2021-11-24 Nr. AB-24891-3-61-3-00883-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2228-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00883-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. R. dėl sprendimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2020 m. vasario 11 d. sprendimą priimti į pareigas kitą pretendentą (toliau – ir Sprendimas). 2) panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. A51-20942/20(3.3.2.4E-AD24) „Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Raštas). 3) įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti atrinkimą į Rasų seniūnijos seniūno pareigas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. vasario 5 d. dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) organizuotame konkurse į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos seniūno pareigas (toliau - Rasų seniūno pareigos). Anot pareiškėjo, konkurso į Rasų seniūno pareigas rezultatai buvo paskelbti tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 5 d. ir nugalėtoju buvo išrinktas pareiškėjas, surinkęs 8,57 balo. Antrą vietą užėmė L. R., surinkusi 8,07 balo. Konkurso komisijoje dalyvavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja R. B.

3. 2020 m. vasario 13 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Administracijos Raštą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 11 d. Administracija nusprendė pasirinkti kitą pretendentą į Rasų seniūno pareigas. Anot pareiškėjo, elektroniniame laiške nebuvo pridėta pačio sprendimo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjo nuomone, Rašte nenurodyti objektyvūs duomenys (faktai), nei motyvai, nei atrankos kriterijai, kodėl buvo pasirinktas kitas pretendentas, tokiu būdu pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas įtarė, kad tokie motyvai nenurodyti ir Sprendime. Pareiškėjo nuomone, seniūno pareigos nėra politinio asmeninio pasitikėjimo pareigos. Seniūno pareigybė yra profesionalaus valstybės tarnautojo pareigybė, todėl atrinkimui į ją būtina laikytis visų viešojo administravimo principų, užtikrinančių skaidrią ir profesionalią kadrų atranką. Be to, tokiu būdu pažeidžiami VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo ir skaidrumo principai. Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad susiklosčiusi faktinė situacija pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia, asmenų lygiateisiškumo ir išsamumo principus. Anot pareiškėjo, Administracijos sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik priimančiam sprendimą viešojo administravimo subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Vien teisinio pagrindo (teisės normos) nurodymas nėra tinkamas viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų viešojo administravimo srityje faktinis ir teisinis pagrindimas, motyvavimas. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad pagal pakeistą valstybės tarnybos reguliavimą savivaldybės administracija turi teisę pasirinkti bet kurį iš dviejų atrinktų kandidatų, kaip tinkamiausią į seniūno (struktūrinio savivaldybės administracijos padalinio vadovo) pareigas, tačiau manė, kad pasirinkimas negali būti nemotyvuotas ir nepagristas faktiniais duomenimis ir aiškiais atrinkimo kriterijais.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 17 d. kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė pateikti Administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo kopiją arba individualaus administracinio akto išrašą, tačiau sprendimo negavo.

5. Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Sprendimą ir manė, jog jis negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 103 str. 1 d.).

6. Atsakovas pažymėjo, kad seniūno pareigos yra struktūrinio padalinio vadovo, todėl pretendentams nereikėjo atlikti vadovavimo gebėjimų patikrinimo, nagrinėjamu atveju vyko tik siekiančiųjų užimti seniūno pareigas kompleksinis vertinimas (pokalbis), kurio metu, pateikiant lygiaverčius ir/ar vienodus klausimus, vertintos jų bendrosios, vadybinės ir lyderystės kompetencijos.

7. Pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti pareigas vertino individualiai – nuo 1 iki 10 balų, pareiškėjas V. N. buvo įvertintas 8,57 balo, L. R. 8,07 balo. Po 2 darbo dienų nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos, Departamentas informavo Administraciją apie pretendentų vertinimo komisijoje rezultatus ir pateikė informaciją apie atrinktus du daugiau nei 6 balus surinkusius pretendentus, kurių kandidatūros buvo perduotos į pareigas priimančio asmens, šiuo atveju – Administracijos direktoriaus, diskrecijai. Abu kandidatai seniūno pareigoms užimti antrajame konkurso ture dalyvavo lygiomis sąlygomis. Atrankos komisijoje surinktų balų skaičius nesuteikė nė vienam iš pretendentų pranašumo kito kandidato atžvilgiu, o galutinio sprendimo priėmimo teisė, priklausė į pareigas priimančiam asmeniui. Anot atsakovo, 2020 m. vasario 11 d. Administracijos direktorius, vertino iš Departamento gautą raštą Nr. 27D-360 ir kartu su juo pateiktą informaciją apie 2020 m. vasario 5 d. įvykusį pretendentų vertinimą komisijoje. Naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, į pareigas priimantis asmuo, pasirinko vieną iš dviejų pateiktų kandidatų ir apie tokį savo pasirinkimą (sprendimą) Raštu, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 53 punktu, informavo pareiškėją, trečiąjį asmenį ir Departamentą.

8. Atsakovas akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas sprendimas dėl vieno iš komisijos atrinktų pretendentų pasirinkimo nėra suprantamas kaip viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas VAĮ 2 straipsnio 2, 8–11 dalies; 8 straipsnio 1 dalies prasme ir atskiru dokumentu nėra įforminamas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad priėmimą į valstybės tarnybą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos neįpareigoja į pareigas priimančio asmens tokį sprendimą įforminti raštu ir jame nurodyti konkrečius motyvus ir tokio sprendimo priėmimo priežastis. Anot atsakovo, sisteminis Tvarkos aprašo nuostatų aiškinimas patvirtina, jog toks sprendimas priimamas į pareigas priimančiam asmeniui naudojantis suteikta diskrecijos teise, o pranešimas apie tokį sprendimą yra laisva forma įforminamas informacinio pobūdžio pranešimas Departamentui ir kandidatams apie priimančio į pareigas asmens pasirinkimą.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nagrinėjamu atveju yra pasirinkęs netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi teismas neturi objektyvių galimybių panaikinti akto, kuris net nebuvo priimtas ir teisiškai neegzistuoja.

11. Pasisakydamas dėl Rašto panaikinimo, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas subjektyviai vertina aplinkybes, kad yra laimėjęs konkursą į Rasų seniūno pareigas. Administracija akcentavo, jog vien tai, kad pareiškėjas pokalbio atrankos komisijoje metu surinko daugiau balų negu trečiasis suinteresuotas asmuo, negalėjo jam suformuoti teisėto lūkesčio, kad pareiškėjas bus paskirtas eiti Rasų seniūno pareigas, kadangi atrankos komisijoje tikslas konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad renkamas struktūrinio padalinio vadovas, yra atrinkti du geriausius pretendentus į minėtas pareigas, o ne išrinkti laimėtoją. Kitoks situacijos vertinimas, anot atsakovo, paneigtų Tvarkos aprašo 51 punktą. Taip pat Administracija pabrėžė, jog vertinant Rašto pareiškėjui turinį turi būti atsižvelgiama į specialųjį teisinį reguliavimą, t. y. jau minėtą Tvarkos aprašą. Administracija akcentavo, kad remiantis Tvarkos aprašu, raštas, kuriuo atrankos komisijos pasiūlyti pretendentai yra informuojami apie pasirinktą kandidatą, neturi būti papildomai motyvuojamas, kadangi yra skirtas tik informuoti apie priimtą sprendimą, o ne išdėstyti jo motyvus.

12. Anot atsakovo, skundžiamo 2020 m. vasario 13 d. Rašto turinys patvirtina, jog tai – informacinio pobūdžio pranešimas, jame nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, sukuriančių pareiškėjui ar kitiems asmenims tam tikrų teisių ar pareigų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigojimo iš naujo organizuoti atrinkimą į Rasų seniūno pareigas, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė jokių savarankiškų teisinių argumentų ir/ar teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, patvirtinančių, kad konkursas kokiu nors būdu būtų buvęs organizuotas neteisėtai, nesilaikant Tvarkos aprašo reikalavimų, neužtikrinant pretendentų lygiateisiškumo ir kt. Nepaisant to, pareiškėjas dėl Administracijai nesuprantamų priežasčių kelia iš skundo pagrindo nesekančius reikalavimus ir teismo prašo ne tik panaikinti Raštą, bet ir įpareigoti organizuoti naują atrinkimą į pareigas. Nors kaip matyti, pareiškėjas nekvestionuoja Administracijos teisės pasirinkti kitą kandidatą į seniūno pareigas, tačiau nori, kad jam pateiktas atsakymas būtų labiau motyvuotas.

14. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo keliami reikalavimai yra pernelyg platūs – pareiškėjas skunde nurodo vienokį savo teisių pažeidimą (tariamai nepakankamai motyvuotą atsakymą), tačiau skundu jau kelia iš to nesekančius reikalavimus naikinti konkurso rezultatus, neleisti dirbti naujai išrinktam seniūnui.

15. Atsakovo nuomone, įpareigojimas nurodyti konkrečias pretendento nepriėmimo į pareigas priežastis sukurtų teisinio nestabilumo situaciją, kadangi į pareigas priimantis asmuo negalėtų tinkamai naudotis turima diskrecijos teise, kuri reiškia galimybę įvertinus Departamento pateiktą informaciją apie atrinktus pretendentus, pasirinkti į pareigas priimančio asmens įsitikinimu tinkamiausią kandidatą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepimo į skundą nepateikė.

17. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Administracija atrankos nevykdė, įvyko paskyrimas be dokumento įforminimo, neaišku kuo remiantis buvo pasirinktas užėmęs konkurse antrą vietą asmuo. Pareiškėjas teigė, kad negali suvokti Administracijos pasirinkimo (Sprendimo), kadangi jam nebuvo pateiktas jo turinys. Administracija turėjo priimti sprendimą dėl atrankos užbaigimo pagal aiškius, objektyvius, iš anksto nustatytus kriterijus, tačiau vietoj to įsakymu paskyrė vykdyti Rasų seniūno pareigas antrą vietą konkurse užėmusį asmenį. Atsakovas turėjo organizuoti atrankos procedūras ir jas užbaigti, tik po to paskirti į Rasų seniūno pareigas atranką laimėjusį asmenį. Antrą vietą užėmusio asmens paskyrimas į Rasų seniūno pareigas buvo atliktas neteisėtai, apeinant atrankos procedūras. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius laimėjus konkursą. Pareiškėjas, kurio atžvilgiu priimtas Sprendimas, iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo (kuris raštu nebuvo įformintas, apie sprendimą informuojant tik atskiru raštu) turinio (faktinio pagrindimo, motyvacijos, kodėl buvo pasirinkta L. R. ir šie trūkumai buvo esminiai, sukliudę pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu administracinę bylą Nr. eI3-2769-809/2020 pagal pareiškėjo V. N. skundo reikalavimų dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimo priimti į Rasų seniūnijos seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas kitą pretendentą panaikinimo nutraukė, o likusią pareiškėjo V. N. skundo dalį atmetė.

19. Įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą (panaikinti Sprendimą) bei nustatęs, kad toks raštiškai įformintas dokumentas nebuvo priimtas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tokį Sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl Administracijos 2020 m. vasario 11 d. Sprendimo panaikinimo, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

20. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas ginčija tai, jog Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau Tvarkos aprašo 53 punkte nėra imperatyviai nustatyta pareiga Administracijos direktoriui pateikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalį atitinkantį sprendimą dėl pasirinkto pretendento, išdėstant tokio sprendimo priėmimo motyvus bei faktus. Administracijos direktoriui reglamentuota pareiga pranešti tiek Departamentui, tiek pretendentams apie priimtą sprendimą, kuris pretendentas buvo pasirinktas. Teismo vertinimu, ginčijamas Raštas laikytinas informacinio pobūdžio pranešimu, tačiau nėra individualus administracinis aktas. Ginčijamas Raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie kito kandidato pasirinkimą, nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia, todėl Raštas su suteikta informacija negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku. Nors pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Raštas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, tačiau teismui nustačius, jog Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nėra teisinio pagrindo jį vertinti dėl atitikimo VAĮ 3 straipsnyje nustatytiems principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Raštą.

21. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti atrinkimą į Rasų seniūno pareigas, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis turėtų būti iš naujo organizuojama atranka į minėtas pareigas. Administracijos direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti vieną iš dviejų geriausių pretendentų, nepateikiant jokių tokio pasirinkimo motyvų. Vien tai, jog pareiškėjas abstrakčiai reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti atrinkimą į Rasų seniūno pareigas, nenurodydamas jokių tokio prašymo motyvų, nesudaro pagrindo jį tenkinti. Be to, anot teismo, priėmimas į struktūrinio padalinio vadovo pareigas yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) bei Tvarkos apraše. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių pagrindų, kuriais vadovaujantis atrinkimas į Rasų seniūno pareigas turėtų būti organizuojamas iš naujo.

III. 22. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti bylą iš esmės.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Atrankos į valstybės tarnybą organizavimą reglamentuojančias VTĮ ir Tvarkos aprašo nuostatas.

24. Anot pareiškėjo, į pareigas priimantis asmuo, priimdamas galutinį sprendimą, kurį iš VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, įgyja teises ir pareigas, jo kompetencijai priskirtus klausimus spręsti griežtai laikantis įstatymų, savo veikloje vadovautis Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų visuma, 29 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 6 punktu, 31 straipsnio 9 dalimi, VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų visuma.

25. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjas galėjo suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turėjo būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Pareiškėjas iš esmės negalėjo ir neturėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo turinio faktinio pagrindimo, motyvacijos, kodėl buvo pasirinkta L. R., surinkusi mažiau (8,07) balų ir užėmusi antrą vietą, ir kurie konkretūs jos gyvenimo aprašymo duomenys buvo tinkamesni užimti Rasų seniūno pareigas, nei pareiškėjo duomenys.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kurią dėstė ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai vertino aktualų teisinį reguliavimą ir vertino, kokias pareigas ir teises turėjo Administracija. Tuo tarpu pareiškėjas siekia „prikurti“ Administracijai naujas teises ir pareigas, kurių teisinis reguliavimas ginčo metu nenustatė. Tokiu būdu pareiškėjas siekia pažeisti imperatyvų viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kad nėra tiesiogiai leidžiama“. Administracija teigia, kad jei nebuvo tiesiogiai leista priimti atskiro motyvuoto ar kitokio sprendimo, kokio norėtų pareiškėjas, tokio sprendimo Administracija ne tik kad neturėjo, bet ir negalėjo priimti, nes kaip tik tokiu būdu Administracija ir būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus ir principus, t. y. būtų priėmusi tokį sprendimą, kokio priėmimo kompetencijos teisės aktai Administracijai nebuvo suteikę.

28. Atsakovas pažymi, kad pagal naujausią, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. galiojančią Tvarkos aprašo redakcija (2020 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 858, TAR, 2020, Nr. 2020-16946), yra pasikeitimų – nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. į pareigas priimantis asmuo turi priimti motyvuotą rašytinį sprendimą pasirenkant vieną iš pretendentų. Tačiau, atsakovo nuomone, tai tik patvirtina, kad ginčo kilimo metu galiojęs teisinis reguliavimas tokios į pareigas priimančio asmens teisės ir kompetencijos nenustatė. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės kvestionuoja ginčui aktualų norminį teisinį reguliavimą, siekdamas „per aplinkui“, t. y. per principus sukurti savo reguliavimą, kurį vykdytų Administracija. Tačiau tokiu būdu Pareiškėjas faktiškai siekia, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. galiojantis teisinis reguliavimas būtų taikomas atgal. Anot atsakovo, pareiškėjas negali, vien deklaratyviai nurodęs teisės principus, tikėtis, kad Administracija pagal šiuos principus turėjo atlikti kažkokias konkrečias pareigas, kai tokių konkrečių pareigų joks teisės aktas aktualiu metu nenustatė.

29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas didžiąja dalimi apeliacinio skundo tiesiog atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus, nesistengdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų. Tuo tarpu kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas pareiškėjas iš esmės vadovaujasi tik bendro pobūdžio teiginiais ir argumentais apie principų pažeidimus, tariamą Administracijos neskaidrumą ir neobjektyvumą, faktiškai ne tik nesistengdamas įrodyti tokio Administracijos neskaidrumo ir neobjektyvumo, tačiau ir ignoruodamas konkretų teisinį reguliavimą.

30. Atsakovas mano, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nutyli šiai bylai reikšmingas aplinkybes, ignoruoja konkrečias ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, savo apeliacinį skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais apie teisės principų pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas nebuvo įformintas kaip raštiškas dokumentas, t. y. Sprendimas neegzistuoja, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tokį sprendimą panaikinti, todėl bylą nutraukė vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog ginčijamas Raštas negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, kadangi jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) teisių ir pareigų, jis pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukelia. Atsižvelgiant į tai, teismas manė, kad nėra pagrindo vertinti Rašto atitikimą VAĮ 3 straipsniui, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo atmetė.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad reikalaudamas iš naujo organizuoti atranką į Rasų seniūno pareigas, atsakovas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis atsirastų pagrindas iš naujo organizuoti atranką į minėtas pareigas, todėl pareiškėjo skundą dėl šio reikalavimo atmetė.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius priėmimo į valstybės tarnybą teisinius santykius. Pareiškėjo nuomone, tai, jog atsakovas nemotyvavo savo sprendimo pasirinkti kitą asmenį į Rasų seniūno pareigas, neleido jam suvokti savo visuomeninių santykių esmės ir turinio, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

35. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, todėl pagrindo panaikinti šį sprendimą vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovas akcentuoja, kad veikė teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose ir pagrįstai pasinaudojo diskrecijos teise pasirinkdamas vieną iš kandidatų, surinkusių daugiausiai balų atrankos komisijoje.

36. Ginčo santykius reglamentuoja VTĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.) 11 straipsnio nuostatos. Į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus (VTĮ 11 str. 2 d.). Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas (VTĮ 11 str. 3 d.).

37. Taip pat ginčo santykiams aktualus Tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. kovo 16 d.), 51 punktas, kuriuo nustatyta, kad pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse ar atrankoje į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas. Pretendentais į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai. Aprašo 53 punkte nustatyta, kad į pareigas priimantis asmuo per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pasiūlytus pretendentus gavimo įstaigoje dienos pasirenka vieną iš konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytų pretendentų į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytus pretendentus.

38. Vertinant minėtą teisinį reglamentavimą sistemiškai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatymų leidėjas į pareigas priimančiam asmeniui suteikė diskrecijos teisę pasirinkti vieną iš dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų. Pažymėtina, kad diskrecijos teisė turėtų būti suprantama, kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias.

39. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pareiškėjo pirmojo reikalavimo - panaikinti Sprendimą -pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui). Byloje nėra ginčo, kad Administracija neįformino raštiško Sprendimo. Taigi neegzistuoja ginčo objektas – Sprendimas, kurį pareiškėjas prašo skundu panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, skųsdamas neegzistuojantį dokumentą. Vis tik teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra pažeista, kadangi jis turi teisę skųsti (jeigu praleistas terminas skundui paduoti, prašyti jį atnaujinti) jam teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą, kuriuo į Rasų seniūno pareigas priimtas trečiasis suinteresuotas asmuo L. R..

40. Pažymėtina, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylos nenutraukė, o išnagrinėjo ją ir skundą dėl Rašto, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, atmetė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

42. Atsižvelgusi į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei įvertinusi ginčijamo Rašto, kurį pareiškėjas prašo panaikinti antruoju skundo reikalavimu, turinį, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas dokumentas yra informacinio pobūdžio, akivaizdžiai nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nesukuriantis nei teisių, nei pareigų, o tik informuojantis apie Administracijos sprendimą, kad į Rasų seniūno pareigas buvo pasirinktas kitas asmuo. Teisėjų kolegija pastebi, kad net ir šį Raštą panaikinus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo ne atmesti, o šioje skundo dalyje bylą nutraukti.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl Rašto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Minėtu sprendimu Administracija įvykdė Tvarkos aprašo 53 punkte įtvirtintą pareigą informuoti pareiškėją apie sprendimą. Ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, įpareigojant viešojo administravimo subjektą informacinio pobūdžio rašte išdėstyti ir sprendimo (apie kurį tik reikėjo informuoti) motyvus.

44. Vadovaujantis aptartomis VTĮ ir Tvarkos aprašo nuostatomis asmuo, užėmęs pirmą vietą pagal balų skaičių atrankos komisijoje, nelaikomas konkurso laimėtoju. Priešingai, du asmenys surinkę daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, laikomi pretendentais į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas. Nei vienam iš jų nesuteikiamas pranašumas atsižvelgiant į atrankos komisijoje surinktus balus, o galutinį sprendimą, kurį iš šių asmenų pasirinkti priima į pareigas priimantis asmuo, nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius.

45. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo organizuoti atrinkimą į Rasų seniūnijos seniūno pareigas, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas šį savo reikalavimą grindžia abstrakčiais teiginiais, nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su padarytais pažeidimais atliekant pretendentų atranką, konkrečių pažeistų VTĮ ir Tvarkos aprašo nuostatų. Pareiškėjo argumentai, kad antru etapu iš viso nebuvo vykdyta atranka, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi Administracijos direktorius, pasinaudodamas savo diskrecijos teise pasirinkti vieną iš pretendentų, bendrąja prasme vykdė tokią atranką. Minėti pareiškėjo argumentai nesuponuoja prielaidų, kad buvo pažeistos VTĮ ir Tvarkos aprašo normos ir būtų pagrindas inicijuoti naują atranką į Rasų seniūno pareigas.

46. Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikiamos Regionų apygardos administracinio teismo nutarties, teisėjų kolegija pastebi, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl minėta įsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis neįpareigoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.

47. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis keičiama, atsižvelgiant į nutaryje aptartus motyvus (40–43 p.), kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo V. N. skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 13 d. raštą Nr. A51-20942/20(3.3.2.4E-AD24) „Dėl priimto sprendimo“ atmestas, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius