÅ¡imt, kviesk grupę“, kad nebuvo pokalbio apie tai, kad pareigÅ«nai jį įspėtų apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už policijos pareigÅ«nų papirkimÄ .Skunde nurodo, kad iÅ¡ liudytojų G. G., A. R., I. J. parodymų matyti, jog jis iÅ¡ tarnybinio automobilio nebuvo atėjęs prie savo vairuoto automobilio.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad liudytojas A. R. po to, kai M. B. policijos pareigÅ«nai nusivedė į tarnybinį automobilį, skambino I. J. ir klausė kur yra automobilio „Audi 8“ dokumentai, kad I. J. atsakė, jog automobilio registracijos dokumentai yra pas jį, jo vairuojamame automobilyje ir iÅ¡ karto automobilio „Audi 8“ techninį pasÄ atnešė A. R., o pastarasis minimÄ dokumentÄ nunešė į tarnybinį automobilį. Teigia, kad teismo teiginys, jog Å¡ie liudytojų parodymai, nors ir neesmingai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nemotyvuotai pakeisti, yra nepagrįstas, nes liudytojai G.

G. ir I. J. teisme parodymų nekeitė, jų parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik kai kurių bylai neesminių aplinkybių nebegalėjo tiksliai nurodyti.Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai vadovavosi tik dviejų liudytojų – policijos pareigÅ«nų duotais parodymais, o ignoravo ir kritiÅ¡kai vertino kitų liudytojų duotus parodymus, kurių tikrumas netgi pagrindžiamas kitais raÅ¡ytiniais faktiniais bylos duomenimis (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro iÅ¡reikalautų tarnybinio automobilio „WV Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) palydovinės navigacinės sistemos (telemetrinės sistemos) išklotinės duomenimis). Analizuojant būtent šiuos duomenis matyti, kad tarnybinio automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės durelės: 14:02 val. – uždarytos; 14:02 val. – atidarytos; 14:03 val. – atidarytos; 14:03 val. – uždarytos; 14:03 val. – atidarytos; 14:04 val. – atidarytos: 14:04 val. – uždarytos. Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad alkotesterio parodymai atspausdinti 03.04.11., 14 val. 06 min.

Jį policijos pareigÅ«nai automobilyje pasodino ant galinės keleivio sėdynės kairėje pusėje, blaivumÄ policijos pareigÅ«nai tikrino paduodami alkotesterį atidarę tarnybinio automobilio dureles, neblaivumÄ nustatė iÅ¡ antro karto. Todėl analizuojant telemetrinės sistemos iÅ¡klotines, akivaizdžiai matosi, kad pateikti duomenys atitinka faktines aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad kitas telemetrinės sistemos užfiksuotas tarnybinio automobilio galinių kairės pusės durelių atidarymas tik 14 vai 40 min., t. y. praėjus 36 minutėms.

Mano, kad Å¡is tarnybinio automobilio kairės pusės galinių durelių atidarymas įvyko jau darant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , kuri pradėta 2011-04-03, 14 val. 30 min., o baigta 15 val. 00 min. IÅ¡ to seka, kad liudytojų – policijos pareigÅ«nų G. M. ir J. O. parodymai neatitinka tikrovės ir yra paneigiama pareigÅ«nų versija, kad, neva, jis pareigÅ«nams leidus, ėjo ieÅ¡koti reikalaujamų dokumentų, o vėl atėjęs į tarnybinį automobilį, paprašė grÄ Å¾inti anksčiau jiems pateiktÄ automobilio draudimo polisÄ , į jį įdėjo atsineÅ¡tus pinigus ir jį grÄ Å¾indamas su pinigais, bandė papirkti pareigÅ«nus.

Mano, kad dėl to nėra pagrindo netikėti ir nesivadovauti liudytojo I. J. parodymais, jog jis į draudimo polisÄ buvo įsidėjęs pinigų ir tÄ kartÄ galėjo bÅ«ti 150 Lt – trys kupiÅ«ros po 50 Lt. Be to, nurodo, kad liudytojo J. O. paaiÅ¡kinimas, jog protokolas jau buvo suraÅ¡ytas, kai pažeidėjas išėjo ieÅ¡koti dokumentų, daro situacijÄ neįtikinamÄ , nes pareigÅ«nams suraÅ¡ius administracinį teisės protokolÄ nebelieka faktinės galimybės jų papirkti. Dėl nurodytų aplinkybių teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, nes teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.             Teismo posėdyje nuteistasis M.

B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pastarajame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetÄ , kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27, 320–388 psl.).

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kitų proceso dalyvių, tarp jų ir nuteistojo, nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M.

B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas Å¡io straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iÅ¡ jų grindžiama M.

B. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tik kelių policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina nei jo, nei kitų liudytojų parodymai, nei byloje esantys telemetrinės sistemos duomenys, bei tvirtina, kad jam nebuvo pagrindo duoti kyšio, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, kadangi protokolas jau tada buvo surašytas.M.

B. teigė, kad jis iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, kad pinigų į draudimo polisÄ nedėjo tam, kad papirkti pareigÅ«nus, kad tie pinigai buvo jo draugo I. J.. Tačiau tokie apelianto parodymai yra paneigti nuosekliais liudytojų G. M., J. O. parodymais, telemetrinės sistemos duomenimis.IÅ¡ karto po įvykio 2011-04-03 liudytojais apklausti J. O. ir G. M. parodė, kad policijos tarnybiniame automobilyje patikrino M. B. girtumÄ , kad po to M. B. prašė neraÅ¡yti jam administracinės teisės pažeidimo protokolo, kad jis vietoje susimokės pinigais, o kai raÅ¡ydamas protokolÄ G.

M. paprašė M. B. pateikti dokumentus – vairuotojo pažymėjimÄ , M. B. paprašė leisti jam nueiti iki automobilio ir atsineÅ¡ti dokumentÄ . M. B. buvo leista nueiti iki savo automobilio. Grįžęs į policijos tarnybinį automobilį, M. B. paprašė paduoti draudimo polisÄ , kadangi Å¡is dokumentas pareigÅ«nams nebebuvo reikalingas, jį padavė apeliantui, tačiau pats M. B. greitai tÄ polisÄ grÄ Å¾ino, pareigÅ«nams padėdamas dokumentÄ prie rankinio stabdžio. Pastebėję iÅ¡lindusiÄ 50 Lt nominalo kupiÅ«rÄ , perspėjo M.

B. pasiimti pinigus, tačiau pastarasis atsisakė pasiimti pinigus ir pasakė, kad duoda už tai, kad nebÅ«tų raÅ¡omas protokolas, kad tai atlygis (1 t. 25, 26, 27, 28 b. l.). Tokius parodymus liudytojai G. M. ir J. O. patvirtino ne tik akistatų su M. B. metu, bet ir teisme (1 t. 98–101, 101–103, 32–34, 35–37 b. l.). Be to, teisme, liudytojas G. M. paaiÅ¡kino, kad kai sustabdė M. B. vairuojamÄ automobilį ir priėjus prie automobilio matė, kad automobilyje sėdėję keleiviai tÄ patį draudimo polisÄ buvo iÅ¡lankstę ieÅ¡kodami automobilio registracijos liudijimo, kad nors pats, raÅ¡ydamas administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nebuvo iÅ¡lankstęs draudimo poliso, tačiau kategoriÅ¡kai tvirtino, kad jame pinigų nebuvo, kad pinigai atsirado tik po to, kai M.

B. buvo nuėjęs iki savo automobilio ir grįžus jam buvo grÄ Å¾intas draudimo polisas. Pastebėtina, kad teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl ko liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai galėjo apkalbėti M. B.. Be to, liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .Liudytojų G. M. ir J. O. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus patvirtina telemetrinės sistemos ir kiti byloje esantys užfiksuoti raÅ¡ytiniai duomenys.

Nors M. B. neblaivumas pagal alkotesterio čekį buvo nustatytas 14.06 val., kas sugretinus su telemetrinės sistemos duomenimis, leidžia manyti, kad M. B. po 14.06 val. iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio nebuvo iÅ¡lipęs iki kol buvo pradėta įvykio vietos apžiÅ«ra. Tačiau apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytoju G. M. paaiÅ¡kino, kad patikrinus M. B. neblaivumÄ jam buvo leista nueiti iki savo automobilio, bei paaiÅ¡kino, kad nuo patikrinimo blaivumo iki rodmenų atspausdinimo praeina laikas, kol alkotesteris susijungia su spausdintuvu, todėl alkotesterio parodymų laikas gali Å¡iek tiek skirtis.

Be to, teisme G. M. tvirtino, kad kyÅ¡is buvo paduotas po to, kai M. B. buvo nustatytas girtumas. Aplinkybę, kad alkotesterio parodymai buvo atspausdinti vėliau rodo tai, kad G. M. apie kyÅ¡io davimÄ 14.05 val. pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigÅ«nams (1 t. 1 b. l.). Ä®vykio vietos apžiÅ«ra buvo pradėta 2011-04-03 14.30 val. (1 t. 4–6 b. l.). Byloje nustatyta, kad M. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas apie 13.54 val.

Taip pat apeliantas ir liudytojai G. M. bei J. O. parodė, kad M. B. policijos tarnybiniame automobilyje sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės keleivio pusėje. Sugretinus Å¡iuos nustatytus laikus su byloje pateiktais telemetrinės sistemos duomenimis, matyti, kad policijos tarnybinio automobilio keleivio pusės galinės durelės buvo darinėjamos Å¡iuo laiku: 14.02 val. galinės durelės buvo atidarytos ir iÅ¡ karto uždarytos (tai duoda pagrindÄ manyti, kad tada M. B. įsėdo į policijos tarnybinį automobilį), 14.03 val. vėl durelės buvo atidarytos ir apie minutę laiko buvo uždarytos (tai yra pagrindas manyti, kad tada M.

B. buvo paduotas alkotesteris girtumui nustatyti), o nuo 14.03 val. vėl apie minutę laiko galinės keleivio durelės buvo atidarytos ir uždarytos tik 14.04 val. (ir tai leidžia manyti, kad tada M. B. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio) ir keleivio galinės durelės buvo uždarytos iki 14.40 val. (kas leidžia manyti, kad jos buvo atidarytos pradėjus automobilio apžiÅ«rÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykus (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigÅ«nams pradėjus ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 227 straipsnio 1 dalį) (1 t. 120–121 b. l.).

Taigi, Å¡ie telemetrinės sistemos duomenys patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymus, jog M. B. pareigÅ«nams leidus buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio.Nors teisme liudytojai kai kurias aplinkybes – kiek kartų buvo praneÅ¡ta apie atsakomybę už kyÅ¡io davimÄ , iÅ¡ kelinto karto nustatytas girtumas ar kiek kartų buvo pasakyta pasiimti pinigus – skirtingai nurodė, tačiau tai nėra esminės aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų pagrindas netikėti G. M. ar J.

O. parodymais. Todėl, įvertinus liudytojų G. M., J. O. parodymus bei paminėtus objektyvius duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, todėl apylinkės teismas pagrįstai Å¡iuos parodymus laikė patikimu įrodymų Å¡altiniu ir grindė M. B. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .Taip pat apylinkės teisme liudytojas G. M. parodė, kad nei iÅ¡ sustabdyto automobilio, nei iÅ¡ sustojusio Å¡alia kito automobilio nei vienas iÅ¡ juose važiavusių asmenų jiems neatnešė jokio dokumento, bet iÅ¡ sustojusio Å¡alia kito automobilio priėjęs vaikinas pasiteiravo kas vyksta, pasakė, kad čia nieko baisaus, pasakys, jog pinigai iÅ¡krito iÅ¡ poliso.

Tokius G. M. parodymus patvirtina nuteistojo tvirtinimÄ , jog pinigai iÅ¡krito iÅ¡ draudimo poliso. Be to, liudytojas I. J. prisipažino, kad pinigai draudimo polise priklauso jam, kad jis galėjo bÅ«tent tokiÄ sumÄ â€“ 150 litų bÅ«ti įsidėjęs į draudimo polisÄ . Pastebėtina, kad M. B., liudytojai I. J., G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio, dėl ko, jų parodymus sugretinus su byloje liudytojų G. M., J. O. parodymais, duotais iÅ¡ karto po įvykio, kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad liudytojų I.

J. ir G. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai kaip siekis padėti M. B. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi minėti liudytojai su M. B. yra draugai. Vertinant liudytojų I. J. ir G. G. parodymus kaip atskirus įrodymų Å¡altinius, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti jų parodymai turi neesminių skirtumų, kÄ teisingai nurodė apylinkės teismas, tačiau juos įvertinus visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad jie yra nuginčijami. Dėl to pagrįstai liudytojų I. J. ir G.

G. parodymai, jog M. B. iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio nebuvo iÅ¡lipęs, kad draudimo polise buvę pinigai priklauso liudytojui I. J. – vertintini kritiÅ¡kai. Ä®vertinus visas Å¡ias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl M. B. kaltės.Atsakomybė pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin., 2000, Nr. 85-2741) redakcija) atsiranda tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, jei kyÅ¡io vertė daugiau kaip 250 MGL arba, jei asmuo Å¡iÄ veikÄ padarė, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos vykdant įgaliojimus. Minėto įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vienÄ iÅ¡ joje nurodytų veikų.

Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta:

1) pasiūlius duoti kyšį;

2) pažadėjus duoti kyšį;

3) davus kyšį. IÅ¡ M. B. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, jog jis kaltinamas davus kyšį valstybės tarnautojams G. M. ir J. O.. Pagal teismų praktikÄ , kyÅ¡is laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamÄ jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Kada kyÅ¡is duodamas – prieÅ¡ ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) – veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia ne susitarimo tarp kaltininko ir valstybės tarnautojo buvimas ar nebuvimas, o tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklÄ .

Taip pat įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo pagrindžiant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 227 straipsnį visais atvejais bÅ«tinai nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo atliko (neatliko) ar turėtų atlikti (neatlikti) papirkėjo naudai.Pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyÅ¡iu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyÅ¡iu iÅ¡imtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo.

Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siÅ«lo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiÅ¡kiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimÄ ar neveikimÄ (teisėtÄ ar neteisėtÄ , praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siÅ«lomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės. Todėl nepagrįstas apelianto tvirtinimas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jau buvo suraÅ¡ytas kai iÅ¡krito pinigai, dėl to nebuvo pagrindo duoti kyÅ¡io, tačiau kaip jau buvo minėta, kad veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi kada kyÅ¡is buvo duodamas – prieÅ¡ ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo.

Nuteistojo gynėjo teiginys, jog jo ginamajam baudžiamoji byla dėl kyÅ¡io davimo buvo pradėta dėl to, kad pareigÅ«nams buvo siÅ«loma tik 150 Lt, tačiau net ir mažesnė pinigų suma kaip kyÅ¡is BK 227 straipsnio prasme yra netoleruotina ir užtraukia asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jo naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Klavdija Kruminienė Teisėjai                                                                                                                     Vaclovas Iždonas                                                                                                                                   Bronius Zalaga