Legislator Case Law & Legislation
6e34f2d4-641c-4192-8735-dfeb41c3b192 AI generated

6e34f2d4-641c-4192-8735-dfeb41c3b192 · Regionų administracinis teismas

Case Number 6e34f2d4-641c-4192-8735-dfeb41c3b192
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-3913-283/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02397-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

6e34f2d4-641c-4192-8735-dfeb41c3b192 · Regionų administracinis teismas: Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’K. prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-3913-283/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02397-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai PetuÅ¡kinienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir M. Å .) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje naudojantis duÅ¡u ir duÅ¡o persirengimo kambaryje nebuvo užtikrinamas privatumas, duÅ¡uose neveikė dozatoriai ir nebuvo kilimėlių. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjas teigė patyręs pažeminimÄ , diskomfortÄ , jausdavosi pastoviai prislėgtas. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2006 m. liepos 17 d. raÅ¡te Nr. 4D-2006/2-858 patvirtino, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas sukelia psichologinius iÅ¡gyvenimus (b. l. 1–2).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ prašė M. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d., į PravieniÅ¡kių PN-AK grįžo 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nors teisės aktai ir nenumato pareigos įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse, bet bÅ«riuose, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, maudymosi ir persirengimui skirtos vietos buvo atskirtos mÅ«rinėmis sienelėmis.

PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus nuteistieji pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ maudosi bendroje duÅ¡inėje, iÅ¡skyrus Antrojo bÅ«rio nuteistuosius, kuriems įrengta atskira duÅ¡inė. Tvirtino, kad visose PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡inėse buvo įrengti dozatoriai ir pagal poreikį papildomi prausimosi priemonėmis. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji nuolat laužo dozatorius, o prausiklius pasisavina. PravieniÅ¡kių PN-AK tvirtin, kad Pirmojo sektoriaus duÅ¡inės aprÅ«pintos guminiais kilimėliais (b. l. 8–11).

PareiÅ¡kėjas 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriame nesutiko su atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, teigė, kad atsakovės atstovas nepateikė fotonuotraukų, kurios patvirtintų atsiliepime nurodytus teiginius (b. l. 18). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I1-517-320/2021 M. Å . skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 20-22). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-153-502/2022 iÅ¡ dalies patenkino M.

Å . apeliacinį skundÄ : Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. sausio 21 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, jų neiÅ¡tyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos iÅ¡vados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiÅ¡kais duomenimis ir negali bÅ«ti pripažintos objektyviomis ( b. l. 46-50).

Siekiant visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatyti ginčo faktines aplinkybes, bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjantis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi įpareigojo PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti papildomus duomenis (b. l. 53-54). PravieniÅ¡kių PN-AK parengtame 2022 m. kovo 22 d. raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir papildomi paaiÅ¡kinimai) nurodė, kad: pataisos įstaiga fotonuotraukų ir kitos vaizdo medžiagos apie duÅ¡o ir persirengimo patalpų, kuriomis ginčo laikotarpiu naudojosi pareiÅ¡kėjas, ir duomenų apie atliktus paprastuosius remontus pateikti negali, kadangi norminiuose teisės aktuose nėra nustatytos pareigos kaupti, sisteminti bei saugoti tokio pobÅ«džio duomenis bei informacijÄ ; pranešė, kad duÅ¡o patalpos atnaujinamos, remontuojamos iÅ¡ įstaigos lėšų, atsižvelgiant į asignavimus, ir kad bendrojo naudojimo patalpos periodiÅ¡kai remontuojamos, perdažomos; kadangi pareiÅ¡kėjo asmens byla yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriuje, todėl negali pateikti pareiÅ¡kėjo skundų ir atsakymų į juos, pretenzijų susijusių dėl privatumo užtikrinimo duÅ¡o ir persirengimo patalpose, duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimo plaukų ir kÅ«no prausiklių dozatoriais, veidrodžiais, kilimėliais ar atsakymų į juos; ginčo laikotarpiu Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo duÅ¡o patalpose pertvaros buvo neįrengtos, nes teisės aktai to nereglamentavo;

Pirmojo sektoriaus bendroje duÅ¡inėje įrengta 12 duÅ¡o galvučių; įstaiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpos įrengimÄ pagal numatytas teisės normas; pataisos įstaigos administracija, gerindama nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, sprendė privatumo užtikrinimo klausimÄ bendrojo naudojimo duÅ¡inėse ir į 2021 biudžetiniais metais numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planÄ Ä¯traukė pertvarėlių pirkimÄ , bylos nagrinėjimo metu bendrojo naudojimo duÅ¡inėse pertvaros yra įrengtos; pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d.

įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, persirengimo patalpos neatskirtos nuo dušų patalpų įrengimo; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 134:2015) 29 punktas, nustato reikalavimus tik prieÅ¡kambario įrengimui sanitarinėje Å¡varykloje, o duÅ¡inė nėra laikoma tokios paskirties patalpa; nuteistųjų bendroje duÅ¡inėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti, o prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų persirengimo kambariuose teisės aktai nenumato (b. l. 57-58).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų pataisos įstaigoje, atlyginimo. M. Å . prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, priteisti jo kalinimo Pirmajame sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis metu patirtÄ neturtinę žalÄ , kilusiÄ nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. SkundÄ pareiÅ¡kėjas per pataisos įstaigos administracijÄ teismui padavė 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 3). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, M.

Å . PravieniÅ¡kių PN-AK bausmę atliko nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2019 m. liepos 16 d., kai buvo iÅ¡leistas pasibaigus bausmės laikui, ir grįžo į PravieniÅ¡kių PN-AK 2020 m. gegužės 15 d. (b. l. 13). PareiÅ¡kėjas, 2020 m. gruodžio 7 d. gavęs PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimÄ ir priedus, teikdamas atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , prieÅ¡taravimų dėl atsakovės atstovo nurodytų kalinimų laikotarpio nepareiÅ¡kė ir Å¡ių aplinkybių neginčijo. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje M.

Å . kelia ginÄÄ dėl žalos, kildinamos nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 16 d. ir nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai), atlyginimo. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ , visų pirma, sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija neužtikrino asmens privatumo naudojantis duÅ¡o patalpa ir prie jo esančiu persirengimo kambariu. PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl neįrengtų pertvarų duÅ¡o patalpoje negalėjo tinkamai iÅ¡simaudyti, todėl jautėsi neÅ¡varus, o persirengimo patalpose prieÅ¡ ir po duÅ¡o jį galėjo stebėti kiti nuteistieji, jam replikavo, dėl to jis jautėsi nepatogiai. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04)).

Ginčo laikotarpiu duÅ¡o patalpų įrengimÄ reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprÅ«pinimo normos) 13 punktas nustatė, kad duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti duÅ¡o čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno duÅ¡o čiaupo (galvutės)), kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). taigi, Patalpų aprÅ«pinimo normos nenustato reikalavimo duÅ¡e prausimosi vietas atskirti pertvaromis ar užuolaidomis.

Detalesnio pataisos įstaigose įrengtų dušų patalpų įrengimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) nenumatė ir ginčo laikotarpiu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir kiti nacionaliniai teisės aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško ginčo bylose konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo, ir nurodoma, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ .

Teisminėje praktikoje nurodoma, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos duÅ¡uose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.), bei pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021).

Pagal EŽTT formuojamÄ praktikÄ , nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumÄ , prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12). PravieniÅ¡kių PN-AK papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose pripažino, kad ginčo laikotarpiais PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo duÅ¡o patalpose pertvaros buvo neįrengtos, kadangi teisės aktai to nereikalavo.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad įstaigos administracija, gerindama nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, sprendė privatumo užtikrinimo klausimÄ bendrojo naudojimo duÅ¡inėse ir į 2021 biudžetiniais metais numatomų vykdyti darbų, prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų planÄ Ä¯traukė pertvarėlių duÅ¡uose pirkimÄ , bei nurodė, kad Å¡iuo metu bendrojo naudojimo duÅ¡inėse pertvaros yra įrengtos (b. l. 57–58). Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje, ginčo laikotarpiais duÅ¡o patalpose pertvaros nebuvo įrengtos ir atsakovės atstovas Å¡io fakto neginčijo.

Atsakovės atstovas kartu su atsiliepimu nepateikė įrodymų apie pareiškėjo teiktus skundus ir prašymus dėl privatumo užtikrinimo dušo patalpoje, o teikdamas papildomus paaiškinimus nurodė, kad tokių duomenų negali pateikti, nes pareiškėjo asmens byla yra pateikta Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriui. Vertinama, kad pareiškėjas skunde pakankamai išsamiai išdėstė savo nusiskundimus dėl privatumo prausiantis duše neužtikrinimo, todėl pripažintina, kad jis dėl pertvarų duše nebuvimo galėjo patirti neigiamus emocinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo asmens privatumas naudojantis duÅ¡u ginčo laikotarpiais buvo pažeidžiamas. Teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl pertvarų įrengimo persirengimo patalpose, PravieniÅ¡kių PN-AK paaiÅ¡kino, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, persirengimo patalpos neatskirtos nuo dušų patalpų įrengimo, tvirtino, kad Higienos normų HN 134:2015 29 punktas nustato reikalavimus tik prieÅ¡kambario įrengimui sanitarinėje Å¡varykloje, o duÅ¡inė nėra tokios paskirties patalpa, bei nurodė, kad nuteistųjų bendroje duÅ¡inėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti, o prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų persirengimo kambariuose teisės aktai nenumato.

Higienos normų HN 134:2015 28 punkte nustatyti tokie reikalavimai prausimosi patalpoms: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas); laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla; sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais, tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (30 punktas).

Daroma iÅ¡vada, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirengimo patalpose, kuriose prieÅ¡ einant maudytis po duÅ¡u yra nusirengiama, o po jo apsirengiama, bÅ«tų atskirai įrengiamos papildomos pertvaros ar kabinos. Teismo vertinimu, reikalavimų privatumui užtikrinti persirengimo patalpose negalima prilyginti reikalavimams, keliamiems privatumui užtikrinti pačiuose duÅ¡uose. Be to, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo persirengiant vertina kaip abstrakčius ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai nepatvirtina Å¡io pažeidimo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo naudojantis persirengimo patalpa nepagrįsti ir atmetami. Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, jog PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje duÅ¡o patalpose, kuriomis jis naudojosi atlikdamas bausmę, neveikė dozatoriai ir nebuvo kilimėlių. Minėta, kad, pagal Patalpų aprÅ«pinimo normų 13.1–13.7 punktus, duÅ¡o patalpose turi bÅ«ti duÅ¡o čiaupai, suolai (kėdės, taburetės), kilimėliai arba grotelės, veidrodžiai, sieninės pakabos drabužiams, lentynėlės higienos reikmenims, kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, reikalaujantis atlyginti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dozatoriai visose PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡inėse buvo įrengti ir pagal poreikį papildomi, paaiÅ¡kino, kad nuteistieji juos nuolat laužo, o prausiklius pasisavina, bei teigė, kad Pirmojo sektoriaus duÅ¡inės aprÅ«pintos guminiais kilimėliais (b. l. 8–12). Atsakovės atstovas papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad negali pateikti ginčo laikotarpiais darytų fotonuotraukų ir kitos vaizdo medžiagos apie duÅ¡o patalpų įrengimÄ , kadangi teisės aktai neįpareigojo kaupti ir saugoti tokio pobÅ«džio informacijos.

Nagrinėjant byla, nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teismui netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad duÅ¡o patalpose nebuvo kilimėlių ir neveikė dozatoriai, iÅ¡samesnių ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiÅ¡kinimų apie neveikiančius dozatorius ar kilimėlių trÅ«kumÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas taip pat nėra nurodęs, kad dėl kilimėlių nebuvimo duÅ¡o patalpoje ir neveikiančių dozatorių pataisos įstaigos administracijai žodžiu ar raÅ¡tu bÅ«tų teikęs skundus.

Vertinant pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, pažymima, kad jis skunde nurodė, jog dėl privatumo duÅ¡o patalpoje neužtikrinimo žodžiu ne kartÄ reiÅ¡kė pretenzijas pataisos įstaigos darbuotojams, tačiau paaiÅ¡kinimų apie teiktus skundus dėl duÅ¡o patalpose nesančių kilimėlių ar neveikiančių dozatorių nepateikė. PareiÅ¡kėjas tokio turinio paaiÅ¡kinimų nenurodė ir raÅ¡tu atsikirsdamas į PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimÄ . Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atstovo pareigos teikti įrodymus, atsižvelgia į tai, nesant teisės akto, įsakmiai įpareigojančio pataisos įstaigÄ kaupti duomenis apie kalinimo sÄ lygas tam tikra forma, nagrinėjamu atveju – fiksuoti vaizdo įraÅ¡uose, fotonuotraukose, daro iÅ¡vadÄ , jog PravieniÅ¡kių PN-AK objektyviai neturi galimybių pateikti vaizdo medžiagos, kuriose bÅ«tų užfiksuota ginčo laikotarpiais buvusi duÅ¡o patalpų bÅ«klė, įskaitant ir jose esančius dozatorius ir kilimėlius.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmajame sektoriuje duÅ¡o patalpose galimai neveikusių dozatorių ir nesančių kilimėlių, atmetami kaip neįrodyti. Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ nustačius, jog ginčo laikotarpiais PravieniÅ¡kių PN-AK buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmens privatumÄ naudojantis duÅ¡u, pripažįstama, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus nemalonius iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas, pareiÅ¡kė piniginio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ B. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ H. prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’K. prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi ne kartÄ nurodyta, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017;).

Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra pagrindo privatumo duÅ¡e pareiÅ¡kėjui neužtikrinimÄ vertinti kaip vienÄ iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-415/2020). Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktu, pareiÅ¡kėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e, todėl vertinama, kad pareiÅ¡kėjo privatumo teisė naudojantis duÅ¡u galėjo bÅ«ti pažeista 55 kartus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019), yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u buvo pažeidžiamas visÄ ginčo laikotarpį, tačiau ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas duÅ¡u naudojosi vienÄ kartÄ per savaitę, turi įtakos vertinant pažeidimo mastÄ .

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu skundais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ginčo laikotarpiais dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u nesikreipė. Be to, nenustatyta, kad pažeidimas padarė neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei bÅ«klei. PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2020 m. spalio 23 d. pažymos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl privatumo dušų patalpose į psichologus nesikreipė (b. l. 14).

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė ir gili, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2018 m. lapkričio 1 d. - 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. - 2020 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiais buvo pažeista M. Å . teisė į asmens privatumÄ naudojantis duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė