6e2d9c3b-0a1f-4c5d-a2ef-96cd6ea6915d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4372-331/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02282-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 22 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 eurų neturtinės žalos. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko LukiÅ¡kių TI-K, buvo patalpintas į karantino kamerÄ Nr. 124, kuri buvo maža, purvina, Å¡alta. IÅ¡duota patalynė smirdėjo, buvo netinkama naudoti. PareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 11 d. buvo perkeltas į antro korpuso kamerÄ Nr. 383, esančiÄ rÅ«syje.

Å ioje kameroje, anot pareiÅ¡kėjo, taip pat buvo Å¡alta, nes langai nesandarÅ«s, todėl miegojo su rÅ«bais. Vėliau pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 298 trečiame aukÅ¡te. Kameroje langai buvo iÅ¡daužti, Å¡alta. Kamera buvo po gaisro, joje tvyrojo nemalonus kvapas, sienos padengtos kalkių milteliais iÅ¡ gesintuvų. Valymo priemones kamerai sutvarkyti LukiÅ¡kių TI-K administracija atnešė tik po penkių dienų. 2016 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėjÄ perkėlė į kamerÄ Nr. 161.

Å i kamera buvo avarinės bÅ«klės, nuo lubų sienų krito tinkas ir dažai. Jie patekdavo ne tik ant patalynės, bet ir į maistÄ . Sanitarinis mazgas buvo neÅ¡varus, unitazas suskilęs. Vėliau pareiÅ¡kėjÄ perkėlė į kamerÄ Nr. 171. Å ioje kameroje tualetas varvėjo, lubos ir sienos buvo avarinės bÅ«klės. Nuo 2016 m. birželio 22 d. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 130. Å ioje kameroje nuo sienų luposi dažai, jos buvo supelijusios. Kameroje Nr. 300 buvo nemalonus kvapas, pareiÅ¡kėjÄ sukandžiojo parazitai, teko kreiptis gydymo.

Nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 386. Å ioje kameroje buvo labai Å¡alta, iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas, unitazas tupimo tipo. Nebuvo sÄ lygų džiovinti drabužių, jie tuoj pat prasmirsdavo. Kameroje buvo drėgna, pelijo patalynė, rÅ«dijo lovos. Ä® praÅ¡ymus pakeisti pagalvę LukiÅ¡kių TI-K nereagavo. Tokiomis sÄ lygomis, anot pareiÅ¡kėjo, nebuvo sÄ lygų pailsėti, nusilpo organizmas, todėl praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 16–25) paaiškino, kad turimais duomenimis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Įsigaliojusioje nuo 2010 m. balandžio 11 d. Lietuvos higienos normoje (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Akcentavo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

LukiÅ¡kių TI-K administracija sudaro galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ .

Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms laikyti. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose tiekiamas Å¡altas vanduo, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Laikantis nustatytų normų yra iÅ¡duodamos visos bÅ«tinos higienos priemonės ir patalynė. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų pabrėžė, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo nurodytas Å¡ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Atsakovo atstovas taip pat praÅ¡o priteisti 3,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagÄ , kuriÄ prašė pateikti teismas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10–12) informavo, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu į Kalėjimų departamentÄ dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeniniu laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, Kalėjimų departamento nuomone, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. S k u n d a s t e n k i n a m a s i Å¡ d a l i e s. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sÄ lygomis vykdant jo suėmimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 7 d.

LukiÅ¡kių TI-K. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 16–17) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. gruodžio 10 d. ir iÅ¡vyko 2016 m. spalio 10 d., todėl teismas spręs dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo už jo skunde ir atsakovės atsiliepime nurodytÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Â Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Â Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Â Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å ioje byloje EŽTT pažymėjo, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m2 bendroje kameroje, ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m2 iki 4 m2 gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sÄ lygų tinkamumÄ . Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trÅ«kumu, netinkama vidaus temperatÅ«ra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu.

Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m2, ploto trÅ«kumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sÄ lygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbÅ«s kiti fizinių kalinimo sÄ lygų aspektai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 383 (plotas 7,22 m2), Nr. 298 (plotas 8,03 m2), Nr. 161 (plotas 7,94 m2), Nr. 171 (plotas 7,94 m2), Nr.130 (plotas 7,94 m2), Nr. 300 (plotas 7,78 m2), Nr. 328 (plotas 7,57 m2), Nr. 325 (plotas 7,28 m2), Nr. 321 (plotas 7,70 m2), Nr. 386 (plotas 26,81 m2), 360 (plotas 6,59 m2), Nr. 266 (plotas 7,74 m2), nuo 1 iki 6 asmenų.

Pagal byloje esančius dokumentus sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo 0,56 m2. Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 7 d. (iÅ¡ viso 301 dienÄ ) buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡ kurių 249 paras minimali gyvenamojo ploto kamerose norma vienam asmeniui nebuvo pažeista. Tačiau 52 paras, atmetus sanitariniam mazgui tenkantį kameros plotÄ (0,56 m2), pareiÅ¡kėjui tekęs minimalus kameros plotas buvo mažesnis nei 3 m2, todėl buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose buvo Å¡alta, langai nesandarÅ«s ar iÅ¡daužti, tvyrojo nemalonus kvapas, sienos padengtos kalkių milteliais iÅ¡ gesintuvų, nuo lubų bei sienų krito tinkas ir dažai, jie patekdavo ne tik ant patalynės, bet ir į maistÄ . Pažymėtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laivės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 p.).

EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 14 d. praneÅ¡imas dėl pareiÅ¡kėjo skundo Nr. 24-4670 (toliau – PraneÅ¡imas) patvirtina, kad kamerose Nr. 124 ir Nr. 161 remonto darbai buvo atlikti 2006 m., kamerose Nr. 383 ir Nr. 386 – 2012 metais, kameroje Nr. 171 – 2007 metais, kameroje Nr. 130 – 2011 metais. Duomenų apie kamerose Nr. 298 ir 300 atliktÄ remontÄ byloje nėra. Vadovaujantis PraneÅ¡imo duomenimis taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104-125) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys.

Ä® gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡kyrus Nr. 104-125) yra iÅ¡duotos dezinfekuotos, Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės: Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė, 100 gr./mėn. geriamosios sodos indų plovimui ir 100 gr./mėn. kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Taip pat į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius. GyvenamÄ sias patalpas Nr. 104-125 valo nuteistieji, LukiÅ¡kių TI-K atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas.

Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) bei teises aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklÄ . LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamos pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius PraneÅ¡ime informuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai laužo, daužo ir kitaip niokoja kameroje esančius baldus ir įrangÄ . Sugadinta ir neveikianti įranga remontuojama arba keičiama (b. l. 48-49). Atsakovo atstovo atsiliepime teigiama, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per atidaromus langus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę LukiÅ¡kių TI-K, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (iki reorganizavimo – Vilniaus visuomenės sveikatos centras; toliau – VSC) ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose LukiÅ¡kių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms.

VSC 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad kamerÄ Nr. 124 tvarko nuteistieji asmenys, atliekantys Å«kio darbus. Patikrinimo metu kameroje Nr. 124 buvo vizualiai Å¡varu. KamerÄ Nr. 300 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2016-06-30 iki 2016-07-06) turi valyti jose apgyvendinti asmenys, patikrinimo metu kameroje buvo valymo inventorius (b. l. 53-54). Nei kameroje Nr. 124, nei kameroje Nr. 300 HN 134:2015 pažeidimų, susijusių su patalpų temperatÅ«ra ir drėgme VSC patikrinimo metu nenustatė. Atliekant periodinę kontrolę (2016 m. kovo 21 d. patikrinimo aktas) buvo matuojama kameros Nr. 300 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apÅ¡vieta ir nukrypimų nuo higienos normų taip pat nenustatyta (b. l. 56-58).

VSC taip pat nustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra parengta bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas, kitas gyvenamÄ sias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys. Gyvenamųjų patalpų valymui yra iÅ¡duodamos valymo priemonės (b. l. 58). VSC taip pat nustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas., kuriame matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas.

Operatyviosios kontrolės metu (2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo aktas), be kita ko, buvo tikrinama kamera Nr. 298, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d.). Patikrinimo metu buvo matuojama kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvieta. Jokių nukrypimų nuo normos patikrinimo metu nenustatyta (b. l. 64). Taip pat nebuvo vizualiai aptikta nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Patikrinimo metu paruoštas naudojimui minkštasis inventorius I-ajame ir II-ajame korpuse buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose.

Operatyviosios kontrolės metu (2016 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas) nustatyta, kad kameroje Nr. 386, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 29 d., yra sudaryta galimybė vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per atidaromus langus, santykinė oro drėgmė – 59,5 proc., dirbtinė apÅ¡vieta -284 lx, nariuotakojų buvimo vizualiai nenustatyta, nebuvo užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai: oro temperatÅ«ra kameroje buvo 26,2 ?C, santykinė oro drėgmė - 36,7 proc., dirbtinė apÅ¡vieta – 259,9 lx, tualetai techniÅ¡kai tvarkingi, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, patalpos vėdinamos per langus (b. l. 78-79).

Jokių HN 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 386 nebuvo užfiksuota ir VSC 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad kameroje įrengti unitazai buvo techniÅ¡kai tvarkingi (b. l. 82). Duomenų, kad VSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus, nėra. Pažymėtina, kad dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VSC patikrinimus atlieka periodiÅ¡kai, nėra galimybės nustatyti, kokios sÄ lygos kamerose buvo visais pareiÅ¡kėjo buvimo jose laikotarpiais.

Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo ir VSC patikrinimo aktų duomenimis, Lukiškių TI-K vykdomi remonto darbai, šalinami VSC aptikti higienos normų pažeidimai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl kamerų būklės, nėra. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kameros neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl minkštojo inventoriaus būklės bei galimybės džiovinti skalbinius.

HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus PraneÅ¡ime teigiama, kad pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. MinkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas ir laikomas Å¡varus tam skirtose patalpose. Å ias aplinkybes patvirtina ir VSC patikrino aktuose užfiksuoti duomenys. VSC nustatė, kad įstaigoje naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje. Dėl skalbinių skalbimo LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“.

Å varÅ«s skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias patalpas yra laikomi korpusuose jiems skirtose Å¡variose uždarose spintose. Gyventojų asmeniniai drabužiai skalbiami centralizuotai. MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje yra pildomi dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data. MinkÅ¡tasis inventorius patikrinimo metu buvo tvarkingas, iÅ¡ audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 56-58).

Visa tai tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius yra tinkamas naudoti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundo teiginių, jog kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus pakeitimo, nesukonkretino ir įrodymais nepagrindė. Vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių dėl netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus kamerose nepakanka neteisėtiems LukiÅ¡kių TI-K veiksmas konstatuoti. PareiÅ¡kėjo teigimu kamerose, kuriose buvo laikomas, yra netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, sklido blogas kvapas, kameroje Nr. 386 unitazas sėdimo tipo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo ginčui aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ . Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais.

Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, uždengimas užuolaida ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kai pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. spalio 7 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡ viso 281 parÄ neatitiko teisės aktų reikalavimų, o 20 parų atitiko reikalavimus, nes pareiÅ¡kėjas kamerose kalėjo vienas.

Todėl teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (netinkama ventiliacija ir pan.). IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 32–46) matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu diagnozuota pilvo iÅ¡varža, peties trauma, tačiau depresija ar kitokie panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad 52 paras, kai pareiÅ¡kėjui teko minimalus gyvenamasis plotas mažesnis nei 3 kv. m., įvertinus kitus nustatytus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus (281 parÄ neužtikrinta galimybė naudotis sanitariniu mazgu atskiroje patalpoje) yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas laiko, kad nurodyti pažeidimai, galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010). EŽTT byloje Bilinskas prieÅ¡ LietuvÄ atkreipė dėmesį, kad greitas procesas nacionaliniame teisme bei gyvenimo lygis Å¡alyje taip pat gali bÅ«ti reikÅ¡mingi kriterijai vertinant, ar kompensacija yra pakankama. Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias pirmiau nurodytas aplinkybes. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, viso 281 paras (iÅ¡ jų visas 52 paras neužtikrinant teisės į minimalų gyvenamÄ plotÄ ), į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, į tai, kad minimali mėnesinė alga - 380 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), minimalusis valandinis atlygis - 2,32 Eur (nuo 2016 m. liepos 1 d.), valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija - 120 Eur (nuo 2017 m. sausio 1 d.), vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija - 273,86 (2017 m. kovo mėn.), valstybės remiamos pajamos - 102 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), bazinė socialinė iÅ¡moka - 38 Eur (nuo 2015 m. sausio 1 d.), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 3 000 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 3 000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K. Atsakovės atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė 3,78 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 11 A4 formato lapai. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. V. (P. V.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti P. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas