2013-02-28 Nr. AB-187-3-66-3-00172-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R442-1/2013

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00172-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. Š. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 dalį, kuria pripažinta, kad jai – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narei, save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūkę prieš terminą vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Pareiškėja paaiškino, jog Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nutarė jos bei jos advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo išteisinta pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant ja kalta padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnyje ir paskiriant jai 2 600 Lt baudą.

Advokatas A. L. jos pavedimu 2011 m. lapkričio 21 d. kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendį. Kartu su kasaciniu skundu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio galiojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos kasacinį skundą priėmė 2011 m. lapkričio 21 d. ir tą pačią dieną išsiuntė reikalavimą išsireikalauti iš Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-5-632/2011.

Rėmėsi Baudžiamojo proceso kodekso 374 straipsniu ir laikė, jog ši įstatyminė nuostata suteikia teisę nuteistam asmeniui siekti jam pasekmes sukeliančio nuosprendžio ar nutarties vykdymo sustabdymo, iki kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Pažymėjo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra nurodyta, kaip atsakovas privalo elgtis tokiais atvejais, kai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateiktas prašymas sustabdyti nuosprendžio ar nutarties galiojimą – šiuo atveju, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio galiojimą.

Manė, kad atsakovas privalo elgtis taip, kad savo elgesiu nepažeistų nuteisto asmens turimos teisės, siekti nuosprendžio sustabdymo pagal Baudžiamojo proceso kodekso 374 straipsnį. Šiuo atveju atsakovas turėjo galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išaiškinimo, kaip taikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso 374 straipsnį. Atsakovas šia teise nepasinaudojo ir dėl to, pareiškėjos manymu, nepagrįstai pažeidė jai Baudžiamojo proceso kodekso 374 straipsniu suteiktos teisės efektyvumo principą.

Teigė, kad skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ir neargumentuotas, jame nenurodyti sprendimo priėmimą sąlygojantys motyvai. Sprendimo turinys patvirtina, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo analizuojamos ar tiriamos kokios nors aplinkybės, nors atsakovo priimamam sprendimui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui, tarp jų reikalavimas, kad sprendimas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas savo sprendime taip pat nenurodė ir sprendimo apskundimo tvarkos.

Pabrėžė, jog atsakovas, nutraukdamas jos įgaliojimus, traktavo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį kaip galutinį ir turintį res judicata galią. Laikė, kad atsakovas ją antrą kartą nubaudė, nutraukiant jos, kaip tarybos narės, įgaliojimus, lygiai už tą pačią baudžiamąją veiką, idem factum, už kurią ją nubaudė Šiaulių apygardos teismas, t. y. nutraukiant jos tarybos narės įgaliojimus atsakovas nesvarstė kokių nors kitų jos baudžiamosios veikos elementų, kurių nebuvo apsvarstęs Šiaulių apygardos teismas, ir taip pat jai nepareiškė kokių nors kitų papildomų kaltinimų, kuriems pagrindą suteikė jos Šiaulių apygardos teismo svarstyta veika.

Todėl atsakovas, nutraukdamas jos įgaliojimus, pažeidė non bis in idem taisyklę. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad tarybos nariams yra atimta bet kokia teisė gintis nuo to, kad jiems nebūtų pritaikyta antra bausmė už tą pačią baudžiamą veiką. Manė, kad sprendimas nebuvo priimtas objektyviai ar nešališkai. T. y. skundžiamo sprendimo priėmimą suorganizavo ir visai procedūrai vadovavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Šio asmens itin tamprūs draugystės ryšiai su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu A. Č., kuris ir inicijavo jos įgaliojimų nutraukimo procedūrą.

Manė, kad Z. Vaigauskas privalėjo nurodyti skundžiamą sprendimą priėmusiai komisijai apie savo artimus draugystės bei giminystės ryšius Radviliškio rajono savivaldybės atžvilgiu ir nusišalinti nuo komisijos nagrinėjusios jos įgaliojimų nutraukimo klausimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad įsigyjant jos nuosprendžio kopiją, A. Č. piktnaudžiavo tarnyba bei pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą, o atsakovas pradėjo procedūrą nutraukti jos įgaliojimus vadovaujantis neteisėtai gautu nuosprendžio nuorašu.

Atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, yra labai aiški ir kategoriška, dėl jos taikymo jokių neaiškumų VRK nekyla. Įstatymų aiškinimas neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją, o VRK nesuteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 105 str., 106 str.; Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str., 65 str.). Manė, kad nei pareiškėjos paduotas kasacinis skundas, nei įstatyme numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų ar atrankos komisijos teisė sustabdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymą neduoda pagrindo VRK netaikyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, atidedant ar sustabdant šio įstatymo taikymą. Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl jos nubaudimo antrą kartą už tą pačią veiką ir principo non bis in idem (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7-ojo protokolo 4 str.) pažeidimo jos atžvilgiu yra nepagrįsti, nes nei Konvencija, nei Lietuvos teisė nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Yra draudžiamas tik pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas, o savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą negali būti prilygintas kriminalinei bausmei, nes jos taikymo tikslai yra visiškai kiti ir nesietini su baudžiamosios sankcijos tikslais. Atsakovo nuomone, pareiškėjos argumentai dėl VRK šališkumo priimant ginčijamą sprendimą, jos pirmininko Z. Vaigausko vaidmens jo priėmime ir pareigos Z. Vaigauskui nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo yra visiškai nepagrįsti faktiniais duomenimis, o tik išgalvotomis prielaidomis, teisiškai neargumentuoti ir nekorektiški.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnis 1 dalies 5 punktą, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės nario pareigas, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Byloje neginčijamas faktas, kad apkaltinamasis nuosprendis L. Š. atžvilgiu įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 17 d. VRK sprendimas Nr. Sp-383, kurio 2 dalį prašo panaikinti pareiškėja, priimtas 2011 m. lapkričio 29 d. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 3 dalį, VRK per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.

Teismas nustatė, kad VRK skundžiamą sprendimą priėmė nepažeisdama nurodyto 15 dienų termino, bei pažymėjo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesuteikia teisės priimti kitokį sprendimą nei nustatyta 87 straipsnyje. Todėl VRK, priimdama skundžiamą sprendimą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nepažeidė. Nustatė, jog iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 29 d. posėdžio protokolo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 12 dalies reikalavimus, matyti, kad komisijos nariams pateikta balsuoti tokia formuluotė: vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pripažinti pareiškėjos įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Šiame protokole užfiksuota, kad komisijos narių vienbalsiai buvo priimtas sprendimas pagal pateiktą formuluotę, t. y. pripažinti L. Š. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės įgaliojimai nutrūkusiais prieš terminą pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą – pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai yra specialios teisės normos, reglamentuojančios atsakovo sprendimų priėmimo procedūrą, šių sprendimų turinį bei formą.

Šiose teisės normose nėra jokių nuorodų apie būtinumą surašyti sprendimų motyvus arba reikalavimai sprendimo turiniui. Pažymėta, kad tai yra suponuojama tokių sprendimų priėmimo specifikos (kolegialumas, atviras balsavimas bei viešas svarstymas). Apskundimo tvarkos nenurodymas sprendime nevertintinas kaip esminis procedūrinis pažeidimas, apribojęs pareiškėjai galimybę pasinaudoti apskundimo teise. Pareiškėja priimant sprendimą dalyvavo, jį apskundė nepraleidusi apskundimo terminų, todėl šis pareiškėjos argumentas nepripažintas pakankamu panaikinti iš esmės teisingą komisijos sprendimą.

Konstatavo, kad skundžiamu atsakovo sprendimu Nr. Sp-383 pareiškėja nebuvo nubausta antrą kartą. Įgaliojimų nutraukimas prieš terminą nėra kriminalinė bausmė už tapatų nusikaltimą, todėl pareiškėjos argumentai dėl pakartotino nubaudimo atmesti kaip nepagrįsti.

III. Atsakovas VRK 2013 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2012 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-644-300/2012 L. Š. išteisino. 2013 m. sausio 2 d. L. Š. raštu kreipėsi į VRK dėl tarybos narės įgaliojimų atnaujinimo. Teigė, kad negali pakeisti savo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ galiojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. R-1/2012, kurioje buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos L. Š. skundą dėl VRK Sprendimo Nr. Sp-383 panaikinimo.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje ir perdavė bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas prašo atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Byloje pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis (b. l. 68-74), kuria panaikinamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu (b. l. 75-83) nuspręsta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje, kuria L. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. Š. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, o likusią nuosprendžio dalį (kuria pareiškėja už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, išteisinta) palikti nepakeistą, Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A.

K. ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus atmesti. Taigi pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pažymėjo, kad kai panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis, kuriuo, kaip turinčiu prejudicinę galią, rėmėsi administracinis teismas, kartu išnyksta ir sprendimo priėmimo pagrindas, todėl yra pagrindas prašyti procesą atnaujinti ir peržiūrėti administracinio teismo padarytas išvadas. Atsižvelgęs į tai, jog šiuo atveju apkaltinamasis Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti VRK 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“, o taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą, yra panaikintas, yra pagrįstas pagrindas atsakovo VRK prašymą atnaujinti procesą tenkinti ir procesą šioje administracinėje byloje atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisija 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 punktu pripažino L. Š. - Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės, save išsikėlusios kandidatės, neįrašytos į kandidatų sąrašą, įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį (b.l. 26-27).

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 2 punktą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiame sprendime teismas nurodė, jog byloje nėra ginčijamas faktas, kad apkaltinamasis nuosprendis L. Š. atžvilgiu įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 17 d. (b.l. 55-61).

Savivaldybių rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, kai įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis, - pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kadangi skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu pareiškėjos atžvilgiu buvo įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, todėl buvo pagrindas atsakovui priimti skundžiamą sprendimą (b.l. 29-31).

Savivaldybių rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) numato, kad jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Ji užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmas kandidatas, negavęs savivaldybės tarybos nario mandato. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, arba jeigu savivaldybės tarybos nario, kuris buvo išsikėlęs kandidatu ir nebuvo įrašytas į kandidatų sąrašą, įgaliojimai nutrūko prieš terminą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, t. y. tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisija 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 5 punktu nusprendė pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, netekus mandato save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam kandidatų sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekamų metodu, t.y. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų sąrašui. Šio sprendimo 7 punktu nuspręsta pripažinti, kad A. J. – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą.

Taigi pareiškėjai netekus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos mandato, ji Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka yra užimta.

Nors apkaltinamasis nuosprendis, kuris buvo skundžiamo atsakovo administracinio sprendimo priėmimo pagrindas yra panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi ir pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. išteisinamasis nuosprendis, tačiau ši aplinkybė proceso atnaujinimo stadijoje vertintina atsižvelgiant į pareiškėjos suformuluotus skundo reikalavimus.

Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-17-217/2007).

Asmuo, kreipdamasis į administracinį teismą dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį. Taigi pareiškėjas, suformuluodamas skundo reikalavimą, tuo pačiu apibrėžia ir bylos nagrinėjimo ribas, kurių bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tačiau kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ne tik formaliai įvertinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau taip pat turi nustatyti ar skundžiamo administracinio akto (jo dalies) panaikinimu realiai bus apgintos asmens pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar bus atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Priešingu atveju teisminis pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos procesas būtų betikslis bei beprasmis.

Pareiškėja ginčija tik tą skundžiamo atsakovo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad jos – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narės įgaliojimai yra nutrūkę prieš terminą. Tačiau neginčija tos atsakovo sprendimo dalies, pagal kurią, atsiradus laisvai vietai, savivaldybės tarybos nario mandatas perduotas kitam kandidatų sąrašui bei įgaliojimai pripažinti naujam savivaldybės tarybos nariui.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis savivaldybės tarybos nario mandato grąžinimo tvarką, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais prieš terminą šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą siekė, kad jai būtų grąžintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario mandatas. Tačiau vien skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas nesukels jokių pasekmių, nes Savivaldybių rinkimų įstatyme nėra nustatyta tvarka, kaip gali būti pripažinti nutrūkusiais prieš terminą naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinti įgaliojimai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kandidatų sąrašus iškėlusios partijos, kandidatai, asmenys, įrašyti į mandatus gavusių kandidatų sąrašus, savivaldybės tarybos nariai po pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo ar dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo ar atsisakymus priimti šiuos sprendimus per 15 dienų po sprendimo įsigaliojimo gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ši teisės norma suteikia teisę skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus ne tik dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bet ir dėl įgaliojimų naujiems savivaldybės tarybos nariams pripažinimo. Tam, kad savivaldybės tarybos nariui, kurio įgaliojimai buvo pripažinti nutrūkusiais prieš terminą, būtų grąžintas savivaldybės tarybos nario mandatas, turi būti panaikintas ne tik Vyriausios rinkimų komisijos sprendimas dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, bet ir sprendimas, kuriuo įgaliojimai buvo pripažinti naujam savivaldybės tarybos nariui.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamo sprendimo dalies panaikinimas sukeltų teisines pasekmes, t.y. pareiškėjai galėtų būti grąžintas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario mandatas tik tuo atveju, jeigu kartu būtų panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. Sp-383 „Dėl Kazlų Rūdos ir Radviliškio rajono savivaldybių tarybų narių įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą ir šių savivaldybių tarybų narių mandatų naujiems savivaldybių tarybų nariams pripažinimo“ 5 punktas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryboje atsiradus laisvai vietai, netekus mandato save išsikėlusiai kandidatei, neįrašytai į kandidatų sąrašą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam kandidatų sąrašui, ir šio sprendimo 7 punktas, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad A. J. – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškeltų kandidatų sąrašą.

Kadangi pagal pareiškėjos skunde suformuluotas bylos ribas, skundžiamo administracinio akto dalies panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjos teisių, kurias ji gina teismine tvarka, atkūrimui bei įstatymų saugomų interesų apginimui, t.y. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario mandato grąžinimui, todėl net ir esant proceso atnaujinimo pagrindui, numatytam ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pareiškėjos skundas, remiantis nurodytais motyvais, negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

atmesti atsakovo Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė