Legislator Case Law & Legislation
6e2e64b3-239e-4b04-bb0b-0a685c3cfe3b AI generated

6e2e64b3-239e-4b04-bb0b-0a685c3cfe3b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6e2e64b3-239e-4b04-bb0b-0a685c3cfe3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

CK 6.87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita;

Legislator headnote

AI generated

6e2e64b3-239e-4b04-bb0b-0a685c3cfe3b · Lietuvos apeliacinis teismas: žymėto kuro tiekimo sutartį Nr. 05/240 ir 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47 laikomos pasibaigusiomis ir ieÅ¡kovo reikalavimai trečiajam asmeniui vykdomi tik Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to ateityje atsakovui, kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininkÄ , galimai perėjus visoms kreditoriaus teisėms, atsakovas neturėtų į kÄ nukreipti reikalavimo, nes likvidavus bankrutavusiÄ Ä¯monę visos Å¡ios įmonės prievolės pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                      Civilinė byla Nr. 2A-497/2012     Procesinio sprendimo kategorija 36.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-359-71/2011 pagal ieÅ¡kovo individualios įmonės „Stiksas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Medvėgalis“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas IÄ® „Stiksas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė jam iÅ¡ atsakovo A.

J. priteisti 567 613,62 Lt skolos, 33 106,44 Lt palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo 2005 m. spalio 7 d. pasirašė žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį, pagal kurias trečiasis asmuo iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko kurÄ . 2008 m. rugsėjo 4 d. (turėtų bÅ«ti 2008 m. gruodžio 10 d.) ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie minėtų sutarčių, kuriuo susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos.

IeÅ¡kovas patiekė trečiajam asmeniui kuro už 615 093,29 Lt. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovui sumokėjo 47 479,67 Lt ir liko skolingas 567 613,62 Lt. Papildomo susitarimo 5.1 punktu ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo sumoka 10 procentų metinių palÅ«kanų už 2007 m. ir 14 procentų metinių palÅ«kanų už 2008 m. nuo vidutinės laiku nesumokėtos sumos už patiektÄ kurÄ . 2008 m. buvo patiekta kuro už 540 413,38 Lt, todėl palÅ«kanos už 2008 m. sudaro 33 106,44 Lt.

Papildomo susitarimo vykdymui užtikrinti 2008 m. gruodžio 12 d. tarp ieÅ¡kovo, trečiojo asmens ir atsakovo buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. 1, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui už trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, tai yra priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 567 613,62 Lt skolos ir 33 106,44 Lt palÅ«kanų, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Medvėgalis“ pagal pasiraÅ¡ytas tiekimo sutartis, papildomus susitarimus savo įsipareigojimų neįvykdė ir už gautÄ produkcijÄ su ieÅ¡kovu neatsiskaitė, kad laidavimo sutartimi, kuriÄ pasirašė atsakovas, užtikrinama, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsako laiduotojas, kad laidavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, jog laiduotojo atsakomybė yra solidari, konstatavo, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).

PrieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas, tiek bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ skolÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju pasirinkimo teisė priklauso ne laiduotojui ar skolininkui, o kreditoriui. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ skolininkui, pasibaigia laidavimas, nes nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė ieÅ¡kovui kilo iÅ¡ laidavimo sutarties, o ne iÅ¡ juridinio asmens veiklos.

UAB „Medvėgalis“ neįvykdžius tinkamai prievolės pagal tiekimo sutartis, laiduotojas privalo atsakyti už prievolės neįvykdymÄ kaip solidariÄ jÄ prievolę turintis bendraskolis. Teismas, remdamasis aplinkybe, jog pagal laidavimo sutarties 1.3, 1.4 punktus atsakovas ieÅ¡kovui atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, sprendė, jog iÅ¡ atsakovo priteistina skolos suma, kuriÄ ieÅ¡kovui privalėjo grÄ Å¾inti skolininkas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies, CPK 265 straipsnio 1 dalies, CPK 268 straipsnio 4 dalies, CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 4 dalies reikalavimų, nes teismo sprendime jokia forma nėra nurodyti atsakovo atsikirtimai ir paaiÅ¡kinimai, kuriais atsakovas rėmėsi ginčydamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pasibaigė ir tokia atsakovo pozicija byloje buvo grindžiama dviem savarankiÅ¡kais pagrindais:

1) CK 6.87 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nustatančiu, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita;

2) CK 6.76 straipsnio 2 dalyje, 6.87 straipsnio 1, 4 dalyse, 6.129 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, nustatančiu, kad laidavimas baigiasi, kai pasibaigia pagrindinė prievolė, kreditoriui atleidus skolininkÄ nuo prievolės vykdymo. Teismas sprendime pasisakė tik dėl pirmojo atsakovo argumento nepagrįstumo ir Å¡iuos atsikirtimus atmetė, o dėl antrojo atsakovo atsikirtimo į ieÅ¡kinį pagrindo teismas nepasisakė. Kadangi teismo sprendime nebuvo nurodyta jokių teisinių argumentų, kodėl esminis atsakovo atsikirtimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį yra atmetamas, buvo iÅ¡ esmės pažeista ir atsakovo teisė ginčyti teismo sprendimÄ .

Aplinkybė, kad teismo sprendimas neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika. Teismas, iÅ¡ dalies nurodęs esant nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ dėl laidavimo pasibaigimo CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl atsakovo pozicijos atmetimo detaliau nepasisakė, Å¡ios teismo sprendimo iÅ¡vados nepagrindė. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ trečiajam asmeniui, tiek trečiojo asmens prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovo prievolės pasikeitė iÅ¡ esmės. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ trečiajam asmeniui, trečiojo asmens prievolės pagal 2005 m. spalio 7 d.

žymėto kuro tiekimo sutartį Nr. 05/240 ir 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47 laikomos pasibaigusiomis ir ieÅ¡kovo reikalavimai trečiajam asmeniui vykdomi tik Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to ateityje atsakovui, kaip laiduotojui, įvykdžius prievolę už pagrindinį skolininkÄ , galimai perėjus visoms kreditoriaus teisėms, atsakovas neturėtų į kÄ nukreipti reikalavimo, nes likvidavus bankrutavusiÄ Ä¯monę visos Å¡ios įmonės prievolės pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Tokiu bÅ«du laidavimu užtikrintos prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės yra nepalankus atsakovui, nepagrįstai padidina jo atsakomybę ir sukelia kitas sunkias pasekmes. 2008 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl kreditoriaus reikalavimų laiduotojui pagrindinio skolininko bankroto atveju, todėl atsakovas laiko, kad atsakovas laidavimo sutartimi iÅ¡ anksto ir besÄ lygiÅ¡kai nebuvo sutikęs prisiimti trečiojo asmens prievolę grÄ Å¾inti skolÄ Å¡io bankroto atveju. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas atsisakymas nuo ieÅ¡kinio yra laikytinas savarankiÅ¡ku prievolės pasibaigimo pagrindu ? skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo.

Tokiu bÅ«du laikant, kad pasibaigė pagrindinio skolininko prievolė ieÅ¡kovui, pasibaigusia laikytina ir iÅ¡vestinė prievolė, tai yra atsakovo prievolė ieÅ¡kovui, kylanti iÅ¡ laidavimo sutarties. IeÅ¡kovui atsisakius materialios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, atsakovui įvykdžius visÄ ar dalį trečiojo asmens prievolių ieÅ¡kovui, nebėra galimas reikalavimo teisių į trečiÄ jį asmenį perėjimas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui. IeÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas atsakovo atžvilgiu, ieÅ¡kovui atsisakius materialiojo reikalavimo trečiajam asmeniui, reikÅ¡tų nepagrįstÄ atsakovo teisių suvaržymÄ , neadekvačių įsipareigojimų atsakovui nustatymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių laikytinas pagrįstu atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovui atsisakius reikalavimo teisės trečiajam asmeniui, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pasibaigė. IeÅ¡kovas IÄ® „Stiksas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog teismas turėjo taikyti CK 6.84 straipsnio 4 dalį ir laikyti, kad laidavimas yra pasibaigęs, nes iÅ¡ esmės pasikeitė prievolė, tai yra padidėjo atsakovo, kaip laiduotojo, atsakomybė dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo, yra nepagrįstas.

Minėtos teisės normos pagrindu laidavimas pasibaigia, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios sÄ lygos. Å iuo atveju prievolė, už kurios tinkamÄ Ä¯vykdymÄ laidavo atsakovas, iÅ¡ esmės nepasikeitė ir atsakomybė dėl to, kad skolininkui, kurios vadovu buvo pats atsakovas, buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nepadidėjo, tai neturi jokios įtakos atsakovo, kaip laiduotojo, prisiimtiems įsipareigojimams.

Atsakovas ? buvęs pagrindinio skolininko vadovas turėjo pilnÄ informacijÄ apie įmonę ir kuriam sudarant sutartis, susijusias su finansais, verslu, yra taikomi aukÅ¡tesni nei vidutiniai protingo žmogaus elgesio standartai, turėjo pilnai suprasti iÅ¡ to kilsiančias teisines pasekmes. Dėl Å¡ių priežasčių negalima teigti, kad laidavimas Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pasibaigęs. IeÅ¡kovas neatsisakė nuo reikalavimo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko, nuo ieÅ¡kinio trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas atsisakė tik dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi buvo patenkintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei.

Ši teismo nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu galima reikalauti kreditorinio reikalavimo patenkinimo, o taip pat vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl negalima teigti, kad laidavimas pasibaigė CK 6.84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, teismas įvertino byloje esančius įrodymus remdamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu ir sprendime nurodė pagrindus, dėl ko netenkino atsakovo atsikirtimų dėl laidavimo pasibaigimo.

CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinių normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovo IÄ® „Stiksas“ ieÅ¡kinys buvo tenkintas, yra pagrįstas ir teisėtas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo 2005 m. spalio 7 d. sudarė žymėto kuro tiekimo sutartį Nr. 05/240, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti kurÄ trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti tiekiamÄ kurÄ ir sumokėti už kurÄ sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 6-8).

IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo 2006 m. balandžio 11 d. sudarė naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo trečiajam asmeniui tiekti kurÄ , o trečiasis asmuo įsipareigojo tiekiamÄ kurÄ priimti ir sumokėti už jį sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 9-11). 2008 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie minėtų sutarčių, kuriuo susitarė pakeisti atitinkamus minėtų sutarčių punktus, tai yra dėl atsiskaitymo tvarkos, baudos bei palÅ«kanų (b. l. 12-13).

IeÅ¡kovas patiekė trečiajam asmeniui kuro už 615 093,29 Lt. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovui sumokėjo 47 479,67 Lt ir liko skolingas 567 613,62 Lt (b. l. 18-30). Papildomo susitarimo 5.1 punktu ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo sumoka 10 procentų metinių palÅ«kanų už 2007 m. ir 14 procentų metinių palÅ«kanų už 2008 m. nuo vidutinės laiku nesumokėtos sumos už patiektÄ kurÄ . 2008 m. buvo patiekta kuro už 540 413,38 Lt, todėl palÅ«kanos už 2008 m. sudaro 33 106,44 Lt (b. l. 31).

IeÅ¡kovas ir atsakovas 2008 m. gruodžio 12 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios 1.1 punktÄ laiduotojas įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui už trečiÄ jį asmenį, jeigu skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 2005 m. spalio 7 d. žymėto kurto tiekimo sutartį Nr. 05/240, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį Nr. 06/47 ir 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomÄ susitarimÄ Nr. 08/10 prie 2005 m. spalio 7 d.

žymėto kuro tiekimo sutarties Nr. 05/240 ir prie 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutarties Nr. 06/47. Å ios sutarties 1.2, 1.3 punktuose numatyta, jog laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, kad laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, esančias Å¡ios sutarties įsigaliojimo dienÄ , ir bÅ«simas prievoles, kurios atsiras laidavimo galiojimo metu. Laidavimo sutarties 1.4 punktas numato, kad laiduotojas atsako kreditoriui tiek pat kaip ir skolininkas pagal pagrindines sutartis (už palÅ«kanų ir baudų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų sumokėjimÄ ir pan., jei tokių bÅ«tų).

Sutarties 4.1. punkte, nustatančiame laidavimo galiojimÄ , Å¡alys numatė, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal pagrindines sutartis kreditoriui įvykdymo (b. l. 14-17). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas (laiduotojas) buvo UAB „Medvėgalis” direktorius, tai yra atsakovas sudarė laidavimo sutartį, turėdamas tikslÄ verstis Å«kine komercine veikla. UAB „Medvėgalis” nevykdant įsipareigojimų ieÅ¡kovui, ieÅ¡kovas 2009 m. kovo 17 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzijomis UAB „Medvėgalis” ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. pretenzija atsakovui (laiduotojui) A.

J. informavo UAB „Medvėgalis” ir A. J. apie nevykdomas sutarčių sÄ lygas (b. l. 32-34), nustatė terminÄ , iki kada atsakovas ir trečiasis asmuo privalo padengti įsiskolinimÄ . Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis neįvykdė. Taip pat byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Medvėgalis” iÅ¡kelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi palikus Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistÄ (b. l. 40-41, 44-45).

Bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Medvėgalis“ – 600 720,06 Lt (b. l. 66-70). Pirmiau nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad UAB „Medvėgalis“ neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nesumokėjo skolos ieÅ¡kovui. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta trečiojo asmens skola yra pagrįsta. Byloje ginčo dėl trečiojo asmens įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydžio nėra.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra nurodęs skolÄ , kuri yra susidariusi iki UAB „Medvėgalis” buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å iÄ skolÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ laiduotojo, tai yra iÅ¡ laiduotojo nepraÅ¡oma priteisti daugiau nei buvo skolingas pagrindinis skolininkas UAB „Medvėgalis”.Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtÄ prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobÅ«džio priemonė paveikti skolininkÄ ar kitÄ asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, kÄ skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymÄ arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as, o sutarties Å¡alims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo bÅ«dų.

Taip pat Å¡ie subjektai prievolės įvykdymui užtikrinti gali taikyti ne vienÄ Ä¯vykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ . Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das. Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobÅ«džio sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ viso laiduotojo turto. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.

IÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jos, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinei prievolei bÅ«dinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Å ie laidavimo požymiai apibÅ«dina laiduotojo teisių apsaugÄ . Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, įvykdyti jÄ kreditoriui kartu su skolininku.

Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali bÅ«ti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiÅ¡kÄ , o dalinę atsakomybę už skolininkÄ . Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininkÄ atsako prieÅ¡ kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laidavimo prievolės akcesoriÅ¡kumas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad: kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); laidavimu gali bÅ«ti užtikrinamas tik pakankamai apibÅ«dintos prievolės įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).Atsakovas savo apeliacinį skundÄ visų pirma grindžia aplinkybe, kad trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , tiek trečiojo asmens prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovo prievolės pasikeitė iÅ¡ esmės, kad trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ trečiojo asmens prievolės ieÅ¡kovui laikomos pasibaigusiomis ir ieÅ¡kovo reikalavimai trečiajam asmeniui vykdomi tik Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ateityje atsakovui, kaip laiduotojui, įvykdžiusiam prievolę už pagrindinį skolininkÄ , galimai perėjus visoms kreditoriaus teisėms, atsakovas neturėtų į kÄ nukreipti reikalavimo, nes likvidavus bankrutavusiÄ Ä¯monę visos jos pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

Tokiu bÅ«du laidavimu užtikrintos prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės yra nepalankus atsakovui, nepagrįstai padidina jo atsakomybę ir sukelia kitas sunkias pasekmes. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti, nes bylos medžiaga nesuteikia pagrindo taikyti atsakovo nurodytų materialinės teisės normų ir konstatuoti, jog laidavimas yra pasibaigęs. Pagal CK 6.123-6.144 straipsnius prievolės gali baigtis tinkamu įvykdymu ar kitais CK nustatytais pagrindais. Tačiau nei trečiojo asmens (pagrindinio skolininko), nei atsakovo (laiduotojo, kaip solidaraus skolininko) prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ nepasibaigė tinkamu įvykdymu.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad UAB „Medvėgalis“ nustatytu metu tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų ir jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto sÄ lygas draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, o pagal 16 straipsnį visi skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Laiduotojas yra solidarus skolininkas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ â€“ iÅ¡ UAB „Medvėgalis“ ar iÅ¡ laiduotojo A.

J., ar iÅ¡ abiejų kartu. Laidavimo sutarties 2.1.1 punkte Å¡alys susitarė, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog laidavimo sutartimi užtikrintÄ prievolę įvykdytų tiek skolininkas ir laiduotojas, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ tiek iÅ¡ skolininko (bankrutavusios UAB „Medvėgalis“), po bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipdamasis į UAB „Medvėgalis“ bankroto administratorių Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tiek iÅ¡ laiduotojo A.

J., pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį bendra ginčo teisenos tvarka.Pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita. Å ioje normoje yra nustatytos sÄ lygos, kada laidavimas baigiasi, ir jų taikymo iÅ¡imtis. Laidavimo pasibaigimo sÄ lygos:

1) prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės ir 2) prievolės iÅ¡ esmės pasikeitimo rezultato nepalankumas laiduotojui. Pastaroji sÄ lyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios sÄ lygos neapibrėžtos baigtiniu sÄ raÅ¡u. IÅ¡ normatyvinės nuostatos aiÅ¡ku, kad viena iÅ¡ nepalankių pasekmių reiÅ¡kimosi formų yra laiduotojo atsakomybės padidėjimas. Kitaip pasireiÅ¡kiančias nepalankias laiduotojui pasekmes konkrečiu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspręsti, ar jos sudarytų pagrindÄ laidavimui pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Ä®vertinus skolininko prisiimtas prievoles pagal su ieÅ¡kovu sudarytas sutartis, laiduotojo prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutarties 1.4 punktÄ , kuro tiekimo sutarčių esmę, jų sudarymo tikslÄ , ieÅ¡kovo ir skolininko, ieÅ¡kovo ir laiduotojo ketinimus sudarant sutartis (CK 6.193 str.), konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog yra iÅ¡ esmės pasikeitusi prievolė be laiduotojo sutikimo, kad jam dėl to yra padidėjusi atsakomybė ar atsiradusios nepalankios pasekmės. Laidavimo sutarties dalykas yra laiduotojo atsakomybė ieÅ¡kovui už skolininkÄ tuo atveju, jei skolininkas neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal kreditoriaus ir skolininko 2005 m. spalio 7 d.

žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį ir 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2005 m. spalio 7 d. žymėto kuro tiekimo sutarties ir prie 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutarties (laidavimo sutarties 1.1 punktas). Sutartis nenumatė jokių iÅ¡lygų dėl skolininko negalėjimo vykdyti pinigines prievoles. Bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės, jis nesudaro laidavimo pasibaigimo sÄ lygos.

Kaip jau buvo minėta, laidavimo sutarties 1.4 punkte numatyta, jog laiduotojas atsako kreditoriui tiek pat kaip ir skolininkas pagal pagrindines sutartis (už palÅ«kanų ir baudų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų sumokėjimÄ ir pan., jei tokių bÅ«tų). Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymÄ . Juo prisiimama finansinė rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Atsakovas, bÅ«damas UAB „Medvėgalis“ direktoriumi, žinojo (turėjo žinoti), kokiÄ rizikÄ prisiima laidavimo sutartimis, todėl taip pat privalo prisiimti iÅ¡ jų atsirandančias neigiamas pasekmes.

Ä®monės direktorius turėjo ir galėjo numatyti, kad egzistuoja bendrovės bankroto tikimybė, todėl jei jis nesutiko laiduoti už UAB „Medvėgalis“ Å¡io bankroto atveju, turėjo visas galimybes Å¡iÄ situacijÄ aptarti laidavimo sutartyje. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad jis laidavimo sutartimi iÅ¡ anksto ir besÄ lygiÅ¡kai nebuvo sutikęs laiduoti už trečiÄ jį asmenį Å¡io bankroto atveju, tačiau laidavimo sutarties 4.1 punkte Å¡alys numatė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolės pagal pagrindines sutartis kreditoriui įvykdymo, tai yra sutarties sÄ lygose, susijusiose su laidavimo galiojimu, nebuvo numatyta, jog laidavimo galiojimÄ apsprendžia sÄ lyga dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui galimo iÅ¡kėlimo.

Pats bankroto bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimo faktas nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad iÅ¡ esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjo jo atsakomybė arba atsirado kitos laiduotojui nepalankios pasekmės. Atsakovas savo apeliacinį skundÄ grindžia taip pat tuo, jog ieÅ¡kovui atsisakius reikalavimo trečiajam asmeniui, atsakovo, kaip laiduotojo, prievolės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ pasibaigė CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1, 4 dalių, 6.129 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti neturi pagrindo, kadangi pagal byloje esančius duomenis negalima pripažinti, kad ieškovas atsisakė savo materialiojo teisinio reikalavimo trečiajam asmeniui. Civilinės bylos dalis dėl skolos, palūkanų priteisimo iš atsakovo bankrutavusios UAB „Medvėgalis buvo nutraukta dėl to, jog yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis), priimtas tarp tų pačių šalių (ieškovo IĮ „Stiksas“ ir atsakovo UAB „Medvėgalis“), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dėl skolos ir palūkanų pagal 2005 m. spalio 7 d.

žymėto kuro tiekimo sutartį, 2006 m. balandžio 11 d. naftos produktų tiekimo sutartį, 2008 m. rugsėjo 4 d. papildomÄ susitarimÄ prie minėtų sutarčių).IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Medvėgalis“ ir A. J. 567 613,62 Lt skolos, 33 106,44 Lt palÅ«kanų, taip pat procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas 2010 m. birželio 4 d. praÅ¡ymu atsisakė reikalavimo priteisti skolÄ , palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo UAB „Medvėgalis“ ir prašė šį atsakovÄ toliau laikyti trečiuoju asmeniu.

Savo paÅ¡ymÄ grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtindamas ieÅ¡kovo 600 720,06 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus iÅ¡sprendė skolos atlyginimo klausimÄ iÅ¡ UAB „Medvėgalis“ (b. l. 65). Klaipėdos apygardos teismas, kurioje žinioje tuo metu buvo byla, 2010 m. birželio 14 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Medvėgalis“ skolÄ , palÅ«kanas, procesines palÅ«kanas ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė (b. l. 75-76).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas atsakovo UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ už 600 720,06 Lt sumÄ , jį grįsdamas tomis pačiomis kaip ir nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytomis kuro tiekimo sutartimis bei papildomu susitarimu prie minėtų sutarčių. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovo IÄ® „Stiksas“ 600 720,06 Lt sumos finansinis reikalavimas.

Taigi civilinės bylos dalis, kuria buvo reiÅ¡kiami reikalavimai atsakovui UAB „Medvėgalis“, buvo nutraukta iÅ¡ esmės dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas (nutartis), priimtas kitoje byloje tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad nutraukus civilinės bylos dalį, kuria buvo pareikÅ¡ti reikalavimai bankrutavusiai UAB „Medvėgalis“, prievolė pasibaigė CK 6.129 straipsnio pagrindu, tai yra skolininkÄ atleidus nuo prievolės įvykdymo.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas neatsisakė reikalavimų UAB „Medvėgalis“, o Å¡iai bendrovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , finansines pretenzijas pareiÅ¡kė Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, patvirtindamas ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje, iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo finansines pretenzijas pagrindiniam skolininkui. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ bei vertindama skundžiamo teismo sprendimo turinį, nesutinka ir su tais apelianto teiginiais, jog sprendimas esÄ neatitinka CPK 263, 265, 268, 270 straipsnių reikalavimų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 nuostatų ir todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.

Tokius apelianto teiginius paneigia skundžiamo teismo sprendimo turinys ir iÅ¡vados, padarytos įvertinus bylos duomenis. Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas. Å ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymine teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , tai yra jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsnis). CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje turi bÅ«ti atsakovo atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka, o Å¡io straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo apraÅ¡omosios dalies, Å¡ioje dalyje pateikta glausta atsakovo nesutikimo su ieÅ¡kiniu santrauka, tai yra teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Medvėgalis“, laidavimas pasibaigia, todėl atsakovas neatsako pagal laidavimo sutartį ir kad ieÅ¡kovas nebeturi reikalavimo teisės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK reikalavimus, numatančius, kad apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyta atsakovo atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.

Kaip jau minėta, CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė ir pozicijÄ dėl atsakovo atsiliepime ir atsakovo atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų teiginių įvertinimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais yra paneigti atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyti motyvai ir jo pateikti įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamo teismo sprendimo turinys iÅ¡ esmės neatitinka CPK 270 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Jeigu bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieÅ¡kinį, ir nenustatyta kitų pagrindų, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tai toks teismo procesinis sprendimas neturėtų bÅ«ti naikinamas. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jais nebuvo atsakyta į atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 reikalavimų. Šis argumentas nepripažintinas pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas turi atitikti CPK 270 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip jau buvo minėta, atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienoda teismų praktika yra formuojama tik kasacine tvarka priimtose nutartyse sprendžiant konkrečias bylas suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis (CPK 4 str.), o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, „nors pagal KonstitucijÄ Å¾emesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kiÅ¡tis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobÅ«džio nurodymų, kaip turi bÅ«ti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobÅ«džio) Konstitucijos atžvilgiu bÅ«tų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires.

Pagal KonstitucijÄ teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados tenkinti ieÅ¡kinį argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio turinio.Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laidavimo galiojimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį teismo sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Danutė GasiÅ«nienė Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas