6e2d4bfc-643a-4279-935a-6f563b3db3af · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Pranas ŠimkusPranešėjas Pranas Šimkus                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-884-185-2013Teisėjas Audrius Sadauskas             Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00287-2013-4                                                         Procesinio dokumento kategorija 2.4; 2.4.6.3.2.   (S)                                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 19 d.Panevėžys                           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,nuteistajam A.

P.,gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei,nukentėjusiajai L. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja L.

P. (BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 3 p.).             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė :              A. P. nubaustas už tai, kad 2013m. kovo 21 d., apie 22.00 val., namo Nemuno g. 64 laiptinėje, Panevėžyje, nukentėjusiÄ jÄ L. P. tyčia pastÅ«mė, tampė už plaukų, stvėrė už kaklo ir kumščiu smogė jai į virÅ¡ugalvį, po to, jai įėjus į butÄ , esantį Nemuno g. 64-104, pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko ji atsitrenkė į spinteles, tampė jÄ už plaukų, spyrė į kairės kojos Å¡launies iÅ¡orinę pusę, stumdė ir taip smurtaudamas padarė L.

P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei sukėlė jai fizinį skausmÄ .             Apeliaciniu skundu A. P. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant tėvÄ B. P.. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai atsisakė jo atžvilgiu taikyti laidavimÄ reglamentuojantį BK 40 straipsnį, kuris numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymui perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Apeliantas teigia atitinkantis BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumÄ , nes nusikalto pirmÄ kartÄ , pilnai prisipažino ir labai gailisi, žada ateityje nenusikalsti. Nukentėjusiosios teigimu, jo veiksmai žalos nesukėlė. Konfliktas kilo dėl buto, esančio Nemuno g. 64-104, Panevėžio m., valdymo ir naudojimo, kuris nuosavybės teise priklauso jam (t.y. A. P.) ir nukentėjusiajai. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai jo prisipažinimÄ laikė daliniu, kadangi nesutiko su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jau teismo posėdžio metu nukentėjusioji neprisiminė, kad jis, neva, nukentėjusiajai stvėrė už kaklo ir kumščiu smogė į virÅ¡ugalvį.

Apeliantas skunde cituoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, kad L. P. padarytas odos nubrozdinimas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje buko daikto poveikyje. Sužalojimas L. P. padarytas vieno smÅ«gio pasėkoje, paÅ¡alinės jėgos poveikyje ir negalėjo gautis pačiai susižalojant (b 1.16.). Kitų įrodymų dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų teismui nebuvo pateikta. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad smÅ«gis į galvÄ buvo vidutinio stiprumo, žymių neliko, tačiau pirmÄ parÄ ant kaklo buvo žymė - paraudimas.

A. P. mano, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie smÅ«gį į virÅ¡ugalvį ir stvėrimÄ už kaklo bei buvusį paraudimÄ paneigia minėta specialisto iÅ¡vada, kurioje tokie sužalojimai neužfiksuoti, Å¡ių aplinkybių nukentėjusioji nenurodė ir specialistui. Apeliantas taip pat pažymi, kad, jei bÅ«tų pripažinęs smÅ«gį į virÅ¡ugalvį ir smaugimÄ , iÅ¡ esmės savo padėties nebÅ«tų apsunkinęs, kadangi dėl Å¡ių veiksmų padaryta žala nukentėjusiajai nepadidėjo – jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Todėl teismo nepagrįstai nurodyta, kad nukentėjusios parodymai yra nuoseklÅ«s. Apeliantas pažymi, kad jo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu buvo nuoseklÅ«s ir jais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo. Apeliantas cituoja kasacines nutartis Nr.2K-84/2010 ir 2K-P-82/2010, kuriose formuojama teismų praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo. Nutartyse konstatuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

VisiÅ¡kas kaltės konstatavimas, taikant BK 40 straipsnį, reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.              Apeliantas mano, jog jo parodymai atitinka 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , nes jis pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl teismas turėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju skiriant tėvÄ - B.

P.. Apeliantas nesutinka ir su teismo paskirta bausme, kuri, jo manymu, neatitinka bausmei keliamų tikslų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Paskirta teismo bausmė - laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ L.

P.. Teismui buvo nurodęs, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku, taip pat kad dėl darbo specifikos gyvena darbo dienomis Jurbarke, o savaitgaliais - pas tėvus, (duomenys neskelbtini). Å iuo metu normalus bendravimas su nukentėjusiÄ jÄ yra negalimas dėl skirtingų požiÅ«rių bei nuoskaudų ir nesusiklosčiusio Å¡eimyninio gyvenimo, tačiau su ja tenka bendrauti dėl vaiko interesų. Teismas, uždrausdamas bendrauti su nukentėjusiÄ jÄ , pažeidžia ne tik jo, bet mažamečio sÅ«naus D. interesus, kadangi, negalėdamas bendrauti su L.

P., negalės su ja suderinti bendravimo su vaiku klausimo. Per devynis mėnesius sÅ«nus jį gali pamirÅ¡ti, atprasti ir nutolti, gali bÅ«ti prarastas dvasinis ryÅ¡ys su sÅ«numi. Dėl Å¡io draudimo jis bus visiÅ¡kai eliminuotas nuo sÅ«naus auklėjimo, o tai pakenks ir sÅ«naus interesams. Esant tokiai paskirtai bausmei, jis net negalėsi iÅ¡ L. P. gauti informacijÄ apie sÅ«naus sveikatos bÅ«klę. Todėl, apelianto manymu, teismo paskirta bausmė BK 41 straipsnyje įtvirtinto bausmės teisingumo principo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusioji apeliacinio skundo klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«rai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.             Nuteistasis A. P. neginčija savo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., tačiau tvirtina, jog, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas turėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju skiriant tėvÄ - B. P.. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirtu draudimu per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. P..A. P. praÅ¡ymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei jo tėvo B.

P. praÅ¡ymas perduoti sÅ«nų jo atsakomybėn pagal laidavimÄ buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymų netenkino, nesant tam bÅ«tinos sÄ lygos – visiÅ¡ko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ . Su tokia teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra visuma Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kolegija pažymi, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu.

Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 40 straipsnio nuostatas. BK 40 str. 2 d. 2 p. sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Å ios sÄ lygos konstatavimas reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ savanoriÅ¡kai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien nuoÅ¡irdžiais apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda aiÅ¡kintis bylai svarbias aplinkybes ir pan.

Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios sÄ lygos buvimÄ byloje konstatuoti negalima. Nukentėjusioji viso proceso metu, t.y. raÅ¡ydama protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (b.l. 4), ne kartÄ apklausiama liudytoja (b.l. 10-11, 12-13), tvirtino, kad A. P. jÄ laiptinėje stÅ«mė nuo laiptelių, stvėrė už plaukų ir patampė, stipriai sugriebė už kaklo, po to vienÄ kartÄ smogė kumščiu į virÅ¡ugalvį. Užlipusi į penktÄ , aukÅ¡tÄ , buto duris rado užrakintas, girdėjo prie durų verkiantį sÅ«nų.

Po 4-5 minučių grįžęs A. P. butÄ atrakino, tačiau jos į butÄ Ä¯sileisti nenorėjo. Pavykus įeiti, A. P. smarkiai pastÅ«mė, dėl ko atsitrenkė į spinteles nugara, ir vėl tampė abejomis rankomis sugriebęs už plaukų, koja spyrė į kairės kojos Å¡launį. Ä®bėgusiÄ Â Ä¯ savo kambarį L. P. nuteistasis atsivijo, vėl stvėrė abejomis rankomis už plaukų, patampė ir, sugriebęs už pečių, pastÅ«mė ant lovos. Nors, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo mažiau iÅ¡samÅ«s, tačiau, teisėjui perskaičius nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos pilnai patvirtino.

Å iais nukentėjusiosios nuosekliais ir nesikeičiančiais parodymais netikėti nėra pagrindo, juolab, kad iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, tarnybinio praneÅ¡imo (b.l.46) ir iÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ (b.l. 47-48), matyti, kad A. P. jos atžvilgiu mažamečio vaiko akivaizdoje vartojo smurtÄ nebe pirmÄ kartÄ . Tuo tarpu nuteistasis, nors ir neneigia, kad jis padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau akivaizdžiai siekia Å¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, siaurindamas atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu apimtį, t.y. negia smÅ«gius, kurie praėjus trims dienoms nuo įvykio, nebuvo fiksuoti teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (b.l.16).

Jo žodžiais tariant, laiptinėje L. P. vedė namo už rankos rieÅ¡o ir plaukų, už kaklo nestvėrė smÅ«gio į galvos sritį nesudavė. NukentėjusiÄ jÄ laikė, kad ji jo nestumdytų. Buto koridoriuje timptelėjo už plaukų ir Å¡velniai spyrė į Å¡launį. Po to, įėjęs į jos kambarį, paklausė, kodėl neprižiÅ«ri vaiko ir pastÅ«męs, išėjo. Nuteistasis neigia griebęs L. P. už kaklo, sudavęs jai smÅ«gį į virÅ¡ugalvį, nes to nepatvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad smÅ«giai ne visada žmogaus kÅ«ne palieka žymes, kurias po kelerių dienų galėtų vizualiai matyti ir dokumentais užfiksuoti teismo medicinos specialistas, nors jie neabejotinai gali sukelti fizinį skausmÄ . Toks A. P. dalinis prisipažinimas paneigia byloje BK 40 str. 2 d. 2 p. sÄ lygos buvimÄ , kuri, kaip minėta, reikalauja visiÅ¡ko savanoriÅ¡ko, o ne verčiant byloje surinktų įrodymų savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi. Reikia pažymėti ir tai, kad nuteistojo tėvas B.

P., dirbantis ir gyvenantis kitame mieste, negalėtų daryti sÅ«nui pakankamai teigiamos įtakos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 40 str. nuostatas bei neįvertino visų Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, taigi nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nutraukti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 40 straipsnio pagrindu.Pirmosios instancijos teismas A.

P., įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmės rūšį, teisingai nustatė jos dydį. Nors nuteistasis skunde nesutinka su bausme, tačiau iÅ¡ pateiktų motyvų yra aiÅ¡ku, kad jis nesutinka tik su į laisvės apribojimo turinį įeinančiu draudimu per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. P.. A. P. teigia, kad dėl Å¡io draudimo yra pažeidžiami mažamečio vaiko interesai bei jo, kaip tėvo, įstatymu nustatytos teisės ir pareigos auklėti savo mažametį vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, bendrauti su juo, nes tai galėtų įgyvendinti tik susitaręs su jo motina. Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka, jo panaikinimui apeliacinės instancijos teismo posėdyje pritarė ir nukentėjusioji L.

P.. Konstitucinė tėvų pareiga auklėti ir ugdyti savo vaikus bei rÅ«pintis jų sveikata detalizuota civilinio kodekso trečiojoje knygoje (CK 3.30 str., 3.165 str.). CK 3.165 str. 3 d. nurodyta, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Todėl draudimas per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. P., neatitinka bausmės paskirtį, jis pažeidžia ne tik A. P., bet ir jo mažamečio sÅ«naus interesus, todėl naikinamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija N U S P R E N D Ž I A:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti į A. P. paskirtos devynių mėnesių trukmės laisvės apribojimo turinį įeinantį draudimÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja L. P. (BK 48 str. 5 d. 2 p.)KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                        Pranas Šimkus                                                     Teisėjai                                                                                                    Valdas Petras Meidus                                                                                                                 Sigitas Bagdonavičius