2020-10-07 Nr. AB-18759-3-61-3-01969-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1054-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01969-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 24.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas) padavė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 1-970 patvirtinto Kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ įkainių nustatymo tvarkos aprašo (2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-1466 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 6 punktas ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus) (kompleksinių kelionių aikštelių įkainius), atitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, 6 dalį bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį; 2) nustačius, kad Aprašo 6 punkto nuostata neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti ją prieštaraujančia nurodytiems teisės aktams. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad:

1.1. Aprašo 6 punkte numatyta, kad kompleksinių kelionių aikšteles „Statyk ir važiuok“ administruoja ir pagal šiame Apraše nustatytą metodiką įkainius keičia SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Pareiškėjo nuomone, šis Aprašo punktas prieštarauja Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

1.2. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte įtvirtinta, kad kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o to paties straipsnio 6 dalis numato, jog išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Taigi tiek savivaldybės kontroliuojamų įmonių atlygintinų paslaugų kainas ir tarifus, tiek ir keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus gali nustatyti ir keisti tik savivaldybės taryba. Šiuos įgaliojimus pavesti vykdyti savivaldybės įmonei savivaldybės taryba negali.

1.3. Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės taryba turi nustatyti konkrečius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžius, o ne jų intervalą. Sprendime vietoje konkretaus kombinuotos kelionių jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio įtvirtinta nuoroda į Aprašą, kuris numato tik galimą šio bilieto įkainių intervalą – nuo 0,5 Eur iki 2 Eur (Aprašo 12 p.), o tai negali būti laikoma konkretaus įkainio nustatymu. Nenustatant konkretaus įkainio yra neužtikrinamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, reiškiančių, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant, o teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, įgyvendinamas. Tai ypač svarbu viešųjų paslaugų kainų, apie kurių pasikeitimą ar naujų kainų (tarifų) įvedimą suinteresuota visuomenė turi būti iš anksto informuota (viešai skelbiant teisės aktų projektus savivaldybės internetinėje svetainėje) bei galėtų nesudėtingai ir aiškiai apie tai susižinoti jau priėmus dėl to sprendimus, nustatymo atveju.

1.4. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais nustatomi keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainos ir tarifai, yra priskiriami norminiams administraciniams teisės aktams. Savivaldybės įmonė nėra viešojo administravimo institucija, galinti priimti norminius administracinius teisės aktus, todėl negali nustatyti ar keisti keleivių vežimo vietiniais maršrutais konkrečių kainų ir (ar) tarifų.

1.5. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teisėtumo principas įpareigoja laikytis teisės aktų hierarchijos ir užtikrinti, kad žemesnės galios teisės aktai atitiktų visų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus.

2. Atsakovas Savivaldybės taryba atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Savivaldybei vykdant savarankiškąją funkciją organizuoti viešąjį transportą, sprendžiant su pernelyg intensyviu transporto eismu Vilniaus senamiestyje susijusias problemas, transporto eismo ir automobilių statymo centrinėje miesto dalyje klausimus, nuo 2017 m. liepos mėnesio pagrindinėse privažiavimo į centrinę Vilniaus miesto dalį gatvėse pradėjo veikti kombinuotos kelionių jungties „Statyk ir važiuok“ aikštelės, kuriose iš užmiesčio ar miesto pakraščių atvažiavę vairuotojai gali palikti savo automobilį, sumokėti už viešojo transporto bilietą ir kelionę į miesto centrą tęsti viešuoju transportu.

2.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Aprašo 6 punktas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, 6 dalies, kadangi netinkamai, formaliai, pažodžiui aiškina Aprašo 6 punkto nuostatas, atsiedamas jas nuo kitų teisės akto nuostatų, reglamentuojančių kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ įkainius, ir neatsižvelgdamas į teisės normų tikrąją prasmę, tikslus bei uždavinius. Kompleksinių kelionių aikštelėse „Statyk ir važiuok“ parduodamas bilietas yra viešojo transporto bilietas. Parduodamo viešojo transporto bilieto įkainis nustatytas Aprašo 8.2 punkte ir yra 2 Eur. Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ yra atsakinga už aikštelių administravimą ir viešojo transporto bilietų aikštelėse pardavimą. Už automobilių statymą rinkliava nemokama. Už važiavimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ mokamas Savivaldybės tarybos nustatytas viešojo transporto bilieto įkainis – 2 Eur.

2.3. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punktą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos savo nustatyta tvarka gali kompensuoti važiavimo išlaidas ir kitais atvejais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktą išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriamas sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Sistemiškai aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 8 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto teisės normas, darytina išvada, teisinis reglamentavimas leidžia Savivaldybės tarybai nusistatyti bet kokią kitą važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką, bet kokiais kitais atvejais, bet kokiai kitai apibrėžtai ar neapibrėžtai subjektų grupei. Įstatymas nenumato, kokiais būdais turėtų būti kompensuojamos važiavimo išlaidos, todėl savivaldybės turi teisę pasirinkti bet kokį joms priimtiną važiavimo išlaidų kompensavimo būdą ir tai yra savivaldybės tarybos diskrecijos teisė.

2.4. Savivaldybės taryba taiko nuolaidą kompleksinių kelionių aikštelėmis besinaudojantiems asmenims. Savivaldybės tarybos taikoma nuolaida negali būti didesnė nei 1,5 euro. Savivaldybės tarybos taikomos nuolaidos dydis priklauso nuo aikštelių užimtumo (apkrovimo) ir yra apskaičiuojamas pagal Aprašo 8.1 punkte įtvirtintą formulę. Kuo mažesnis aikštelių užimtumas (apkrovimas), tuo taikoma nuolaida yra didesnė, siekiant subalansuoti naudojimąsi lengvaisiais automobiliais ir viešojo maršrutinio transporto paslaugomis, optimizuoti aktyvesnį naudojimąsi viešuoju transportu ir kartu sulaukti didesnio kompleksinių kelionių aikštelėmis besinaudojančių asmenų skaičiaus. Pagal minėtą formulę apskaičiuoti, konkretūs viešojo transporto bilietų įkainiai eurais, t. y. visa kaina ir kaina su nuolaida yra nustatyti Aprašo 8.2 punkte.

2.5. Sistemiškai ir teleologiškai aiškinant ir taikant Aprašo 6, 8.1, 8.2, 9, 10 , 11 punktų, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 8 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 18 punkto nuostatas, darytina išvada, kad Savivaldybės taryba pati nustatė Aprašo 8.2 punkte pagal įtvirtintą, ekonomiškai pagrįstą formulę apskaičiuotus konkrečius bilietų įkainius eurais, taip pat ir bilietų įkainius eurais su taikoma nuolaida. Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neperdavė savo išimtinės kompetencijos nustatyti, keisti ar kitaip koreguoti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais įkainių dydžius. Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu pavedė administruojant aikšteles taikyti Savivaldybės tarybos nustatytus įkainius – automatiškai perprogramuoti juos aikštelėms eksploatuoti reikalingoje įrangoje.

2.6. Aprašu bilieto įkainis nustatytas ne už SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teikiamas aikštelių administravimo paslaugas, bet už UAB „Vilniaus viešasis transportas“ teikiamas vežimo paslaugas. Savivaldybės taryba nėra nustačiusi rinkliavos už SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administruojamų aikštelių „Statyk ir važiuok“ naudojimąsi, tokiu būdu siekdama spręsti aplinkos užterštumo mažinimo ir eismo srautų valdymo klausimus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto ir 6 dalies nėra pažeistos, nes jokie Savivaldybės tarybos įgaliojimai nustatyti kainas nebuvo perduoti.

2.7. Pagal Aprašo 12 punktą bilieto įkainis su nuolaida negali būti mažesnis kaip 0,5 Eur (su PVM), o bilieto įkainis be nuolaidos (visa kaina) negali būti didesnis kaip 2 Eur (su PVM). Tai reiškia, kad Savivaldybės taryba nustatė konkrečius įkainius nuo mažiausio iki didžiausio ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ negali nesilaikyti šių nustatytų įkainių, t. y. savo iniciatyva nustatyti ir taikyti didesnę negu 1,5 Eur nuolaidą ir perprogramuoti mažesnį negu 0,5 Eur (su PVM) įkainį ar taikyti antkainį ir perprogramuoti didesnį kaip 2 Eur (su PVM) įkainį, taip pat SĮ „Susisiekimo paslaugos“ negali nesilaikyti šiame intervale nustatytų konkrečių įkainių dydžių, t. y. savo iniciatyva taikyti ir perprogramuoti kitokius įkainius su nuolaida ar be nuolaidos (visa kaina) negu 0,5 Eur, 1 Eur, 1,5 Eur, 2 Eur. Prieš automatiškai perprogramuojant aikštelėms eksploatuoti reikalingą įrangą, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nereikia apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, kokie įkainių dydžiai būtų pritaikius nuolaidas, nes šie dydžiai su nuolaidomis Savivaldybės tarybos nustatyti jau apskaičiuoti, juo labiau nereikia įkainių dydžių nustatyti kokiu nors savo aktu.

2.8. Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius įkainių dydžius nustato savivaldybių tarybos, tikslas – kontroliuoti, kad viešųjų paslaugų kainos atitiktų viešąjį interesą. Vadovaudamasi nustatytu teisiniu reguliavimu, Savivaldybės taryba Aprašo 8.2 punkte nustatė konkretų įkainio dydį bei taikomas nuolaidas ir taip užtikrino įkainių atitiktį viešajam interesui. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ techniniai įkainių automatinio perprogramavimo veiksmai aikštelėms eksploatuoti reikalingoje įrangoje nedaro jokios įtakos viešųjų paslaugų kainos atitikties viešajam interesui kontrolei. Savivaldybės taryba nustatė konkrečius įkainius ir nesuteikė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teisės nesilaikyti nustatytų dydžių, todėl sutikti su Vyriausybės atstovo teiginiais, kad Aprašo 6 punktas galbūt neatitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalies, nėra pagrindo.

2.9. Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai administraciniai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka ir savivaldybių interneto tinklalapiuose. Šioje dalyje nurodytų norminių administracinių teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Teisėkūros pagrindų įstatymas. Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 1-1466 „Dėl Tarybos 2017-05-31 sprendimo Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintame Apraše nustatyti konkretūs įkainiai, buvo oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2017 m. balandžio 17 d. Šiame sprendime buvo numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, t. y. 2018 m. gegužės 1 d. Taigi jau nuo Aprašo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre 2017 m. balandžio 17 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo galėjo su numatytais taikyti įkainiais susipažinti. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės tarybos jau patvirtintų ir paskelbtų įkainių pakartotinai nereikia tvirtinti ir skelbti nei pačiai Savivaldybės tarybai, nei juo labiau SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuri tokios teisės apskritai neturi ir negali turėti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pripažino, kad Vilniaus Aprašo 6 punktas tiek, kiek Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus) (kompleksinių kelionių aikštelių įkainius), neprieštarauja Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo ištirti, ar Aprašo 6 punktas tiek, kiek Savivaldybės taryba paveda savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus) (kompleksinių kelionių aikštelių įkainius), atitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, 6 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pareiškimą grindžia iš esmės ta aplinkybe, kad Apraše vietoje konkretaus kombinuotos kelionių jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio įtvirtinta nuoroda į Aprašą, kuris nustato tik galimą šio bilieto įkainių intervalą – nuo 0,5 Eur iki 2 Eur, o konkrečią bilietų kainą nustato SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Pareiškėjas teigia, kad tokiais veiksmais Savivaldybės taryba jos išimtinei kompetencijai priskirtą sritį nustatyti vežimo vietiniais maršrutais kainą perleido SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

5. Teismas pažymi, kad, vertinant šio teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, svarbu sistemiškai įvertinti Apraše SĮ „Susisiekimo paslaugos“ suteiktus įgaliojimus. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis yra kintamas, priklauso nuo aikštelių užimtumo (apkrovimo), apskaičiuojamas taikant šiame Apraše nustatytus koeficientus. Pagal Aprašo 4 punktą kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis apskaičiuojamas ir keičiamas atsižvelgiant į vidutinį 6 mėnesinių visų kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ užimtumą darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis keičiamas ne dažniau kaip kartą per 6 mėnesius. Kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ bilietų kainų nustatymo tvarka nustatyta Aprašo 5 punkte, pagal kurį kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ užimtumo vertinimo ataskaitinis laikotarpis – 6 mėnesiai, t. y. jeigu 6 iš eilės einančius mėnesius po tarifo patvirtinimo kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ užimtumas pasiekia skaičiuojamąjį vidutinį mėnesinį užimtumą, kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainiai perskaičiuojami pagal šiame Apraše nustatytą metodiką.

Aprašo 8 punkte pateiktos kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo formulė, t. y. bilieto įkainis nustatomas įvertinus nekintamąjį Apraše nurodytą bazinį bilieto įkainį (Kb – 0,5 Eur) bei įvertinus „Statyk ir važiuok“ aikštelių užimtumo reguliavimo koeficientą. Iš Aprašo 8.2 punkto matyti, kad užimtumo reguliavimo koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ užimtumą. Aprašo 9–11 punktuose įtvirtinta užimtumo reguliavimo koeficiento taikymo metodika: jei per ataskaitinį laikotarpį visų kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ vidutinis užimtumas yra mažiau kaip 50 proc., kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis (K) keičiamas bazinį kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainį (Kb) dauginant iš mažesnio, negu tuo metu galiojantis, šio Aprašo 8.2 punkte nurodyto užimtumo reguliavimo koeficiento (U) (Aprašo 9 p.); jei per ataskaitinį laikotarpį visų kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ vidutinis užimtumas yra daugiau kaip 50 proc. ir mažiau kaip 80 proc., kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis (K) nekeičiamas (Aprašo 10 p.); jei per ataskaitinį laikotarpį visų kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ vidutinis užimtumas pasiekia daugiau kaip 80 proc., kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis (K) keičiamas bazinį kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainį (Kb) dauginant iš didesnio, negu tuo metu galiojantis, užimtumo reguliavimo koeficiento U (Aprašo 11 p.).

6. Teismo vertinimu, lingvistiškai aiškinant Aprašo 6 punktą nuostatą, galima daryti išvadą, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ suteikta diskrecija spręsti dėl kompleksinių kelionių aikštelės „Statyk ir važiuok“ įkainių nustatymo, tačiau toks teisės aiškinimas būtų itin formalus ir neatitiktų Apraše nustatyto teisinio reglamentavimo bei sisteminio Aprašo nuostatų aiškinimo. Tačiau sistemiškai aiškinant Aprašo nuostatas nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kokį pareiškėja teigia esant.

7. Teismas, įvertinęs Aprašo 8–11 punktuose pateiktą kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo metodiką, pažymėjo, kad teisės akte (Apraše) yra įtvirtinti visi bilieto įkainį lemiantys dydžiai ir jų pritaikymo tvarka, kuria vadovaujantis apskaičiuojama galutinė kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kaina. Aprašo 8.1 punkte pateiktoje kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo formulėje nėra nė vienos reikšmės, kurios dydis nebūtų įtvirtintas Aprašo 8–11 punktuose ar kurios dydžiui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savo veiksmais galėtų daryti kokią nors įtaką. Kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimas yra techninis formulės reikšmių pritaikymo veiksmas, o ne valinis bilieto kainos nustatymas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainiai yra nustatyti Apraše. Vien ta aplinkybė, kad Apraše pateiktas galimas kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio intervalas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Savivaldybės taryba Apraše nenustatė minėtos paslaugos bilieto įkainio. Teismas, atsižvelgęs į Aprašo nuostatas, daro išvadą, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuri pagal Aprašo 6 punktą yra paskirta pagal Apraše nustatytą metodiką keisti įkainius, iš esmės neturi jokių viešajam administravimo subjektui priskirtų įgaliojimų nustatyti kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kainą, kadangi minėta kaina nustatoma pagal Apraše pateiktą formulę ir pačios formulės pritaikymas teisės aiškinimo prasme negali būti laikomas subjekto valiniu sprendimu pasirinkti vienokią ir kitokią kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kainą ir ją taikyti paslaugos naudotojams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Savivaldybės taryba perdavė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskirtą funkciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus.

8. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės taryba Apraše nustatė imperatyvias taisykles, pagal kurias nustatoma kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kaina. Tad Savivaldybės taryba įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte jai nustatytą išimtinę kompetenciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Aprašo 6 punkto atitikties Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai yra neatskiriamai susiję su jo argumentais dėl to, kad Aprašo 6 punktu Savivaldybės taryba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ perleido savo išimtinei kompetencijai priskirtą sritį nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus. Teismas, nusprendęs, kad Savivaldybės taryba įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte jai priskirta išimtinę kompetenciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus, konstatuoja, kad Aprašo 6 punktas neprieštarauja ir Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

III. 9. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Aprašo 6 punktas tiek, kiek Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatyti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), prieštarauja Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nevertino jų sistemiškai, kartu nepagrįstai nevertino dalies pareiškėjo pateiktų teisinių argumentų, o rėmėsi visiškai nepagrįstomis atsakovo išdėstytomis Aprašo nuostatų interpretacijomis, netinkamai aiškinant Aprašo nuostatas, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9.2. Kelių transporto kodeksas ne tik nustato pareigą (o kartu – ir išimtinę teisę, kaip tai įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte) savivaldybės tarybai nustatyti vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžius, bet taipogi imperatyviai numato, jog savivaldybės tarybos nustatyti tarifų dydžiai turi būti konkretūs. Taigi teismas ignoravo faktą, jog įstatymas numato, kad nustatomas bilieto įkainis turi būti konkretus. Iš Aprašo visiškai nėra aišku, nei koks konkretus kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis taikomas konkrečią dieną, nei kur tokią informaciją būtų galima rasti. Aprašo 8.2 punktas numato tik galimus kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainius, kurių yra keturi. Tam, kad vartotojas galėtų pasiskaičiuoti konkrečiu momentu taikomą konkretų paslaugos tarifą, jam turi būti aiškios visos į formulę įrašomos reikšmės. Nagrinėjamu atveju formulėje naudojama kelionių aikštelių užimtumo (apkrovimo) reikšmė, kuri paslaugos vartotojui nėra aiški, t. y. vartotojas negali žinoti, koks konkrečiu metu yra kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ užimtumas ir kurį iš galimų keturių U reikšmių variantų reikėtų įrašyti į nurodytą formulę, kad būtų galima konkrečiu laikotarpiu (konkrečią dieną) aiškiai žinoti galiojantį konkretų vežimo paslaugos įkainį. Aprašas nepateikia ir jokių nuorodų, kur būtų galima sužinoti apie minėtų aikštelių užimtumą. Taigi, įvertinus tai, jog Apraše pateikiama kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo formulė nesuteikia galimybės vartotojui pačiam apsiskaičiuoti ir sužinoti konkretų aktualiu metu taikomą paslaugos įkainį, negalima sutikti su teismo pozicija, jog Savivaldybės taryba, Apraše pateikdama galimą kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio intervalą, kuriame reali konkrečiu momentu galiojanti paslaugos kaina gali skirtis keturis kartus (t. y. nuo 0,5 Eur iki 2 Eur), tinkamai įgyvendino Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalyje jai numatytą pareigą nustatyti konkrečius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžius.

9.3. Informacija apie kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ vidutinį užimtumą (apkrovimą), turintį nulemti konkretų aktualiu laikotarpiu taikomą vežimo paslaugos įkainį, disponuoja tik SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuriai Aprašo 6 punktu Savivaldybės taryba pavedė ne tik administruoti kompleksinių kelionių aikšteles „Statyk ir važiuok“, bet ir keisti paslaugos įkainius. Nors formaliai Apraše ir pateikiama metodika, pagal kurią minėti įkainiai keičiami, tačiau įvertinus tai, kad įkainių keitimas paremtas aikštelių užimtumo kriterijumi, kuris, kaip jau minėta, negali būti vertinamas kaip kiekvienam aiškus, lengvai sužinomas ir objektyvus dalykas (kadangi žinomas tik pačiai įkainius keičiančiai Savivaldybės įmonei), bei tai, kad Apraše nėra numatyta jokio kontrolės mechanizmo, kokiu būdu realus kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ vidutinis užimtumas per ataskaitinį laikotarpį yra patikrinamas, bei tai, kad Apraše net nenumatyta, kur ar kokiu būdu būtų galima susipažinti su informacija apie aikštelių užimtumą, negalima sutikti su teismo pozicija, jog Aprašo 8.1 punkte pateiktoje kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo formulėje nėra nė vienos reikšmės, kurios dydis nebūtų įtvirtintas Aprašo 8–11 punktuose ar kurios dydžiui SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savo veiksmais galėtų daryti kokią nors įtaką.

Priešingai, Apraše pateikiant tokią įkainio apskaičiavimo formulę, kurios viena iš kintamų reikšmių yra žinoma tik subjektui, kuriam pavesta kas pusmetį keisti keleivių vežimo įkainius, ir nenustačius jokio kontrolės, informacijos viešinimo mechanizmo (t. y. nėra numatyta aiški aikštelių užimtumo tikrinimo tvarka, nėra pareigos skelbti apie aikštelių užimtumą), kyla pagrįstų abejonių dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ galimos įtakos ir paties kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilietų įkainių nustatymo skaidrumo.

Pažymėtina, kad Vyriausybės atstovas neteigia, jog pats įkainio apskaičiavimo formulės įtvirtinimas yra netinkamas pareigos nustatyti konkretų įkainį įgyvendinimo būdas. Konkretus įkainis galėtų būti pateikiamas ir formulės išraiška, tačiau su sąlyga, jog visos formulėje naudojamos reikšmės būtų objektyvios, lengvai patikrinamos ir aiškios kiekvienam norinčiam apskaičiuoti konkrečiu momentu taikomą paslaugos įkainį asmeniui (pvz., kelionės trukmės ar nuvažiuotų kilometrų skaičiaus ir pan. reikšmės).

9.4. Teismas nevertino ir to, kad Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalis ne tik nustato savivaldybių taryboms pareigą nustatyti konkrečius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžius, bet taip pat ir pareigą peržiūrėti šiuos tarifų dydžius ne rečiau kaip kartą metuose. Apraše nėra numatyta įpareigojimo Savivaldybės įmonei, kas pusmetį (ar kitu nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus) perskaičiavus kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainį pagal Apraše pateikiamą įkainių nustatymo metodiką, teikti sprendimo dėl šio įkainio nustatymo projektą (kartu su aiškinamuoju raštu, kuriame pateikiama sprendimo priėmimui aktuali informacija bei pagrindimas) Savivaldybės tarybai tvirtinti. Nesant tokio įpareigojimo, kyla abejonių ir dėl Aprašo 6 punkte įtvirtintos teisės Savivaldybės įmonei keisti įkainius savarankiškai, atitikimo Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalies bei Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto nuostatoms, nustatančioms išimtinę teisę savivaldybės tarybai nustatyti konkrečius keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų dydžius.

9.5. Teismas, nusprendęs, kad Savivaldybės taryba įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte Tarybai nustatytą išimtinę kompetenciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus, konstatavo, kad Aprašo 6 punktas neprieštarauja ir Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 6 daliai ir Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, visiškai nevertinęs ir nieko nepasisakęs dėl kitų Vyriausybės atstovo pateiktų teisinių argumentų, kurie nagrinėjamu atveju yra ne mažiau svarbūs. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, numatantį, jog priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.) ir tai, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

9.6. Nenustatant konkretaus įkainio (taip pat ir nepateikiant formulės, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo galėtų nesudėtingai tokį įkainį apsiskaičiuoti), yra neužtikrinamas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi teisėkūroje, įgyvendinimas. Išvardinti principai reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, o su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant, be to, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šių principų užtikrinimas yra ypač svarbus nustatant viešųjų paslaugų kainas. Apie viešųjų paslaugų kainų pasikeitimą ar naujų kainų (tarifų) įvedimą suinteresuota visuomenė turi būti iš anksto informuota (viešai skelbiant teisės aktų projektus savivaldybės internetinėje svetainėje), kur turėtų galimybę nesudėtingai bei aiškiai susižinoti apie priimtus savivaldybės tarybos sprendimus ir taikomus paslaugų įkainius.

9.7. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius teisės aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais nustatomi keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainos ir tarifai, yra priskiriami norminiams administraciniams teisės aktams. Savivaldybės įmonė nėra viešojo administravimo institucija, galinti priimti norminius administracinius teisės aktus, todėl negali nustatyti ar keisti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir (ar) tarifus. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai administraciniai teisės aktai oficialiai skelbiami Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka bei savivaldybių interneto tinklalapiuose, o tai padeda užtikrinti teisėkūros aiškumą, atvirumą, tinkamą visuomenės supažindinimą su teisiniu reglamentavimu bei jo pasikeitimais. Taigi vežimo įkainiai nustatomi norminiais administraciniais teisės aktais, kuriems keliami tam tikri reikalavimai (tiek juos priimančiam subjektui, tiek jų skelbimui, tiek išviešinimui). Nepaisant šių reikalavimų, ne tik pažeidžiamas minėtas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas, tačiau taip pat neužtikrinamas aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimas šioje visuomenei ypač aktualioje keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslaugų įkainių nustatymo srityje.

9.8. Tai, kad Apraše nustatytas kompleksinių kelionių aikštelėse „Statyk ir važiuok“ parduodamo viešojo transporto bilieto tariamas įkainis nėra nei konkretus, nei aiškus, nei objektyvus, skaidrus ir visiems suprantamas (t. y. neatitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalies, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų), atskleidžia ir atsakovo atsiliepime pateiktos Aprašo nuostatų interpretacijos pagrindiniu kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio bei nuolaidų politikos taikymo klausimu. Iš Aprašo 8.2 punkto matyti, kad Apraše nustatyti net keturi galimi bilieto įkainiai (tarp kurių yra ir atsakovo nurodytas), o ne vienas konkretus. Kuo remiantis atsakovas išskiria didžiausią galimą bilieto įkainį ir jį laiko pagrindiniu, nėra aišku. Tuo labiau, kad Aprašo 8.1 punkte numatyta, jog Kb – bazinis (taigi turėtų būti suprantamas kaip pagrindinis) kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainis yra 0,5 Eur. Atsakovas taip pat pateikia abejotiną Aprašo nuostatų aiškinimą, pagal kurį, atsižvelgiant į aikštelių užimtumą (apkrovimą), taikomos nuolaidos, kurios gali svyruoti nuo 0,5 Eur iki 1,5 Eur. Pastebėtina, kad tokio Aprašo aiškinimo neįmanoma pagrįsti Aprašo nuostatomis, be to, tokia jo nuostatų interpretacija nėra logiška. Priešingai, jeigu Aprašo 8.1 punktas numato, kad pagrindinis (bazinis) bilieto įkainis yra 0,5 Eur, o kitomis Aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į aikštelių apkrovą, Savivaldybės įmonei leidžiama šį įkainį didinti atitinkamai 0,5 Eur, 1 Eur ar 1,5 Eur (iki maksimalaus 2 Eur) (t. y. įkainis, lyginant su baziniu, gali tik didėti, o ne mažėti), tokia sistema negali vadintis nuolaidų taikymo sistema, nes tai iš esmės yra ne nuolaidų, o priemokų taikymo sistema. Visa tai dar kartą patvirtina, jog Aprašas nėra aiškus, t. y. nėra aišku, nei koks įkainis turėjo būti, nei koks turėtų būti taikomas konkrečią dieną.

10. Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados visiškai atitinka reikšmingas bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, o pareiškėjo teiginiai apie tai, jog teismas tariamai neįvertino dalies jo argumentų, yra nepagrįsti.

10.2. Įvertinus Aprašo 8–11 punktuose pateiktą kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto įkainio apskaičiavimo metodiką, yra akivaizdu, kad Apraše yra įtvirtinti visi bilieto įkainį lemiantys dydžiai ir jų pritaikymo tvarka, kuria vadovaujantis apskaičiuojama galutinė kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kaina. Savivaldybės taryba nustatė konkrečius bilietų įkainius eurais, taip pat bilietų įkainius eurais su taikomomis nuolaidomis, be to, Aprašo 12 punkte aiškiai įtvirtina, kad bilieto įkainis su nuolaida negali būti mažesnis kaip 0,5 Eur (su PVM), o bilieto įkainis be nuolaidos (visa kaina) negali būti didesnis kaip 2 Eur (su PVM). Tai reiškia, kad Savivaldybės taryba nustatė konkrečius įkainius nuo mažiausio iki didžiausio. Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius įkainių dydžius nustato savivaldybių tarybos, tikslas – kontroliuoti, kad viešųjų paslaugų kainos atitiktų viešąjį interesą. Vadovaudamasi nustatytu teisiniu reguliavimu Savivaldybės taryba Aprašo 8.2 punktu nustatė konkretų įkainio dydį bei taikomas nuolaidas ir taip užtikrino įkainių atitiktį viešajam interesui. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ techniniai įkainių automatinio perprogramavimo veiksmai aikštelėms eksploatuoti reikalingoje įrangoje nedaro jokios įtakos viešųjų paslaugų kainos atitikties viešajam interesui kontrolei.

10.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada ir išdėstytais argumentais, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Savivaldybės taryba perdavė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ jos išimtinei kompetencijai priskirtą funkciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais kainas ir tarifus. Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pavedė administruojant aikšteles taikyti Savivaldybės tarybos nustatytus įkainius – automatiškai perprogramuoti juos aikštelėms eksploatuoti reikalingoje įrangoje, todėl pagal Aprašo 6 punktą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neturi teisės nei norminiu, nei apskritai kokiu nors kitu aktu nustatyti, pakeisti ar pakoreguoti Savivaldybės tarybos nustatytus įkainius. Visa tai patvirtina, kad Aprašo 6 punktas atitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, 6 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus aiškumo, atvirumo ir skaidrumo principus. Vyriausybės atstovas netinkamai, formaliai, pažodžiui aiškina Aprašo 6 punkto nuostatas ir visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko neteisėtu bei priimtu tariamai netinkamai aiškinus materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjama byla pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą ištirti Aprašo teisėtumą, t. y. ar Aprašo 6 punktas ta apimtimi, kuria, Vyriausybės atstovo nuomone, Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), atitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, 6 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo netenkino, t. y. pripažino, kad Aprašo 6 punktas tirta apimtimi neprieštarauja Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 6 daliai bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Aprašo 6 punktas tiek, kiek, Vyriausybės atstovo nuomone, Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatyti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), prieštarauja minėtoms įstatymų nuostatoms.

14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad teisės aktų priskyrimas norminių administracinių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo ypatumus. Įstatymų leidėjas norminių administracinių aktų teisėtumui ištirti nustatė specialią procesinę tvarką, įtvirtintą ABTĮ 112–119 straipsniuose. Norminių administracinių teisės aktų tyrimo specifika lemia tai, kad tokią bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar atitinkamo subjekto priimtas norminis administracinis teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius administracinius teisės aktus (ABTĮ 112 straipsnis). Norminėje administracinėje byloje turi būti atlikta tiriamo norminio administracinio teisės akto (jo dalies) nuostatų analizė atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Vis dėlto pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles. Todėl šiuo aspektu svarbu pabrėžti, kad norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas pagal bendrąją taisyklę, numatytą ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje, apibrėžia pareiškėjas pareiškime dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

15. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašė ištirti, ar Aprašo 6 punktas ta apimtimi, kuria, Vyriausybės atstovo nuomone, Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), atitinka Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktą, 6 dalį bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Būtent šia apimtimi Aprašo 6 punktą teisėtumą patikrino ir pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendros taisyklės, apibrėžiančios bylos nagrinėjimo ribas, dėl to byla nagrinėjama pagal pareiškėjo pareiškime suformuluotu prašymu nubrėžtas Aprašo 6 punkto teisėtumo tikrinimo ribas, t. y. ta apimtimi, kiek Savivaldybės taryba, Vyriausybės atstovo nuomone, paveda Savivaldybės įmonei nustatyti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus).

16. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Aprašo 1 punkte nustatyta, jog Aprašas reglamentuoja kompleksinių kelionių aikštelių „Statyk ir važiuok“ įkainių nustatymo principus ir metodiką. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 1-970 „Dėl važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainų (tarifų) nustatymo“ 4.3 punktu (2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-1466 redakcija), yra akivaizdu, kad Aprašas reglamentuoja važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), o konkrečiau – vienos iš važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų, kuriuos galima įsigyti naudojantis atitinkamu viešuoju transportu Vilniaus miesto savivaldybėje, kategorijos, t. y. kombinuotos kelionių jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto, kainas (tarifus).

17. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad kompleksinių kelionių aikšteles „Statyk ir važiuok“ administruoja ir pagal Apraše nustatytą metodiką įkainius keičia SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Teisėjų kolegija, išanalizavus ne tik Aprašo 6 punkto, bet sistemiškai visas Aprašo nuostatas, išdėstytas šios nutarties 5 punkte, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“, neturi įgaliojimų nustatyti (keisti) kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kainą (tarifą), kadangi minėta kaina nustatoma pagal Aprašo 8.1 punkte įtvirtintą formulę. Aptariamu Aprašo 6 punktu Savivaldybės įmonei tik pavesta taikyti minėtą formule Apraše nustatyta tvarka, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pačios formulės pritaikymas nėra subjekto valinis sprendimas pasirinkti vienokią ir kitokią kombinuotos kelionės jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kainą ir ją taikyti paslaugos naudotojams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ir aplinkybė, kad viena iš minėtos formulės dedamųjų yra užimtumo reguliavimo koeficientas, kuris grindžiamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administruojamų aikštelių užimtumo duomenimis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nereiškia, kad Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu yra perdavusi kompetenciją Savivaldybės įmonei nustatyti (keisti) bilietų kainas (tarifus). Tad pripažintina, kad nėra pagrindo išvadai, jog Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu perdavė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savo išimtinę kompetenciją nustatyti keleivių vežimo vietiniais maršrutais bilietų kainas ir tarifus.

18. Pažymėtina, kad iš esmės visi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pareiškėjas minėtais argumentais kvestionuoja ne Aprašo 6 punktą ta apimtimi, kuria, Vyriausybės atstovo nuomone, Savivaldybės taryba paveda Savivaldybės įmonei nustatinėti (keisti) važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo maršrutais bilietų kainas (tarifus), o Aprašą ta apimtimi, kuria, pareiškėjo nuomone, minėtame teises akte nustatytas neaiški (nekonkreti) kombinuotos kelionių jungties „Statyk ir važiuok“ bilieto kaina (tarifas). Tad, vadovaujantis minėta ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo vertinti minėtus argumentus šioje byloje. Pareiškėjas, manydamas, kad Aprašo nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl to, jog Apraše nustatytas tarifas yra nekonkretus (neaiškus), turi teisę administraciniame teisme inicijuoti bylą, pareiškime dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo suformuluodamas konkretų prašymą būtent šiuo aspektu.

19. Taigi konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo išvadai, kad Savivaldybės taryba Aprašo 6 punktu perdavė savo kompetenciją nustatyti bilietų kainas ir tarifus už keleivių vežimą vietiniais maršrutais (vietinio susisiekimo maršrutais) SĮ „Susisiekimo paslaugos, nėra pagrindo pripažinti, kad Aprašo 6 punktas šioje byloje tiriama apimtimi prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, kuris įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, kuris, be kita ko, įtvirtinta savivaldybės tarybos kompetenciją nustatyti kainas ir tarifus už keleivių vežimą vietiniais maršrutais, 6 daliai, kuri nustato, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, Kelių transporto kodekso 16 straipsnio 2 daliai, kuri, be kita ko, nustato, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos, bei Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius teisės aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi teismas skundžiamą sprendimą motyvavo tinkamai, atsižvelgęs į bylai reikšmingus pareiškimo argumentus ir teisės aktų nuostatas, bei padarė pagrįstą išvadą dėl Aprašo 6 punkto teisėtumo tirta apimtimi, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė