2025-04-24 Nr. DBT-20-3-62-3-03022-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-11/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03022-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų Š. M. ir R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Š. M. ir R. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2022 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 8SK-1275-(14.8.100.) (toliau – ir Sprendimas) negaliojančiu. Nurodė, kad skundžiamu aktu atsakovas panaikino jiems 2022 m. kovo 4 d. išduotą sutikimą Nr.8ST-97-(14.8.5E) „Sutikimas statyti statinius žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuotas žemės sklypas“ (toliau – ir Sutikimas Nr. l) bei 2022 m. gegužės 10 d. išduotą sutikimą Nr. SUVA-6795-(8.53E.) „Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas Nr. 2).

Regionų apygardos administracinis teismas (Kauno rūmai), išnagrinėjęs skundą, 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu jį atmetė pripažinęs, jog skundžiamas Sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kurį nagrinėdamas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, jog skundas dėl Sprendimo panaikinimo išnagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) normomis, t. y. laikantis pozicijos, jog ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra viešojo administravimo srities ginčas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju NŽT yra institucija, vykdanti viešąjį administravimą ir priimanti sprendimus viešosios teisės reglamentuojamoje srityje, tačiau išduodama Sutikimus ir juos Sprendimu pripažindama negaliojančiais (atšaukdama), veikė kaip savininko (Lietuvos Respublikos valstybės) patikėtinė, t. y. kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, todėl manytina, kad šioje byloje inicijuoto ginčo atveju dominuojančiais teisiniais santykiais galėtų būti pripažinti civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra konstatavusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023).

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, jog būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilines bylas dėl NŽT atsisakymo išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2370-560/2024).

Dėl nurodytų aplinkybių bei įvertinus proceso šalių šioje byloje išsakytus argumentus, susijusius su Sutikimų išdavimu, šiais Sutikimais sukeltomis pasekmėmis, vertinant aktualias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, jog pagal pareiškėjų prašymus dėl gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų statybos žemės sklype besiribojančiame su valstybine žeme buvo išduoti du Sutikimai (Nr.1 ir Nr.2), kurių išdavimo teisiniai pagrindai įtvirtinti šiuose teisės aktuose - Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintose Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje suformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės dėl sutikimo statyti statinius) ir NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-265 patvirtintose Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės dėl sutikimo tiesti tinklus).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra NŽT - visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Taigi, NŽT, spręsdama dėl atitinkamų sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo, įgyvendina turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip valstybinės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose santykiuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-33/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2020). Be to, pačių Taisyklių dėl sutikimo statyti statinius 15 punkte (redakcija, galiojusi Sutikimo Nr.1 priėmimo metu) įtvirtinta, jog „Teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui“.

Kita vertus, Taisyklių dėl sutikimo tiesti tinklus 21 punktas (redakcija, galiojusi Sutikimo Nr.2 priėmimo metu) įtvirtino, jog Teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimus gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjai formuluoja reikalavimą panaikinti NŽT 2022 m. spalio 25 d. Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, jog skundžiamu Sprendimu spręstas tik Sutikimų galiojimo klausimas, t. y. tiek Sutikimas Nr.1, tiek Sutikimas Nr.2 pripažinti netekusiais galios nuo jų išdavimo momento, o Sprendimo preambulėje nurodyta, jog jis priimtas, vadovaujantis VAĮ, taip pat Taisyklėmis dėl sutikimo statyti statinius ir Taisyklėmis dėl sutikimo tiesti tinklus. Taigi, įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjų skundo teisinius ir faktinius pagrindus, darytina išvada, jog šiuo atveju ginčo esmė – Sutikimų Nr.1 ir Nr.2 netekimas. Tos aplinkybės, jog skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis VAĮ nuostatomis, o Sutikimo Nr.2 apskundimo tvarka nukreipia į ABTĮ nuostatas, nereiškia, jog pakito viso ginčo pobūdis, o atsakovas veikė viešojo administravimo srityje. Kaip jau buvo minėta, ginčo situacijoje atsakovas pirmiausia veikė kaip civilinės teisės subjektas, todėl darytina išvada, jog šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, dėl ko byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu galiojančių Taisyklių dėl sutikimo tiesti tinklus preambulėje įtvirtinta, jog jos priimtos (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu (ko ankstesnėje redakcijoje nebuvo), tad atitinkamai pakoreguota ir sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus <...> NŽT patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, apskundimo tvarka nukreipiant jau į bendrosios kompetencijos teismą (Taisyklių dėl sutikimo tiesti tinklus 24 p.).

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 7 dalį, kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismo sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas netenka teisinės galios ex lege (lot. pagal įstatymą), o byla, vadovaujantis bendrąja teismingumo nustatymo taisykle (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis), perduodama nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjų Š. M. ir R. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys