Legislator Case Law & Legislation
6e22cf49-048b-4d62-bc54-d7d4754afef5 AI generated

6e22cf49-048b-4d62-bc54-d7d4754afef5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6e22cf49-048b-4d62-bc54-d7d4754afef5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. 2016 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovas G.

Legislator headnote

AI generated

6e22cf49-048b-4d62-bc54-d7d4754afef5 · Vilniaus apygardos teismas: Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį - laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje Å¡iame skirsnyje nustatyta tvarka.Apelianto nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2014 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1360/2014) pasisakyta, jog teismas turi teisę, esant nustatytiems pagrindams, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir vykdymo proceso stadijoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1894-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43052-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.2; 3.3.2.3; 3.1.18; 3.1.18.6 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

K. praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Zeturija“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. 2016 m. birželio 26 d. ieÅ¡kovas G.

K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ; taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovėms Z. V. ir N. Č. priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei Z. V. priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsakovams R. K. ir V. K. priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei V.

K. priklausantį butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Nurodė, kad praÅ¡ymo pateikimo dienÄ atsakovai privalo sumokėti ieÅ¡kovui 25 300 Eur netesybas už taikos sutarties 1.1.2.2, 1.1.4.1. ir 1.1.5.1 punktuose nurodytų terminų pažeidimÄ , ir Å¡i suma kiekvienÄ dienÄ didėja; minėta suma atsakovams kaip fiziniams asmenims yra didelė. Be to, atsakovai pardavinėja Taikos sutartyje nurodytus jiems priklausančius butus ir tokiu bÅ«du kelia grėsmę teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, įvykdymui.

IeÅ¡kovo vertinimu atsakovai skelbimuose nurodydami, kad butai yra B. gatvėje, galimai siekia nesÄ Å¾iningai nuslėpti nuo jo jų vykdomÄ butų pardavimÄ . Mano, kad toks atsakovų elgesys patvirtina realiÄ grėsmę, jog teismui iÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, Taikos sutarties įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo G.

K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo nuomone, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įsiteisėjus procesiniam sprendimui, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teismas neturi teisinio pagrindo. Kadangi nagrinėjamu atveju byla iÅ¡nagrinėta ir sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, o vykdomasis raÅ¡tas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu antstolis atlieka vykdymo veiksmus bei turi teisę areÅ¡tuoti skolininko turtÄ , tokiu bÅ«du užtikrindamas kreditoriaus interesus vykdymo procese, ieÅ¡kovui teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog pastarasis antstolio procesinis veiksmas, iÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , prilygintinas ieÅ¡kovo siekiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui vykdymo procese.             Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas G.

K. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į praÅ¡yme iÅ¡vardintus atsakovams priklausančius butus, perleidimo draudimo. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 3 dalimi, vykdymo procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pasak apelianto Å¡iÄ iÅ¡vadÄ bei galimybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikus praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal patvirtintÄ taikos sutartį, patvirtina ir teismų praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1360/2014 ir kt.). Teigia, jog praÅ¡yme nurodytos aplinkybės (kurios pakartojamos atskirajame skunde) patvirtina, jog siekiant užtikrinti teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymÄ , yra pagrindas taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovams priklausančius butus perleidimo draudimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įsiteisėjus procesiniam sprendimui, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka. Atskirajame skunde nurodo, kad vykdymo procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems apelianto argumentams.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį - laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje Å¡iame skirsnyje nustatyta tvarka.Apelianto nurodomose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (2014 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1539/2014, 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1360/2014) pasisakyta, jog teismas turi teisę, esant nustatytiems pagrindams, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir vykdymo proceso stadijoje.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 646 straipsnio 3 dalis numato teismui galimybę praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį nagrinėti teismo posėdyje. Be to, nutartis, kuria iÅ¡sprendžiamas toks klausimas, yra skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismui 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, atsakovai pasinaudojo apskundimo teise. Taigi, praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėjimas, ir tuo pačiu galimybė pradėti vykdymo veiksmus gali užtrukti.

Pirmosios instancijos teismas, antstolio galimybę areÅ¡tuoti skolininko turtÄ pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ prilygindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui vykdymo procese, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė. Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi aukščiau paminėtos CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos, t.y. asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad įsiteisėjus byloje priimtam procesiniam sprendimui, spręsti laikinųjų apsaugos priemonių teismas neturi teisinio pagrindo, nei ieÅ¡kovo praÅ¡ymo (reikalavimo) pagrįstumo, nei grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymui neanalizavo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Å iuo atveju, akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje nagrinėjimo stadijoje bÅ«tų leidusios daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas (nutartis dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo) nebuvo, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien Å¡iuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokios nutarties įvykdymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas neįrodė galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

IeÅ¡kovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovams kaip fiziniams asmenims 25 300 Eur netesybų suma yra didelė; taip pat, kad minėta suma kiekvienÄ dienÄ didėja. IÅ¡ pridėtų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad atsakovų vardu yra registruoti pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto objektai, o kitų įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį ieÅ¡kovas nepateikė. Be to, įvertintina ir tai, kad taikos sutartimi nustatytos prievolės ne vienam, o keturiems atsakovams.

Å ios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad praÅ¡yme nurodyta suma atsakovams yra didelė. Kita vertus, Å¡iuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčo objektus atsakovai ketina parduoti, kad skelbimuose nurodė netikslų parduodamų butų gatvės pavadinimÄ , nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl jų nesÄ Å¾iningumo bei siekio iÅ¡vengti taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo.

Be to, apelianto nurodoma skelbimo turinio informacija apie įvykusį kai kurių butų pardavimÄ , leidžia manyti, kad pritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, galimai bÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų, kuriems jokie reikalavimai nėra reiÅ¡kiami, teisės bei teisėti interesai.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, t.y. kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, dėl to praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl atsakovams priklausančio turto perleidimo draudimo netenkintinas.Taigi, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nukrypo nuo teismų praktikos, tačiau atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ nutartį.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).  Dėl atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir N. Č. pateikto atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ CPK 335 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų iÅ¡siuntimo dienos.

Atsakovai nurodo, kad teismai jų neįpareigojo atsiliepti atskirÄ jį skundÄ , tačiau iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad atskirasis skundas bei informacija apie teisę pateikti atsiliepimÄ 2016 m. birželio 21 d. buvo iÅ¡siųsta atsakovų atstovui advokatui Gintui AndriuÅ¡kai (per EPP). Taigi, akivaizdu, kad atsiliepimas pateiktas pavėluotai, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grÄ Å¾intinas pateikusiems asmenims. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovų R. K., V. K., Z. V. ir N. Č. pavėluotai pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo G. K. atskirÄ jį skundÄ . Teisėja                                                                                                               Jadvyga Mardosevič