6e2dffe8-7eb8-483c-bf96-bf7ee84f8d66 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-713-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00755-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2;20.2.3; 20.2.3.2; 55.1.1(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo – S.V. atstovei advokatei E.G.,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – S.V., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S.V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo       1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d.. PareiÅ¡kėjas skunduose bei patikslintame skunde (b.l. 2-6, 7, 99-103) nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Kauno TI kameros mažos, skirtos tik vienam žmogui, tačiau kameros buvo perpildytos, kamerose buvo laikoma po keturis žmones, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Dėl to tarp kameroje esančių asmenų pastoviai kildavo ginčai, kivirčai, provokacijos, reikėjo laukti eilėje į tualetÄ , nusiprausti. Reikėjo laukti eilėje atsisėsti prie stalo pavalgyti, nes prie stalo galėjo tilpti tik 2 žmonės. Kamerose nebuvo karÅ¡to vandens. Kamerose buvo blogas kvapas, nes tualetas atitvertas nepilnai, patalpos nebuvo vėdinamos.

Gultai buvo dviejų aukÅ¡tų geležiniai, o pareiÅ¡kėjas yra sergantis sÄ narių ligomis, nugaros iÅ¡krypimu, todėl jam buvo sunku užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ . Kamerose buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, o pats pareiÅ¡kėjas nerÅ«kė. Nebuvo virdulio užvirinti vandenį. ApÅ¡vietimas kamerose buvo labai blogas, todėl nebuvo galimybės skaityti ir raÅ¡yti. Maistas paduodamas jau atvėsęs, nekaloringas (trÅ«ksta vitaminų, daržovių, vaisių).

Nebuvo kamerose Å¡varos. Maudytis duÅ¡e buvo vedamas tik kartÄ per savaitę 15 minučių, kartais ir trumpiau, todėl nespėdavo nusiprausti. Ä® pasivaikščiojimo kiemelį iÅ¡vesdavo kiekvienÄ dienÄ tik vienai valandai, bet negalima buvo iÅ¡eiti į koplyčiÄ pasimelsti, negalima buvo iÅ¡eiti pasimokyti dirbti kompiuteriu. Dėl blogų sÄ lygų sutriko sveikata, pablogėjo regėjimas, patyrė neiÅ¡gydomas, skausmingas, moralinius, fizinius, dvasinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjo atstovė taip pat prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, paaiÅ¡kino, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjui buvo paskirta lova pirmame aukÅ¡te, taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie įrengtÄ vėdinimo sistemÄ ir apÅ¡vietimÄ .

Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 51-55) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Kauno TI laikÄ jam teko nuo 3,65 iki 14,61 kv. m. ploto. Jo teiginys, kad buvo laikomas perpildytose kamerose neatitinka tikrovės. Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Yra dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, aliarminis iÅ¡kvietimas. Kiekvienam suimtajam kamerose įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, stalas ir suoleliai.

Pareiškėjas melagingai teigia, kad prie stalo buvo tik dvi sėdimos vietos. Suolelio ilgis 1,08 m, laisvai sėdėti gali du arba trys asmenys. Pareiškėjas nėra skundęsis Kauno TI administracijai dėl vietos valgyti trūkumo. Kamerose taip pat įrengtos viršutinių drabužių pakabos, sieninės lentynos suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelės maisto produktams laikyti. Kamerose su atidaromais langais (pvz. 159 kamera) yra natūralus vėdinimas, o kamerose su neatidaromais langais (pvz. 341 kamera) - mechaninis vėdinimas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kauno TI sanitarinių mazgų klozetai atitinka Lietuvos standartÄ LST EN 997/AC. Jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms iÅ¡eiti į patalpÄ . Pažymėtina, kad dėl fekalijų kvapo Kauno TI iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gavęs skundų ar pastabų, jų neturėjo ir patalpas tikrinančio Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai.

Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka minėtus reikalavimus, jie yra atskirti apie 2,1 m. aukščio atitvarais, kurie lengvai valomi, yra atsparÅ«s drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, juose įrengta mechaninė ventiliacija užtikrina higienos normų laikymÄ si. Sanitariniuose mazguose yra įrengtos džiovyklos. Kalinamiems asmenims karÅ¡tam vandeniui paruoÅ¡ti leidžiama turėti elektrinius virdulius. Neturintiems - karÅ¡tÄ vandenį parÅ«pina apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus darbuotojaiPareiÅ¡kėjo teiginys, kad kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas, neatitinka tiesos. 159 kameroje, kurioje kalėjo pareiÅ¡kėjas, įrengtas standartinis skaidraus stiklo atidaromas langas, kuris užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ .

Pažymėjo, kad natÅ«ralaus apÅ¡viestumo koeficientÄ iÅ¡matuoti gali tik kompetentingos institucijos, turinčios tam tikslui reikalingÄ aparatÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjas į jas nesikreipė, jos savo iniciatyva kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas natÅ«ralaus apÅ¡viestumo netikrino, todėl laikytina, kad natÅ«raliu apÅ¡viestumu pareiÅ¡kėjas buvo patenkintas. Dalies Kauno TI pastato trečiojo aukÅ¡to kamerų langų, iÅ¡einančių į A. Mickevičiaus g., stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte.

Toks langas įrengtas 341 kameroje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas minėtoje kameroje kalėjo nuo sausio 5 d. iki sausio 12 d., kai dienos trukmė nuo saulėtekio iki saulėlydžio yra apie 7 valandos ir 20 min.. Tokiu metų laiku kamerose įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas, kuriuo kalėdamas pareiÅ¡kėjas nesiskundė. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikia informacijos, kad, reikalui esant, jam praÅ¡ant bÅ«tų atsisakyta įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ . Kauno TI taip pat neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl dirbtinio apÅ¡vietimo įjungimo tarp 9 val. ir 16 val..

Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o“ 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 15 min. pasinaudoti duÅ¡u, 8 punkte nustatyta galimybė, kad, esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u gali bÅ«ti pratęsta 15 min.. Kauno TI yra 3 dušų patalpos po 3 vietas ir viena - keturių vietų. Tokia prausimosi tvarka tenkina absoliučiÄ daugumÄ suimtųjų.

Kauno TI kamerose prie stalų gali laisvai sėdėti keturi asmenys. Nurodė, kad patikrinus „Suimtųjų ir nuteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui“ žurnalÄ ir „Ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnalÄ â€œ įrašų dėl to, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų nerasta. Jis taip pat nesikreipė dėl regos pablogėjimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kalinimas Kauno TI pareiÅ¡kėjo fizinei ir psichikos sveikatai neigiamos įtakos neturėjo.

PareiÅ¡kėjas kalinamas Kauno TI nesikreipė į Kauno TI Psichologų grupės specialistÄ - psichologÄ dėl psichologinių problemų. VienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininkÄ dėl sustiprinto maitinimo, kuris jo praÅ¡ymu buvo suteiktas.            PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ir nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 12 d.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių     2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b.l.

58) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. sausio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 341, kurios plotas 18,56 kv. m, kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 4,64 iki 9,28 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 159, kurios plotas 14,64 kv. m, kameroje buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,65 kv. m iki 14,61 kv.m gyvenamojo ploto.

Taigi, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje, pareiÅ¡kėjui netgi teko daugiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Todėl nėra jokio pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja taip ir dėl to, kad Kauno TI kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, taip pat buvo netinkamas vėdinimas. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių paminėtus jo argumentus. Atsakovo į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 61, 63-64, 66, 68, 69)duomenys patvirtina, kad ventiliacijos orlaidės kamerose yra ir jos gali bÅ«ti uždarytos arba atidarytos, kamerose įrengta mechaninė ventiliacija.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte reglamentuota, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Taip pat pateiktose nuotraukose matyti, kad kameroje šviesa sklinda nuo lango ir nuo šviesos šaltinių pritvirtintų prie lubų. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, vėdinimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu bÅ«tų apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ , ventiliacijÄ informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, netinkamo vėdinimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ kildina taip pat iÅ¡ to, jog kamerose nebuvo Å¡ilto vandens.

Dėl Å¡ilto vandens tiekimo kamerose pastebėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti Å¡ilto vandens tiekimo sistemÄ , teismas neturi pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimÄ ir Å¡iuo aspektu.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad duÅ¡u galima buvo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių.

IÅ¡ byloje pateikto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013-09-17 įsakymu Nr. 1-209 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o matyti, jog kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min pasinaudoti duÅ¡u (13 punktas), esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u pratęsiama 15 min (14 punktas)(b. l. 70-71). Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pažymėdamas, kad pasinaudoti duÅ¡u galima vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių.

Atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo klausimu yra atmestini.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog maistas buvo paduodamas atvėsęs, nekaloringas, trÅ«ksta vitaminų, daržovių, vaisių. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai ir nekonkrečiai nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Todėl darytina iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ir dėl to, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių nustatyti negalima bei dėl to, jog pareiÅ¡kėjas dėl minėtų aplinkybių skundų nei administracijai, nei kitoms institucijoms neteikė (tik vienÄ kartÄ kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas gauti sustiprintÄ dietinį maitinimÄ , kuris jam buvo suteiktas (b.l. 59)), neindividualizavo Å¡ių pažeidimų teismui, todėl tokios aplinkybės atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose visiems kamerose esantiems žmonėms neužtekdavo vietos prie stalo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės), reglamentuojančių kamerų įrengimÄ , III skyriuje nurodyta, jog kameroje, be kitų nurodytų bÅ«tinų inventoriaus daiktų, turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (Taisyklių 14.5 p., 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p.).

Kamerų baldai ir inventorius turi bÅ«ti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebÅ«tų galima lengvai iÅ¡ardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų duomenų (b. l. 61, 62) matyti, jog Kauno TI kamerose esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimÄ , stalas bei prie jo įrengti stalo ilgio suolai yra pakankamai nemažų matmenų, prie stalo gali atsisėsti pavalgyti 4 žmonės, teismo nuomone, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas.PareiÅ¡kėjas teismui patektame skunde nurodė, kad kamerose buvo laikoma skartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Kauno TI administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Kauno TI neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad kamerose nebuvo Å¡varos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009-08-05 įsakymu Nr.1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punktÄ atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ (b.l. 76). Taigi, tuo atveju jei Kauno TI kamerose buvo neÅ¡varu, reiÅ¡kia atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo netinkamai atliko savo pareigas ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI veiksmų.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog Kauno TI kameros bÅ«tų aprÅ«pintos elektriniais virduliais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog kameroje nebuvo virdulio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovo atstovas nurodo, jog kalinamiems asmenims karÅ¡tame vandeniui paruoÅ¡ti leidžiama turėti elektrinius virdulius, o neturintiems – karÅ¡tÄ vandenį parÅ«pina apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus darbuotojai. KarÅ¡tas vanduo gėrimui pasigaminti tiekiamas du kartus dienoje – po rytinio ir po vakarinio patikrinimų (b.l. 52, 60).PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog gultai buvo dviejų aukÅ¡tų, todėl jam turinčiam sveikatos sutrikimų buvo sunku užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ , taip pat jog negalėjo lankytis koplyčioje, mokytis dirbti kompiuteriu.

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , jog jam bÅ«tų paskirta miegojimo vieta pirmame lovos aukÅ¡te, taip pat nenurodė kada jis yra kreipęsis į Kauno TI pareigÅ«nus, jog jam bÅ«tų suteikta galimybė apsilankyti koplyčioje ar kompiuterių klasėje ir jam to padaryti buvo neleista. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-5105 (b.l. 125), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėju Å¡ioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir už jÄ valstybės naudai priteistina suma 85,06 Eur.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, todėl iÅ¡laidos už valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nepriteistinos.         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S.V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                             Algis Markevičius