2019-07-10 Nr. AB-14161-3-63-3-00486-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-479-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00486-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. T. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. V. T. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriui dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja Z. V. T. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos žemėtvarkos skyrių pradėti administracinę procedūrą Z. V. T. nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu pagal 2011 m. spalio 10 d. ir 2010 m. lapkričio 15 d. Kretingos rajono, Kartenos kadastro vietos projekto autoriaus techniko A. M. sudarytus sklypų, į kuriuos atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Z. V. T. skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumo 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 14SD-1133-(14.14.104) atsisakant pradėti administracinė procedūrą pagal pareiškėjos 2019 m. kovo 21 d. pareiškimą ir pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovą pradėti šią administracinę procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal įvardijamus žemės reformos metu parengtus dokumentus. Taigi reikalavimas yra reiškiamas dėl nuosavybę pagrindžiančių dokumentų pakankamumo, žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Teismo vertinimu, tai, kad NŽT 2019 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 14SD-1133-(14.14.104.) nurodyta apskundimo tvarka kreipiantis skundu į teismą nesudaro pagrindo jį vertinti kitaip, juolab pareiškėjai skundo dalyku nenurodant pačio rašto, o tik reiškiant reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į skundo reikalavimų turinį ir įvertinęs jį Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio nuostatų prasme, sprendė, jog ginčas turi būti nagrinėjamas pagal privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Pareiškėja į teismą kreipėsi prieš tai nepasinaudojusi privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarką, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja Z. V. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas 2019 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. 14SD-1133-(14.14.104) nurodė, kad jis gali būti apskųstas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Todėl darytina išvada, kad skundo dalykas yra administracinės procedūros sprendimas ir išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėjai naudotis neprivalu. Pareiškėja pasirinko tinkamą pažeistos teisės gynimo būdą per teismą, pateikdama teismui skundą dėl atsakovo atsakymo (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo klausimu.

Pareiškėja skundo pavadinime aiškiai nurodė, kad siekia panaikinti sprendimą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinę procedūrą – Z. V. T. nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą.

Ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjos tėvas K. T. iki nacionalizacijos Kartenos valsčiuje turėjo du 4,37 ha bendro ploto žemės sklypus, tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjai nėra atkurtos. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes ginčo dalykas yra atsakovo sprendimas atsisakyti atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kuris nepriskirtinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dalykui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos Z. V. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d.; 2003 m. kovo 4 d.; 2004 m. rugpjūčio 17 d.; 2004 m. gruodžio 29 d.; 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Taigi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Iš NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 14SD-1133-(14.14.104.) matyti, jog NŽT Kretingos skyrius netenkino pareiškėjos prašymo pradėti administracinę procedūrą Z. V. T. nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimu. Taip pat minėtu raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, jog NŽT Kretingos skyrius neturi duomenų, kad K. T. nacionalizacijos metu Kartenos valsčiuje nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir minėto rašto turinį, daro išvadą, kad ginčas kilo dėl to, kad NŽT Kretingos skyrius nepradėjo administracinės procedūros pagal pareiškėjos prašymą, t. y. nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių neatkūrimo pareiškėjai. Toks ginčas turi būti nagrinėjamas pagal privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Kadangi pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 14SD-1133-(14.14.104.) pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos atskirajame skunde minimas Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis yra bendroji teisės norma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio atžvilgiu, todėl esant normų konkurencijai, taikytina specialioji teisės norma.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. V. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius