6e2d5aea-e57f-4492-8d30-3c3312fa9ba3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-407/2014Proceso Nr. 1-06-1-01002-2008-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.1.9.6.;1.2.14.6.2.; 1.2.18.10; 2.1.7.4.(S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Laimos Garnelienės ir Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,nuteistiesiems V.

A. D., V. B., T. V.,gynėjams advokatams Ričardui GirdziuÅ¡ui, Sauliui Urbonavičiui, Jonui Kvaraciejui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nuteistojo V. A. D. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o, nuteistųjų T. V. (buvusi pavardė K.) ir V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:V. A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V.

A. D. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. vasario 25 d., t. y. 33 dienos, kas atitinka 66 MGL (8 580 Lt) dydžio baudÄ , ir Å¡ia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 234 MGL (30 420 Lt).T. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei nuteista:pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir T.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į T. V. paskirtÄ bausmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. vasario 14 d., t. y. 22 dienos, kas atitinka 44 MGL (5 720 Lt) baudÄ , ir Å¡ia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 156 MGL (20 280 Lt).V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.             Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V.

B. paskirtÄ bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 2008 m. sausio 23 d. (1 diena), kas atitinka 2 MGL (260 Lt) dydžio baudÄ , ir Å¡ia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 98 MGL (12 740 Lt).Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. A. D. ir T. V. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuota iÅ¡ kiekvieno nuteistojo 510 500 Lt suma, o iÅ¡ V. B. – 74 500 Lt suma.Å iuo nuosprendžiu taip pat V. A. D. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „S (duomenys pakeisti)“ 42 000 Lt turto pasisavinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), baudžiamoji byla dalyje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo 2007 m. gegužės 11 d. ir 2007 m. gegužės mėn. nenustatytÄ dienÄ ) dėl T.

V. ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo 2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. rugsėjo mėn. ir 2008 m. sausio mėn. nenustatytomis dienomis) dėl V. B. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuosprendis dėl Å¡ių dalių apeliacine tvarka neskundžiamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. B., V. A.

D., T. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , buvusį V. B. žinioje, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 V. A. D., bÅ«damas sporto klubo „K (duomenys pakeisti)“ steigėju ir faktiÅ¡kai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sÄ skaitas ir jose esančias lėšas), pasiÅ«lė Å . M. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu) pasisavinti svetimÄ turtÄ : surasti įmones, kurios pagal fiktyviai sudarytÄ paramos sutartį fiktyviai suteiktų paramÄ sporto klubui “K“, gautas paramos lėšas iÅ¡gryninti, didesnę dalį (apie 90 procentų) grÄ Å¾inti fiktyvios paramos davėjui, kitÄ lėšų dalį pasidalinti tarp jo (V.

A. D.), Å . M., T. V..Å . M. su pasiÅ«lymu sutikus, Å . M. tarpininkavo ir sutarė su UAB “S“ direktoriumi V. B. dėl fiktyvios paramos suteikimo, Å¡is, žinodamas, kad pinigai paramai panaudoti nebus, o didesnė pinigų dalis jam bus sugrÄ Å¾inta, pasirašė fiktyvias paramos sutartis dėl jos suteikimo, priėmė sprendimÄ jo žinioje buvusį turtÄ â€“ UAB “S“ lėšas, pervesti sporto klubui “K“, ir taip per keturis kartus buvo pervesti pinigai iÅ¡ UAB “S“ sÄ skaitų į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-21 iÅ¡ UAB “S“ atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2007-06-29 iÅ¡ atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2007-08-06 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2008-01-18 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 45 000 Lt, iÅ¡ viso 97 500 Lt.Po to V.

A. D., žinodamas, kad pinigai pervesti kaip fiktyvi parama, turėdamas prieigÄ prie sporto klubo “K“ banko sÄ skaitų, elektroninės bankininkystės bÅ«du iÅ¡ sporto klubo “K“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Å¡iuos pinigų pervedimus: 2007-06-29 pervedė 17 400 Lt į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Snoras“, 2007-08-06 pervedė 16 000 Lt, 1 500 Lt į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Snoras“, 2008-01-20 pervedė 45 000 Lt sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad bÅ«tų galimybė pinigus iÅ¡gryninti, ir nurodė T.

V. gautus pinigus iÅ¡gryninti.T. V., nuo 2007-04-24 bÅ«dama sporto klubo “K“ pirmininke, pasiraÅ¡iusi fiktyvias paramos sutartis su UAB “S“, žinodama, kad paramos pinigai sporto klubo veikloje panaudoti nebus, banko iÅ¡duota kortele grynino pinigus iÅ¡ sporto klubo “K“ sÄ skaitos ir juos perdavė Å . M., dalį pinigų gavo už atliktus gryninimo darbus. Å . M., kaip tarpininkas, dalį iÅ¡grynintų pinigų pasiliko sau, taip pat sau paėmė V. A. D. dalį už skolÄ , o kitÄ dalį pinigų atidavė V.

B..Taip V. B., V. A. D., T. V., veikdami bendrininkų grupe ir kartu su Å . M., pasisavino svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB “S“ priklausančias 97 500 Lt pinigines lėšas – ir padarė turtinę žalÄ .Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. B., bÅ«damas UAB “S“ direktoriumi, pasirašė fiktyviÄ paramos sutartį su labdaros ir paramos fondu “P (duomenys pakeisti)“ ir žinodamas, kad paramos lėšos fondo veikloje panaudotos nebus, o didesnė dalis pinigų jam bus sugrÄ Å¾inta, pasirašė fiktyviÄ paramos sutartį dėl jos suteikimo, priėmė sprendimÄ jo žinioje esantį turtÄ â€“ UAB “S“ lėšas pervesti, ir taip 2007-09-19 iÅ¡ UAB “S“ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti kaip parama 45 000 Lt labdaros ir paramos fondui “P“.

Po to Å . M. įtikino apie nusikalstamÄ veikÄ nežinantį D. M. iÅ¡ labdaros ir paramos fondo “P“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) nuimti ir perduoti jam UAB “S“ 2007-09-19 pervestas pinigines lėšas. D. M. iÅ¡ labdaros ir paramos fondo “P“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) 2007-09-21 nuėmė 42 000 Lt ir perdavė Å . M., o Å¡is 42 000 Lt perdavė UAB “S“ direktoriui V.

B., taip jis pasisavino jo žinioje esantį svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB “S“ priklausančias 42 000 Lt pinigines lėšas – ir padarė turtinę žalÄ .V. B. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “S“ turto pasisavinimo).Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V. A. D. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , kuris buvo patikėtas T. V., t. y. laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 V.

A. D., bÅ«damas sporto klubo “K“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) steigėju, faktiÅ¡kai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sÄ skaitas ir jose esančias lėšas) bei bendrai veikdamas bendrininkų grupe kartu su sporto klubo “K“ pirmininke ir kasininke, veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningÄ nusikalstamÄ tikslÄ , pasisavino T. V. užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ , sporto klubo “K“ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurios pagal sudarytas fiktyvias paramos sutartis įvairių įmonių buvo pervedamos į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ AB banke „Snoras“ arba sumokamos grynais į sporto klubo kasÄ , o bÅ«tent: pagal ankstesnį susitarimÄ su Å .

M., kad jis, kaip tarpininkas, ieÅ¡kos fiktyvių paramos davėjų, T. V. pasiraÅ¡ys fiktyvias paramos sutartis, grynins pinigus ir dalinsis tarp bendrininkų (paramos davėjų ir gavėjų), žinodami, kad UAB “S (duomenys pakeisti)“, UAB “L (duomenys pakeisti)“, UAB “A (duomenys pakeisti)“, UAB “T (duomenys pakeisti)“, LR finansų ministerijos už KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ , UAB “L (duomenys pakeisti)“, UAB „F (duomenys pakeisti)“, UAB “I (duomenys pakeisti)“, UAB “R (duomenys pakeisti)“ pervedamos piniginės lėšos, kaip parama sporto klubui “K“, į AB banko „Snoras“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) įmonės veikloje panaudotos nebus, UAB “S“ 2007-04-27 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 20 000 Lt, 2007-12-18 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 29 000 Lt, UAB “L“ 2007-05-21 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 100 000 Lt, UAB “A“ 2007-10-11 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 30 000 Lt, UAB “T“ 2007-10-16 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Hansa bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 49 000 Lt, 2007-12-12 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Hansa bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 65 000 Lt, LR finansų ministerijai už KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ 2007-10-23 iÅ¡ atsiskaitomosios Lietuvos banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 5 000 Lt, UAB “L“ 2007-12-03 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 49 500 Lt, 2007-12-06 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 49 500 Lt, UAB „F“ 2007-12-06 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, 2007-12-07 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, 2007-12-10 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Hansa bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, 2007-12-12 iÅ¡ atsiskaitomosios AB Hansa bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, 2007-12-13 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, 2007-12-14 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 50 000 Lt, UAB “I“ 2007-12-18 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 120 000 Lt, UAB “R“ 2007-12-21 iÅ¡ atsiskaitomosios AB SEB bankas sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramÄ 49 000 Lt, iÅ¡ viso Å¡ioms įmonėms pervedus į AB banko „Snoras“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) 866 000 Lt paramos, gautÄ paramÄ V.

A. D. pervedė į sporto klubo “K“ AB banko „Snoras“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-02 – 10 000 Lt, 2007-05-03 – 9 950 Lt, 2007-05-21 – 20 000 Lt, 2007-05-22 – 30 000 Lt, 2007-05-22 – 60 000 Lt, 2007-05-28 – 7 550 Lt, bei pervedė į sporto klubo “K“ AB banko Snoras sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-10-12 – 29 997 Lt, 2007-10-23 – 5 000 Lt 2007-12-06 - 49 150 Lt, 2007-12-07 – 50 000 Lt, 2007-12-11 – 50 000 Lt, 2007-12-12 – 50 000 Lt, 2007-12-13 – 50 000 Lt, 2007-12-14 – 50 000 Lt, 2007-12-15 – 15 000 Lt, 2007-12-19 – 98 800 Lt, 2007-12-19 – 50 000 Lt, 2007-12-21 – 49 200 Lt, kuriuos iÅ¡grynino T.

V.. Taip pat ji iÅ¡ sporto klubo “K“ AB banko „Snoras“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) išėmė grynaisiais: 2007-10-17 – 48 700 Lt, 2007-12-04 – 49 200 Lt, 2007-12-06 - 50 000 Lt, 2007-12-14 – 49 700 Lt. Taip iÅ¡ sporto klubo “K“ minėtų banko sÄ skaitų buvo iÅ¡imta grynaisiais, kurie buvo pervesti iÅ¡ minėtų įmonių, ir V. A. D. bei T. V. bendrininkaujant pasisavinta – 866 000 Lt.Be to, V. A. D., T. V., žinodami, kad iÅ¡ UAB “A“, UAB “L“ gautos piniginės lėšos į klubo kasÄ kaip parama sporto klubo “K“ veikloje panaudotos nebus, UAB “A“ 2007-04-19 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasÄ pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104019 kaip paramÄ Ä¯neÅ¡us 30 000 Lt; 2007-04-25 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasÄ pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104021 kaip paramÄ Ä¯neÅ¡us 30 000 Lt;

UAB “L“ 2007-04-20 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasÄ pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104020 kaip paramÄ Ä¯neÅ¡us 30 000 Lt; iÅ¡ viso grynaisiais pinigais į klubo kasÄ Ä¯monių vardu įneÅ¡us 90 000 Lt paramÄ , V. A. D., bendrininkaudamas su T. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet jos darbo sporto klube laiku iÅ¡ kasos, be pateisinančių dokumentų išėmė grynaisiais 90 000 Lt sporto klubui “K“ priklausančias pinigines lėšas ir jas pasisavino.Taip V.

A. D. ir T. V. iÅ¡ viso iÅ¡ AB banko „Snoras“ sÄ skaitos bei sporto klubo “K“ kasos grynaisiais išėmė ir nepateikę dokumentų, pateisinančių Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ sporto klubo “K“ veikloje bei jų į klubo kasÄ ar banko sÄ skaitas negrÄ Å¾inę, pasisavino 956 000 (866 000 + 90 000) Lt didelės vertės svetimÄ , sporto klubui “K“ priklausantį turtÄ , kuris buvo patikėtas T. V., ir padarė turtinę žalÄ .V. A. D. ir T. V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “S“ ir sporto klubo „ K“ turto pasisavinimo).T.

V. taip pat nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 bÅ«dama sporto klubo “K“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ Â ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€œ 1 dalies nuostatÄ â€žUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, atsako Å«kio subjekto vadovas“ bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ , apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus:

„Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“; pažeisdama 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimus: „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“; pažeisdama 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimus:

„1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ .

2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“, pažeisdama Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymÄ Â Nr. 13 „Nustatyti, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios Å«kinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) Å«kinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų Å¡iuos dokumentus: Apskaitos dokumentus, suraÅ¡omus Å«kinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų praneÅ¡imus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nuraÅ¡ymo aktus, kvitus, važtaraščius, sÄ skaitas-faktÅ«ras, avansines apyskaitas, ir nepateikė tyrimui:

1) kasos knygų, banko registrų, avansinių apyskaitų ir jų registrų, didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų“, nepateikė kasos pajamų orderių: 2005-04-28 (duomenys neskelbtini) 001 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 18 900,00 Lt ; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) 002 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 18 200,00 Lt; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) 003 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 27 300,00 Lt; 2005-05-06 (duomenys neskelbtini) 004 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 22 750,00 Lt; 2005-05-09 (duomenys neskelbtini) 005 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 18 200,00 Lt; 2005-05-12 (duomenys neskelbtini) 006 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 5 000,00 Lt; 2005-05-31 (duomenys neskelbtini) 007 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 37 000,00 Lt; 2005-06-02 (duomenys neskelbtini) 008 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 36 500,00 Lt; 2005-06-06 (duomenys neskelbtini) 009 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 27 500,00 Lt; 2005-06-07 (duomenys neskelbtini) 010 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 36 500,00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) 015 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 950,00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) 016 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 950,00 Lt; 2005-08-25 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iÅ¡ a/s 14 250,00 Lt; 2005-08-26 (duomenys neskelbtini) 0017 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 680,00 Lt; 2005-08-29 (duomenys neskelbtini) 0018 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 11 460,00 Lt; 2005-08-30 (duomenys neskelbtini) 0019 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-01 (duomenys neskelbtini) 0020 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-06 (duomenys neskelbtini) 0021 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-08 (duomenys neskelbtini) 0022 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 19 200,00 Lt; 2005-09-09 (duomenys neskelbtini) 0023 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-15 (duomenys neskelbtini) 0024 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 28 300,00Lt; 2005-09-16 (duomenys neskelbtini) 0025 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 600,00Lt; 2005-09-19 (duomenys neskelbtini) 0026 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 16 000,00Lt; 2005-09-21 (duomenys neskelbtini) 0027 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 7 800,00 Lt; 2005-11-03 (duomenys neskelbtini) 0036 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 9 500,00Lt; 2005-11-10 (duomenys neskelbtini) 0037 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 37 400,00 Lt; 2005-11-11 (duomenys neskelbtini) 0038 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 19 000,00 Lt; 2005-11-15 (duomenys neskelbtini) 0039 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 28 300,00 Lt; 2005-11-24 (duomenys neskelbtini) 0040 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 39 500,00 Lt; 2005-11-25 (duomenys neskelbtini) 0042 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 29 500,00 Lt; 2005-11-28 (duomenys neskelbtini) 0043 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 39 500,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0044 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 39 500,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0045 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 49 700,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0046 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 38 100,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0047 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 34 000,00 Lt; 2005-12-29 (duomenys neskelbtini) 0048 grynų išėmimo iÅ¡ a/s 49 100,00 Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) 003 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 9 965,00 Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) 004 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 9 915,00 Lt; 2007-05-21 (duomenys neskelbtini) 005 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 19 930,00 Lt; 2007-05-22 (duomenys neskelbtini) 006 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 33 800,00 Lt; 2007-05-24 (duomenys neskelbtini) 007 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 32 000,00 Lt; 2007-05-28 (duomenys neskelbtini) 008 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 31 400,00 Lt;Nepateikė kasos iÅ¡laidų orderių: 2005-05-21 KIO 002 Palangos ASK „T (duomenys pakeisti)“ 90,00 Lt; 2005-07-22 KIO 018 UAB „D (duomenys pakeisti)” stabdžių skystis 36,01 Lt; 2005-12-31 KIO 0035 DU už 2005-07-12 1 600,50 Lt; 2006-01-30 KIO 0036 DU už 01 mėn. 266,75 Lt; 2006-04-30 KIO 0040 Sodrai 178,00 Lt; 2006-05-31 KIO 0041 266,75 Lt; 2007-04-18 KIO 001 30,00 Lt;Nepateikė kasos knygų už laikotarpius: 2005.10.01-2005.10.31; 2006.07.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; banko registrų už laikotarpius: 2004.11.01-2004.12.31; 2005.01.01-2005.12.31; 2006.01.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.31; avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpį 2005.01.01-2008.02.10; didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų, laikotarpiu nuo 2004-10-15 iki 2008-02-01, bei tyrimui ir VMI-jai nepateikė paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 už 2007 m. kurioje turėjo deklaruoti apie Å¡ių įmonių suteiktÄ paramÄ per 2007 m. 1003500 Lt:

UAB „A“, į.k. (duomenys neskelbtini) (90 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskelbtini) (30 000,00 Lt), UAB “S“, į.k. (duomenys neskelbtini) (49 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskelbtini) (100 000,00 Lt), UAB “S“, į. k. (duomenys neskelbtini) (52 500,00 Lt), UAB “T“, į.k. (duomenys neskelbtini) (114000.00 Lt), UAB “L“ ir ko, į.k. (duomenys neskelbtini) (99 000,00 Lt), UAB „F“, į.k. (duomenys neskelbtini) (300 000,00 Lt), UAB “I“, į. k. (duomenys neskelbtini) (120 000,00 Lt), UAB “R“, į. k. (duomenys neskelbtini) (49 000,00 Lt), todėl laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 nebuvo galima visiškai nustatyti sporto klubas “K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.T.

V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014-02-03 nuosprendį:V. B., pripažintÄ kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V. B. skirtinÄ bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ 2008-01-23 (1 dienÄ ).V.

A. D., pripažintÄ kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V. A. D. skirtinÄ bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008-01-23 iki 2008-02-25, t. y. 33 dienas.T. V., pripažintÄ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, nuteisti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir T.

V. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į T. V. paskirtÄ bausmę įskaityti jos laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2008-01-23 iki 2008-02-14, t. y. 22 dienas.Prokuroras nurodo, kad teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir paskirdamas V. B., V. A. D. bei T. V. Å¡velnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Visų pirma apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punktas, kuriuo remiantis teigiama, jog BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų teisingumo principÄ .

Pasak prokuroro, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, kurios sudarytų pagrindÄ taikyti nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas konstatavo, kad Å¡ioje byloje baudžiamojo proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, nors byla nėra sudėtinga. Prokuroras nesutinka su tokia iÅ¡vada teigdamas, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nes joje surinkti duomenys apie keliolikos bendrovių piniginius pervedimus ir jų daugkartinius paėmimus iÅ¡ sporto klubo “K“ banko sÄ skaitų ir kasos, taip pat surinkta daug kitų duomenų bei atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Bylos apimtis, perduodant jÄ Ä¯ teismÄ , buvo Å¡eÅ¡iolika tomų. Nors ikiteisminis tyrimas byloje užtruko, tačiau nenustatyta duomenų, jog jis buvo vilkinamas. Be to, nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nebuvo pateikęs skundo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Apeliaciniame skunde nepritariama ir dėl teismo iÅ¡vados, jog byloje yra nustatyta visuma iÅ¡skirtinai teigiamų nuteistųjų asmenybę, jų socialinę padėtį apibÅ«dinančių duomenų, t. y. kad jie teisiami pirmÄ kartÄ , turi Å¡eimas, V.

B. ir V. A. D. dirba, o T. V. paskirta sutuoktinio rÅ«pintoja, nėra duomenų, kad jie po nusikaltimų padarymo vėl nusikalto. Prokuroras pažymi, kad nuteistieji neprisipažino dėl padarytų nusikaltimų, taip apsunkindami galimybę ikiteisminiame tyrime ir teisme atskleisti tiesÄ apie padarytus nusikaltimus, o nuosprendyje nurodyti duomenys apie nuteistųjų asmenybes taip pat negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡imtinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nuteistiesiems už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės.Nuteistojo V.

A. D. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-02-03 nuosprendžio dalį, kuria V. A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.V. A. D. gynėjas nurodo, kad teismas nenustatė, jog UAB “S“ turtas buvo nuteistojo žinioje, jis pats negalėjo pasisavinti bendrovės turto, todėl V. A. D. galėjo nebent prisidėti prie inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Å iuo atveju byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kad V. B., dirbęs nuosprendyje nurodytu laikotarpiu UAB “S“ direktoriumi ir dėl užimamų pareigų galėjęs duoti pavaldiniams nurodymus, kaip naudoti bendrovės turtÄ , nutarė pasisavinti bendrovės turtÄ , o V. A. D. panaudojo kaip bendrininkÄ , tyčia padėjusį įgyvendinti nusikalstamÄ sumanymÄ . Gynėjo nuomone, byloje nėra faktinių duomenų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Vien aplinkybės, kad remiantis fiktyvia paramos sutartimi, pinigai iÅ¡ UAB “S“ banko sÄ skaitos buvo pervesti į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ , nepakanka pripažinti, kad V.

B. kartu su V. A. D. ir T. V. pasisavino Å¡iuos pinigus. Teigia, kad svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Byloje nėra faktinių duomenų, kad V. B., pervesdamas vadovaujamos bendrovės lėšas į sporto klubo banko sÄ skaitÄ , siekė pasisavinti jas. Net nuosprendyje ne kartÄ paminėta, jog tokia finansine operacija buvo siekiama iÅ¡gryninti pinigus ir po to juos perduoti tam pačiam V. B.. Pastarasis teisiamajame posėdyje pakankamai detaliai parodė, kaip panaudojo jam grÄ Å¾intas UAB “S“ lėšas, o nurodyta versija byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigta.

Teismas, atmesdamas V. B. parodymus, nurodė, kad jis nepateikė dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimÄ , tačiau neturėjo pamirÅ¡ti, kad fiktyvi paramos sutartis ir buvo sudaryta dėl to, kad atsirastų dokumentinis pagrindas banko sÄ skaitoje buvusius pinigus pervesti į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , po to juos iÅ¡gryninti ir, neįtraukus į bendrovės buhalterinę sÄ skaitÄ , naudoti tos pačios bendrovės veikloje. Apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, kuriose nurodoma, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, jog bendrovės turtas buvo pasisavintas.

V. A. D. gynėjo manymu, V. B. ne tik paaiÅ¡kino, kam buvo panaudoti iÅ¡gryninti bendrovės pinigai, bet tokį jo paaiÅ¡kinimÄ patvirtino informacija, gauta iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių. Kita vertus, baudžiamojo proceso principai neleidžia įrodinėjimo pareigos perkelti kaltininkui ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos principÄ . Be to, pastaruoju metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012) ima vyrauti tendencija, kad bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jo žinioje buvusiu turtu, Å¡io turto paėmimas pats savaime nereiÅ¡kia, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnyje, o bÅ«tinas turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos padarymas nukentėjusiajam.

Pasak V. A. D. gynėjo, akivaizdu, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis UAB “S“ buhalterinė apskaita greičiausiai buvo tvarkoma apgaulingai siekiant gauti neįtrauktų į apskaitÄ grynųjų pinigų ir juos panaudoti bendrovės reikmėms tenkinti. Nors Å¡iais grynaisiais pinigais buvo disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nebuvo padaryta, tuo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog aptariamu pinigų pervedimu buvo realiai padaryta kokia nors žala.

Vertinant V. B. bendrininkų veiksmus pastebėtina, kad V. B. pervesti pinigai be ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme nenustatytos nedidelės jų dalies buvo grÄ Å¾inti jam pačiam, turinčiam teisę disponuoti UAB “S“ turtu. Tiksliai nenustačius pinigų dalies, kuriÄ pasiliko pinigus gryninti padėję asmenys, negalima kalbėti apie nusikaltimo dalyko dydį. Be to, V. B. iÅ¡gryninti bendrovės pinigus ir vėliau juos naudoti bendrovės veikloje padėję asmenys pasiliko dalį pervestų pinigų dėl to, kad taip padaryti leido asmuo, galėjęs disponuoti bendrovės lėšomis.

V. A. D. gynėjas, aptaręs bendrininkavimo turinį, teigia, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog V. A. D. buvo informuotas, kad V. B. pasisavins jam grÄ Å¾intus UAB “S“ pinigus, ar ginamasis norėjo veikti kaip grupės, kurios dalyviai siekia pasisavinti vieno iÅ¡ jų žinioje esantį didelės vertės svetimÄ turtÄ , narys. Teismas nurodė, kad V. B. tarėsi su Å . M. dėl pinigų pervedimo, bÅ«tent su pastaruoju suderino sÄ lygas, pagal kurias gautieji pinigai bus iÅ¡gryninti, dalį jų pasiliks Å .

M., o likusi pinigų dalis bus grÄ Å¾inta V. B.. Vertindamas su Å¡iuo konkrečiu epizodu susijusius Å . M. parodymus, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Å¡is liudytojas davė parodymus dėl V. A. D. veiksmų ir epizode, dėl kurio Å¡is buvo iÅ¡teisintas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsta apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl V. A. D. bendrininkavimo su T. V. pasisavinant pastarajai užimamų pareigų pagrindu patikėtÄ sporto klubo “K“ didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurios pagal sudarytas fiktyvias paramos sutartis įvairių bendrovių buvo pervedamos į minėto sporto klubo sÄ skaitÄ AB banke „Snoras“ ar sumokamos grynais pinigais į sporto klubo kasÄ .

TvirtinimÄ , kad paramos sutartys buvo fiktyvios, reikėtų suprasti kaip teiginį, kad buvo klastojami dokumentai, t. y. buvo daromos BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau nei V. A. D., nei T. V. nebuvo kaltinami tuose epizoduose dėl dokumentų klastojimo, taip pat apgaule užvaldę nuosprendyje nurodytų bendrovių pinigus ar bendrininkavę su atitinkamais Å«kio subjektų asmenimis pastariesiems pasisavinant jiems patikėtÄ arba jų žinioje buvusį turtÄ . Kaltinimai dėl dokumentų klastojimo nebuvo pareikÅ¡ti ir bendrovių, pervedusių pinigus į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ , vadovams.

Todėl V. A. D. gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad pinigai į Å¡io sporto klubo sÄ skaitÄ buvo pervedami teisėtai. Be to, pinigus, kaip paramÄ , į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ nuo 2007-04-17 iki 2007-12-21 pervesdavo ne tik bendrovės, bet Lietuvos Respublikos finansų ministerija per KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ . Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. A. D. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs su T. V. kartu pasisavinti sporto klubui pervestus pinigus. To nenurodė ir liudytojas Å .

M.. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. A. D., pasinaudodamas prieiga prie internetinės bankininkystės, galėjo pervesti sporto klubo pinigus iÅ¡ vienos sÄ skaitos į kitÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis atliko tokius veiksmus žinodamas, kad pinigai bus pasisavinti. Nuteistasis netvarkė sporto klubo “K“ buhalterinės apskaitos, nevadovavo Å¡io klubo veiklai, todėl galėjo ir nežinoti, ar yra pinigų panaudojimÄ pateisinantys dokumentai, kaip tuos pinigus naudoja Å . M.. Jo manymÄ , kad klubo lėšos nėra pasisavinamos ar Å¡vaistomos, galėjo sustiprinti teisme paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kad sporto klube buvo konstatuotas įvairios sportinės įrangos buvimas.

T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad Å . M. aiÅ¡kino jai, jog gauti pinigai bus naudojami sporto klubo veikloje, pastarasis žadėjo pristatyti buhalterinę dokumentacijÄ , tačiau to nepadarė. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prie internetinės bankininkystės buvo galima prisijungti ne tik iÅ¡ V. A. D. buto, bet ir iÅ¡ greta esančių patalpų, kuriose buvo įsikÅ«ręs sporto klubas. Dėl nuteistajam inkriminuotų grynųjų pinigų pasisavinimo gynėjas nurodo, kad T.

V. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji atiduodavo grynuosius pinigus Å . M., kuris neneigė Å¡io fakto, be to, jis parodė, kad pats grÄ Å¾indavo grynuosius pinigus bendrovių, kurios pervesdavo pinigus sporto klubui, atstovams. Tuo tarpu liudytojai E. N., A. B., G. A., V. A., K. K. ir N. V. paneigė, kad jie buvo gavę kokius nors pinigus iÅ¡ Å . M.. Teismas pripažino, kad yra pagrindas tikėti, jog dalis pinigų buvo grÄ Å¾inta tiems, kas juos pervedė. Pervestų pinigų iÅ¡gryninimas ir jų perdavimas tų Å«kio subjektų, kurie pervesdavo juos, vadovams neleidžia teigti, kad grynieji pinigai buvo pasisavinti.

Å . M., nurodydamas faktÄ dėl pinigų dalybų su V. A. D., minėjo kažkokias neva tarp jų turėtas skolas, nors tokio fakto nepatvirtino nei liudytojai, nei raÅ¡ytiniai dokumentai. TÄ aplinkybę, kad Å . M. be V. A. D. pagalbos galėjo disponuoti sporto klubo “K“ pinigais, patvirtina ir Å . M. parodymai, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is liudytojas turėjo banko mokėjimo kortelę ir bankomate galėjo iÅ¡sigryninti sporto klubui priklausančias lėšas. Ä®vertinęs visas aplinkybes, V.

A. D. gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog abu nuteistieji – V. A. D. ir T. V., veikdami iÅ¡ anksto susitarę, pasisavino 956 000 Lt. Teismas ir Å¡iuo atveju turėjo įvertinti nusikaltimo dalyko dydžio problemas bei į veiksmų, kai nenustatyta nedidelė pinigų dalis likdavo tiems, kas padėdavo juos iÅ¡gryninti, o kita dalis bÅ«davo atiduota tiems, kam jie priklausė, teisinio vertinimo klausimus. Be to, sprendžiant klausimÄ , ar V. A. D. galėjo padaryti inkriminuotÄ nusikaltimÄ , neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad nuteistasis pasirašė kasos pajamų dokumentus, nes tai tik patvirtina, kad asmuo galėjo gauti grynuosius pinigus, tačiau neįrodo, kad asmuo pasisavino gautuosius pinigus.

V. A. D. nebuvo sporto klubo kasininkas, todėl visi grynieji pinigai turėjo bÅ«ti perduoti T. V..Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl Å . M. pagal BK 391 straipsnio nuostatas teisėtumu ir pagrįstumu. Minėto straipsnio taikymas susijęs su asmens dalyvavimu organizuotoje grupėje, tačiau teismas nenustatė, kad byloje iÅ¡tirtomis aplinkybėmis veikė organizuota grupė. Å . M. parodymai negalėjo bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai naudojami, kaip pagrindžiantys V.

A. D. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Å io liudytojo parodymus paneigė kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, analizuojant Å . M. parodymus, matyti, kad jis siekė sumenkinti savo vaidmenį tirtuose įvykiuose. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent Å . M. bendravo su bendrovių atstovais, kurie nei pažinojo, nei buvo matę V. A. D., o pinigai buvo pervedami į sporto klubo sÄ skaitÄ , nes bendrovių atstovai pažinojo liudytojÄ , kaip asmenį, susijusį su plaukimo sportu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrindÄ manyti, jog Å .

M. buvo suinteresuotas nurodyti, jog ne jis pasisavino sporto klubo “K“ pinigus, nes priešingu atveju abejotina, ar jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, liudytojas vėlesnėse ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose buvo saistomas anksčiau duotų parodymų bei buvo priklausomas nuo kaltintojo. Š. M. įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį negali būti laikoma pakankama garantija, kad liudytojas duos tik teisingus parodymus, nes visais atvejais jis duodavo parodymus apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas.Įvertinus visas aplinkybes, apeliantas prašo skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V.

A. D. nuteisimo panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistoji T. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-02-03 nuosprendžio dalį, kuria T. V. pripažinta kaltu padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, perkvalifikuoti jos veiksmus iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnį bei nutraukti bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui arba suÅ¡velninti paskirtas bausmes.Nuteistoji nurodo, kad ji nepadarė nusikaltimų, o teismo iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Pasak T. V., jos kaltė pasisavinus svetimÄ turtÄ yra grindžiama iÅ¡ esmės vien tik Å . M. parodymais ir jos prisipažinimu dėl pinigų iÅ¡gryninimo. Apeliantei dirbant sporto klube “K“, Å . M. pasiraÅ¡ydavo sutartis su rėmėjais. Tai, kad Å . M. buvo aktyvus paramų praÅ¡ytojas, patvirtina liudytojų A. B., G. A., V. A. ir K. K. parodymai. T. V. iÅ¡grynindavo bendrovių pervestus pinigus ir atiduodavo juos liudytojui nepasilikdama sau nė lito. Buvo atvejų, kai Å . M. pats eidavo į bankÄ ir su mokėjimo kortele paimdavo pinigus.

Nuosprendyje minėto liudytojo parodymai yra glaustai aptarti, jie nėra konkretūs. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji tarėsi su Š. M., V. A. D., V. B. sudaryti fiktyvias sutartis ir pasisavinti pinigus. Š. M. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti T. V. vaidmens nusikaltimo padaryme. Liudytojas nurodė vienintelį atvejį, kai nuteistoji pasiliko iš UAB “T“ 2 000 Lt pervestų pinigų, o liudytojas pasiėmė 63 000 Lt, tačiau apeliantės teigimu, ji taip pat nėra gavusi šių pinigų.

Liudytojas D. M. nurodė, kad iÅ¡ UAB “S“ gautus pinigus (42 000 Lt) jis perdavė Å . M., tačiau nežino, kur pastarasis panaudojo pinigus. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad visas gautas pinigines lėšas pasisavindavo Å . M., kurio parodymai yra nelogiÅ¡ki, nes jis, kontroliuodamas pinigų pervedimus, neva gaudavo tik nedideles pinigų sumas, įskaičiuotinas į V. A. D. skolÄ , nors jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių skolos egzistavimÄ , byloje nėra. Å . M. parodymus paneigė bendrovių, kurios pervedė pinigus sporto klubui, vadovai.

Be to, niekas iÅ¡ rėmėjų nepripažino, kad 90 procentų pinigų buvo jiems grÄ Å¾inta, kas konstatuota nuosprendyje. Byloje nenustatyta, kaip tariamai buvo pasidalinti likę 10 procentų pinigų tarp nuteistųjų, tuo tarpu jai formaliai paskirtas 510 500 Lt turto konfiskavimas.T. V. teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl Å . M. buvo nutrauktas nepagrįstai, nes jis sumaniai pasinaudojo situacija siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, sumenkino savo vaidmenį ir suvertė kaltę kitiems asmenims.

BPK 301 straipsnyje įtvirtinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais, kuriems taikomas anonimiškumas. Skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas vien tik liudytojo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Nors toks atvejis BPK 301 straipsnyje neaptartas, tačiau, nuteistosios manymu, šio straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju turėtų būti analogiškai taikomos. Nuosprendyje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, t. y. neatliktos akistatos tarp bendrovių vadovų ir Š.

M., neatlikti kiti procesiniai veiksmai liudytojo parodymams patikrinti, o dėl bendrovių vadovų ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Å ios aplinkybės patvirtina nuosprendžio prieÅ¡taringumÄ ir nepagrįstumÄ .Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį T. V. prisipažįsta, kad ji aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , tačiau tvirtina, jog ji nepasisavino svetimų pinigų, todėl neturėjo tyčios vesti apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ . Apeliantė neturi buhalterės iÅ¡silavinimo, Å .

M. jai aiÅ¡kino, kad sporto klube yra buhalterė, kuri sutvarko buhalterinius dokumentus, ir žadėjo pateikti tokius dokumentus, tačiau nepadarė to. Be to, T. V. nuteista už Å¡io nusikaltimo padarymÄ laikotarpiu nuo 2005-04-28, nors ji pradėjo dirbti sporto klube “K“ tik nuo 2007-04-17, o buhalteriniai dokumentai už ankstesnį laikotarpį nebuvo jai perduoti.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, paskirdamas nuteistajai bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Å iuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad T.

V. neturi jokio turto, ji yra paskirta sutuoktinio rÅ«pintoja, kuriam nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, be to, apeliantė turi neįgaliÄ senyvo amžiaus motinÄ , kuria reikia rÅ«pintis ir jÄ prižiÅ«rėti. Dėl Å¡ių priežasčių nuteistoji nedirba, dėl ko neturi realios galimybės sumokėti paskirtÄ baudÄ .Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-02-03 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: iÅ¡teisinti V. B. iÅ¡ kaltinimo, nes neįrodyta, kad jis padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Netenkinus šio prašymo, apeliaciniame skunde prašoma ištaisyti nurodytas teisės taikymo klaidas.Nuteistasis teigia, kad jo padaryti veiksmai neatitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apeliaciniame skunde tokia išvada daroma visų pirma aptarus šio nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kurių turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012 ir kt. Pasak V. B., jis nepasisavino patikėtų pinigų, nors neteisėtai išgrynintos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos UAB “S“ buhalterijoje, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB “S“ teritorijoje įvyko rikto įvykis, kurio metu privažiuojamajame kelyje manevrų metu nuo bėgių nuriedėjo keturi pakrauti prekiniai vagonai dėl privažiuojamojo kelio būklės – kelio vėžės pločio paplatėjimo. Dėl šios priežasties buvo kilusi grėsmė, kad bendrovės veikla gali sustoti, nes privažiuojamuoju keliu vagonais buvo gabenamos žaliavos bendrovei. Byloje gautas bankroto administratoriaus UAB „V (duomenys pakeisti)“ raštas patvirtina, jog UAB “S“ buhalterijoje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos iki 2008 m. birželio būtų remontuoti bendrovei priklausantys geležinkelio bėgiai ir (arba) pirktos medžiagos tokio pobūdžio darbams atlikti.

Tuo tarpu byloje esantys objektyvÅ«s duomenys įrodo, kad tik po 2006-06-07 įvykio siekiant greičiau atkurti medžiagų pristatymÄ geležinkeliu, bendrovės lėšomis buvo atlikti geležinkelio remonto darbai. Liudytojai A. J. ir D. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl prastos geležinkelio bėgių bÅ«klės 2007 m. geležinkelio bėgiai buvo remontuojami, o liudytojai matė UAB “S“ teritorijoje dirbančius asmenis, kurie nebuvo bendrovės darbuotojai ir kurie atliko minėto pobÅ«džio darbus.

A. J., UAB “S“ vyriausioji buhalterė, taip pat nurodė, kad bendrovė 2007 m. nepirko geležinkelio remonto paslaugų ir medžiagų, reikalingų remonto darbams, o ji nesiteiravo V. B., kokiais pinigais vykdomi remonto darbai. Tačiau abu liudytojai patvirtino, kad 2007-2008 m. medžiagų pristatymas geležinkelio bėgiais UAB “S“ vyko be sutrikimų ir bėgiai buvo suremontuoti. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra UAB “S“ ir jos akcininkų patvirtinimas, jog nuteistojo veiksmais bendrovei nebuvo padaryta žala ir bendrovė neturi jam pretenzijų.

Toks patvirtinimas įrodo, kad V. B. visus gautus ir buhalterijoje neapskaitytus pinigus panaudojo UAB “S“ veiklai vystyti. V. B. motyvai vykdyti geležinkelio remontÄ buhalterijoje neapskaitytais pinigais buvo pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, nes tokie darbai, juos vykdant oficialiai, kainuoja brangiau negu už juos sumokėjo nuteistasis samdydamas AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojus ne jų darbo metu ir įsigydamas tam reikalingas medžiagas. Taigi, V. B. nepasisavino jam patikėto ar jo žinioje buvusio UAB “S“ priklausančio turto bei nesiekė to.

Todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog apeliantas kartu su V. A. D. ir T. V. pasisavino 97 500 Lt, taip padarydami BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Nuteistojo teigimu, teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , nes neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų įrodymų ir motyvuotai nepasisakė dėl jų. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas D. P., kuris nurodė aplinkybes, susijusias su geležinkelio bėgių remontu UAB “S“ teritorijoje.

Teismas nepasisakė dėl liudytojų D. P. ir A. J. parodymų, patvirtinančių, kad visi iš bendrovės paimti pinigai buvo naudojami bendrovei priklausančios geležinkelio atšakos remontui. Be to, nuosprendyje visiškai nevertinti apelianto pateikti ir iš UAB “S“ išreikalauti dokumentai dėl prastos geležinkelio bėgių būklės ir kad šie bėgiai už bendrovės buhalterijoje apskaitytas lėšas nebuvo remontuojami. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad V.

B. turėjo tikslÄ pasisavinti neteisėtai iÅ¡grynintus pinigus ar juos panaudojo asmeninimas poreikiams tenkinti. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos BPK 20 ir 305 straipsnių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nepasisavino 45 000 Lt, kurie iÅ¡ UAB “S“ 2008-01-18 buvo pervesti į sporto klubo “K“ sÄ skaitÄ , nes nuteistasis 2008-01-23 buvo sulaikytas ir atlikus kratÄ pas jį rasta 38 000 Lt, kurie buvo apžiÅ«rėti ir paimti, t. y.

V. B. negalėjo baigti tariamo nusikaltimo. Tuo tarpu teismas konstatavo, jog nusikalstama veika dėl 45 000 Lt pasisavinimo iÅ¡ bendrovės buvo baigta.Nuteistasis tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ir BK 72 straipsnio nuostatas. Sulaikius V. B. ir paėmus iÅ¡ jo 38 000 Lt, Å¡i pinigų suma negalėjo bÅ«ti konfiskuota iÅ¡ apelianto, nes jie nebuvo pasisavinti, t. y. nebuvo padaryta žala, o BK 72 straipsnis įtvirtina, kad konfiskuotas gali bÅ«ti tik neteisėtu bÅ«du įgytas turtas. Be to, 38 000 Lt, kurie buvo paimti kratos metu, grÄ Å¾inti UAB “S“.

Ä®vertinus visas aplinkybes, Å¡i pinigų suma turėtų bÅ«ti Å¡alintina iÅ¡ nuosprendyje nurodytos konfiskuotinos 74 500 Lt sumos. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė iÅ¡ dalies tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ atmetant apeliacinio skundo dalį dėl T. V. nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o nuteistojo V. A. D. gynėjo, nuteistųjų T. V. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistieji V. A. D., T. V. ir V.

B. bei jų gynėjai prašė visų jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistųjų T. V., V. B. ir nuteistojo V. A. D. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Dėl V. A. D., T. V. ir V. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį V. A. D. gynėjas, T. V. ir V. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su apygardos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistieji padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, apygardos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiÅ¡kia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014).

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.Turto pasisavinimu gali bÅ«ti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai Å¡is jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sÄ skaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams.

Kvalifikuojant Å¡io fizinio asmens veiksmus pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimÄ , turi bÅ«ti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ).

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei (įmonėms) pagal fiktyvius sandorius pervestus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Taigi darant iÅ¡vadÄ dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-138/2014).PrieÅ¡ingai nei teigia V.

A. D. gynėjas, T. V. ir V. B. apeliaciniuose skunduose, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. A. D., T. V. ir V. B. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Byloje nustatyta, kad inkriminuoto nusikaltimo laikotarpiu V. A. D. ir Å . M. buvo vieni iÅ¡ sporto klubo “K“ steigėjų bei valdybos narių (t. 2, b.l. 39, 45), o T. V. nuo 2007-04-17 buvo iÅ¡rinkta Å¡io sporto klubo vadove-pirmininke (t. 2, b.l. 45). Å . M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , detaliai nurodė nusikaltimo padarymo mechanizmÄ ir kitas aplinkybes.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2007 m. pradžioje V. A. D. pasakė, jog sporto klubas “K“ ieÅ¡ko rėmėjų – bendrovių, kurios galėtų paremti šį klubÄ . Parėmusi bendrovė galėtų susigrÄ Å¾inti iki 90 procentų pinigų sumos, o negrÄ Å¾inta pinigų suma bÅ«tų pasidalijama tarp Å . M., V. A. D. ir T. V.. Kadangi V. A. D. buvo skolingas Å . M., Å¡is sutiko su pasiÅ«lymu, be to, V. A. D. paaiÅ¡kino, kad tai vienintelis bÅ«das susigrÄ Å¾inti skolÄ . Remiantis Å . M. parodymais, nustatyta, kad jis ieÅ¡kojo sporto klubui “K“ rėmėjų, t. y.

Å . M. tiesiogiai bendravo dėl paramos suteikimo su bendrovių direktoriais. UAB “S“ direktoriui V. B. sutikus paremti sporto klubÄ â€œK“, Å . M. pranešė apie tai V. A. D., pastarasis nurodė toliau bendrauti su T. V.. Po to, tarp UAB “S“ ir sporto klubo “K“ buvo pasiraÅ¡yta paramos sutartis, pagal kuriÄ buvo pervesti pinigai į sporto klubo banko sÄ skaitÄ . V. A. D., atsakydamas į Å . M. klausimÄ , patvirtino, kad pinigai pervesti, be to, jis nurodė Å . M. vėl bendrauti su T.

V.. Å . M. ir V. B. susitiko su T. V. Kauno Rotušės aikÅ¡tėje, Å . M. iÅ¡lipo iÅ¡ V. B. automobilio, į jį įsėdo T. V.. Po to, V. B. pasakė Å . M., jog viskas gerai, kÄ Å . M. suprato, kad T. V. perdavė V. B. pinigus. Viskas vyko analogiÅ¡kai ir dėl 2007-06-29, 2007-08-06 UAB „S“ pervestų pinigų į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , tik Å . M. paėmė iÅ¡ V. A. D. banko mokėjimo kortelę, nes pastarasis buvo skolingas Å . M., iÅ¡grynino pinigus ir atidavė jų dalį V.

B.. Pastarajam 2008-01-18 pervedus kitÄ dalį pinigų į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , Å . M. kartu su V. A. D. nuvažiavo pas T. V., kuri Å . M. automobilyje padavė juodÄ maiÅ¡elį su pinigais, vėliau V. A. D. nurodymu Å . M. perdavė šį maiÅ¡elį su 38 000 Lt V. B.. Å . M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu taip pat nurodė iÅ¡ esmės tokį patį piniginių lėšų, kurias, kaip paramÄ , pervesdavo į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ kitos bendrovės, nurodytos nuosprendyje, pasisavinimo mechanizmÄ , t. y.

Å . M. surasdavo neva paramos davėjus, T. V., kaip sporto klubo “K“ atstovė, pasiraÅ¡ydavo su bendrovių atstovais paramos sutartis, po to bendrovės pervesdavo į minėto sporto klubo banko sÄ skaitÄ pinigines lėšas, kurias T. V. iÅ¡grynindavo, ir jos bÅ«davo pasidalinamos. Pasak Å . M., viskas vyko su V. A. D. žinia (t. 11, b.l. 171-175). Pažymėtina, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikÅ¡mės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo iÅ¡vadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K–502/2013).

Taigi, Å . M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Jis davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus ir apklausiamas pas tyrėjÄ (t. 12, b.l. 56-60). Å . M. buvo apklaustas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 16, b.l. 30-31), nors jo parodymai nėra itin detalÅ«s, tačiau tai paaiÅ¡kintina objektyvia priežastimi, t. y. nuo byloje nagrinėjamų įvykių iki liudytojo apklausos apygardos teisme praėjo daugiau nei penkeri metai, dėl ko jis natÅ«raliai galėjo užmirÅ¡ti Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Todėl tai, kad, pasak T. V., Å . M. teisiamajame posėdyje negalėjo nurodyti nuteistosios vaidmens nusikaltimo padaryme, nėra pakankama aplinkybė atmesti jo parodymus kaip nepatikimus. Be to, Å . M. parodymai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neprieÅ¡tarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime.Nuteistojo V. A. D. gynėjas ir nuteistoji T. V., apeliaciniuose skunduose abejodami Å . M. parodymais, kuriais yra grindžiama nuteistųjų kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , visų pirma kelia jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

BK 391 straipsnis reglamentuoja vienÄ iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, t. y. kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, remdamasi byloje surinktais duomenimis, 2009-11-26 patvirtino Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2009-11-19 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje dėl Å . M., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, kuris aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 12, b.l. 52-54).

Procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å . M. pagal BK 391 straipsnį nėra panaikintas, todėl pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas Å¡ioje dalyje teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti priimtu procesiniu sprendimu. IÅ¡ BK 391 straipsnio turinio matyti, kad Å¡ios normos taikymas yra sietinas tik su pavojingesnėmis bendrininkavimo formomis, t. y. kai asmuo dalyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad V.

A. D. ir T. V. kartu su V. B. bei Å . M. veikė bendrininkų grupe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimÄ dėl Å . M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minėto straipsnio pagrindu, jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl dalyvavimo organizuota grupe su V. A. D., T. V., taip pat kitais asmenimis pasisavinant didelės vertės svetimÄ turtÄ (t. 11, b.l. 162-163). Taigi, tuo metu buvo viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, numatyto BK 391 straipsnyje, privalomų sÄ lygų.

Todėl vien ta aplinkybė, kad apygardos teismas pripažino V. A. D. ir T. V. veikus su kitais asmenimis mažesnio pavojingumo bendrininkavimo forma, kuria dalyvaujant nėra taikomos BK 391 straipsnio nuostatos, neleidžia pripažinti, jog Å . M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek V. A. D., tiek T. V. taip pat buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ dėl jų galimai padaryto nusikaltimo dalyvaujant organizuota grupe (t. 13, b.l. 133-134, 197-198), be to, jiems buvo pareikÅ¡tas analogiÅ¡kas kaltinimas Å¡ioje dalyje.Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiÅ¡kia, kad tokio asmens parodymai negali bÅ«ti įrodymu, nes BPK nuostatos to nedraudžia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014).

T. V. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad remiantis BPK 301 straipsniu, jos kaltė negali bÅ«ti grindžiama Å . M., kaip asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais. Å io baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio 2 dalyje numatyta, kokiomis įrodymų rÅ«Å¡imis negali bÅ«ti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Ä® tokių asmenų parodymus nepatenka asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai, todėl pripažintina, kad jais gali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, o analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas.

Be to, tiek jos, tiek ir V. A. D. kaltę padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ patvirtina ne tik Å . M. parodymai, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma.Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrÄ sias liudytojo apklausos taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2008). Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai atsargiau vertintini apie jo ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį bei reikÅ¡mę padarant nusikaltimÄ , skirtinas didesnis dėmesys įvertinant tokio asmens parodymų savarankiÅ¡kumÄ bei objektyvumÄ , t. y.

šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006).Vertindama anksčiau aptartus Š. M. parodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymais, nes juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

V. B. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis, bÅ«damas UAB “S“ direktoriumi, pervesdavo pinigines lėšas, kaip paramÄ , į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ ir vėliau atgaudavo didelę jų dalį (t. 13, b.l. 29-31, t. 16, b.l. 95-98). Byloje esančių sporto klubo “K“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai įrodo, kad nuosprendyje nurodytos bendrovės pervesdavo pinigines lėšas į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Snoras“, iÅ¡ kurios piniginės lėšos buvo pervedamos į kitas Å¡io sporto klubo banko sÄ skaitas, po to piniginės lėšos bÅ«davo iÅ¡gryninamos (t. 1, b.l. 12-15, 16-19, 20-27, 86-90, 95-103).

T. V. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji pasiraÅ¡ydavo paramos sutartis su bendrovėmis, turėdavo banko mokėjimo kortelę ir vėliau iÅ¡grynindavo pinigines lėšas, pervestas sporto klubui (t. 17, b.l. 34). Å . M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , yra nurodęs, kad jis buvo pasiėmęs banko mokėjimo kortelę ir bankomate iÅ¡sigrynindavo sporto klubui priklausančias lėšas, tačiau tokie jo veiksmai nepaneigia V. A. D. ir T. V. veiksmų inkriminuotame nusikaltime, nes jie visi veikė suderintai, siekiant vieno bendro tikslo.

Kaip minėta, liudytojo Å . M. parodymais nustatyta, jog po paramos sutarčių pasiraÅ¡ymo jis kreipdavosi į V. A. D. sužinoti, ar piniginės lėšos pervestos. Pastarasis turėjo elektroninės bankininkystės duomenis (t. 11, b.l. 175). AB Bankas „Snoras“ 2008-01-17 raÅ¡tu Nr. P721 pateikė informacijÄ apie kompiuterių IP adresus, iÅ¡ kurio jungtasi prie sporto klubo “K“ banko sÄ skaitų. Å iame raÅ¡te nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2007-12-21 pagrindinis toks IP adresas buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l 8-33).

AB TEO LT 2008-04-08 raÅ¡tu Nr. 01-2-93 patvirtino, kad minėtas IP adresas priklauso abonentei R. D., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaune, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b.l. 127). Byloje nustatyta, kad V. A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kontaktinį telefono numerį (t. 13, b.l. 199). Be to, liudytojas G. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog prisijungimo duomenys prie elektroninės bankininkystės galėjo bÅ«ti V. A. D. žinioje (t. 17, b.l. 33).

Visuma Å¡ių įrodymų neleidžia abejoti tuo, kad V. A. D. turėjo elektroninės bankininkystės duomenis, susijusius su sporto klubo “K“ bankų sÄ skaitomis, ir darė piniginių lėšų pervedimus į kitas bankų sÄ skaitas. Akivaizdu, kad asmuo, kuris nesusijęs su banko sÄ skaitos balanso tikrinimu ir piniginių lėšų pervedimu iÅ¡ vienos banko sÄ skaitos į kitas bankų sÄ skaitas, nuolat neprisijungtų prie savo gyvenamojoje vietoje esančio kompiuterio naudodamasis elektroninės bankininkystės duomenimis.

T. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji turėjo prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kiek sÄ skaitų turėjo sporto klubas “K“ (t. 17, b.l. 34, 36), kas leidžia abejoti jos parodymais, susijusiais su naudojimusi elektronine bankininkyste. Be to, neįtikinama versija, kad bendrovėms pervedus pinigines lėšas į sporto klubo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. kiekvienÄ kartÄ atvykdavo į V. A. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir naudodavosi joje esančiu kompiuteriu prisijungiant prie internetinės bankininkystės bei pervedant pinigines lėšas į kitas banko sÄ skaitas.

V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prie internetinės bankininkystės buvo galima prisijungti ne tik iÅ¡ V. A. D. buto, bet ir iÅ¡ greta esančių patalpų, kuriose buvo įsikÅ«ręs sporto klubas. Kita vertus, tokiÄ aplinkybę, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, nurodė tik V. A. D., todėl ji atmetama kaip nepagrįsta. Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių piniginės lėšos turėjo bÅ«ti pervedamos iÅ¡ vienos banko sÄ skaitos į kitas banko sÄ skaitas siekiant jas panaudoti sporto klubo “K“ veikloje.

Remiantis raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, pervedus pinigines lėšas iÅ¡ vienos banko sÄ skaitos į kitas banko sÄ skaitas, po nedidelio laiko tarpo jos bÅ«davo iÅ¡gryninamos. Prie elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų pridėtose suvestinėse užfiksuota, kad pokalbių metu T. V., V. A. D. ir Å . M. tarpusavyje bendrauja, vienas su kitu tariasi susitikti, dalis pokalbių vyksta apie piniginių lėšų judėjimus, jų išėmimus (t. 8, b.l. 44-51, 56-80, 81-95, 100-117, 118-127, 132-137).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad V. A. D. ir T. V. inkriminuoti veiksmai buvo atliekami siekiant pinigines lėšas neteisėtai užvaldyti. Tai, kad jiems buvo žinoma, jog piniginės lėšos bÅ«davo pervedamos į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ siekiant jas vėliau pasisavinti, patvirtina ir procesinės prievartos priemonės - slapto sekimo - protokoluose užfiksuotos aplinkybės. 2008-01-21 slapto sekimo protokole nurodyta, kad Å . M. ir V. A. D. 2008-01-21 buvo susitikę su T. V. prie pastarosios gyvenamosios vietos.

TÄ pačiÄ dienÄ nuteistoji išėjo iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, nuėjo į bankomatÄ ir iÅ¡grynino pinigus (t. 8, b.l. 187). 2008-01-22 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad T. V. 2008-01-22 atliko analogiÅ¡kus veiksmus nuėjusi prie bankomato, vėliau tÄ pačiÄ dienÄ ji susitiko su atvažiavusiais Å . M. ir V. A. D. (t. 8, b.l. 188). 2008-01-23 slapto sekimo protokole nurodyta, kad Å . M. 2008-01-23 susitiko su V. B., o vėliau ir su T. V., po ko jie buvo sulaikyti (t. 8, b.l. 192). 2008-01-23 asmens kratos protokolas įrodo, kad pas V.

B. buvo rasta 38 000 Lt (t. 13, b.l. 41-43). Remiantis V. B. ir Å . M. parodymais, nustatyta, jog Å¡i pinigų suma yra dalis piniginių lėšų, kurios, kaip parama, 2008-01-18 buvo pervestos iÅ¡ UAB “S“ banko sÄ skaitos į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ . Byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad aptariamos piniginės lėšos buvo pervestos iÅ¡ sporto klubo “K“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kitÄ banko sÄ skaitÄ iÅ¡ IP adreso, kuris susietas su V. A.

D. gyvenamÄ ja vieta (t. 1, b.l. 35, 90). T. V. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji pripažįsta, kad ji 2008-01-21 buvo susitikusi su V. A. M. ir V. A. D., taip pat 2008-01-22 ir 2008-01-23 atlikusi užfiksuotus veiksmus (t. 17, b.l. 37). Taigi, nustatyta, jog V. A. D. kartu su Å . M. atvažiuodavo susitikti su T. V., tokie susitikimai vykdavo neoficialioje aplinkoje ir trukdavo nedidelį laiko tarpÄ . Tomis pačiomis susitikimų dienomis T. V. eidavo į bankomatÄ iÅ¡gryninti pinigines lėšas. Tokia įvykių eiga patvirtina Å .

M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad jis kartu su V. A. D. nuvažiavo pas T. V., kuri Å . M. automobilyje padavė juodÄ maiÅ¡elį su pinigais, vėliau V. A. D. nurodymu Å . M. perdavė šį maiÅ¡elį su 38 000 Lt V. B.. Nėra pagrindo abejoti, kad V. A. D., atvažiuodamas tuo pačiu automobiliu kaip ir Å . M. susitikti su T. V., žinojo tokių susitikimų tikslÄ . Anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su UAB “S“ 2008-01-18 piniginių lėšų pervedimu į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , siejant jas su iÅ¡analizuotų įrodymų visuma, neleidžia abejoti tuo, jog V.

A. D. žinojo apie nuosprendyje nurodytas bendrovių pervestas pinigines lėšas sporto klubui “K“, kurios realiai nebuvo skirtos naudoti šio sporto klubo veikloje, o jas siekta pasisavinti.Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad sutartys dėl sporto klubo “K“ paramos buvo fiktyvios, nes jomis buvo prisidengiama siekiant neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, jog V. A. D. nebuvo šioje byloje kaltinamas dokumentų klastojimu pagal BK 300 straipsnį.

Be to, pažymėtina, kad T. V. buvo kaltinama pagaminusi netikrus dokumentus, t. y. pasiraÅ¡iusi sutartis tarp UAB “S“ ir sporto klubo “K“ dėl paramos, kuri realiai nebus panaudota, suteikimo, tačiau apygardos teismas nutraukė bylÄ Å¡ioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai patvirtina, kad T. V. buvo kaltinama dėl kai kurių tikrovės neatitinkančių paramos sutarčių pasiraÅ¡ymo, tačiau jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nebuvo sprendžiamas dėl procesinių kliūčių.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas nėra reabilituojantis, o skundžiamame nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog Å¡iomis pasiraÅ¡ytomis sutartimis buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia. V. A. D. ir T. V. nebuvo kaltinami Å¡ioje byloje bendrininkavę su bendrovių atstovais, iÅ¡skyrus su UAB “S“ direktoriumi V. B., darant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neįrodo, kad V. A. D. ir T. V. siekė, jog piniginės lėšos, pervestos į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , bÅ«tų naudojamos kaip gauta parama sporto klubo veiklai vystyti.

PrieÅ¡ingai, nuteistųjų veiksmai rodo, jog jie nesiekė panaudoti gautų piniginių lėšų tokiu tikslu. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo pasisakyti dėl bendrovių atstovų, su kuriais T. V. pasirašė neva paramos sutartis, veiksmų atitikimo baudžiamajam įstatymui. Byloje nustatyta, kad sporto klubui pervedė 5 000 Lt, kaip paramÄ , ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija per KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ .

Å iame kontekste pasakytina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėta pinigų suma buvo panaudota sporto klubo “K“ veikloje. PrieÅ¡ingai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ pervestos lėšos į Å¡io sporto klubo banko sÄ skaitÄ vėliau buvo iÅ¡grynintos kartu su kitomis bendrovių pervestomis piniginėmis lėšomis. Toks analogiÅ¡kas nusikaltimo padarymo mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad V. A. D. kartu su T.

V. pasisavino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per KÅ«no kultÅ«ros ir sporto departamentÄ pervestas pinigines lėšas.V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog liudytojai E. N., A. B., G. A., V. A., K. K. ir N. V., t. y. bendrovių, kurios pervedė pinigines lėšas sporto klubui “K“, atstovai, paneigė, jog jie buvo gavę kokias nors pinigines lėšas iÅ¡ Å . M., nors Å¡is teigė prieÅ¡ingai. Tai tvirtinama ir T. V. apeliaciniame skunde. Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog piniginės lėšos, pervestos kaip parama sporto klubui “K“, buvo realiai naudojamos Å¡io sporto klubo veiklai vystyti, o V.

A. D. bei T. V. veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, ar tokios piniginės lėšos buvo naudojamos asmeniniams arba kitų asmenų poreikiams tenkinti. Vien tai, kad Å¡ioje dalyje Å . M. parodymai nesutampa su minėtų liudytojų parodymais, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti Å . M. parodymais nustatant Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, juolab kad bendrovių vadovų veiksmų teisėtumo klausimas buvo vertinamas Å¡ioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir neatmetama, kad bendrovių vadovams pripažinus, jog jie atgavo dalį piniginių lėšų, pervestų sporto klubui “K“, bÅ«tų priimtas kitokio pobÅ«džio sprendimas užbaigiant ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ių asmenų, o ne nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę.V.

A. D. gynėjo ir T. V. apeliaciniuose skunduose vertinant Š. M. parodymus teigiama, kad Š. M. teiginio, jog V. A. D. buvo skolingas jam, nepatvirtino nei liudytojai, nei rašytiniai dokumentai. Pabrėžtina, kad Š. M. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų teisingumo ir patikimumo vertinimui neturi reikšmės, dėl kokios priežastis jis nusprendė atlikti nuosprendyje nurodytus veiksmus, o byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Š. M. ir V. A. D. tarpusavio turtinių santykių. Be to, byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, kad Š.

M. bendravimas su V. A. D. nėra konfliktiÅ¡kas (t. 7, b.l. 136-200, t. 8, b.l. 1-16, 28-43, 56-80). Nenustatyta, kad Å . M. bÅ«tų suinteresuotas apkalbėti V. A. D.. Tiek V. A. D. gynėjas, tiek T. V. apeliaciniuose skunduose vertina Å . M. vaidmenį teigdami, jog pastarasis pasisavino pinigines lėšas, pervestas sporto klubui “K“, o Å . M. duotais parodymais siekė sumenkinti savo vaidmenį. Byloje nustatyta, kad Å . M. veikė kaip tarpininkas bendraujant su bendrovių atstovais dėl paramos suteikimo sporto klubui “K“, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog darant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, nedalyvavo nuteistieji ir jų vaidmuo buvo antraeilis.

Vien Å . M. kaltinančių parodymų davimas dėl V. A. D. ir T. V. nusikalstamų veiksmų savaime nepatvirtina, kad Å . M. siekė sumenkinti savo vaidmenį nagrinėjamuose įvykiuose. T. V., abejodama Å . M. parodymais, remiasi jo brolio D. M. parodymais, tačiau pastarojo parodymai niekaip nepaneigia nuteistosios kaltės pasisavinus svetimÄ turtÄ skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, nes veikoje dėl UAB “S“ priklausančių 42 000 Lt pasisavinimo T. V. nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas.

Nuteistoji, apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyvų byloje surinktų įrodymų vertinimÄ , teigia, jog svetimÄ turtÄ pasisavino tik Å . M., kas prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl toks jos teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat niekuo nepagrįstos V. A. D. gynėjo abejonės dėl Å . M. parodymų patikimumo, nes jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra saistomas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei priklausomas nuo kaltintojo. Vadovaujantis tokiais apelianto teiginiais, byloje apskritai nebÅ«tų pagrindo remtis asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nors tai, kaip minėta, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir teismų praktikos.

Nagrinėjamu atveju Å . M. parodymus patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl jie laikytini patikimais, kuriais galima remtis nustatant Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Be to, apygardos teismas taip pat teisingai nurodė, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje Å . M. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . V. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis, gavęs iÅ¡ Å . M. pinigines lėšas, kurios prieÅ¡ tai buvo pervestos kaip parama sporto klubui “K“, nepasisavino Å¡ių piniginių lėšų, o panaudojo jas UAB “S“ interesais, siekiant suremontuoti geležinkelio atÅ¡akos, priklausiusios bendrovei, bėgius.

Apygardos teismas įrodymų tyrimo metu užklausė UAB „V“, kuri administruoja UAB “S“ bankroto procedÅ«rÄ , siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar UAB “S“ nuo 2006 m. iki 2008 m. pirko geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto (renovavimo) paslaugas ar medžiagas Å¡iems darbams atlikti (t. 16, b.l. 87). UAB „V“, atsakydama į paklausimÄ , nurodė, kad patikrinus UAB “S“ apskaitos dokumentus už minėtÄ laikotarpį, buvo rasti 2006-05-03, 2006-06-08, 2006-06-09, 2006-06-30 ir 2006-07-24 finansiniai dokumentai, pagrindžiantys geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto (renovavimo) paslaugų bei medžiagų pirkimÄ (t. 16, b.l. 104-113).

Pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes V. B., kaip UAB “S“ direktorius, pradėjo pervesti pinigines lėšas į sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ tik nuo 2007-05-21, t.y. praėjus beveik vieneriems metams po nuteistojo apeliaciniame skunde aptariamo 2006-06-07 įvykio, kurio metu nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo prekiniai vagonai. Nuteistasis atgavo dalį pervestų piniginių lėšų dar praėjus didesniam laiko tarpui nuo minėto 2006-06-07 įvykio. Be to, UAB „V“ pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad UAB “S“ priklausančių geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto darbai buvo atliekami bei jiems skirtos medžiagos buvo perkamos iÅ¡ karto po 2006-06-07 atsitikusio įvykio.

Todėl pripažintina, kad V. B. inkriminuotos pasisavintos UAB “S“ piniginės lėšos negalėjo būti naudojamos 2006-06-07 atsitikusio įvykio padariniams likviduoti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2007 m. buvo remontuojami (renovuojami) UAB “S“ priklausę geležinkelio bėgiai (pabėgiai) ar perkamos medžiagos, reikalingoms tokiems darbams atlikti. UAB „V“ nepateikė 2007 m. finansinių dokumentų, susijusių su aptariamu klausimu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai A.

J. ir D. P. teisiamajame posėdyje nepatvirtino, jog dėl prastos geležinkelio bėgių bÅ«klės 2007 m. geležinkelio bėgiai buvo remontuojami. Liudytoja A. J., kuri V. B. inkriminuojamu laikotarpiu dirbo UAB “S“ buhaltere, nurodė, kad 2006-2008 m. laikotarpiu buvo pirktos medžiagos, skirtos remontuoti geležinkelį. Ji neatsiminė tikslios datos, tačiau paaiÅ¡kino, kad medžiagos buvo apskaitytos buhalterijoje. A. J. taip pat negalėjo pasakyti, ar bendrovė samdė kitÄ bendrovę remontuoti geležinkelio bėgius (t. 16, b.l. 81).

Analizuojant tokius liudytojos A. J. parodymus, akivaizdu, kad Å¡i liudytoja nurodė aplinkybes tik dėl 2006 m. pirktų medžiagų, skirtų remontuoti UAB “S“ priklaususius geležinkelio bėgius (pabėgius), nes jų pirkimas yra užfiksuotas finansiniuose dokumentuose. Liudytojo D. P., kuris 2006-2008 dirbo UAB “S“ metalo padalinio vadovu, parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra informatyvÅ«s. Å is liudytojas nurodė, jog jam teko girdėti, kad traukinio sÄ statas buvo nuvažiavęs nuo geležinkelio bėgių, tačiau tai įvyko, kuomet jis dar nedirbo.

Be to, D. P. abstrakčiai paaiÅ¡kino, kad žmonės reguliariai „stuksendavo bėgius“, tačiau jis nežino, kas ten kÄ darė, ar tvarkydavo bėgius (t. 16, b.l. 82). Tokie liudytojo D. P. bendro pobÅ«džio parodymai nelaikytini kaip patvirtinantys, jog 2007 m. remontuojami UAB “S“ priklausantys geležinkelio bėgiai (pabėgiai). Ä®vertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos, už kurių pasisavinimÄ nuteistas V.

B., buvo panaudotos bendrovės interesais. Todėl tokia nuteistojo versija atmetama kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis panaudojo iš Š. M. gautas pinigines lėšas reprezentuoti bendrovę, skatinti klientus, tačiau neužsiminė, jog jos buvo skirtos geležinkelio bėgiams (pabėgiams) remontuoti ir pirkti medžiagas tokiems darbams atlikti (t. 13, b.l. 29-31). Apeliantas tik bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos pastariesiems tikslams (t. 16, b.l. 95-98).

Taigi, V. B. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kokiam tikslui jis panaudojo iš Š. M. gautas pinigines lėšas, kas neleidžia remtis jo parodymais šioje dalyje nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, V. B. bendro pobūdžio teiginys, kad piniginės lėšos buvo panaudotos reprezentuoti bendrovę, skatinti klientus, nėra pakankamas tvirtinti, kad nuteistasis nepasisavino šių lėšų, tuo labiau kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2008-10-08 specialisto išvadoje Nr. 5-2/130 nurodyta, jog V.

B. nepateikė gautų piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯rodančių dokumentų (t. 4, b.l. 121-132).V. A. D. gynėjas, apeliaciniame skunde argumentuodamas savo ginamojo, kaip bendrininko su V. B., nekaltumÄ , teigia, kad baudžiamojo proceso principai neleidžia įrodinėjimo pareigos perkelti kaltininkui ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos principÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad V. B., teigdamas, kad jis panaudojo gautas pinigines lėšas UAB “S“ interesais, nepagrindė tokio savo teiginio objektyviais duomenimis, todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ .

Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje akcentuojant, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais; todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis; tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014).Bylos medžiagoje yra bankrutuojančios UAB “S“ (toliau – BUAB “S“) administratoriaus UAB „V“ įgalioto asmens 2012-04-17 pažyma, kurioje nurodyta, kad suteikta parama piniginiais mokėjimais pagal paramos sutartis sporto klubui “K“ ir P nebuvo padaryta jokia žala BUAB “S“.

Bendrovė dėl to nereiškė ir neturėjo pretenzijų iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam direktoriui V. B.. Bankroto proceso metu BUAB “S“ kreditoriai ir akcininkas taip pat nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų V. B. ar kitiems asmenims dėl šių sutarčių ir jų pagrindu atliktų mokėjimų (t. 15, b.l. 96). Nors šioje pažymoje nurodyta, jog BUAB “S“ akcininkas ir kreditoriai neturi pretenzijų dėl V. B. veiksmų, tačiau priešingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, pretenzijų neturėjimas savaime neįrodo, jog V.

B. panaudojo visas gautas ir buhalterijoje neapskaitytas pinigines lėšas bendrovės veiklai vystyti. BUAB “S“ akcininkas turėjo teisę savo nuožiÅ«ra reikÅ¡ti kokias nors pretenzijas V. B., arba ne. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB “S“ realiai patyrė žalÄ , nes dalis bendrovei priklausančių piniginių lėšų nebuvo panaudotos pagal paskirtį ir jos buvo pasisavintos.Vertinant V. A. D., T. V. ir V. B. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, visų pirma pasakytina, kad byloje nustatyta, jog V.

A. D. pasiÅ«lė Å . M. nusikaltimo planÄ , t. y. surasti rėmėjų, kurie galėtų paremti sporto klubÄ â€œK“, vėliau dalį piniginių lėšų pasidalinti tarpusavyje ir su T. V., o dalį piniginių lėšų grÄ Å¾inti rėmėjams. Å . M., veikdamas kaip tarpininkas, susisiekė su V. B., kuris, bÅ«damas UAB “S“ direktoriumi, sutiko su pasiÅ«lytu nusikaltimo planu. Byloje nustatyta, kad UAB “S“ turtas buvo V. B. žinioje, pastarasis, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, pasiraÅ¡ydavo paramos sutartis su sporto klubo “K“ atstove T.

V., po to piniginės lėšos buvo pervedamos į Å¡io sporto klubo banko sÄ skaitÄ . V. A. D. pervedus gautas pinigines lėšas iÅ¡ vienos sporto klubo “K“ banko sÄ skaitos į kitas banko sÄ skaitas, jos vėliau bÅ«davo iÅ¡gryninamos ir pasidalinamos tarp bendrininkų. Akivaizdu, kad V. B., atgavęs dalį piniginių lėšų, kurios bÅ«davo UAB “S“ skiriamos sporto klubui “K“, negrÄ Å¾inęs jų bendrovei ir nepanaudojęs jos interesais, pasisavino tokias pinigines lėšas.

V. A. D. ir T. V. turėjo vieningÄ tyčiÄ kartu su V. B. padaryti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi siekiant bendro tikslo. Taigi, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad V. A. D., T. V. ir V. B. veikė kaip bendrininkai darant inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Å iuo atveju V. A. D. veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad, pasak nuteistojo, jis nepažinojo V. B., o pagrindinis bendravimas vyko tarp V. B. ir Å . M.. BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. Ä®rodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai yra iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006).

Analizuojant byloje surinktų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. A. D. žinojo, jog nusikaltime dalyvauja ir bendrovės atstovas, kuris siekia pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Å ios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog V. A. D. dalyvavo darant nusikaltimÄ kartu su kitais asmenimis. Tokios iÅ¡vados nepaneigia tai, jog veikoje dėl UAB “S“ turto pasisavinimo V. B. pervedus pinigines lėšas paramos fondui “P“, V. A. D. buvo iÅ¡teisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad dalį piniginių lėšų, priklausančių UAB “S“ gavo V. A. D. ir T. V.. Pastaroji apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji negavo jokios naudos atlikus minėtus veiksmus, tačiau toks jos teiginys neatitinka Å . M. parodymų. Be to, nėra įtikinama T. V. versija, kad ji negaudavo jokių pinigų už nevienkartinių veiksmų atlikimÄ , t. y. paramos sutarčių pasiraÅ¡ymÄ bei ne tik UAB “S“, bet ir kitų bendrovių pervestų piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ , nes toks asmens elgesys yra nelogiÅ¡kas.

Todėl T. V. parodymai Å¡ioje dalyje vertintini kaip bandymas sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimÄ . Nors apygardos teismas tiksliai nenustatė, kokiÄ pinigų dalį pasilikdavo su sporto klubo “K“ veikla susiję asmenys, tačiau pabrėžtina, kad Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės nuteistųjų nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui, nes jie turėjo tyčiÄ bendrais veiksmais pasisavinti visas UAB “S“ pervestas pinigines lėšas minėtam sporto klubui, kas ir yra Å¡io nusikaltimo dalykas.

Pasak V. A. D. gynėjo, V. B. iÅ¡gryninti bendrovės pinigus ir vėliau juos naudoti bendrovės veikloje padėję asmenys pasiliko dalį pervestų pinigų dėl to, kad taip padaryti leido asmuo, galėjęs disponuoti bendrovės lėšomis. V. B., kaip UAB “S“ direktorius, sutikęs pervesti paramÄ sporto klubui “K“, neturėjo teisės neoficialiai atgauti dalį piniginių lėšų ir leisti dalį jų pasilikti kitiems asmenims. Akivaizdu, kad dalis pervestų piniginių lėšų buvo pasilikta ir pasidalinta tarp asmenų, susijusių su sporto klubu “K“, bÅ«tent kaip atlygis už neteisėtų veiksmų atlikimÄ grÄ Å¾inant dalį pervestų piniginių lėšų.Dėl kitų bendrovių piniginių lėšų, kaip paramos, pervedimo sporto klubui “K“ apygardos teismas nustatė, kad T.

V. inkriminuotu laikotarpiu buvo sporto klubo “K“ pirmininkė ir kasininkė. Å iam klubui priklausančios lėšos buvo nuteistosios žinioje. Prie piniginių lėšų priėjimÄ turėjo ir V. A. D., nes jis tiesiogiai pervesdavo sporto klubui “K“ priklausančias pinigines lėšas iÅ¡ vienos banko sÄ skaitos į kitas banko sÄ skaitas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos buvo realiai naudojamos sporto klubo “K“ veikloje. PrieÅ¡ingai, Å¡ios piniginės lėšos tiesiog buvo iÅ¡gryninamos.

Tiek V. A. D., tiek T. V. savo bendrais veiksmais prisidėjo prie to, kad piniginės lėšos nebÅ«tų panaudojamos minėto sporto klubo veikloje. Pasak V. A. D. gynėjo, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. A. D. bÅ«tų iÅ¡ anksto susitaręs su T. V. kartu pasisavinti sporto klubui pervestus pinigus, tačiau tokį teiginį visų pirma paneigia Å . M. parodymai, jog V. A. D. pasiÅ«lė nusikaltimo mechanizmÄ , į kurį buvo įtrauktas ir T. V. vaidmuo. Be to, nuteistųjų suderintų veiksmų atlikimas parodo, kad jie veikė turėdami bendrÄ tyčiÄ pasisavinti sporto klubui “K“ pervestas pinigines lėšas.

Pabrėžtina, kad byloje esančioje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, jog V. A. D. 2007-12-12 kartu su T. V. iÅ¡grynina iÅ¡ bankomato pinigus, kurie, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡ tai buvo pervesti kaip parama sporto klubui “K“. V. A. D. elgesys, kai jis eina prie bankomato su sporto klubo pirmininke iÅ¡gryninti pinigų, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis suprato apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir siekė, kad neteisėti veiksmai bÅ«tų atlikti. Be to, byloje yra kasos pajamų orderiai su V.

A. D. ir T. V. paraÅ¡ais, kas patvirtina, jog V. A. D. žinojo apie gaunamas pinigines lėšos iÅ¡ bendrovių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. A. D. ir T. V. elgėsi su sporto klubui “K“ pervestomis piniginėmis lėšomis kaip su nuosavomis, o byloje nesant dokumentų, patvirtinančių sporto klubui “K“ pervestų piniginių lėšų panaudojimÄ , pripažintina, kad Å¡ios piniginės lėšos buvo pasisavintos bendrais V. A. D. ir T. V. veiksmais. V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginamasis netvarkė Å¡io sporto klubo buhalterinės apskaitos ir nebuvo kasininkas, tačiau V.

A. D. nebuvo inkriminuotos tokio pobūdžio pareigos. Be to, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. A. D. žinojo, kad sporto klubui “K“ pervestos lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį. Byloje yra 2013-10-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įvairių daiktų, tarp jų ir sportinės įrangos (t. 25-29). Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kam šis turtas priklauso ir už kokias lėšas jis buvo pirktas.

Be to, nėra žinoma, kada tokia sportinė įranga buvo įsigyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota sportinė įranga priklauso sporto klubui “K“ ir ji buvo pirkta V. A. D. bei T. V. nusikalstamų veikų inkriminuojamu laikotarpiu. Taigi, apygardos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog V. A. D. ir T. V. bendrais veiksmais pasisavino 956 000 Lt, priklausančių sporto klubui “K“. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo dalykas yra visos bendrovių pervestos piniginės lėšos, kaip sporto klubui “K“ skirta parama, todėl tai, jog skundžiamame nuosprendyje nenustatytas tikslus nuteistųjų gautų piniginių lėšų dydis, neturi reikÅ¡mės jų atliktų veiksmų teisiniam vertinimui.Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad V.

A. D., T. V. ir V. B., atlikdami nuosprendyje nurodytus veiksmus, pasisavino svetimÄ turtÄ . Nuteistieji savo bendrais veiksmais realizavo Å¡io nusikaltimo sudėtį, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. PrieÅ¡ingai nei teigia V. B., apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais pasisavino UAB “S“ priklausančius 45 000 Lt. Tai, kad V. B. buvo sulaikytas 2008-01-23, o atlikus kratÄ pas jį buvo rasta 38 000 Lt, nepaneigia, jog neteisėtai įgytas svetimas turtas buvo nuteistojo žinioje ir jis turėjo realiÄ galimybę disponuoti Å¡iuo turtu.

V. B. inkriminuoto nusikaltimo baigtumui neturi reikÅ¡mės, kad jis nepanaudojo Å¡ių piniginių lėšų iÅ¡leisdamas jas ar atlikdamas kokius nors kitus veiksmus. Dėl T. V. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį Pasak T. V., ji aplaidžiai tvarkė sporto klubo “K“ buhalterinę apskaitÄ , todėl jos veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį.BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. T. V. nuteista už apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).T.

V. nuo 2007-04-17 buvo iÅ¡rinkta sporto klubo “K“ vadove-pirmininke (t. 2, b.l. 45). Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡io sporto klubo buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, atsako Å«kio subjekto vadovas. 2008-07-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-2/102 užfiksuota, kad atlikus sporto klubo “K“ Å«kinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimÄ , nustatyta, jog T.

V. užimamų pareigų laikotarpiu nebuvo pateikti kasos pajamų orderiai: 1) 2007-05-02 (duomenys neskeltini) 003 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 9 965,00 Lt; 2) 2007-05-02 (duomenys neskeltini) 004 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 9 915,00 Lt; 3) 2007-05-21 (duomenys neskeltini) 005 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 19 930,00 Lt; 4) 2007-05-22 (duomenys neskeltini) 006 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 33 800,00 Lt; 4) 2007-05-24 (duomenys neskeltini) 007 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 32 000,00 Lt; 5) 2007-05-28 (duomenys neskeltini) 008 iÅ¡ mokėjimo kortelės į kasÄ 31 400,00 Lt; kasos iÅ¡laidų orderis 2007-04-18 (duomenys neskeltini) 001 30,00 Lt; kasos knygos už laikotarpius nuo 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; banko registrai už laikotarpius nuo 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.24; avansinės apyskaitos ir jų registrai už laikotarpį 2007.04.17 - 2008.01.24; didžioji knyga, bendrieji žurnalai, darbo laiko dokumentai, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentai už laikotarpį nuo 2007.04.17 iki 2008.01.24, bei tyrimui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikta paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita FR0478 už 2007 m., kurioje turėjo bÅ«ti deklaruota apie Å¡ių įmonių suteiktÄ paramÄ per 2007 m. 100 3500 Lt:

UAB „A“, į.k. (duomenys neskeltini) (90 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskeltini) (30 000,00 Lt), UAB “S“, į.k. (duomenys neskeltini) (49 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskeltini) (100 000,00 Lt), UAB “S“, į. k. (duomenys neskeltini) (52 500,00 Lt), UAB “T“, į.k. (duomenys neskeltini) (114000.00 Lt), UAB “L“ ir ko, į.k. (duomenys neskeltini) (99 000,00 Lt), UAB „F“, į.k. (duomenys neskeltini) (300 000,00 Lt), UAB “I“, į. k. (duomenys neskeltini) (120 000,00 Lt), UAB “R“, į. k. (duomenys neskeltini) (49 000,00 Lt) (t. 1, b.l. 136-200, t. 2, b.l. 1-5).

Byloje nustatyta, kad T. V., užimdama sporto klubo “K“ vadovės-pirmininkės pareigas, veikdama kartu su nuosprendyje nurodytais asmenimis, pasisavino svetimÄ turtÄ . Nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau aptartus T. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, trÅ«kstamų finansinių dokumentų pobÅ«dį ir jų skaičių, nėra abejonių, kad sporto klubo “K“ buhalterija buvo tvarkoma netinkamai ne atsitiktinai, o sÄ moningai, siekiant, jog nebÅ«tų galima nustatyti sporto klubo “K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Taigi, nuteistosios netinkamas minėto sporto klubo buhalterinės apskaitos vedimas pagrįstai pripažintas kaip tyčinis, t. y. apgaulingas, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nustačius šias faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo T. V. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį. T. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad Š. M. jai aiškino, jog sporto klube yra buhalterė, kuri sutvarko buhalterinius dokumentus, ir žadėjo pateikti tokius dokumentus, tačiau nepadarė to, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos įrodymais, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.Pažymėtina, kad T.

V. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir už tÄ laikotarpį, kai ji nebuvo sporto klubo “K“ vadove-pirmininke, t. y. iki 2007-04-17, bei kai ji nuo 2008-01-23 buvo sulaikyta kaip įtariamoji Å¡ioje byloje galimai padariusi nusikaltimÄ . Minėtais laikotarpiais nuteistoji negalėjo tvarkyti sporto klubo “K“ buhalterinės apskaitos. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad negauti Å¡io sporto klubo finansiniai dokumentai yra susiję su BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog T.

V. neturėjo tyčios apgaulingai tvarkyti finansinius dokumentus iki 2007-04-17 ir nuo 2008-01-23. Todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas, paÅ¡alinant iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies apgaulingos apskaitos tvarkymÄ už minėtus laikotarpius (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Nors T. V. mažintina inkriminuoto kaltinimo apimtis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo mažinti jai paskirtos baudos dydį. Dėl procesinių pažeidimų PrieÅ¡ingai nei teigia T.

V., Å . M. parodymai nuosprendyje iÅ¡dėstyti pakankamai iÅ¡samiai. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad nuosprendyje proceso dalyvio parodymai bÅ«tų apraÅ¡yti pažodžiui, kaip užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Kaip teisingai pastebi V. B. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje neapraÅ¡yti liudytojo D. P. parodymai ir neaptartas liudytojos A. J. parodymų vertinimas, tačiau tokie netikslumai nepripažintini esminiais, sudarančiais pagrindÄ naikinti priimtÄ procesinį sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

Kaip minėta, liudytojo D. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra abstraktÅ«s ir jais negalima nustatyti kokių nors bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, o liudytojos A. J. parodymai nepatvirtina V. B. versijos dėl UAB “S“ geležinkelio bėgių (pabėgių) remonto ar medžiagų pirkimo tokiems darbams atlikti 2007 m. Apygardos teismas detaliai nepasisakė dėl iÅ¡ UAB „V“ gautų dokumentų, tačiau nurodė, jog V. B. paaiÅ¡kinimu, kad gautus ir susigrÄ Å¾intus pinigus jis ne pasisavino, o panaudojo bendrovės reikmėms, nėra pagrindo tikėti, nes V.

B. nepateikė dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimÄ (nuosprendžio devynioliktas lapas). Toks teiginys įrodo, kad apygardos teismas įvertino visus įrodymų tyrimo metu iÅ¡reikalautus dokumentus ir patikrino nuteistojo iÅ¡keltÄ versijÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Å¡iuo atveju buvo padaryti esminiai BPK 20 ar 305 straipsnio pažeidimai.T. V. apeliaciniame skunde sieja ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus su tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, pavyzdžiui, teigia, kad: neatliktos akistatos tarp Å .

M. ir bendrovių, kurios pervedė pinigines lėšas, kaip paramÄ sporto klubui “K“, vadovų, neatlikti procesiniai veiksmai Å . M. parodymams patikrinti, be to, dėl bendrovių vadovų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pastebėtina, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Taigi, bÅ«tent prokuroras sprendžia, kokios ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos, kokie procesiniai veiksmai turi bÅ«ti atliekami.

Todėl ta aplinkybė, kad tam tikri procesiniai veiksmai nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, savaime nepatvirtina, kad apygardos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Be to, nagrinėjamu atveju Å . M. ir bendrovių, pervedusių pinigines lėšas, kaip paramÄ sporto klubui “K“, vadovai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios teisme, todėl nėra pagrindo manyti, kad atliekant akistatas tarp jų, bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai jų parodymuose.

Å . M. parodymus patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl juos papildomai tikrinti BPK nustatyta tvarka nėra bÅ«tina. Prokuroro nutarimais ikiteisminis tyrimas dėl minėtų bendrovių vadovų buvo nutrauktas, Å¡ie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl pripažintini kaip teisėti ir pagrįsti. Taigi, dėl anksčiau aptartų argumentų nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminiame tyrime buvo padaryti kokie nors esminiai procesiniai pažeidimai, kurie bÅ«tų paveikę teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimÄ , o T.

V. nurodytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina skundžiamo nuosprendžio prieÅ¡taringumo ir nepagrįstumo. Dėl V. A. D., T. V. ir V. B. paskirtų bausmių pagal BK 183 straipsnio 2 dalį Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo paskirtomis bausmėmis V. A. D., T. V. ir V. B. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymÄ . Å io straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, apygardos teismas paskyrė nuteistiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.).

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.V. A. D., T. V. ir V. B. padarė baigtÄ nusikaltimÄ nuosavybei, numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra susijęs su savanaudiÅ¡kais tikslais, siekiant pasisavinti svetimas pinigines lėšas, kita vertus, pritartina apygardos teismui, jog atsižvelgiant į nusikaltimo pobÅ«dį, turto pasisavinimas yra mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai ar nusikaltimai visuomenės saugumui. V. A. D., T. V. ir V. B., darydami nusikaltimÄ , veikė tiesiogine tyčia. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems parinkdamas bausmės rūšį, apygardos teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo mechanizmÄ , nuteistųjų vaidmenį darant nusikaltimÄ , atliktų nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir gautÄ turtinę naudÄ .

V. A. D. praeityje nėra teistas (t. 14, b.l. 90), byloje nėra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka, be to, jis dirba. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateikti dokumentai, kuriuose V. A. D. teigiamai charakterizuojamas. T. V. praeityje buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jos teistumas iÅ¡nykęs, byloje nėra duomenų, kad ji bausta administracine tvarka. Nuteistoji nedirba, ji turi Å¡eimÄ ir yra paskirta savo vyro A. V. rÅ«pintoja (t. 17, b.l. 123). Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateikta Kauno I teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog T.

V. motinai J. M. nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. V. B. praeityje nėra teistas (t. 13, b.l. 105), byloje nėra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka. Nuteistasis dirba, turi Å¡eimÄ , mažamečių vaikų. Byloje nėra duomenų, kad po nuteistųjų padaryto nusikaltimo buvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų dėl jų galimai neteisėtų veiksmų. Taigi, nenustatyta, kad V. A. D., T. V. ir V. B. asmenybės bÅ«tų neigiamai charakterizuojamos. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį, pagrįstai atsižvelgė į visumÄ minėtų aplinkybių.

Pasak prokuroro, nuteistieji neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, taip apsunkindami galimybę ikiteisminiame tyrime ir teisme atskleisti tiesÄ apie padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ gali bÅ«ti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kita vertus, vien tai, kad nuteistieji neprisipažino padarę BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , negali bÅ«ti pagrindu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

To nereglamentuoja baudžiamasis įstatymas. Be to, baudžiamajame procese kaltinimo funkcija yra priskirta prokurorui, todėl jo pareiga įrodyti asmens kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , net jei Å¡is ir neprisipažįsta kaltu.Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgė ne tik į V. A. D., T. V. ir V. B. asmenybes, bet ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, taip pat teisingai įvertino baudžiamojo proceso ilgÄ trukmę byloje.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-01-08 (t. 1, b.l. 1), o byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota į teismÄ beveik po penkerių metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2012-11-16 (t. 15, b.l. 124). Apygardos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį 2014-02-03. Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau nei Å¡eÅ¡eri metai. Å iame kontekste pabrėžtina, kad T. V. ir V. B. įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ 2008-01-23 (t. 13, b.l. 27-28, 133-134), o V.

A. D. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ 2008-01-24 (t. 13, b.l. 197-198), kas patvirtina, kad jie turėjo įtariamojo (kaltinamojo) procesinį statusÄ taip pat daugiau nei Å¡eÅ¡erius metus iki nuosprendžio paskelbimo. Taigi, akivaizdu, kad procesas Å¡ioje byloje užsitęsė. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismu, kad byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo ilgo laiko ikiteisminiam tyrimui atlikti akcentuodamas byloje surinktų duomenų apimtį. IÅ¡ tikrųjų byloje buvo surinkta duomenų apie keliolikos bendrovių piniginių lėšų pervedimÄ Ä¯ sporto klubo “K“ banko sÄ skaitÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dauguma bendrovių pervedė pinigines lėšas, kaip paramÄ , tam pačiam sporto klubui nuo vieno iki poros kartų, o tik kelios bendrovės pervedė Å¡iek tiek daugiau kartų pinigines lėšas.

Nustatyti daugkartiniai piniginių lėšų paėmimai iÅ¡ sporto klubo “K“ banko sÄ skaitų ir kasos tik parodo, jog nusikaltimo mechanizmas buvo pasikartojantis, tačiau nepatvirtina itin didelio jo sudėtingumo. Prokuroras deklaratyviai nurodo, kad byloje taip pat buvo surinkta daug kitų duomenų bei atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nenustatyta, kad byloje buvo atlikti kokie nors itin sudėtingi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikti specialÅ«s tyrimai, susiję su sporto klubo “K“ ir kitų bendrovių veikla, tačiau jų atlikimo trukmė nebuvo itin ilga.

Pasak prokuroro, nors ikiteisminis tyrimas byloje užtruko, tačiau nenustatyta duomenų, jog jis buvo vilkinamas, be to, nė vienas iÅ¡ nuteistųjų nebuvo pateikęs skundo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. BPK 215 straipsnis suteikia įtariamajam, jo atstovui ar gynėjui teisę, bet ne pareigÄ paduoti skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tai, kad nė vienas iÅ¡ nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nepadavė skundo BPK 215 straipsnyje nustatyta tvarka, nepaneigia anksčiau padarytos iÅ¡vados, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė Å¡ioje byloje.

Be to, apygardos teismas nekonstatavo ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Apeliaciniame skunde akcentuojamas bylos tomų skaičius perdavimo į teismÄ metu. Visų pirma pasakytina, kad bylos tomų skaičius savaime neįrodo, kad byla yra sudėtinga. Bylos medžiagoje yra nemažai duomenų, susijusių su bendrovių atstovų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmais pervedant pinigines lėšas sporto klubui “K“, prie suraÅ¡ytų specialistų iÅ¡vadų yra pridėta daug priedų, be to, nemaÅ¾Ä bylos dalį sudaro dokumentai, susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu (pratęsimu).

Å iuo atveju bylos tomų skaičius savaime neįrodo, kad byla yra itin sudėtinga.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas V. A. D., T. V. ir V. B. bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principÄ .

Todėl tenkinti prokuroro apeliacinio skundo paskiriant V. A. D., T. V. ir V. B. realias laisvės atėmimo bausmes nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė teismo posėdyje prašė netinkinti prokuroro apeliacinio skundo dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo T. V..PrieÅ¡ingai nei teigia T. V. apeliaciniame skunde, nuteistajai paskirta bauda nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajai baudos dydžius už kiekvienÄ nusikaltimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių teisėjų kolegija jau pasisakė ir nebekartoja.

T. V. teigia, kad ji neturi jokio turto, dėl ko negalės sumokėti paskirtÄ baudÄ . Byloje yra Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2013-11-11 raÅ¡tas, kad nuteistoji nuo 2007 iki 2013 m. neturėjo ir neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 17, b.l. 72), tačiau toks raÅ¡tas nepatvirtina, jog nuteistoji neturi kitokio pobÅ«džio turto. Vien rÅ«pinimasis neįgaliais sutuoktiniu ir senyvo amžiaus motina, dėl ko nuteistoji nedirba, nepripažintinas aplinkybe, kuri leistų mažinti paskirtų baudų dydžius.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kaltininko asmenybė yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

Ä®vertinus ne tik T. V. asmenybę, bet ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, pripažintina, kad apygardos teismas, parinkdamas T. V. baudos dydžius už kiekvienÄ nusikaltimÄ , nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ir mažinti jų nėra teisinio pagrindo, juolab kad nuteistajai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskirta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is nei įtvirtinta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje. T. V. galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl jos mažinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl T. V. ir V. B. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto konfiskavimu BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 redakcija Nr. VIII-1968) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Taigi, remiantis Å¡iomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi bÅ«ti konfiskuojami ir kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialÄ vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012).

Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).T. V. pripažintina kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavinusi kartu su V.

A. D. ir V. B. UAB “S“ priklausantį 97 500 Lt turtÄ , o pasisavinusi su V. A. D. sporto klubui “K“ priklausantį 956 000 Lt turtÄ . Be to, V. B. pripažintas kaltu pasisavinęs UAB “S“ 42 000 Lt priklausantį turtÄ .T. V. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdama jokių argumentų nurodo, kad apygardos teismas formaliai konfiskavo iÅ¡ jos 510 500 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistosios teiginiu. Apygardos teismas pagrindė konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos apskaičiavimo bÅ«dÄ .

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjat pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti konkrečios pinigų sumos, kuriÄ kiekvienas atskirai nuteistasis gavo iÅ¡ nusikalstamos veikos, todėl iÅ¡ kiekvieno nuteistojo iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma vienodomis dalimis nuo pasisavintos sumos. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino turto vertę apskaičiuotinos pinigų sumos nustatymas yra formalus.Kaip minėta, V.

B. neteisus teigdamas, kad kratos metu pas jį rasti 38 000 Lt nebuvo pasisavinti. Kita vertus, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 94 straipsnio nuostatomis, grÄ Å¾ino minėtÄ pinigų sumÄ UAB “S“. Taigi, nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas bendrovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. B. ir kiti nuteistieji neteisėtai praturtėjo Å¡ia pinigų suma ar iÅ¡ jos gavo papildomos naudos. Tuo tarpu apygardos teismas konfiskavo iÅ¡ visų nuteistųjų UAB “S“ 97 500 Lt priklausančio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , į kuriÄ Ä¯eina ir 38 000 Lt suma.

Toks sprendimas laikytinas nepagrįstu, kadangi skundžiamu nuosprendžiu buvo pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis. Taigi, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl iÅ¡ nuteistiesiems konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos Å¡alintina 38 000 Lt suma ir dėl kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ naujo perskaičiuojama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u t a r i a:             pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V.

A. D. ir T. V. konfiskuota iÅ¡ kiekvieno nuteistojo 510 500 Lt suma, o iÅ¡ V. B. – 74 500 Lt suma.Konfiskuoti nuteistųjų turtÄ tokiu bÅ«du:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ V. A. D. ir T. V. konfiskuoti po 497 833,33 Lt (keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus ir trisdeÅ¡imt tris centus), o iÅ¡ V. B. konfiskuoti 61 833,33 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus ir trisdeÅ¡imt tris centus) konfiskuotinÄ turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatytas T.

V. (buvusi pavardė K.) nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, kad ji, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. sausio 24 d. būdama sporto klubo “K“ pirmininke, nepateikė:kasos pajamų orderių, išvardintų nuo 2005 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) 001 grynų išėmimo iš a/s 18 900,00 Lt iki 2005 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskeltini) 0048 grynų išėmimo iš a/s 49 100,00 Lt;kasos išlaidų orderių, išvardintų nuo 2005 m. gegužės 21 d. (duomenys neskeltini) 002 Palangos ASK „T“ 90,00 Lt iki 2006 m. gegužės 31 d. (duomenys neskeltini) 0041 266,75 Lt;kasos knygų už laikotarpius 2005 m. spalio 1-31 d., 2006 m. liepos 1 d.

– 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d.;banko registrų už laikotarpius 2004 m. lapkričio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d.;avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpius 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. sausio 24 d. – 2008 m. vasario 10 d.;didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų už laikotarpius 2004 m. spalio 15 d.

– 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. sausio 24 d. – 2008 m. vasario 10 d.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė Teisėjos                                                                                                        Laima Garnelienė                                                                                                                      Regina Gaudutienė