6e2c1a4e-0830-4f29-9f34-e533631efe66 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-227-817/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00505-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimu J. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur bauda. J. K. nubausta už tai, kad ji, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., bÅ«dama UAB „D.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie Å¡ios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nevykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), pažeisdama kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Delta medija“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-1123/2023.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas pagal ANK 120 straipsnį, privalo nustatyti Å¡ias aplinkybes: 1) bendrovės nemokumo atsiradimo momentÄ ; 2) ar veiksmai, kurių ėmėsi įmonės vadovas, neturėtų bÅ«ti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog J. K. inkriminuota tai, kad „Bendrovės vadovė J. K., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesÄ . J. K. neįvykdė JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ . Jei Bendrovės vadovė bÅ«tų laiku kreipusi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui bÅ«tų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus“. Apeliantės vertinimu, nuo to momento, kai jai, kaip UAB „D.“ vadovei, galimai atsirado pareiga inicijuoti Bendrovei nemokumo procesÄ , iki to momento, kai buvo pradėta bankroto byla, įsipareigojimai mokesčių administratoriui padidėjo, t. y. atsirado ar padidėjo žala konkrečiam kreditoriui, t. y. VMI, tačiau Å¡i žala niekur nenurodoma. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog inkriminuojamo pažeidimo sudėtis yra formali, todėl „nėra aiÅ¡kinamasi, kokioje apimtyje kreditorių pažeidimai yra Å¡ioje byloje“, tačiau, vis tik, apeliantės nuomone, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodomo pažeidimo objektas „kreditorių teisės“, kurios yra pažeidžiamos vykdomu administracinės teisės pažeidimu, yra privalomai įrodinėtinos. Kadangi VMI nurodo, jog jai buvo padaryta žala dėl įsipareigojimų padidėjimo per laikotarpį nuo to momento, kai atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , iki to momento, kai buvo faktiÅ¡kai pradėta nemokumo byla Vilniaus apygardos teisme, todėl tas žalos dydžio skirtumas ar padidėjimas yra privalomai įrodinėtina aplinkybė, kaip administracinio nusižengimo objektas. Apeliantės nuomone, teismui nustačius, jog per laikotarpį, kai UAB „D.“ vadovei atsirado pareiga inicijuoti Bendrovės nemokumo procesÄ ir faktiÅ¡kai prasidėjusio nemokumo procesui, žala kreditoriams ar konkrečiai kreditoriui VMI neatsirado, t. y. buvę įsipareigojimai nei kiek nepaaugo arba paaugo visiÅ¡kai nežymiai, dėl to teismas galėtų vertinti įvykdytÄ administracinį nusižengimÄ kaip „mažai pavojinga veika“.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė Bendrovėje buvo vienintelė darbuotoja ir vadovė, kuri neturėjo jokios patirties vadovauti Bendrovei. Dėl to 2020 m. vasario 27 d. Bendrovė sudarė sutartį su UAB „A.“, siekiant kontroliuoti Bendrovės finansinę padėtį. Apeliantė buvo įsitikinusi, jog UAB „A.“ vykdo savo įsipareigojimus ir teikia finansines ataskaitas valstybės institucijoms. Tačiau paaiÅ¡kėjus, jog UAB „A.“ savo pareigas vykdė aplaidžiai, sutartis su ja buvo nutraukta ir nedelsiant buvo kreiptasi į A. D. I. individualiÄ Ä¯monę, su kuria 2022 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis (duomenys neskelbtini). Apeliantė mano, kad ji laiku ėmėsi visų jai prieinamų priemonių UAB „D.“ mokumui atkurti. Taip pat pažymima, jog apeliantė augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ prašė: 1) iÅ¡kviesti individualios įmonės vadovę A. D. I., kaip liudytojÄ , kuri paliudytų, ar J. K. ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti; 2) įpareigoti VMI teismui pateikti informacijÄ apie UAB „D.“ įsipareigojimų VMI (kaip kreditoriui) padidėjimÄ per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. kovo 9 d.; 3) įtraukti administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančiu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių apeliantės praÅ¡ymų netenkino, motyvuodamas jog ANK 120 straipsnyje numatytos uždraustos veikos sudėtis yra formali. Dėl Å¡ios aplinkybės, apeliantės vertinimu, buvo pažeistos jos teisė į teisingÄ teismÄ , kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

7. VMI atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o J. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-509-1123/2023.

8. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, pažymėtina, jog kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

9. Atsiliepime nurodoma, jog Bendrovės pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui tęsėsi nuo 2020 m., t. y. jau ne pirmus metus, Bendrovės mokumo bÅ«klė nepakito, susidariusi nepriemoka VMI didėjo (pvz. 2020-05-01 susidariusi nepriemoka 289,69 Eur; 2020-07-01 susidariusi nepriemoka 1 678,12 Eur; 2020-12-01 susidariusi nepriemoka 3 649,60 Eur; 2022-02-01 susidariusi nepriemoka 9 910,02 Eur; 2022-06-01 susidariusi nepriemoka 19 011,12 Eur), todėl akivaizdu, kad Bendrovė jau 2020 m. buvo nemoki, kÄ konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, todėl J. K. privalėjo imtis JANÄ® 6 straipsnyje numatytų veiksmų. Teismas tinkamai konstatavo, kad J. K. jau nuo 2020 m. gegužės mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos nepavyko, todėl žinodama apie UAB „D.“ nemokumÄ ir nesikreipdama į teismÄ dėl Bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

10. Atsiliepime pažymima, jog apeliantė savo skunde nurodo, kad mano, jog laiku ėmėsi visų jai prieinamų priemonių UAB „D.“ mokumui atkurti ir prideda susiraÅ¡inėjimus su įmone, vykdančiÄ buhalterines paslaugas. VMI JANÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ sÄ lygÄ Ä¯vykdė, t. y. VMI 2022 m. gruodžio 16 d. iÅ¡siuntė 2022 m. gruodžio 15 d. praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamÄ nemokumo procesÄ Bendrovei, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priimti. Å is praneÅ¡imas registruotu laiÅ¡ku buvo iÅ¡siųstas Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). VMI praneÅ¡imas iÅ¡siųstas 2022 m. gruodžio 16 d., todėl laikomas įteiktu 2022 m. gruodžio 23 d. (JANÄ® 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytÄ terminÄ Bendrovė prievolės VMI neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas ir sprendimas bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas, VMI įgijo teisę ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo. VMI vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų apeliantės kaltę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jos kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Apeliantė jokių duomenų, kurie paneigtų VMI pateiktus duomenis administracinio nusižengimo byloje, apeliaciniame skunde nepateikė, todėl, VMI nuomone, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , kadangi teismas skundÄ vertina iÅ¡ esmės visų duomenų kontekste.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir VMI atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog J. K., bÅ«dama UAB „D.“ vadove, žinodama apie Å¡ios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nevykdydama JANÄ® 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažeisdama kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „D.“, t. y. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl J. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , dėl jų reikÅ¡mės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias iÅ¡vadas dėl jo kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , yra įrodyta. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepaÅ¡alintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali bÅ«ti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir nukreipianti į nagrinėjamu atveju aktualų juridinių asmenų bankroto procedÅ«ras reglamentuojantį JANÄ®, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktÅ«rizavimo byla. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Pagal JANÄ® 5 straipsnio 1 punktÄ pareiga inicijuoti nemokumo procesÄ , jeigu juridinis asmuo yra nemokus, kyla juridinio asmens vadovui. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose 3K-3-170-219/2020, Nr. 2AT-9-489/2021).

14. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesÄ , o tarp jų ir kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANÄ® 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija jo turto vertę. Ä®statymas apibrėžia, kad Å¡ios nemokumo sÄ lygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iÅ¡ jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams virÅ¡ijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal Å¡iuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrÄ Ä¯monės verslumo situacijÄ , t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklÄ , kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Teismų praktikoje įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

15. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-1700-1097/2023) ieÅ¡kovės VMI pareiÅ¡kimas atsakovei UAB „D.“ tenkintas ir atsakovei UAB „D.“ iÅ¡kelta bankroto byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d. Å ioje nutartyje konstatuota, kad: 1) VMI pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nenustatyta, jog Bendrovė turi turto; 2) VMI pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais duomenimis nustatyta, jog Bendrovės skolos, remiantis byloje esančiais duomenimis, sudaro 29 835,14 Eur (skolos VMI sumÄ nustatant remiantis VMI pateiktais duomenimis); 3) Bendrovė įvykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminas yra suėjęs (29 835,14 Eur), negali; 4) jos įsipareigojimai (29 835,14 Eur) virÅ¡ija turimo turto vertę 5) Bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų dar nuo 2017 m.; 6) visi vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos Bendrovės atžvilgiu vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai, buvo iÅ¡duoti per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d.; 7) per laikotarpį nuo 2018 m. Bendrovės turimų darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. sausio 17 d. Bendrovė turėjo vienÄ darbuotojÄ , nuo 2023 m. sausio 17 d. darbuotojų nebeturi. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė veiklos nebevykdo ir perspektyvos, kad iÅ¡Â jos bus gaunamos pajamos, nėra. Atsižvelgiant į nurodytÄ , padaryta iÅ¡vada, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl konstatuota, kad Bendrovė yra nemoki (JANÄ® 2 straipsnio 7 dalis).

16. IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „D.“ mokestinė nepriemoka susidarė – pelno mokesčio – nuo 2021 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktÄ patikslintÄ deklaracijÄ už 2018 m. ir pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. gegužės 26 d. bei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčių. VMI ėmėsi veiksmų susidariusiai mokestinei nepriemokai iÅ¡ieÅ¡koti ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus taikė nuo 2022 m. sausio 20 d., tačiau mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko. IÅ¡ieÅ¡kojimo metu buvo bandoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ Bendrovės banko sÄ skaitų ir turto (2022-01-20 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymai nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų) bei 2022-03-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini)) 467-93836 sprendimai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto), tačiau nesėkmingai. Antstolių informacinės sistemos 2023 m. balandžio 18 d. duomenimis, Bendrovės atžvilgiu antstoliai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ VMI naudai (užbaigta – persiuntus vykdomÄ jį dokumentÄ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui) 2 vykdomosiose bylose dėl 18 865,73 Eur. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad, kaip nurodyta VMI atsiliepime į apeliacinį skundÄ , bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavusi VMI, apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo praneÅ¡imu (siunčiamu Bendrovei jos buveinės adresu: (duomenys neskelbtini)) informavo Bendrovę bei nurodė, kad UAB „D.“ turi teisę per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos įvykdyti nurodytÄ prievolę, arba sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba priimti sprendimÄ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka, tačiau jokių veiksmų UAB „D.“ nesiėmė.

17. JANÄ® 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti Å¡iuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumÄ ir siÅ«lyti spręsti juridinio asmens mokumo atkÅ«rimo klausimÄ , 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesÄ , 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesÄ . SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡io įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iÅ¡kėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi bÅ«ti atliekami, siekiant iÅ¡kelti nemokumo (bankroto ar restruktÅ«rizavimo) bylÄ teisme (įskaitant bankroto procesÄ ne teismo tvarka). Å ios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANÄ® 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesÄ inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesÄ negali bÅ«ti pateisinamas, spręstina ir iÅ¡ JANÄ® 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalÄ , kuri atsirado dėl Å¡iame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be kita ko ir dėl to, kad neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymÄ tÄ privalėjo padaryti. J. K., Bendrovei tapus nemokia, JANÄ® reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, nemokumo proceso neinicijavo, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo bÅ«ti atliekami, siekiant iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai. Bendrovės nemokumo procesÄ inicijavo VMI ir pagal jo pareiÅ¡kimÄ UAB „D.“ iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog J. K. neturi finansinių žinių, nežinojo ir nesuprato, kokių veiksmų ji turi imtis, buvo įsitikinusi, kad buhalterinė įmonė tinkamai tvarko UAB „D.“ buhalterinę apskaitÄ , teikia VMI ir Registrų centrui visus reikiamas ataskaitas. Nors ir nurodoma, jog tarp UAB „D.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „A.“ privalėjo teikti visus Bendrovės duomenis valstybinėms institucijoms, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukÅ¡ti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigÄ vadovui gerai iÅ¡manyti įmonės veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jÄ valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo bÅ«damas juridinio asmens vadovu, turi bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANÄ® nuostatos nenurodo jokių iÅ¡imčių, kada vadovas gali nevykdyti Å¡ios pareigos. Å ios pareigos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panaÅ¡iai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

20. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog J. K. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes ji, bÅ«dama atsakinga ir nevykdydama pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „D.“, neužtikrino, kad nebÅ«tų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

21. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės praÅ¡ymais pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ (iÅ¡kviesti liudytojÄ A. D. I.; įpareigoti VMI teismui pateikti informacijÄ apie UAB „D.“ įsipareigojimų VMI padidėjimÄ ; įtraukti administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančiu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, taip pažeidžiant apeliantės teisę į teisingÄ teismÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , argumentuotai atsisakė tenkinti apeliantės praÅ¡ymus dėl papildomų įrodymų rinkimo, dėl įrodymų reikÅ¡mės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės. Tai, kad nebuvo tenkintas apeliantės praÅ¡ymas, o pirmosios instancijos teismas padarė nepalankias iÅ¡vadas dėl jos kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. K. kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , yra įrodyta. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepaÅ¡alintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

22. Kadangi apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukÅ¡tesnės instancijos teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei J. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad J. K. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, augina mažamečius vaikus, ir paskyrė baudÄ , kurios dydis nustatytas artimas įstatyme įtvirtinam sankcijos vidurkiui. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, J. K. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta, kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtinÄ administracinės nuobaudos paskirtį.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir tinkamai išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir yra netenkintinas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė