GT2-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Bylos Nr. GT1-6/2021 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 21 d. Nr. GT2-6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

susipažinusi su pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingos Štuopienės 2021 m. kovo 22 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu skundu dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2021 m. kovo 15 d. išvados dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas Nr. 35P-3-(7.5.4),

n u s t a t ė :

1. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) vykdė pretendentų atranką į Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) teisėjų pareigas ir 2021 m. kovo 15 d. pateikė išvadą Nr. 35P-3-(7.5.4.) (toliau – ir Išvada). Iš atrankoje dalyvavusių pretendentų Vladimiro Berezovskio (Vladimir Berezovskij), Dianos Butrimienės, Natalijos Daškovienės, Ugnės Gailiūnienės, Ievos Gavelytės-Kalytienės, Miroslavo Gvozdovičiaus, Astos Jakutytės-Sungailienės, Kęstučio Jankausko, Virginijaus Kanapinsko, Astos Katinienės, Gintauto Kaulakio, Ramūno Keidūno, Donatos Kravčenkienės, Ingridos Krolienės, Pavelo Kujalio, Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Gintaro Pašvensko, Mindaugo Povilansko, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Ingos Štuopienės, Lilijos Tarčevskajos, Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės, Audriaus Žiedelio, Gražinos Žukauskienės ir Violetos Petkevičienės Atrankos komisija pripažino tinkamiausiais pretendentais eiti VAT teisėjų pareigas V. Berezovskį, U. Gailiūnienę, M. Povilanską, U. Valiukienę, D. Kravčenkienę, I. Gavelytę-Kalytienę, D. Butrimienę, V. Laušą, D.Trumpulienę, A. Jakutytę-Sungailienę ir V. Petkevičienę.

2. Atrankos komisija išvadoje nurodė, kad įvertino visus pretendentus, atsižvelgdama į bendrą galutinių balų (vertinimų balais pagal atskirus kriterijus vidurkį) suvestinę lentelę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Pretendentų į teisėjus Atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 ir 22 punktais. Atrankos komisija išanalizavo posėdyje dalyvaujančių pretendentų vertinti pateiktus dokumentus, išklausė paaiškinimus ir atsakymus į Atrankos komisijos narių pokalbio su pretendentais metu pateiktus klausimus dėl turimos profesinės kvalifikacijos, specializacijos, darbo patirties, motyvacijos eiti pretenduojamas pareigas, teisėjų priimtų procesinių sprendimų ir jų keitimo bei naikinimo priežasčių, teisėjų darbo krūvių, kvalifikacijos kėlimo intensyvumo, dalyvavimo rengiant teisės aktų projektus ir kt., įvertino pretendentus pagal Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtintų Asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) teisėjais, vertinimo kriterijus (toliau – Kriterijai) (1 priedas) ir Asmenų, pageidaujančių būti perkeltais ar paskirtais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą, vertinimo kriterijus (3 priedas). Vertindama pretendentų tinkamumą eiti VAT teisėjų pareigas, Atrankos komisija nurodė atsižvelgusi į pretendentų motyvaciją, turimą darbo patirtį, teisėjų darbo krūvį ir rodiklius, specializaciją, pretendentų kvalifikacijos kėlimo intensyvumą, asmenines ir dalykines savybes bei bendruosius ir organizacinius gebėjimus, taip pat į susitikimo su pretendentais metu gautą informaciją ir VAT kolektyvo reitingavimo rezultatus. Komisija išvadoje išsamiai motyvavo tik tinkamiausiais pripažintų pretendentų pasirinkimą pagal jų individualias savybes. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalimi Atrankos komisija pažymėjo, kad ši išvada Lietuvos Respublikos Prezidento nesaisto.

3. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė 2021 m. kovo 22 d. skundu bei 2021 m. kovo 29 d. patikslintu skundu prašo:

3.1. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, padarytų vykdant atranką į VAT teisėjo pareigas, panaikinti 2021 m. kovo 15 d. Atrankos komisijos išvadą „Dėl pretendentų į VAT teisėjų pareigas“ Nr. 35P-3-(7.5.4);

3.2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad Atrankos komisija, be kita ko, gali papildomai atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjo nepriklausomumo principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo;

3.3. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 551 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ar atsilaisvinančias atitinkamo teismo teisėjų vietas yra tinkamiausi būti atitinkamo teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų pateikia Respublikos Prezidentui, 8 dalis, įtvirtinanti, kad Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas ar atsilaisvinančias atitinkamo teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti atitinkamo teismo teisėjais, neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, nustatančiam, kad Respublikos Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, ir Teismų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apygardos teismo teisėją skiria Respublikos Prezidentas;

3.4. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo: a) 18 punktas, nustatantis, kad Atrankos komisijos posėdyje Atrankos komisijos nustatytu metu gali būti išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, aukštesniojo teismo pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys, neprieštarauja Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatai, kad Atrankos komisija, be kita ko, gali papildomai atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę, bei neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjo nepriklausomumo principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; b) 19.2 punktas, nustatantis, kad, atsižvelgdama į Atrankos komisijos narių išdėstytus argumentus, Atrankos komisija gali pripažinti, kad asmuo negali būti pripažintas tinkamu eiti pareigas, į kurias pretenduoja, ir jo nevertinti; 22 punktas, nustatantis, kad Atrankos komisijos nariai nusprendžia dėl kai kurių pretendentų pripažinimo tinkamiausiais; 24.2 ir 24.3 punktai, nustatantys, kad Atrankos komisijos išvados aprašomojoje dalyje Atrankos komisija nurodo jos tinkamiausiais pripažintus kandidatus ir motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta juos pripažįstant tinkamiausiais, neaprašydama ir neįvertindama visų kitų kandidatų, neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, nustatančiam, kad Respublikos Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, ir Teismų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apygardos teismo teisėją skiria Respublikos Prezidentas.

4. Pareiškėja nurodė, jog atranka buvo vykdoma pagal jau negaliojantį Aprašą. Remdamasi bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais procedūrų vykdymą pagal jų atlikimo metu galiojančias tas procedūras reglamentuojančias proceso teisės normas, pareiškėja tikėjosi, jog ir atrankos į Vilniaus apygardos teismą procedūra bus vykdoma pagal jos atlikimo metu galiojusias teisės normas.

5. Pareiškėja teigia, jog atrankos metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių pareiškėjos kandidatūra nebuvo tinkamai įvertinta ir taip buvo pažeista jos teisė lygiais pagrindais dalyvauti atrankoje į VAT teisėjų pareigas. Ji nurodė, jog atrankos metu buvo vadovautasi Konstitucijai prieštaraujančiais teisės aktais; atrankoje vertinti subjektyvūs duomenys, kurių vertinimo atrankos procedūrą reglamentuojantys teisės aktai nenustato; Atrankos komisijai buvo pateikti itin skurdi ir lakoniška informacija apie pranešėjos asmenines savybes ir kompetencijas; Išvadoje neaprašyti jokie duomenys apie pareiškėją. Teisėjų atrankos metu vertinant kandidatus, svarbu turėtų būti objektyvūs kriterijai, susiję su teisėjo profesine kompetencija, žiniomis, darbo kokybe ir rezultatais, asmeninės kompetencijos, svarbios teisėjo darbe. Tuo tarpu tiek Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje, tiek Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtintų Kriterijų 4 punkte, tiek Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Aprašo 18 punkte nustatyti subjektyvūs vertinimo kriterijai – teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė. Pagal faktinę situaciją tokias nuomones teikia teismų pirmininkai, o ne teisėjų kolektyvas. Teismo, į kurį pretenduoja kandidatas, teisėjams nėra pateikiama medžiaga apie kandidatą. Paprastai visi teisėjai kandidato nepažįsta, todėl trumpo pokalbio metu susiformuota nuomonė negali būti nei objektyvi, nei pagrįsta. Toks teisinis neaiškumas prieštarauja konstituciniam teisėjo nepriklausomumo principui, neužtikrina skaidrios ir objektyvios teisėjų atrankos procedūros. Be to, tiek teisėjai, tiek pirmininkai nėra kompetentingi subjektai teikti nuomones apie teisėjo asmenines savybes – tokia nuomonė yra tik jų subjektyvi nuomonė, dažnai nulemta tarpusavio santykių. Tačiau šių nuomonių vertinimui suteikiama itin didelė reikšmė, t. y. net iki 15 balų.

6. Pareiškėja nurodė, jog susitikimo su VAT kolektyvu metu dalyvavo tik šio teismo pirmininkė Loreta Braždienė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys ir dar keli teisėjai. Be to, pirmininkė L. Braždienė nenusišalino nuo šio pokalbio, nors tuo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, kuriame pirmininkė L. Braždienė buvo kaltinama savo veiksmais pažeidusi pareiškėjos garbę. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. Budrio pasirašyta VAT kolektyvo nuomonė bei VAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Neringos Švedienės pasirašyta nuomonė apie pareiškėją yra itin skurdi, surašyta formaliai, neatskleidžiant jokių pareiškėjos asmeninių savybių, kompetencijų bei gebėjimų. Teismo kolektyvo nuomonėje nurodoma, kad teisėjai pareiškėją vertino gerai, bet ji nepateko tarp 5 geriausių kandidatų.

7. Atrankos komisijos posėdyje išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo, kiti pakviesti asmenys. Pirmininkai arba jų įgalioti asmenys pasisako pirmieji, todėl, pareiškėjos teigimu, suformuoja išankstinę nuomonę apie kandidatus. Pretendentams nėra atskleidžiama, kokiais klausimais Atrankos komisijoje šie asmenys pasisako. Tai sudaro galimybes šiems asmenims piktnaudžiauti savo įgaliojimais, o teisėjai neturi galimybių apsiginti. Pareiškėja pažymėjo, jog VAT pirmininkė L. Braždienė, pasisakydama apie kandidatus, apie ją, kaip apie pretendentę, nieko nepasisakė. Toks pirmininkų išklausymas atrankos proceso metu neužtikrina objektyvumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, kadangi pirmininkai Atrankos komisijoje apie vienus kandidatus gali pasisakyti, apie kitus – ne, apie vienus pateikti tik teigiamą informaciją, apie kitus – neigiamą arba visiškai jos neteikti. Kadangi atranka vyksta ir palyginimo principu, visa iš išorinių subjektų gaunama informacija formuoja Atrankos komisijos narių nuomonę. Pareiškėja pažymi, kad nėra atskleidžiama, ką konkrečiai ir kokiais klausimais atrankos metu pasisakė VAT pirmininkė L. Braždienė, todėl sunku įvertinti jos dalyvavimą ir įtaką atrankos procesui, ar jis atitiko atrankos objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Be to, VAT pirmininkė negalėjo būti išklausyta šioje atrankoje, nes šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl informacijos iš Atrankos komisijos (ankstesnės sudėties komisijos) pareiškėjai nepateikimo (pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą).

8. Pareiškėja teigia, kad iki Atrankos komisijos posėdžio jai nebuvo pateikta VAT reitingavimo lentelė, šią ji gavo tik 2021 m. kovo 23 d. Reitingavimo lentelė yra neinformatyvi, iš jos negalima suprasti, kokie teisėjai, kiek jų, pagal kokius kriterijus atliko vertinimą. Pareiškėja vertina, kad tokios neaiškios informacijos pateikimas ir naudojimas atrankos proceso metu prieštarauja atrankos skaidrumo, nešališkumo, nepriklausomumo ir objektyvumo principams, o tai, jog jai ši informacija nebuvo pateikta iki pokalbio posėdyje su Atrankos komisijos nariais, iš esmės pažeidė jos teisę susipažinti su pateiktomis VAT teisėjų nuomonėmis, vertinimais bei į juos atsikirsti, pakomentuoti, pateikti savo poziciją. Taigi jai tai buvo siurprizinė aplinkybė; nežinodama šios informacijos ji negalėjo tinkamai pasiruošti Atrankos komisijos posėdžiui ir pateikti atitinkamą informaciją apie savo asmenines kompetencijas, kurią būtų galėjusi įvertinti Atrankos komisija.

9. Pareiškėja teigia, jog ji neturi informacijos, kokią informaciją apie ją ir pagal kokius kriterijus vertino Atrankos komisija. Galimai buvo vertinami tik kiekybiniai teisinės veiklos rodikliai, t. y. priimtų ir apskųstų sprendimų stabilumas, bylos nagrinėjimo trukmės rodikliai. Duomenys apie jos asmenines ir dalykines savybes, socialines kompetencijas, turimus profesinius įgūdžius ir žinias, kokybinius teisinės veiklos rodiklius nebuvo aprašyti, o jos vertybinės nuostatos ir motyvacija taip pat nebuvo tinkamai įvertintos, tą patvirtina ir Atrankos komisijos 2021 m. kovo 23 d. jai pateikti duomenys su vertinimo balais, nes būtent asmeninės savybės ir motyvacija įvertinti mažiausiais balais. Pareiškėja teigia, kad, nesant šių Atrankos komisijos vertinimų, t. y. Atrankos komisijos 2021 m. kovo 15 d. išvadoje nesant aprašymo, kokia informacija, susijusi su pareiškėja, yra įvertinta, ji neturi galimybės pasilyginti su kitais kandidatais ir netgi pati įvertinti, ar pagrįstai Atrankos komisija nepripažino jos tinkamiausia pretendente. Pareiškėja nurodo, kad, pasibaigus atrankai ir paskelbus Išvadą, be kita ko, ji neturėjo informacijos ir apie tai, ar dėl kokių nors priežasčių Atrankos komisija jos kandidatūros nepripažino netinkama eiti Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas ir visai nevertino. Tokia situacija neleidžia jai ir bet kuriam kitam pretendentui veiksmingai ginti savo teisių atrankos proceso metu, t. y. tinkamai surašyti skundą.

10. Pareiškėja nurodė, jog Atrankos komisija negali spręsti dėl kandidatų pripažinimo tinkamiausiais ir (ar) netinkamais eiti pareigas, į kurias pretenduoja, nes pagal Konstituciją tai yra išimtinė Respublikos Prezidento teisė. Be to, nėra įtvirtintų kriterijų, kuriais remiantis asmuo gali būti pripažintas netinkamu eiti pareigas ir nevertinamas, o tai lemia atrankos neskaidrumą ir neetiškumą. Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Aprašo 18 punkte nustatyta tvarka prieštarauja Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatoms, kadangi šioje dalyje nėra nustatyta, kad Atrankos komisija, atrinkdama pretendentus, įvertintų teismo, į kurį pretenduojama, pirmininko ar jo įgalioto asmens, aukštesniojo teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens, taip pat kitų į posėdį kviestų asmenų nuomones. Tokia procedūra prieštarauja teisėjo nepriklausomumo principui. Tai, kad Išvadoje buvo nurodyti tik tinkamiausiais pripažintų kandidatų vertinimo balai bei aprašymas, užkerta kelią Respublikos Prezidentui tinkamai įvertinti pareiškėją ir ją palyginti su kitais kandidatais, apriboja Respublikos Prezidento diskreciją pačiam nuspręsti dėl visų atrankoje dalyvaujančių kandidatų tinkamumo ir savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią kandidatą. Prezidentui pasirinkus kandidatą, Atrankos komisijos nepripažintą tinkamiausiu, pažeidžiami viešumo ir skaidrumo principai, nes tokio kandidato nei vertinimas balais, nei profesinės ir asmeninės savybės nebuvo atskleistos Atrankos komisijos išvadoje, todėl būtų neaišku, pagal kokius kriterijus Respublikos Prezidentas atrinko šį kandidatą. Tokia situacija prieštarauja ir lygiateisiškumo principui.

11. Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtintų Kriterijų 4 punkte nurodyti šaltiniai, iš kurių gaunama informacija apie kandidatą, nepagrįstai išplėsti ir neatitinka Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatų, įtvirtinančių, kad atsižvelgiama tik į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. Teisėjas neturi darbdavio, kuris galėtų pateikti jam nuomones ar charakteristikas, nes teisėjo darbdavys yra Respublikos Prezidentas. Neaišku, kas gali pateikti teisėjo charakteristikas, rekomendacijas ar kitus dokumentus apie teisėją, todėl tokios Teisėjų tarybos nutarimo nuostatos yra neaiškios ir prieštaraujančios Teismų įstatymo nuostatoms ir konstituciniam teisėjų nepriklausomumo principui.

12. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalies nuostata, kad pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinančias atitinkamo teismo teisėjų vietas, turi teisę per 7 dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skundą tik dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių padaryti įtaką objektyviam atrankos dalyvių pretendentų įvertinimui, prieštarauja Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, nustatančiai, jog negali būti tokio teisinio reguliavimo, kuris apribotų teismui galimybę įvertinti, ar tinkamai buvo įvertinta kandidatų atitiktis konkretiems atrankos kriterijams.

13. Suinteresuotas asmuo Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjos skundo. Paaiškinimuose nurodoma, jog Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje 2020 m. kovo 6 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos skelbimas apie pradedamą naują atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas. Atrankos komisija atranką į VAT teisėjų pareigas pradėjo 2021 m. sausio 11 d. posėdyje. Posėdžiai vyko 2021 m. sausio 11, 18, 25 d., vasario 22 d., kovo 1 d. Atrankoje dalyvavo 27 pretendentai. Atranka vyko nuotoliniu būdu, naudojant informacinių ryšių technologijas – vaizdo konferencijų būdu. Pirmame atrankos į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas Atrankos komisijos posėdyje, vykusiame 2021 m. sausio 11 d., dalyvavo ir posėdžio pradžioje pasisakė VAT pirmininkė L. Braždienė. Nacionalinė teismų administracija 2021 m. sausio 19 d. pateikė Atrankos komisijai medžiagą atrankai 2021 m. sausio 25 d. posėdyje atlikti. 2021 m. sausio 25 d. Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo pretendentė į VAT teisėjų pareigas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. Štuopienė. Atrankos komisijos kolegialiu sprendimu, priimtu 2021 m. kovo 1 d. posėdyje balsuojant („už“ – 2, „prieš“ – 4 (iš 6 balsavusiųjų, 1 nedalyvavo)), pareiškėja tarp tinkamiausių pretendentų nepateko.

14. Pareiškėja, prašydama panaikinti Išvadą dėl esminių procedūrinių pažeidimų atrankoje į VAT, nenurodė nė vienos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios Atrankos komisijos ar kitų subjektų konkrečius veiksmus atrankos procedūros metu, pažeidimo. Esminius procedūrinius pažeidimus pareiškėja grindžia tik Aprašo 3 punkte įtvirtintų atrankos principų (kolegialumo, nepriklausomumo, objektyvumo ir teisėtumo) taip pat, kaip ji pati teigia, visuose tarptautiniuose standartuose ir rekomendacijose įtvirtintų lygiateisiškumo, sąžiningumo, skaidrumo, objektyvumo ir teisėjo nepriklausomumo principų neužtikrinimu ir, kaip ji pati vertina, tai patvirtinančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Atrankos komisijos vertinimu, pareiškėjos patikslinto skundo argumentai yra deklaratyvūs, nenurodyta juos pagrindžiančių aplinkybių.

15. Atrankos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad atranka į VAT buvo viešai paskelbta 2020 m. kovo 6 d., o Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretas Nr. 1K-243 „Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Teisės aktų registro duomenimis, įsigaliojo 2020 m. balandžio 3 d. Šio Prezidento dekreto 3 straipsnis nustato, kad juo patvirtintas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašas netaikomas teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų atrankoms, kurios buvo paskelbtos iki šio dekreto įsigaliojimo. Taigi nustatytas teisinis reglamentavimas negalėjo sukelti pareiškėjos teisėto lūkesčio, kad atrankos į VAT procedūra vyktų pagal Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243 reglamentuotas taisykles, o VAT atrankos procedūra pagrįstai buvo vykdoma pagal jos paskelbimo metu galiojusį Atrankos komisijos darbo tvarkos aprašą.

16. Atrankos į VAT proceso metu pretendentai į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas buvo vertinti vadovaujantis 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) „Dėl Teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“ (pagal 1 priedą vertinti pretendentai, pretendavę į Vilniaus apygardos teismą kaip į aukštesnės pakopos teismą, pagal 3 priedą vertinti pretendentai, pageidavę persikelti į Vilniaus apygardos teismą kaip į kitą tos pačios pakopos teismą). Šis Teisėjų tarybos nutarimas atrankoje į VAT taikytas atsižvelgiant į jau minėtą šios atrankos paskelbimo datą ir vadovaujantis 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 13P-160-(7.1.2) „Dėl Teisėjų karjeros siekiančių asmenų, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“ 4.2 papunkčiu, kuris nustato, kad teisėjų, pageidaujančių tapti apygardos teismo teisėjais, taip pat siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose ar pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios ar žemesnės pakopos teismą atrankoms, paskelbtoms iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomi teisėjų karjeros siekiančių, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijai, galioję atrankos paskelbimo metu.

17. Ne visa informacija, pateikta apie pretendentą, kartu su teismo teisėjų kolektyvo nuomone Atrankos komisijai yra pati savaime reikšminga. Atrankos komisija vertina jos reikšmę kiekvienu konkrečiu atveju visos turimos informacijos (medžiagos) apie pretendentą kontekste, vadovaudamasi atrankai taikomais vertinimo kriterijais. Vilniaus apygardos teismo pateiktoje reitingų lentelėje apie pareiškėją (taip pat ir kitus atrankoje į VAT dalyvavusius pretendentus) nebuvo nurodyta jokios naujos ją apibūdinančios informacijos nei ta, kuri išdėstyta VAT rašte, kuriame pateikta teismo teisėjų kolektyvo nuomonė apie pareiškėją. Reitingų lentelė, kurioje pateikti duomenys tik apie pretendentus reitingavusių teisėjų skaičių, teisėjų jiems skirtą balą ir kiekvieno pretendento gautą teisėjų skirtų balų vidurkį, tik detalizuoja VAT teisėjų nuomonės rašte apie teisėją I. Štuopienę pateiktą informaciją, kuria pažymima, kad ji nepateko tarp teisėjų kolektyvo 5 geriausiai įvertintų kandidatų.

18. Kaip patikslintame skunde akcentuoja ir pati pareiškėja, nors nuomonės turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau jos yra subjektyvios, todėl joms netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo teisėjų reitingų lentelė, kurioje pateikti tik teisėjų balai kiekvienam pretendentui ir pretendentų vieta pagal juos (be jokių papildomų aprašomųjų duomenų), nėra faktiniai duomenys, dėl kurių galėtų būti teikiami „atsikirtimai“. Priešingai – balai patys savaime atskirai negali būti pareiškėjos „atsikirtimų“ objektas. Atrankos komisija pažymėjo, kad jokie teisės aktai neriboja pretendento į teisėjus teisės ir galimybės teikti atrankai apie save aktualios informacijos tiek iš anksto raštu, tiek Atrankos komisijos posėdžio metu, kurią pretendentas pats pageidautų apie save teikti bei akcentuoti atrankos metu. Tai, kad pareiškėja šia teise naudojosi, patvirtina ne tik jos atrankai iki posėdžio teikta medžiaga, bet ir jos prisistatymas Atrankos komisijos 2021 m. sausio 25 d. posėdžio metu.

19. Pretendentai turi teisę susipažinti su informacija, kurios pagrindu galima juos įvertinti pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Nacionalinė teismų administracija, kaip asmens duomenų valdytoja ir tvarkytoja, šią medžiagą teikia pretendentams, įgyvendinantiems teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Taip pat iki posėdžio likus ne mažiau kaip 5 dienoms, kontaktuoja su atrankoje dalyvausiančiais asmenimis jų nurodytu elektroninio pašto adresu. Atrankoje dalyvaujančio pretendento asmens bylą Nacionalinė teismų administracija pretendentui teikia tik esant jo atskiram prašymui.

20. Kadangi atranka vyksta ir palyginimo principu, visa iš išorinių subjektų gaunama informacija formuoja Atrankos komisijos narių nuomonę. Tai atitinka ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Atrankos komisija paaiškina, kad VAT pirmininkė L. Braždienė dalyvavo pirmame atrankos posėdyje, vykusiame 2020 m. sausio 11 d., ir pasisakė šio posėdžio pradžioje. Pagal įprastą atrankose susiklosčiusią praktiką, VAT pirmininkė Atrankos komisijai pateikė informaciją apie reikalingos specializacijos (baudžiamosios ir civilinės) teisėjų poreikį teisme, taip pat kaip Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolektyvo atstovė buvo paprašyta pristatyti šio teismo teisėjų kolektyvo pateiktą nuomonę apie pretendentus. L. Braždienė, pristatydama teisėjų kolektyvo nuomonę, konkrečiai pasisakė tik apie 2 pretendentus, daugumos jų, tarp jų ir pareiškėjos, atskirai neaptarė. Kadangi teisėjų kolektyvo nuomonės pateikimo kriterijai, tarp jų ir reikalavimai nuomonės išsamumui, teisės aktuose nereglamentuoti, Atrankos komisija negali įpareigoti teismo pirmininko, pristatančio teisėjų kolektyvo nuomonę, pristatyti konkretų pretendentą, būtinai aptarti visus pretendentus ar pateikti apie juos kokią nors konkrečią informaciją. Tai nepaneigia Atrankos komisijos pareigos būti susipažinusiai su jai pateikta atrankos medžiaga apie kiekvieną pretendentą.

21. Teisės aktai privalomą pretendento dalyvavimą nustato tik toje Atrankos posėdžio dalyje, kurioje vyksta jo pokalbis su Atrankos komisija. Priešingas minėtų nuostatų aiškinimas (kad pretendentai ir (ar) kiti į Atrankos komisijos posėdį pakviesti asmenys gali dalyvauti viso posėdžio metu) lemtų pretendentų teisę ir visų kitų į Atrankos komisijos posėdį pakviestų asmenų galimybę, nepaisant jų dalyvavimo posėdyje tikslo, dalyvauti visame Atrankos komisijos posėdyje, taip pat ir tose posėdžio dalyse, kuriose vyksta visų pretendentų pokalbiai su Atrankos komisija, o tai būtų nesuderinama su pretendentų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgdama į tai, Atrankos komisija privalo užtikrinti tik pretendento dalyvavimą pokalbio su Atrankos komisija posėdžio dalyje. Ši visiems pretendentams taikoma vienoda praktika buvo taikoma ir pareiškėjai, o išimties jai pritaikymas galėtų būti traktuojamas kaip kitų pretendentų lygiateisiškumo atrankos procese pažeidimas. Nėra pagrindo teigti, kad pretendentas, nedalyvavęs Atrankos komisijos posėdžio dalyje, kurioje vyksta jo pristatymas Atrankos komisijos nariams, netenka galimybės sužinoti, kokia informacija apie jį disponuos Atrankos komisija. Nacionalinė teismų administracija, kaip asmens duomenų valdytoja ir tvarkytoja, formuoja pretendentų asmens bylas ir teikia duomenis pretendentams, įgyvendinantiems teisę susipažinti su savo asmens duomenimis.

22. Atrankos komisija pažymėjo, jog pareiškėja, pasisakydama, kad Atrankos komisija vertino tik kai kurių kandidatų asmenines ir dalykines savybes, socialines kompetencijas, turimus profesinius įgūdžius ir žinias, kokybinius teisinės veiklos rodiklius, bei pateikdama abejonę dėl to, kad ji galbūt apskritai pripažinta netinkama eiti VAT teisėjo pareigas ir visai nevertinta, nepagrįstai tapatina pretendentų vertinimą su jų pripažinimu tinkamiausiais ir aprašymu Atrankos komisijos išvadoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Atrankos komisijos išvadoje aprašomi tik tie pretendentai, kurie Atrankos komisijos yra pripažinti tinkamiausias, todėl tokiais nepripažinti pretendentai negali turėti teisės aktais pagrįsto lūkesčio, kad Atrankos komisija juos ir jų vertinimą aprašytų savo išvadoje. Į Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalyje nustatytas Atrankos komisijos veiksmų teisminės kontrolės ribas nepatenka vertinimas, ar Atrankos komisija pagrįstai nepripažino pretendento tinkamiausiu į vykdytos atrankos teisėjo pareigas, kai tai nesusiję su esminiais procedūriniais pažeidimais vykdant atranką, taigi su tuo susiję pareiškėjos argumentai ir iš jų kylantys prašymai, nagrinėjamoje byloje nenustačius procedūrinių pažeidimų, laikytini nenagrinėtinais.

23. Pretendento nenurodymas Atrankos komisijos išvadoje nereiškia, kad Atrankos komisija pripažino jį netinkamu kandidatu į teisėjo pareigas, dėl kurių vykdyta atranka. Pretendentas netinkamu pripažįstamas atskiru Atrankos komisijos sprendimu, toks pretendentas nevertinamas balais pagal atrankai taikomus atskirus kriterijus, jis nurodomas pretendentų eiliškumo sąrašo pabaigoje. Netinkamais pripažįstami kandidatai, kurie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų asmeniui, pagal kuriuos jis apskritai galėtų pretenduoti į teismą, į kurį vykdoma atranka. Atrankos komisija pareiškėją įvertino pagal visus atrankoje į VAT taikytinus Teisėjų tarybos patvirtintus Kriterijus ir pagal juos skyrė pareiškėjai balus. Tai, kad pretendentė nebuvo aprašyta Atrankos komisijos išvadoje ir dėl to jai kilo neaiškumų, neribojo pareiškėjos teisės, pasibaigus atrankai, kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją įgyvendinti teisę susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio protokolais ir jai aktualiais jų priedų duomenimis, kita su ja susijusia medžiaga. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja savo teise susipažinti su jai aktualia medžiaga naudojosi ir Nacionalinė teismų administracija informaciją jai suteikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos procedūrai taikytinų teisės normų

24. Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina Teisėjų taryba. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo teisėju kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka šio įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankai taikomi šio įstatymo 551 straipsnio reikalavimai.

25. Pretendentas, dalyvavęs atrankoje į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, turi teisę per septynias dienas po Atrankos komisijos išvadų paskelbimo pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui (Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalis).

26. Kai pretendentas dėl Atrankos komisijos paduoda skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skundą nagrinėja šio teismo trijų teisėjų kolegija ir turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundo gavimo dienos (Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalis). Bylos pagal pretendento skundą nagrinėjimo procesas nereglamentuojamas teisės aktuose. Bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo dalykas Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalies prasme yra nustatymas, ar Atrankos komisija, atlikdama atranką, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai. Kadangi šio proceso kitų specialiųjų taisyklių teisės aktuose nenustatyta, bylą nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nagrinėja skundą vadovaudamasi mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintais civilinio proceso principais, bendrosiomis civilinio proceso nuostatomis.

27. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatyti, ar Atrankos komisija, atlikdama atranką ir teikdama pareiškėjos skundžiamą 2021 m. kovo 15 d. išvadą, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusios pareiškėjos įvertinimui, o bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia su tuo susiję pareiškėjos skundo argumentai.

28. Esminiais procedūriniai pažeidimai gali būti pripažįstami tokie, kai dėl tam tikrų teisės aktuose nustatytų teisėjų atrankos procedūrų netinkamo įgyvendinimo ar nesilaikymo gali būti nepasiektas atrankos tikslas – nustatyti pretendentų eilę, grįstą objektyviais požymiais. Esminiais pažeidimais taip pat yra pripažįstami ir akivaizdūs objektyvių duomenų iškraipymai.

29. Atrankos skaidrumas, sąžiningumas, šių principų laikymasis vykdant procedūras yra būtini siekiant atrankos tikslo ir bet koks procedūrų nukrypimas, neišlaikymas (neįgyvendinimas) gali sukelti pagrįstų abejonių atrankos procedūrų ir, esant esminiams procedūriniams pažeidimams, rezultatų teisėtumu. Nagrinėdamas pretendento skundą, teismas atidžiai tiria skunde nurodytus procedūrų (ne)neatitikties teisės aktuose nustatytosioms duomenis, siekdamas nustatyti, ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

30. Pareiškėja kaip procedūrinį pažeidimą patikslintame skunde nurodo, jog atranka į VAT teisėjų pareigas buvo vykdoma pagal jau nebegaliojantį Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtintą Aprašą. Pareiškėja teigia, kad ji, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais, pagal kuriuos procedūros paprastai vyksta pagal jų atlikimo metu galiojančias tas procedūras reglamentuojančias proceso teisės normas, tikėjosi, jog ir ši atranka bus vykdoma pagal, jos metu galiojusias teisės normas. Vertindama šį teiginį, teisėjų kolegija pažymi, jog Prezidento kanceliarijos skelbimas apie atranką į VAT teisėjų pareigas buvo viešai paskelbtas teismai.lt puslapyje 2020 m. kovo 6 d. Tuo metu galiojo Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtintas Aprašas su visais paskesniais pakeitimais. Vėliau priimto Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekreto Nr. 1K-243 „Dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas naujasis Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašas, 3 straipsnyje nustatyta, kad šiuo dekretu patvirtintas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašas netaikomas teisėjų, teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų atrankoms, kurios buvo paskelbtos iki šio dekreto įsigaliojimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su Atrankos komisijos paaiškinimuose pateiktu vertinimu, jog atrankos į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas procedūras reglamentavo ir pagrįstai buvo taikytas atrankos pradėjimo metu galiojęs Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtintas Aprašas.

31. Atrankos komisija savo paaiškinimuose taip pat pažymėjo, jog, vertindama pretendentus į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas, vadovavosi ir Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtintais Kriterijais. Nors 2020 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Teisėjų tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. 13P-160-(7.1.2) „Dėl Teisėjų karjeros siekiančių asmenų, į kitą teismą perkeliamų ar skiriamų asmenų vertinimo kriterijų patvirtinimo“, tačiau šio nutarimo 4.2 papunktyje, be kita ko, nustatyta, jog teisėjų, pageidaujančių tapti apygardos teismo teisėjais, atrankoms, paskelbtoms iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomi teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijai, galioję atrankos paskelbimo metu. Taigi šis teisės aktas taikytiną teisės akto redakciją taip pat susiejo su atrankos paskelbimo momentu.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog, teisės aktuose aiškiai nurodžius atitinkamai atrankai taikytinus teisės aktus, pareiškėja, juolab būdama profesionali teisininkė, neturėjo pagrindo tikėtis kitų, nei nustatytosios teisės normų taikymo. Nustatytas aiškus teisinis reglamentavimas negalėjo sukelti teisėto lūkesčio, kad atrankos į VAT procedūra vyktų pagal Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243 reglamentuotas taisykles. Dėl to darytina išvada, jog VAT atrankos procedūra pagrįstai buvo vykdoma pagal jos paskelbimo metu galiojusį Aprašą, o pareiškėjos argumentai, susiję su bendrųjų proceso teisės normų taikymo principais, nustatant teisėjų atrankos procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, laikytini nepagrįstais.

Dėl duomenų Atrankos komisijos posėdžiui pateikimo bei pretendentų galimybės su jais susipažinti

33. Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog, atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.

34. Pareiškėja teigia, jog Atrankos komisijai buvo pateikti skurdūs duomenys apie jos asmenines savybes bei kompetencijas. Be to, vertinimui pateikti subjektyvūs duomenys, tokie kaip teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonė, kurią paprastai pateikia teismų pirmininkai.

35. Teisėjų ir asmenų, siekiančių tapti teisėjais, asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija (Teismų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis ir 65 straipsnio 2 dalis). Nacionalinė teismų administracija aptarnauja Atrankos komisiją ir ne mažiau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pateikia medžiagą Atrankos komisijai atrankai atlikti (Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 10.2 punktas; Aprašo 30, 31.2 punktais). Taigi būtent Nacionalinė teismų administracija surenka visą informaciją, reikalingą tam, kad Atrankos komisija tinkamai įvertintų pretendentą.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie pareiškėją, kurie buvo pateikti Atrankos komisijai, sprendžia, kad juose atsispindi tiek pareiškėjos asmeniniai duomenys, tiek darbo kokybės rezultatai, tiek žinių gilinimas, tiek iš teismų gautos nuomonės. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjos teiginiu, jog ją apibūdinančios nuomonės yra surašytos formaliai, neatskleidžiant jokių asmeninių savybių, kompetencijų bei gebėjimų. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko pasirašytos nuomonės matyti, jog yra nurodyta: pareiškėjos teisinio darbo pobūdis; pareiškėjos asmeninės ir dalykinės savybės (sąžininga, kultūringa, dalykiška, atidi proceso eigai bei proceso dalyviams, pagarbiai su jais elgiasi ir kt.); procesinių sprendimų kokybė (aiškūs, motyvuoti, logiški, nuoseklūs); Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų laikymasis; žinių gilinimas (kvalifikacijos kėlimas tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose). Taip pat gana išsamiai pareiškėja apibūdinta ir VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. Budrio bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, atlikusios teismo pirmininko funkcijas, N. Švedienės pasirašytose nuomonėse. Teisės aktuose nėra reglamentuojama, kiek ir kokios informacijos apie pretendentą turėtų būti pateikiama, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apie pareiškėją pateiktos nuomonės yra pakankamai informatyvios.

37. Kita vertus, pažymėtina, jog Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje būtent profesinės žinios ir įgūdžiai nurodomi kaip vieni iš svarbiausių pretendentų atrankos kriterijų, o papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtintų Kriterijų 4 punktą iki 15 balų asmuo gali gauti atsižvelgiant į ne tik iš teismų gautas nuomones, bet ir į jo darbo kontrolę ar priežiūrą vykdančių asmenų charakteristikas (pvz., eilinio, neeilinio veiklos vertinimo išvadas), taip pat į paties asmens pokalbio metu pateiktą informaciją.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja nėra nuosekli argumentuodama skundo reikalavimus. Viena vertus, ji teigia, kad teismų ar jų įgaliotų asmenų nuomonė apie ją yra subjektyvi ir prieštarauja atrankos procedūrą reglamentuojantiems teisės aktams, kita vertus, nurodo, jog šie subjektai pateikė per mažai informacijos apie jos asmenines savybes arba iš viso apie ją nepasisakė. Įvertinusi teismų pateiktas nuomones, teisėjų kolegija nesutinka, jog šios nuomonės suformuluotos šališkai ar tendencingai. Priešingai, darytina išvada, jog pareiškėjos apibūdinimas pateiktas dalykiškai ir nešališkai, atskleidžiant pareiškėjos asmens savybes ir profesinius įgūdžius.

39. Pareiškėja teigia, kad situacija, jog teismo, į kurį pretendentas pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę teikia pirmininkai, prieštarauja Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies reglamentavimui. Kaip teisingai savo paaiškinimuose dėl pareiškėjos skundo nurodo Atrankos komisija, teisės aktai nenustato kriterijų ir privalomų formos reikalavimų teismo kolektyvo teikiamai nuomonei apie atrankoje dalyvaujančius pretendentus, išskyrus tai, kad nuomonėje turi atsispindėti pokalbio su asmeniu metu gautos informacijos pagrindu suformuota šio teismo teisėjų pozicija. Taigi, teismas laisvas pasirinkti būdą, kuriuo pateikia savo teisėjų kolektyvo nuomonę. Nagrinėjamu atveju kartu su VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone buvo pateikta ir reitingavimo lentelė, iš kurios matyti, kad savo nuomonę balų forma pateikė 19 teisėjų.

40. Pareiškėja taip pat nurodo, kad procedūriniu pažeidimu laikytina tai, jog pretendentams nėra pateikiama visa apie juos surinkta informacija, todėl ji negali tinkamai pasiruošti pokalbiui.

41. Visų pirma, pažymėtina, jog Nacionalinė teismų administracija, iki posėdžio likus ne mažiau kaip 5 dienoms, kontaktuoja su atrankoje dalyvausiančiais asmenimis jų nurodytu elektroninio pašto adresu (Prezidento 2009 m. gruodžio 23 d. dekretu Nr. 1K-247 „Dėl teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (atsižvelgiant į Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekreto Nr. 1K-242 3 straipsnį) 10, 10.3 punktai), tačiau neteikia jiems jų asmens bylos duomenų. Pretendento asmens bylą Nacionalinė teismų administracija pretendentui teikia tik esant jo atskiram prašymui (Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 13P-15-(7.1.2) patvirtintų Pretendentų į teisėjus ir teisėjų asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisyklių 17 punktas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 6P-80-(1.1) patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Nacionalinėje teismų administracijoje taisyklių 29.2 papunktis, 37 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja įgyvendino savo teisę susipažinti su apie save surinktais duomenimis, teikiamais Atrankos komisijai.

42. Gavusi šiuos duomenis, pareiškėja nesutiko su jų apimtimi, teigė, jog gavo tik savo duomenis apie reitingavimą, todėl ji negalinti pasilyginti su kitais pretendentais, žinoti, kurie teisėjai kaip balsavo, atsikirsti į tokį vertinimą ar jį pakomentuoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsigaliojus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), buvo koreguojami teisės aktai, t. y. buvo suderinti su šio reglamento nuostatomis. Todėl Atrankos komisijos medžiagos viešumas, pretendentų susipažinimas su savo asmens duomenimis naujame ir ankstesniame aprašuose reglamentuojami skirtingai. Atrankos komisijos išvados, posėdžio protokolai ir sudaryti pretendentų eiliškumo sąrašai yra vieši, nėra ribojimų su jais susipažinti tiek pretendentams, tiek visuomenei (dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Aprašo 29 punktas). Tuo tarpu naujasis ir tebegaliojantis dekretu Nr. 1K-243 patvirtintas aprašas nustato viešumo ir pretendentų susipažinimo su Atrankos medžiaga ribojimus, kurie, kaip minėta, yra būtini, siekiant suderinamumo su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Pagal šio aprašo 29 punktą Atrankos komisijos išvados, išskyrus jų priedus, yra viešos. Atrankoje dalyvavę pretendentai turi teisę susipažinti su Atrankos komisijos posėdžio medžiaga apie juos, o paskelbus Atrankos komisijos išvadą ir su Atrankos komisijos posėdžių protokolais (su šiame Aprašo punkte nurodytomis išlygomis), taip pat kitais dokumentais tiek, kiek tai su jais susiję. Atrankoje dalyvavę pretendentai taip pat turi teisę susipažinti su atitinkamu Atrankos komisijos posėdžio dalies, kurioje jie dalyvavo, garso įrašu (naujojo Aprašo 34 punktas). Nors skundžiama Atrankos komisijos išvada dėl atrankos procedūrų, atliktų galiojant ankstesniajam Aprašui, bet viešinimui ir susipažinimui su Atrankos komisijos medžiaga taikytina tvarka, nustatyta naujajame Apraše, nes ji nesusijusi su konkrečios atrankos tinkamiausių kandidatų parinkimo procedūromis ir taikytina tiek pretendentams, tiek ir kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos gauta informacija laikytina atitinkančia teisės aktų nuostatas ir nesudarančia pagrindo konstatuoti procedūrinį pažeidimą.

43. Kita vertus, reitingų lentelė, kurioje pateikti duomenys tik apie pretendentus reitingavusių teisėjų skaičių, teisėjų jiems skirtą balą ir kiekvieno pretendento gautą teisėjų skirtų balų vidurkį, detalizuoja VAT pateiktą nuomonę. Kaip paaiškinimuose dėl pareiškėjos skundo nurodė Atrankos komisija, šią reitingavimo lentelę ji vertina tik kartu su visais kitais apie pareiškėją pateiktais dokumentais. Dėl to, teisėjų kolegija aplinkybės, jog įprastai reitingų lentelė neteikiama susipažinti atrankoje dalyvaujantiems pretendentams, nelaiko pažeidimu. Kadangi reitingų lentelėje pateikiami tik teisėjų balai kiekvienam pretendentui, be jokios pretendentą apibūdinančios informacijos, tai pareiškėja, viena vertus, negali į juos atsikirsti, kita vertus, negali pakeisti jau įvykusio balsavimo rezultatų (teisėjų nuomonės). Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su reitingų lentelėje esančiais duomenimis, negalėjo turėti įtakos pareiškėjos galimybei tinkamai pasiruošti Atrankos komisijos posėdžiui.

Dėl Atrankos komisijos posėdžio atitikties procedūriniams reikalavimams

44. Vadovaujantis Teismų įstatymo 551 straipsnio 6 dalimi, per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias atitinkamo teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtintame Apraše ši procedūra aprašyta detaliau: paskyrus Atrankos komisijos posėdžio datą ir laiką, Atrankos komisijos pirmininkas gali paskirti vieną ar kelis komisijos narius posėdyje svarstomų klausimų pranešėjais, kurie iki Atrankos komisijos posėdžio įvertina surinktus dokumentus, paveda, jeigu reikia, komisijos sekretoriui surinkti papildomus dokumentus, pristato svarstomus klausimus Atrankos komisijos posėdyje (13 punktas). Atrankos komisijos posėdyje dalyvauja pretendentai į atitinkamo teismo teisėjų pareigas, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys. Atrankos komisijos posėdžiuose gali dalyvauti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo (16 punktas). Atrankos komisijos posėdžio metu išnagrinėjami pretendentų dokumentai, o vėliau atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu pretendentai prisistato ir atsako į jiems pateiktus klausimus. Atrankos komisijos posėdyje komisijos nustatytu metu gali būti išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, aukštesniojo teismo pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys (18 punktas). Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, į kurį pretendentas pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. Nurodytą reglamentavimą atitinka ir Aprašo 18 punktas, kuriame nustatyta, kad Atrankos komisijos nustatytu metu, gali būti išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas.

45. Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde pabrėžia duomenų svarstymo subjektiškumą bei informacijos apie pareiškėją pateikiančių asmenų nuomonės įtaką Atrankos komisijos vertinimui. Pareiškėja teigia, jog šią suformuotą išankstinę nuomonę apie pretendentą vėliau pasisakančiam kandidatui ypač sunku įveikti, o teismų pirmininkams yra sudarytos galimybės piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Taip pat pareiškėja nurodo, jog VAT pirmininkė L. Braždienė Atrankos komisijos posėdyje apie pareiškėją nepasisakė, be to, dėl vykstančių teisminių procesų negali būti objektyvi pareiškėjos atžvilgiu ir teikti nuomones šiame atrankos procese.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi jai pateiktais duomenimis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjus sudarė 5 posėdžiai. Pirmojo jų, vykusio 2021 m. sausio 11 d., pradžioje, susijungus elektroninių ryšių priemonėmis, pasisakė VAT pirmininkė L. Braždienė. Išklausius posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog pirmininkės pasisakymas buvo daugiau formalus, negu informatyvus ar formuojantis nuomonę. Pirmiausia pirmininkė pabrėžė didelį teisėjų poreikį Vilniaus apygardos teisme, tiek Civilinių bylų, tiek Baudžiamųjų bylų skyriuose. Nurodė, jog visus kandidatus, išskyrus Mindaugą Povilanską, ji pažįsta asmeniškai, nes dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, o M. Povilanską pažįsta kaip gerą teismo administratorių (einant teismo pirmininko pavaduotojo pareigas). Taip pat nurodė, jog jos nuomonė apie kandidatus sutampa su kitų teismo teisėjų nuomone; visi pokalbiuose dalyvavę pretendentai savo asmeninėmis bei profesinėmis savybėmis yra verti tapti aukštesnės instancijos teismo teisėjais; skirtumai tarp geriausiais pripažintų kandidatų yra labai nežymūs. Taip pat pirmininkė užsiminė, jog VAT kolektyvas labai gerai įvertino teisėją V. Laušą, todėl pasidžiaugė, jog yra teisėjų per ketverius pirmuosius savo darbo metus parodžiusių gerus priimamų procesinių sprendimų kokybės rezultatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buvo paminėti šie du pretendentai, negalima teigti, jog tai buvo pirmininkės pasisakymas apie juos. Iš gana trumpo pasisakymo visumos galima spręsti, jog VAT pirmininkė kalbėjo apie visus kandidatus apibendrintai, neformuodama jokios išankstinės nuomonės, tik pritardama VAT kolektyvo nuomonei, kuri buvo pateikta dar iki Atrankos komisijos posėdžių. Todėl nesutiktina su pareiškėjos teigimu, jog VAT pirmininkė L. Braždienė negalėjo būti išklausyta šioje atrankoje, nes buvo šališka pareiškėjos atžvilgiu.

47. Teisėjų kolegija pažymi, jog, teisės aktuose nereglamentuojant reikalavimų Atrankos komisijos posėdyje pasisakančio teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens nuomonės išsamumui, tai atliekama laisva, asmens pasirenkama forma. Todėl sutiktina su Atrankos komisijos paaiškinimuose dėl pareiškėjos skundo nurodytu argumentu, jog Atrankos komisija negali įpareigoti šio asmens pristatyti kiekvieną pretendentą ar pateikti apie juos kokią nors konkrečią informaciją. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog Atrankos komisijai iki posėdžio yra pateikiama informacija apie kiekvieną pretendentą, todėl pirmininko ar jo įgalioto asmens pasisakymas net ir negalėtų suformuoti išankstinės nuomonės apie pretendentus.

48. Pareiškėja dalyvavo trečiajame, 2021 m. sausio 25 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje. Pareiškėją pristatyti buvo pavesta Atrankos komisijos nariui Gediminui Sagačiui. Išklausius šio teismo posėdžio garso įrašą taip pat negalima daryti išvados, jog pranešėjo pristatymu buvo suformuota išankstinė nuomonė, grindžiama subjektyviu ar šališku asmeninėje pareiškėjos byloje esančių duomenų perteikimu. Pranešėjas Atrankos komisijai nurodė pareiškėjos anketinius duomenis, kuriuos ji pati buvo apie save pateikusi (gimimo data, mokymosi įstaigos, darbinė patirtis, duomenys apie šeimą, hobiai, kvalifikacijos kėlimas). Buvo pristatyti naujausi duomenys apie jurisdikcinę veiklą, nuolatinės veiklos vertinimo duomenys. Buvo užsiminta apie 2017 m. Etikos ir drausmės komisijos sprendimą, tačiau pažymėta, jog procesas toje byloje buvo itin sudėtingas, o pagrindų iškelti drausmės bylą nenustatyta. Taip pat pristatytos tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek iš Vilniaus apygardos teismo gautos nuomonės apie pareiškėją. Pranešėjas atkreipė dėmesį, jog Atrankos komisija, atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, išnagrinėjusio pareiškėjos skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo, nutartį, pareiškėjos byloje esančiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 6 d. rezoliucija patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjos veiklos vertinimo išvada bei 2018 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko nuomone apie pareiškėjos asmenines savybes, svarbias aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigoms eiti, nesivadovaus.

49. Įvertinusi pranešimo apie pareiškėją turinį ir visumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad neutraliu tonu atliktas pristatymas nepripažintinas kaip formuojantis neigiamą įvaizdį apie pareiškėjos dalykines ar asmenines savybes ar neatitinkantis asmens byloje esančios informacijos. Pareiškėjos argumentas, jog pretendentas, negirdėdamas pristatymo apie save, negali atsikirsti, papildyti informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog Atrankos komisijos supažindinimas su pretendento asmeninės bylos duomenimis, nedalyvaujant pretendentui, sudaro procedūrinį pažeidimą. Teisės aktai privalomą pretendento dalyvavimą nustato tik toje Atrankos posėdžio dalyje, kurioje vyksta jo pokalbis su Atrankos komisija.

50. Nėra pagrindo teigti, kad pretendentas, nedalyvaudamas Atrankos komisijos posėdžio dalyje, kurioje vyksta jo pristatymas Atrankos komisijos nariams, netenka galimybės sužinoti, kokia informacija apie jį disponuoja Atrankos komisija. Minėta, kad Nacionalinė teismų administracija, kaip asmens duomenų valdytoja ir tvarkytoja, formuoja pretendentų asmens bylas ir teikia duomenis pretendentams, įgyvendinantiems teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Kaip teisingai savo paaiškinimuose pastebėjo Atrankos komisija, pareiškėja nenurodo, kokios Atrankos komisijos nariams apie ją pristatytos konkrečios informacijos ji nežinojo, nepaaiškina, kokia konkreti jos teisė atrankos procese buvo dėl to pažeista. Nors pretendentams nėra pateikiama visa informacija apie juos, pareiškėjai tokia informacija buvo suteikta pagal jos pareiškimą. Taigi, pareiškėja disponavo visa apie ją surinkta informacija, tą ir pati pripažino posėdžio metu.

51. Po pranešėjo pristatymo elektroninių ryšių priemonėmis susijungus su pareiškėja, suteikta galimybė jai prisistatyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja itin išsamiai pristatė save, nemažai dėmesio skyrė savo asmeninėms savybėms bei hobiams. Prisistatymas truko ilgiau nei 25 min., o tai gerokai viršijo kitų pretendentų prisistatymo laiką, kurių prisistatymo trukmė buvo nuo kelių iki keliolikos minučių. Pasisakymo metu pareiškėja nebuvo pertraukiama, skubinama, kalbėjo savo norimu tempu. Po prisistatymo pareiškėjai buvo užduodami klausimai, į kuriuos ji taip pat išsamiai atsakė. Pokalbis vyko pagarbiu tonu, dalykiškai.

52. Ištyrusi Atrankos medžiagą – posėdžių protokolus, jų garso įrašus, teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys apie pareiškėją buvo pateikti objektyviai, nešališkai ir neutraliai, pareiškėja buvo išklausyta (pokalbis iš viso truko beveik valandą, o tai gerokai ilgiau, nei vidutiniška pokalbio su kitais pretendentais trukmė), taip pat jai buvo sudaryta galimybė susipažinti su Atrankos komisijai pateiktais duomenimis apie ją.

Dėl Atrankos komisijos išvados atitikties teisės aktų reikalavimams

53. Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais.

54. Pagal Aprašo 3 punktą, Atrankos komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo ir teisėtumo principais. Apraše įtvirtintas Atrankos komisijos tikslas – padėti Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius pretendentus į teisėjus (pirmininkus) (1 punktas).

55. Išklausius visus pretendentus, pradedama jų vertinimo procedūra. Kiekvienas Komisijos narys įvertina kiekvieną pretendentą pagal atitinkamus kriterijus (vertinimai pridedami prie posėdžio protokolo). Po to apskaičiuojami (išvedant vidurkį) pretendento už kiekvieną kriterijų gauti Atrankos komisijos narių įvertinimai, kuriuos sudėjus gaunamas galutinis pretendento surinktų balų skaičius. Gautas balų skaičius lemia pretendento vietą Atrankos komisijos sudaromame pretendentų eiliškumo sąraše, kuris yra posėdžio protokolo priedas. Sudariusi sąrašą, Atrankos komisija sprendžia klausimą dėl išvados ir tinkamiausių pretendentų į pareigas, dėl kiekvieno pretendento balsuodama (Aprašo 19–22 punktai). Atrankos komisijos išvada ir kita su šiomis išvadomis susijusi medžiaga Respublikos Prezidentui pateikiama ne vėliau kaip kitą dieną po Atrankos komisijos išvados viešo paskelbimo (Aprašo 27 punktas). Atrankos komisijos išvados Respublikos Prezidento nesaisto (Teismų įstatymo 551 straipsnio 10 dalis, Atrankos 28 punktas).

56. Pareiškėja nurodo, kad Atrankos komisijos Išvadoje neaprašyti jokie jos duomenys, tik tinkamiausiais pripažintų kandidatų asmeninės ir dalykinės savybės; pareiškėjai nežinoma, kokią informaciją apie ją ir pagal kokius kriterijus vertino Atrankos komisija; be to, ji neturi galimybės pasilyginti su kitais kandidatais ir netgi pati įsivertinti, ar pagrįstai Atrankos komisija nepripažino jos tinkamiausia pretendente. Pareiškėja nurodo, kad, pasibaigus atrankai ir paskelbus Atrankos komisijos Išvadą, ji, be kita ko, neturėjo informacijos ir apie tai, ar dėl kokių nors priežasčių Atrankos komisija jos kandidatūros nepripažino netinkama eiti Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas ir visai nevertino. Tokia situacija neleidžia jai ir bet kuriam kitam pretendentui veiksmingai ginti savo teisių atrankos proceso metu, t. y. tinkamai surašyti skundo.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad visa tai, ką nurodo pareiškėja, nesietina su procedūriniais pažeidimais. Be to, sprendžia, kad nurodyti pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ji galimai apskritai pripažinta netinkama eiti Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas ir visai nevertinta. Tai, kad pretendentas nebuvo pripažintas tinkamiausiu bei neaprašytas Atrankos komisijos išvadoje, nereiškia kad jis nebuvo įvertintas. Tą paneigia ir prie 2021 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo pateiktos pretendentų vertinimo lentelės, kuriose nurodytas visų pretendentų surinktų balų pagal atskirus kriterijus detalus sąrašas. Iš šių lentelių matyti, jog Atrankos komisija pareiškėją įvertino pagal visus atrankoje į VAT taikytinus Kriterijus ir pagal juos skyrė pareiškėjai balus. Tuo tarpu asmuo, pripažintas netinkamu eiti pareigas, į kurias pretenduoja, apskritai nėra vertinamas. Pretendento nenurodymas Atrankos komisijos išvadoje nereiškia, kad Atrankos komisija pripažino jį netinkamu kandidatu į teisėjo pareigas, dėl kurių vykdyta atranka. Pretendentas netinkamu pripažįstamas atskiru Atrankos komisijos sprendimu, toks pretendentas nevertinamas balais pagal atrankai taikomus atskirus kriterijus, jis nurodomas pretendentų eiliškumo sąrašo pabaigoje. Netinkamais pripažįstami kandidatai, kurie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų asmeniui, pagal kuriuos jie apskritai galėtų pretenduoti į teismą, į kurį vykdoma atranka.

58. Kadangi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Atrankos komisijos išvadoje aprašomi tik tie pretendentai, kurie Atrankos komisijos yra pripažinti tinkamiausiais, tokiais nepripažinti pretendentai negali turėti teisės aktais pagrįsto lūkesčio, kad Atrankos komisija juos ir jų vertinimą aprašytų savo išvadoje. Todėl tai, kad pareiškėja nebuvo aprašyta Išvadoje, nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinį pažeidimą.

59. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad jos asmeninės savybės bei motyvacija įvertinti žemiausiu arba vienu iš žemiausių balais, teigia, jog šie rodikliai ir jų vertinimas yra subjektyvūs ir jiems suteikiama itin didelė reikšmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Kriterijus vertinamas teisinio darbo stažas (iki 10 balų), teisinio darbo pobūdis (iki 10 balų), teisinio darbo kokybė (iki 40 balų), asmeninės savybės (iki 15 balų), žinių gilinimas, užsienio kalbos mokėjimas (iki 10 balų) bei motyvacija (iki 15 balų). Kaip matyti, didžiausia reikšmė yra suteikiama teisinio darbo kokybei, taigi jo lyginamoji svarba didžiausia. Vis dėlto, neneigtina, jog teisėjo darbui yra svarbios ir asmeninės jo savybės bei motyvacija. Kad šios savybės yra svarbios teisėjo darbe, rodo ir pačios pareiškėjos prisistatymo Atrankos posėdžio metu pateikta išsami informacija apie savo asmenines savybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja nepagrįstai asmeninių savybių vertinimą susieja vien tik su teismo, kuriame teisėjas dirba ar į kurį pretenduoja, pirmininkų ar jų įgaliotų asmenų nuomone – ne mažiau svarbi yra ir paties asmens pateikta informacija pokalbio metu.

60. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Atrankos komisijos išvada nepaneigia Respublikos Prezidento diskrecijos nuspręsti, kuris kandidatas yra tinkamiausias, nes Atrankos komisijos išvados Respublikos Prezidento nesaisto. Vadovaujantis Teismų įstatymo 65 straipsniu, asmuo, siekiantis tapti aukštesnės pakopos teismo teisėju, įrašomas į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą (1 dalis). Šį registrą ir duomenų bazes, taip pat į juos įrašytų asmenų asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija, kuri duomenis apie į registrą ir duomenų bazes įrašytus asmenis perduoda Respublikos Prezidentui, Teisėjų tarybai ir Atrankos komisijai (2, 4 dalys). Taigi Respublikos Prezidentas dar iki atrankos posėdžio pradžios gauna visą surinktą informaciją apie kiekvieną pretendentą. Surašius Atrankos komisijos išvadą, Respublikos Prezidentui yra pateikiama papildoma informacija, įskaitant atrankos posėdžių protokolus, posėdžių garso įrašus ir pan. Atsižvelgiant į tai, Respublikos Prezidentas turi visą surinktą informaciją apie kiekvieną iš pretendentų.

61. Remdamasi į pateiktais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos pagal vertinimo kriterijus surinktas mažesnis, nei ji tikėjosi ar nei kai kurių kitų pretendentų, balų skaičius nesudaro pagrindo teigti, kad Atrankos komisija pareiškėją įvertino ne pagal visus atrankoje taikytinus kriterijus arba kad jos nevertino ir pripažino netinkama kandidate į Vilniaus apygardos teisėjo pareigas. Tai, kad Išvadoje buvo nurodyti tik tinkamiausiais pripažintų kandidatų vertinimo balai bei aprašymas, neužkerta kelio Respublikos Prezidentui palyginti pareiškėją su kitais kandidatais ir nuspręsti dėl visų atrankoje dalyvaujančių kandidatų tinkamumo bei savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią kandidatą.

Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

62. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

63. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65. Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti: ar Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatos, įtvirtinančios, jog Atrankos komisija gali papildomai atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjo nepriklausomumo principui; ar Teismų įstatymo 551 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ar atsilaisvinančias atitinkamo teismo teisėjų vietas yra tinkamiausi būti atitinkamo teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų pateikia Respublikos Prezidentui, 8 dalis, nustatanti, kad Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas ar atsilaisvinančias atitinkamo teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti atitinkamo teismo teisėjais, neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, įtvirtinančiam, kad Respublikos Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, ir Teismų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apygardos teismo teisėją skiria Respublikos Prezidentas; ar Respublikos Prezidento 2008 m. rugpjūčio 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo 18 punktas, nustatantis, kad Atrankos komisijos posėdyje Atrankos komisijos nustatytu metu gali būti išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, aukštesniojo teismo pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys, neprieštarauja Teismų įstatymo 551 straipsnio 7 dalies nuostatai, kad Atrankos komisija, be kita ko, gali papildomai atsižvelgti į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę, bei neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjo nepriklausomumo principui, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo; ar Aprašo 22 punktas, nustatantis, kad Atrankos komisijos nariai nusprendžia dėl kai kurių pretendentų pripažinimo tinkamiausiais, 24.2 bei 24.3 punktai, nustatantys, kad Atrankos komisija išvados aprašomojoje dalyje nurodo Atrankos komisijos tinkamiausiais pripažintus kandidatus ir motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta juos pripažįstant tinkamiausiais, neaprašydama ir neįvertindama visų kitų kandidatų, neprieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, nustatančiam, kad Respublikos Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, ir Teismų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apygardos teismo teisėją skiria Respublikos Prezidentas.

Nurodytą prašymą pareiškėja grindžia šios nutarties 7, 9, 10, 12 punktuose išdėstytais argumentais.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių kiltų pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės normų atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl nusprendžia, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

67. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Pagal Konstituciją teismas neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (2007 m. gegužės 22 d. sprendimas, 2016 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. KT21-S11/2016, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018). Tai reiškia, kad teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tada, kai tai nėra būtina jam nagrinėjant konkrečią bylą.

68. Kadangi pareiškėja Atrankos komisijos nebuvo pripažinta netinkama eiti pareigas, į kurias pretenduoja, todėl Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Aprašo 19.2 punktas pareiškėjai nėra taikytinas. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija, pažymi, jog šiuo pagrindu, be kita ko, negali būti tenkintas pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto teisės akto atitikties Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, nustatančiam, kad Respublikos Prezidentas skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas, ir Teismų įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jog apygardos teismo teisėją skiria Respublikos Prezidentas.

69. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalį pretendentas, dalyvavęs atrankoje, turi teisę pateikti Aukščiausiajam Teismui skundą dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam atrankoje dalyvavusių pretendentų įvertinimui. Vadinasi, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija privalo besąlygiškai laikytis galiojančių taikytinų teisės aktų, reglamentuojančių Atrankos komisijos atliekamiems veiksmams nustatytus procedūrinius reikalavimus. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokius skundus, privalo įvertinti, ar Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos atlikti veiksmai, susiję su pretendento vertinimu, buvo atlikti laikantis galiojusiuose taikytinuose teisės aktuose, kurie reglamentavo (reglamentuoja) šios komisijos veiksmus, nustatytų reikalavimų.

70. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimas, kuriuo kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Todėl jei pareiškėja vertina, jog jos teisės buvo pažeistos atrankos į teisėjo pareigas procedūras reglamentuojančiais teisės aktais, ji turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatyta galimybe kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.

71. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Atrankos komisijos išvadą, konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti. Dėl to skundžiama išvada paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 9 dalimi ir 691 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2021 m. kovo 23 d. nutartimi dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegijos sudarymo skundui dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos išvados nagrinėti,

n u t a r i a :

Pareiškėjos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Ingos Štuopienės skundą atsisakyti tenkinti.

Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2021 m. kovo 15 d. išvadą dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas Nr. 35P-3-(7.5.4) palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Algirdas Taminskas