2024-10-09 Nr. AB-14666-3-61-3-01072-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2258-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01072-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 24S72147 „B. K. U. panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 metais, turėdamas ilgalaikę nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. birželio 20 d. Nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 23 d. pareiškėjas dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Stagrema“, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. – UAB „STATMV“. 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjui buvo išduotas Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas jam išdavė 2022 m. balandžio 27 d., darbo pagrindu. Darbdavio ir darbo pobūdžio pakeitimą lėmė pareiškėjo sveikatos problemos, kurios trukdė darbui statybose. UAB „Pantevina“ pareiškėjas įsidarbino šios įmonės tarpininkavimo rašto pagrindu. Darbdavys jį įdarbino ir jis šioje įmonėje tebedirba. Nuo 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui buvo suteiktos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo išvykęs į kilmės valstybę dėl šeiminių priežasčių. Pareiškėjas teigė, kad siekė papildomai užsidirbti ir išėjęs nemokamų atostogų iki skrydžio dar dirbo pavežėju. Pareiškėjas nemokamų atostogų metu, būdamas kilmės valstybėje pats susirgo, buvo ligoninėje. Į Lietuvą pareiškėjas grįžo 2024 m. vasario 15 d. ir toliau dirba UAB „Pantevina“ restorane „Muslim Halal“, gauna visus teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį, kurio pakanka jam pragyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamento Sprendimas neatitinka faktinės situacijos, priimtas neatlikus tinkamo patikrinimo, nenustačius ir argumentuotai nepagrindus Sprendime nurodytų pagrindų buvimo. Atsakovo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123383 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760273780, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „Pantevina“ (toliau – ir Bendrovė) įsidarbino 2023 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjui prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nurodytas darbo užmokestis pareiškėjui buvo išmokėtas tik už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius (1 500 Eur per mėnesį). Pareiškėjui 2023 m. lapkričio, gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesiais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, Bendrovėje dirbo tik 2 mėnesius. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, gaunamas Bendrovėje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Aplinkybė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo Lietuvoje, tik dar labiau patvirtina faktą, kad jis tuo metu nedirbo, nors jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas darbo pagrindu.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog jo pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas nepatvirtina, kad jos visais mėnesiais buvo pakankamos, juo labiau reguliarios. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, tačiau pareiškėjas 2023 m. lapkričio mėn. gavo 456,53 Eur už pavežėjo paslaugų teikimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai: prašymai dėl atostogų, pažymos, nepaneigia Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu – nedirbo ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas. Pareiškėjas apie pasikeitusias darbo ir gyvenimo sąlygas Migracijos departamento neinformavo, o jo nemokamų atostogų trijų mėnesių trukmė viršijo jo dirbtą laiką Bendrovėje.

7. Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendimu pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 8. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo B. K. U. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S72147 „B. K. U. panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760273780, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., išduotą pareiškėjui, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „Pantevina“ virėju (profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus). Kartu su prašymu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė UAB „Pantevina“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs virėju (512001 pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių), užsieniečio (-tės) turima kvalifikacija susijusi su atliktiniu darbu (toliau – ir Tarpininkavimo raštas). Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjo numatoma įdarbinimo data nurodyta 2023 m. rugsėjo 15 d. ir pareiškėjui bus mokamas 850 Eur dydžio darbo užmokestis. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123383, kuriuo nusprendė išduoti Kirgizijos Respublikos piliečiui B. K. U. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. 760273780, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., išduotas 2023 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d.

10. Teismas pažymėjo, kad remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas UAB „Pantevina“ įdarbintas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pagal terminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis Nr. 23/0818 (toliau – ir Darbo sutartis) su pareiškėju sudaryta 2023 m. rugpjūčio 18 d. Pagal Darbo sutarties 2 punktą darbo sutartis terminuota, sudaryta dvejiems metas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., nustatyta 40 valandų per savaitę suminė apskaita, darbas pagal grafiką.

11. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuostatas.

12. Teismas pažymėjo, kad prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, jog jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra Bendrovės mokamas darbo užmokestis. Iš Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vertino pareiškėjo pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nuo įdarbinimo Bendrovėje pradžios iki 2024 m. vasario 1 d. Sodros informacinės sistemos 2024 m. vasario 26 d. duomenimis nuo pareiškėjo įdarbinimo UAB „Pantevina“ dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas tik tris mėnesius, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn. – 613,62 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 500 Eur ir 2023 m. spalio mėn. – 1 500 Eur. Vėliau pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Šie oficialios institucijos informacinės sistemos duomenys nepaneigti. Duomenis apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį Sodrai teikė UAB „Pantevina“. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

13. Teismas nurodė, kad tokios aplinkybės suformuotoje teismų praktikoje vertinamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Tarpininkavimo rašte. Apie pasikeitusias aplinkybes pareiškėjas Migracijos departamento taip pat neinformavo (Įstatymo 40 str. 5 d.).

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su jam mokėtinu darbo užmokesčiu ir tokiu būdu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas sudarė pagrindą Migracijos departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

16. Teismas nurodė, kad tokią išvadą suponuoja ir tai, kad pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje ir 2023 m. lapkričio mėnesį negaudamas sulygto darbo užmokesčio Bendrovėje, nurodytą mėnesį dirbo pavežėju ir iš šios paslaugos gavo pajamas. Ši aplinkybė nustatyta paties pareiškėjo pateiktu banko išrašu. Lietuvos transporto saugos administracija 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjui išdavė Leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjo pateiktas banko išrašas nėra informatyvus ir neapima kito Migracijos departamento vertinto laikotarpio, t. y. 2024 metų sausio ir vasario mėnesių.

17. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui tik tris mėnesius buvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, o vėliau pareiškėjas visą kitą darbo UAB „Pantevina“ laikotarpį darbo užmokesčio negavo, pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.). Migracijos departamentas šią išvadą padarė įvertinęs Sodros informacinėje sistemoje pateiktus duomenimis, kuriais besąlygiškai nustatyta, kad nuo pareiškėjo įdarbinimo UAB „Pantevina“ dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas tik tris mėnesius, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn. – 613,62 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 500 Eur ir 2023 m. spalio mėn. – 1 500 Eur. Vėliau pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nenurodė. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p.).

18. Teismas pažymėjo, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui nustačius, kad pareiškėjas 2023 m. metų lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį ir 2024 metų sausio mėnesį darbo užmokesčio negavo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje). Ginčydamas šią Migracijos departamento išvadą, pareiškėjas nepateikė ją paneigiančių įrodymų. Pareiškėjo pateikti duomenys apie nuo 2024 m. vasario 15 d. gaunamas pajamas nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, nes nepatenka į Migracijos departamento vykdytos užsieniečio kontrolės laikotarpį.

19. Teismas vertino, kad pareiškėjas išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikomų sąlygų sistemingą pažeidimą, nenurodė. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, įvertino, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kuri galiojo nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. birželio 20 d., jog jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 23 d. dirbo UAB „Stagrema“, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. – UAB „STATMV“. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Bylos duomenimis pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Byloje duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir Sprendimo panaikinti nėra pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą bei palikti galiojantį leidimą laikinai gyventi; 2) netenkinus pirmojo prašymo – panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir grąžinti klausimą dėl pareiškėjo pirminio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą, nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nespėjo susirasti naujo darbdavio Lietuvos Respublikoje, dėl to buvo priimtas Sprendimas. Nesuprasdamas ir nežinodamas įstatymų, tuo momentu, kai jo pirminis darbdavys UAB „Pantevina“ tinkamai neįdarbino, jis susirado antrąją darbovietę ir galvojo, kad Lietuvos Respublikoje dirba legaliai, tačiau tik iš po to kai jam buvo paaiškinti Sprendimo motyvai, suprato, jog to legaliai neatliko. Šiuo metu pareiškėjas jau susirado kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų Migracijos skyriui. Pareiškėjas pateikė visą informaciją ir dokumentus nesiekdamas nieko suklaidinti, tačiau darbdavys UAB „Pantevina“ pareiškėjui tinkamai nemokėjo atlyginimo ir jo neparodė oficialiai Sodros sistemoje, dėl ko jis buvo atleistas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Sprendimas per griežtas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jis negavo jokios informacijos, kurį pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, o atvirkščiai siekia ir bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį. Pareiškėjui nežinant darbdavys nutraukė darbo sutartį, o pareiškėjas nespėjo susirasti naujo darbdavio ir / arba jo pakeisti pagal galiojantį leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai, prieš vykdami į Lietuvą, tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kur aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, kad Lietuvoje neatsiejami teisinės valstybės principai, yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, jog Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs, o siekia įsitvirtinti ir dirbti Lietuvos Respublikoje dėdamas maksimalias pastangas. Atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, o Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti teisme. Pareiškėjo skundas turi būti patenkintas visa apimtimi, Sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį ir palikti galioti leidimą laikinai gyventi, kol šį veiksmą atliks.

24. Pareiškėjas teigia, kad nesuprasdamas lietuvių kalbos, nevisiškai anglų, rusų kalbos nesugebėjo suprasti kaip veikia įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi pagal Įstatymą. Pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos leidimo laikinai gyventi panaikinimui, o dėl šių veiksmų buvo atsakinga darbdavys UAB „Pantevina“, kuri neatliko įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir nemokėjo tinkamo atlyginimo dydžio pagal pareiškėjo einamas pareigas darbovietėje, jokia kita forma darbo sutarties nenutraukė. Pareiškėjas tikėjo, kad yra įdarbintas UAB „Pantevina“. Pareiškėjas turi visus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją ir nurodytus tarpininkavimo rašte ir anketoje, mano, kad nėra pažeidęs Įstatymo ar kitų teisės aktų, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas, o pareiškėjui suteiktas leidimas pakeisti darbdavį.

25. Pareiškėjas dėl įrodymų vertinimo cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes, užtikrinta teisė būti išklausytam, nes kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis pareiškėjo ir darbdavio pateiktais dokumentais, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas – darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigojo, kad jis bus įdarbintas ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbą Bendrovėje. Pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas nepatvirtina, kad jos visais mėnesiais yra pakankamos, juo labiau reguliarios. Migracijos departamentas neginčija fakto, kad 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, tačiau kaip matyti ir iš pareiškėjo pateikto banko sąskaitos išrašo, 2023 m. lapkričio mėnesį jis už pavežėjo paslaugas gavo tik 456,53 Eur, kas neatitinka pakankamo pragyvenimo lėšų dydžio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes (dėl nemokamų atostogų, t. y., kad ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti įmonėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos). Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Iš Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vadovavosi tuo metu turimais duomenimis iš valstybinės institucijos (Sodra), egzistavo imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Tai, kad pareiškėjas jau šiuo metu susiradęs naują darbdavį, nereiškia, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 24S72147, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktuose nustatytas pagrindais (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog atsakovas Sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, pareiškėjas nėra kaltas dėl to, jog darbdavys nemokėjo jam nustatyto darbo užmokesčio, jis, nemokėdamas kalbos, nesuprato Įstatymo reikalavimų.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ nuostatos. Šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

33. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760273780, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis ir šios pajamos bus vienintelės pareiškėjo pragyvenimo lėšos, pareiškėjas nurodė, kad ketina dirbti UAB „Pantevina“ virėju. Atlikęs patikrinimą atsakovas nustatė, jog pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. darbo užmokestis buvo mokamas (1 500 Eur per mėnesį), tačiau 2023 m. lapkričio, gruodžio ir 2024 m. sausio mėn. užsieniečiui joks darbo užmokestis mokėtas nebuvo. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išleisti jį nemokamų atostogų nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. sausio 31 d., o nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 15 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Bylos duomenys (pareiškėjo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo metu vertėsi ir pavežėjo veikla, už 2023 m. lapkričio mėnesį už šias paslaugas gavo 456,53 Eur. Sodros duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėnesiais darbo užmokesčio negavo.

34. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Šiuo atveju Migracijos departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas, teikdamas duomenis dėl ketinamo gauti darbo užmokesčio Bendrovėje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra Bendrovės mokamas darbo užmokestis, tačiau nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio įskaitytinai pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tokios aplinkybės suformuotoje teismų praktikoje vertinamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.). Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad siekdamas papildomai užsidirbti iki skrydžio į kilmės šalį nemokamų atostogų metu dirbo pavežėju. Pareiškėjo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pavežėju jis dirbo ne tik nemokamų atostogų metu, bet ir viso jam išduoto leidimo laikinai gyventi tikslu dirbti Bendrovėje virėju, galiojimo metu. Tai taip pat patvirtina atsakovo išvados, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje tikslu, pagrįstumą.

35. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negavo darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nes jam buvo suteikiamos nemokamos atostogos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų argumentų laikomasi pozicijos, kad, nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

36. Todėl nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai toks nuolatinis iš Įstatyme kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

37. Dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo taikymo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas įrodė, jog pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio – 2024 m. sausio mėnesį darbo užmokesčio už darbą Bendrovėje negavo, o pareiškėjo pajamos, gautos už pavežėjo paslaugas 2023 m. lapkričio mėnesį – 456,53 Eur, taip pat nėra pakankamos kaip nustatytos užsieniečiui pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjas jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu negavo pareiškėjo prašyme išduoti leidimą ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, esančiu vieninteliu šiuose dokumentuose nurodytu pareiškėjo pragyvenimo lėšų šaltiniu Lietuvos Respublikoje, pripažintina, jog pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, nustačius savarankišką imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p.). Kaip minėta, užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

38. Pareiškėjo argumentai apie jo kaltės nebuvimą atmetami kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir nepaneigiantys Migracijos departamento Sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (sulygto darbo užmokesčio negavimą, kitas turimas pakankamas pajamas pragyvenimui, reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos būklės) neinformavo Migracijos departamento, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo. Analizuodamas pareiškėjo nurodytus nesutikimo su Migracijos departamento Sprendimu argumentus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jo teigimu, patvirtinančias, jog atsakovas nepagrįstai nustatė pagrindus panaikinti leidimą laikinai gyventi. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. K. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis