6e20b60b-e78b-4ba1-aeab-1082011a8734 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-576/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50524-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, nuteistajam A.

B., jo gynėjui advokatui Vaidui Rakauskui, nukentėjusiajam T. S., atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo T. S. ir nuteistojo A. B. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. B. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus 2017 m. kovo 15 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. gegužės 9 d. Å irvintų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ galutinę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose. Civilinio ieÅ¡kovo T. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jam iÅ¡ A.

B. 10 Eur turtinei ir 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys patenkintas ir priteista iÅ¡ A. B. 2268,04 Eur žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra pateiktas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. B. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2018 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 00.26 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, prie namo laiptinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ T. S., sėdinčiam ant suoliuko, po to Å¡iam nukritus ir keliantis nuo žemės, spyrė su koja T. S. į deÅ¡inį Å¡onÄ , iÅ¡ viso suduodamas ne mažiau kaip 2 smÅ«gius, tuo nukentėjusiajam T.

S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡iniame Å¡one, muÅ¡tine žaizda deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio kÅ«no lūžiu, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatÄ â€“ pleiÅ¡takaulio didįjį sparnÄ , nedideliu kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo.

Å iais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir iÅ¡laidų už advokato paslaugas priteisimo, kuri jo vertinimu, yra nepagrįsta, ir iÅ¡ A.

B. jo naudai priteisti 25000 Eur neturtinės žalos ir 1500 Eur už advokato paslaugas. 2.1. Nukentėjusysis dėstydamas argumentus dėl neturtinės žalos skunde nurodo, kad VSDFV pažymÄ teismui pateikė savo iniciatyva, iÅ¡ jos turinio matyti, kad buvo ir yra nuolat dirbantis, o iki 2018 m. spalio 19-20 d. nedirbo tik vienÄ mėnesį. Byloje nėra duomenų apie A. B. materialinę padėtį, A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad siÅ«lė kaip žalos atlyginimo dalį sklypÄ su miÅ¡ku, be to, apelianto vertinimu, A.

B. yra visiškai sveikas ir darbingas jauno amžiaus asmuo. Dėl girtavimo su nuteistaisiais jis nurodė, kad įstatymai nedraudžiam vartoti alkoholį namuose, kad pas V. Š. A. B. buvo nepriklausomai nuo jo (nukentėjusiojo) valios. Dėl savo elgesiu (grasinimais) iš dalies išprovokavus A. B., apeliantas teigia, kad A. B. jis niekada negrasino, pažymėjo, kad A. B. teistas 6 kartus, įskaitant už smurtinio pobūdžio veikas. Apelianto teigimu, kaip numatyta BPK 109 straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis skunde nurodo, kad jam į galvÄ Ä¯dėta metalinė plokÅ¡tė, kad nebÅ«tų kaukolės deformacijos. DidžiausiÄ nepatogumÄ ji sukelia tada, kai temperatÅ«ra nukrenta žemiau nulio, kadangi tokiais atvejis jis jÄ jaučia. Tai pat nurodo, kad buvo nedarbingas 108 dienas, 90 dienų negalėjo dirbti, nes nuolat jautė galvos skausmÄ , negalėjo normaliai miegoti, gyvena tik su mama, kuri gauna minimalų atlyginimÄ . 2.2. Pasisakydamas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusysis nurodo, kad teismui pateikė oficialų dokumentÄ apie patirtų iÅ¡laidų dydį, kurį sudaro 1500 eurų.

IÅ¡laidas sudaro: civilinio ieÅ¡kinio parengimas, susipažinimas su daugiau kaip 2 tomų byla, konsultacijos, trys posėdžiai Å irvintų rÅ«muose, kelionė iÅ¡ Vilniaus iki Å irvintų ir atgal. Skunde nurodyta, kad minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio numatyto maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), tačiau teismas be jokio pagrindo, nepriteisė visų patirtų iÅ¡laidų.

3. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Vaidas Rakauskas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba bausmės vykdymÄ atidėti. 3.1. Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme ir su tuo, kad jis yra pripažintas recidyvistu. Jo vertinimu, jis negalėjo sukelti tokių sunkių neigiamų pasekmių nukentėjusiajam aptariamo įvykio metu suduodamas kaire ranka į deÅ¡inę nukentėjusiojo veido pusę.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino A. B. inkriminuotus padarytus du sužalojimus nukentėjusiajam — sumuÅ¡imus abiejuose žanduose ir kairiajame smilkinyje, be to, buvo paÅ¡alintas iÅ¡ kaltinimo ir spyris koja nukentėjusiajam į nugarÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad abejoja nukentėjusiojo parodymais, kur jis teigia, kad jam buvo suduoti trys smÅ«giai, todėl tai, apelianto vertinimu, tik sustiprina abejones dėl to, ar savo veiksmais A. B. tikrai padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiais, spardant kojomis, 2 dalyje nurodyta, kad kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Užduotyje ekspertams buvo nurodytos tokios įvykio aplinkybės: nepažįstamas vaikinas (kalbama apie kitÄ nuteistÄ jį) vienÄ kartÄ sudavė į deÅ¡inę veido pusę (t. y.

į tÄ , kurioje padaryti sužalojimai ir buvo laikyti sunkiu sveikatos sutrikdymu). Vėliau, išėjus į laukÄ , sutiko pastarojo vaikino draugÄ (kalbama apie A. B.), kuris nukentėjusiajam, sėdinčiam ant suoliuko, du kartus kumščiu smÅ«giavo į veidÄ , o nukentėjusiajam nugriuvus, galimai spardė kojomis į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę. Taigi teismo medicinos ekspertė nustatė, kad nukentėjusiojo sužalojimai deÅ¡inėje veido pusėje galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant ne vienÄ kartÄ , o mažiausiai du.

Tuo tarpu A. B. visÄ laikÄ Ä¯rodinėjo, kad jis tik vienÄ kartÄ nestipriai trenkė nukentėjusiajam iÅ¡ kairės rankos į jo deÅ¡inę veido pusę. Nuosprendyje konstatuota, kad A. B. vienÄ kartÄ stipriai smÅ«giavo nukentėjusiajam iÅ¡ kairės rankos į deÅ¡inę veido pusę. Apelianto vertinimu, dėl to nėra aiÅ¡ku, ar bÅ«tent nestiprus ir bÅ«tent A. B. smÅ«gis į veidÄ nukentėjusiajam galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Vien tai, kad nukentėjusysis, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, patvirtino, kad A.

B. jam itin stipriai trenkė kumščiu į deÅ¡inę veido pusę, nepatvirtina, kad bÅ«tent taip ir buvo. Juk bÅ«tent pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pat pradžių iÅ¡ viso nenurodė, kas ir kiek smÅ«giavo, vėliau jau nurodė, kad smÅ«gių buvo trys ir dar buvo smÅ«giai kojomis. Skunde pažymėta, kad iÅ¡vados 3 puslapyje nurodyta, kad nukentėjusysis serga Å¡izofrenija, sÄ moningai nevartoja vaistų, todėl nekvestionuoti tokio asmens paaiÅ¡kinimų ir parodymų teismas neturėjo jokio pagrindo. 3.2.

Toliau apeliantas nurodo, kad teismas nurodė, jog A. B. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas atima bet kokiÄ galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau, apelianto vertinimu, sudėtine nusikaltimų recidyvo dalimi negali bÅ«ti laikomi nusikaltimai, kuriuos asmuo padarė bÅ«damas jaunesnis nei aÅ¡tuoniolikos metų. A. B. pilnamečiu tapo 2018 m. balandžio 14 d., vadinasi, pasak apelianto, visi nuosprendžiai ir baudžiamieji įsakymai buvo priimti iki jo pilnametystės (2016 m. birželio 15 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. kovo 15 d.).

Atitinkamai, teismas neturėjo teisinio pagrindo, skirdamas bausmę, pripažinti, kad A. B. yra recidyvistas, kas užkerta keliÄ atidėti jam paskirtÄ bausmę. 3.3. Apelianto vertinimu, teismas, skirdamas galutinę subendrintÄ 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, neteisingai ir visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė neatidėti jam paskirtos bausmės vykdymo. Pirma, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mus su teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“, atsižvelgiant į tai, kad A.

B. 2018 m. spalio 20 d. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , siÅ«lė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti jį atlikti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) minėto teikimo netenkino (nutartis įsiteisėjusi), teismui nusprendus suteikti nuteistajam dar vienÄ galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, tikintis, kad bÅ«tent Å¡eimos sukÅ«rimas ir nauji įsipareigojimai nuteistÄ jį paveiks tinkamai ir sulaikys nuo teisės pažeidimų.

Apelianto vertinimu, savo pažadus, duotus teismui sprendžiant aukščiau nurodytÄ klausimÄ , A. B. įvykdė: (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų apmušėju, mokosi (duomenys neskelbtini), jam ir jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Kaip matyti iÅ¡ teikiamų dokumentų, A. B. yra padaręs iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio ir stengiasi gyventi teisingÄ gyvenimÄ . Naujų nusikalstamų veikų po Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepadarė.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliantas mano, kad teismas negalėjo atimti to paties teismo suteiktos galimybės A. B. pasitaisyti. Antra, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamÄ elgesį. A. B. yra vedęs, turi mažametę dukrÄ , yra dirbantis bei gaunantis pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡ esmės vienintelis ir iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Izoliavus A. B. nuo visuomenės, jo sutuoktinės bei mažametės dukros (8 mėnesių amžiaus) vienintelės iÅ¡gyvenimo pajamos sudarys 50,16 Eur.

Be to, A. B. tęsia mokslus. Dėl Å¡ių priežasčių, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai užkirto keliÄ A. B. ir jo Å¡eimai kurti konstruktyvų ir produktyvų gyvenimÄ . Izoliavimas nuo visuomenės 19 metų amžiaus jaunuolį turės iÅ¡imtinai tik neigiamas pasekmes ir dar toliau stumtels A. B. už visuomenės ribų, dėl ko nukentės ne tik A. B., bet ir jo mažametė dukra, sutuoktinė ir galiausiai visuomenė. A. B. jau atlygino nukentėjusiajam visÄ turtinę žalÄ bei pradėjo atlyginti (nors ir iÅ¡ dalies) neturtinę žalÄ , iÅ¡ dalies pradėjo atlyginti žalÄ valstybei, be to, A.

B. niekada neneigė, kad panaudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tiesiog iki Å¡ios dienos negali suprasti, kaip vienas nestiprus smÅ«gis galėjo sukelti tokias sunkias pasekmes. Taigi, apelianto vertinimu, ir pripažinus A. B. kaltu dėl BK 135 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymo, jam turėtų bÅ«ti skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu (BK 54 straipsnio 3 dalis), arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. 3.4. Pasisakydamas dėl civilinio ieÅ¡kinio, apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , jo vertinimu, suma neturėtų bÅ«ti didesnė nei 3 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamas įvykis nukentėjusiajam bÅ«tų sukėlęs tokias ypatingai sunkias pasekmes, kad tai nebeleistų nukentėjusiajam ateityje dirbti, gyventi ir pan., nukentėjusiojo gydymas praėjo be komplikacijų. Kelios dienos iki aptariamo įvykio nukentėjusysis girtavo, krito veidu ant stalo, sudaužė lėkÅ¡tę ir susipjaustė veidÄ . Be to, nukentėjusysis pats savo veiksmais iÅ¡provokavo kitus asmenis. Skunde nurodyta, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo A.

B. finansinę padėtį – vienintelis Å¡eimoje gauna pajamas, iÅ¡laiko sutuoktinę ir mažametę dukrÄ , todėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, įpareigojant sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 268,04 Eur sumÄ , yra nepakeliama naÅ¡ta tiek A. B., tiek ir jo Å¡eimai, todėl praÅ¡o neturtinę žalÄ sumažinti iki 3 000 EUR.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Muksinovas prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio bei iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Jis pabrėžė, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino Sodros pažymos ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. S. daugiau kaip du mėnesius iki įvykio nedirbo. Be to, pasak atstovo, teismas nepagrįstai nurodė, kad A. B. materialinė padėtis yra sunki, kadangi byloje nėra jokių duomenų.

Tuo pačiu atstovas atkreipė dėmesį, kad neaiÅ¡ku, kodėl teismas įvertino tai, kad įvykio vakarÄ T. S. vartojo alkoholį, kadangi alkoholis visiÅ¡kai nepaveikė nukentėjusiojo, jis buvo sÄ moningas, kontroliavo savo veiksmus. Taip pat atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, jog T. S. veiksmai iÅ¡provokavo A. B., kadangi byloje tokių duomenų nėra. Atstovas advokatas, pasisakydamas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes kaip ir apeliaciniame skunde.

Nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė atmesti A. B. gynėjo apeliacinį skundÄ . 5.1. A. B. gynėjas advokatas prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje – paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant. Gynėjas akcentavo ne tik teisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimo svarbÄ , tačiau ir teisingos bausmės nuteistajam individualizavimo ir paskyrimo svarbÄ . Jis atkreipė dėmesį, kad A.

B. visos anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytos jam esant nepilnamečiui, tuo metu jis nebuvo sukÅ«ręs Å¡eimos. A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. 5.2. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nukentėjusiojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas Nuteistojo A.

B. gynėjo advokato Vaido Rakausko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Pagal apelianto praÅ¡ymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal praÅ¡ymų pobÅ«dį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Nukentėjusysis T. S. iÅ¡ esmės skundžia nuosprendį dalyje dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir dėl priteistų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio.

Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija A. B. kaltę sukėlus BK 135 straipsnio 1 dalyje padarinius, praÅ¡o skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba jos vykdymÄ atidėti, be to, praÅ¡o sumažinti priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam dydį.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumÄ : ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

8. Teisėjų kolegija atliko dalinį įrodymų tyrimÄ , vertindama teismo posėdžio metu pateiktÄ pažymÄ iÅ¡ Sodros apie T. S. valstybinį socialinį draudimÄ . Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 135 straipsnio 1 dalis) 9. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas, baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad A. B. tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ T. S., po to spyrė su koja T. S. į deÅ¡inį Å¡onÄ , iÅ¡ viso suduodamas ne mažiau kaip 2 smÅ«gius, taip nukentėjusiajam T. S. sukeldamas sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį sunkiam ir nesunkiam sveikatos sutrikdymui priskiriamus sužalojimus (kaip tai nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent: poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡iniame Å¡one, muÅ¡tine žaizda deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio kÅ«no lūžiu, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir priekinės sienos lūžiais, nosikaulių lūžiu, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatÄ â€“ pleiÅ¡takaulio didįjį sparnÄ , nedideliu kraujo iÅ¡siliejimu virÅ¡ galvos smegenų kietojo dangalo, kuris buvo kvalifikuotas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Tokias iÅ¡vadas pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad T. S. sužalojimai, pasireiÅ¡kę poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡iniame žande, muÅ¡tine žaizda deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡inio skruostikaulio kÅ«no lūžiu, deÅ¡inio žandinio ančio iÅ¡orinės ir priekinės sienos lūžiais, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės ir apatinės sienos lūžiais, nusitęsiančiais į kaukolės pamatÄ â€“ pleiÅ¡takaulio didįjį sparnÄ , nosikaulių lūžiu, galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu) (t. 1, b. l. 108-110), minėtÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios specialistės J.

B. teisiamojo posėdžio metu vykusios apklausos metu duoti parodymai (parodė, kad deÅ¡inės veido pusės sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ranka, kad kaukolės pamato lūžiai visada yra vertinamai sunkiu sužalojimu), liudytojos E. G. (B.) (parodė, kad A. B. sudavė 2 smÅ«gius T. S. – į veidÄ ir į petį (Å¡onÄ )), nuteistojo A. B. (parodė, kad sudavė smÅ«gį į veidÄ ir į petį) parodymai viso proceso metu, nukentėjusiojo T. S. 2018 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės (pareiÅ¡kime nurodyta, kad draugo bute vaikinas sulaužė jam akinius ir smogė į veidÄ , o, išėjus į laukÄ , kitas vaikinas sumušė, smÅ«giuodamas į veidÄ ir deÅ¡inį Å¡onÄ (t. 1, b. l. 9)).

Atsižvelgiant į tai, kad įvykį matė tik nukentėjusysis, nuteistasis A. B. ir E. G. B.), kitų asmenų parodymai jokios įtakos sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimÄ neturi.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad T. S. veidas buvo sužalotas iki įvykio ir kad sužalojimai buvo fiksuoti kairėje veido pusėje, o būtent, tai, kad T. S. buvo sužalotu veidu iki įvykio parodė tiek A. B., tiek E. G. (B.), tiek pats T. S., tiek M. K., tiek E. L., o kad jis buvo susižalojęs kairę veido pusę parodė tiek pats nukentėjusysis, tiek E. L., tuo tarpu A. B. pats parodė, kad smūgiavo kaire ranka į dešinę T. S. veido pusę, o E. L. parodė, kad smūgiavo į kairę veido pusę. O, kaip jau nurodyta aukščiau, specialių teismo medicinos žinių turinti specialistė parodė, kad dešinės veido pusės sužalojimai galėjo kilti nuo vieno smūgio ranka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jos pateikta išvada ir duotais parodymais, kadangi jie nėra paneigiami kitų byloje esačių įrodymų.

12. Tuo pačiu pažymėtina, kad gynėjas skunde klaidina teismÄ , nurodydamas, kokios, pasak jo, įvykio aplinkybės buvo nurodytos teismo medicinos specialistams. Užduotyje atlikti žmogaus kÅ«no tyrimÄ nurodyta, kad vienas vaikinas T. S. smogė į veidÄ , o kitas vaikinas kieme T. S. smÅ«giavo į veidÄ , deÅ¡inį Å¡onÄ (t. 1, b. l. 105). Užduotyje nebuvo nurodyta, kuris asmuo į kuriÄ veido pusę smÅ«giavo. Tokias nurodytas įvykio aplinkybes teismo medicinos specialistė nurodė ir specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 108-110).

13. Be kita ko, pažymėtina, kad nors pats A. B. neginčija suduotų smūgių kiekio ir lokalizacijos, nurodo visas įvykio aplinkybes, nekeisdamas parodymų, tačiau mano, kad savo veiksmais fiziškai negalėjo sukelti tokių padarinių, kurie atsirado nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog asmuo nesuvokia atsiradusių padarinių, t. y. netiki, kad savo veiksmais galėjo juos sukelti, nereiškia, kad jis realiai negali jų sukelti ir (ar) nesukėlė. Dėl bausmės 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-265-976/2017).

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018).

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į padaryto sunkaus nusikaltimo pobÅ«dį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formÄ â€“ tiesioginę tyčiÄ , į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad A. B. iÅ¡laiko vaikÄ , dirba, į tai, kad A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra teistas 6 kartus, ir nustatė, kad pastarosios aplinkybės asmenį charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, rodo jo nenorÄ keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę.

17. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pažymi, kad nuteistojo gynėjo skundo dalis dėl nepagrįsto A. B. pripažinimo recidyvistu yra visiÅ¡kai pagrįsta. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Å iuo konkrečiu atveju, A. B. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), nusikaltimÄ jis padarė 2018 m. spalio 20 d., tuo tarpu paskutinis nuosprendis iki aptariamo nusikaltimo jo atžvilgiu buvo priimtas 2017 m. kovo 15 d., t. y. jam neturint 18 metų. Atitinkamai A. B. negali bÅ«ti pripažintas ir laikomas recidyvistu, todėl Å¡i aplinkybė yra Å¡alinama iÅ¡ pirmosios instancijos priimto nuosprendžio.

18. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, sprendžia, kad, be kita ko, be pagrindo nebuvo pripažintos A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde to ir nepraÅ¡o, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes apeliacinių skundų ribose, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo, pvz., nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-518/2019).

19. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinant aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

20. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jau pirmosios apklausos metu A. B. parodė, kad užpykęs kairės rankos kumščiu trenkė T. S. į veidÄ , tada spyrė jam į Å¡onÄ , po ko jis nugriuvo ant žemės. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad trenkė kairės rankos kumščiu į deÅ¡inę T. S. veido pusę (t. 2, b. l. 50-51, 58-59). Kad gailisi dėl savo poelgio, jis parodė tiek pirmosios, tiek papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 50-51, 58-59). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinimu sutinka iÅ¡ dalies. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo ir jo atsiprašė. Viso proceso metu A. B. nepripažino, kad dėl jo suduotų 2 smÅ«gių galėjo atsirasti nustatyti padariniai.

21. Specialisto iÅ¡vadoje nustatytas sumuÅ¡imas deÅ¡iniame Å¡one, po pažastimi, tuo tarpu A. B. teigė spyręs į petį, taigi darytina iÅ¡vada, kad A. B. galėjo sÄ Å¾iningai klysti, nurodydamas tiksliÄ spyrio vietÄ , tačiau atsižvelgiant į sužalojimo lokalizacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad A. B. duoti parodymai yra teisingi ir jais netikėti nėra pagrindo. Be kita ko, bÅ«tent jo duotais parodymais smÅ«gių sudavimo skaičiaus ir lokalizacijos aspektais vadovavosi pirmosios instancijos teismas kitų įrodymų kontekste, o nukentėjusysis neskundė nuosprendžio dalies dėl inkriminuotų smÅ«gių skaičiaus, dėl sužalojimų paÅ¡alintų iÅ¡ kaltinimo.

22. Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, kad A. B. siÅ«lė sudaryti taikos sutartį, tačiau ji nebuvo sudaryta, nes A. B. neįvykdė savo pažadų. Be to, jam skambino E. B. ir siÅ«lė miÅ¡ko dalį, kaip kompensacijÄ , nes jie neturi galimybės surinkti pinigų, tačiau T. S. miÅ¡ko atsisakė ir paprašė, kad jį parduotų ir jam pervestų pinigus.

23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad A. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, padėjo nustatyti nusikaltimo aplinkybes, atitinkamai prisidėjo prie operatyvaus bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, neginčijo ir nemenkino savo veiksmų, siÅ«lė sudaryti nukentėjusiajam taikos sutartį, ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip atlyginti jam sukeltÄ Å¾alÄ , gailėjosi dėl savo nusikaltimo ir nukentėjusiojo vieÅ¡ai atsiprašė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta A. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

24. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-115-648/2016). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmasis smÅ«gį sudavė E. L., po ko T.

S. išėjo į laukÄ . Pirmosios apklausos metu T. S. parodė, kad jis buvo piktas dėl sulaužytų akinių ir E. L. jam suduoto smÅ«gio į veidÄ , todėl pasakė A. B., kad jo draugai iÅ¡ves E. L. į miÅ¡kÄ , pastarasis pats sau iÅ¡sikas duobę, o jam su dalgiu bus nukirsta galva (t. 1, b. l. 24-25). Tai patvirtino tiek A. B., tiek E. G.. V. Å ., pas kurį vyko vakarėlis ir pas kurį laiko gyveno nukentėjusysis, parodė, kad T. S. yra labai daug Å¡nekantis, neleidžia į pokalbį įsiterpti kitiems (t. 1, b. l. 72).

E. L. taip pat parodė, kad dar bÅ«nant bute, T. S. sakė, kad jo draugai iÅ¡ves E. L. į miÅ¡kÄ , lieps jam iÅ¡sikasti duobę, o tada nupjaus dalgiu galvÄ (t. 1, b. l. 185-186). Be kita ko, teisiamojo posėdžio metu prokuroras pabrėžė, kad pats nukentėjusysis iÅ¡vedė iÅ¡ pusiausvyros žmones. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės buvo rizikingas, prieÅ¡taraujantis moralės normoms, buvo įžeidžiantis A. B. draugÄ , t. y. jis grasino nupjauti jam galvÄ , todėl jo elgesys iÅ¡ dalies nulėmė A.

B. veiksmus.

25. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. B. anksčiau yra teistas 3 kartus už vagystę (2016 m., 2017 m.), 2 kartus už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ (2016 m.), už pasikėsinimÄ Ä¯vykdyti vagystę (2017 m.). Paskutinis nuosprendis priimtas Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams bei skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ , dalyvauti valstybinių bei nevalstybinių įstaigų, organizacijų rengiamuose socialinio ugdymo bei socializacijos priemonėse, uždraudžiant bendrauti su S. S. ir E. Å ..

26. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. B. tęsia mokslus III gimnazijos klasėje (t. 3, b. l. 49), (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ (t. 3, b. l. 14), turi dukterį, gimusiÄ 2019 m. kovo 5 d. (t. 3, b. l. 15). Kaip pats nurodė, veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2019 m. balandžio 15 d. gavo darbo užmokestį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 17). IÅ¡ darbo užmokesčio pažymos matyti, kad A. B. darbo užmokestis nėra didelis (už kovo mėnesį iÅ¡mokėta 363,67 Eur, už balandį – 325,53 Eur, už gegužę – 104,48 Eur), kas leidžia daryti iÅ¡vadas apie jo materialinę padėtį.

27. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registrų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2018 m. spalio 23 d., 12.19 val., t. y. praėjus 3 dienoms po nusikaltimo padarymo, dienos metu vartojo alkoholinį gėrimÄ , bÅ«damas 18 metų. Be to, 2018 m. rugpjūčio 24 d. jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už alaus vartojimÄ neturint 20 metų amžiaus, o 2018 m. vasario 15 d. jam buvo suraÅ¡ytas protokolas už vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Tai rodo A. B. tęstinį ne tik elementarių elgesio taisyklių, tačiau ir galiojančių teisės aktų nesilaikymÄ . Visgi jį teigiamai charakterizuoja tai, kad visos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 5-9).

28. Vidiniam teisėjų įsitikinimui sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos bausmės turi ir toliau nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent, kratos metu iÅ¡ A. B. buvo pareikalauta drabužių, kuriuos jis vilkėjo įvykio dienÄ , tačiau jis nurodė, kad striukę suplėšė ir iÅ¡metė į konteinerį (t. 1, b. l. 99-100). Apklausiamas 2018 m. spalio 23 d. A. B. parodė, kad striukę, kuriÄ buvo apsivilkęs įvykio metu, jis iÅ¡metė, kadangi jÄ užkabino ir susiplėšė, o plaukus nusidažė juodai Å¡eÅ¡tadienį, t. y. spalio 21 d., ne todėl, kad slapstytųsi, o todėl, kad tai planavo seniai. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, A. B. veiksmai kitÄ dienÄ po nusikaltimo padarymo buvo nukreipti į nusikaltimo slėpimÄ , suvokiant gresiančius padarinius.

29. Nors skunde yra ypatingai sureikÅ¡minamos aplinkybės, kad A. B. po nusikaltimo padarymo vedė, susilaukė dukters, kuriÄ turi iÅ¡laikyti, yra jauno amžiaus, tačiau nusikaltimo padarymo metu A. B. su E. G. buvo pora, ji jau tada laukėsi, tikėtina, kad ir santuoka buvo suplanuota jau anksčiau (nors praÅ¡ymas sudaryti santuokÄ buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y. po nusikaltimo padarymo). Tai, kad jo mergina laukėsi, jo nesustabdė nuo nusikaltimo darymo, t. y. jis padarė nusikaltimÄ esant jau paminėtoms aplinkybėms.

30. Apeliantas skunde akcentuoja, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mus su teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo“, atsižvelgiant į tai, kad A. B. 2018 m. spalio 20 d. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , siÅ«lė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir pasiųsti jį atlikti 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)minėto teikimo netenkino, teismui nusprendus suteikti nuteistajam dar vienÄ galimybę pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, tikintis, kad bÅ«tent Å¡eimos sukÅ«rimas ir nauji įsipareigojimai nuteistÄ jį paveiks tinkamai ir sulaikys nuo teisės pažeidimų.

Todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo skirti laisvės atėmimo bausmės. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis A. B. atžvilgiu tai buvo jau antras teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (pirmas teikimas iÅ¡nagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nutartimi), kadangi jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė administracinius nusižengimus, nevykdė nurodyto įpareigojimo nurodytu laiku bÅ«ti namuose, nutraukė mokymÄ si, be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties priėmimo metu A.

B. atžvilgiu dar nebuvo priimtas nuosprendis, t. y. jis nebuvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ . Atitinkamai tai, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas nebuvo tenkintas, neužkerta kelio skirti nusikaltusiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės.

31. Nors gynėjas ir praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame straipsnyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015). Turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, taip pat yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-195-677/2016). Bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės – Å¡eimos sukÅ«rimas, mažamečio vaiko buvimas BK 54 straipsnio 3 dalies prasme nėra iÅ¡imtinės aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2013).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens, bausmės vykdymo atidėjimo metu darančio administracinius nusižengimus, nesilaikančio visų nustatytų probacijos įpareigojimų, juos pažeidinėjančio ir padariusio sunkų nusikaltimÄ asmens sveikatai, negalima pataisyti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad Å¡alintina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog A. B. yra recidyvistas, ir į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys), apeliacinės instancijos teismas mažina pirmosios instancijos teismo paskirtÄ ir taip mažesnį nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės terminÄ iki 1 metų 4 mėnesių.

Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1-2 punktai). Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) 33. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. B. bausmės vykdymo atidėjimo instituto negalima taikyti dar ir dėl to, kad jis yra recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, negali bÅ«ti taikomas, kadangi nėra bÅ«tinų įstatyme numatytų jo taikymo sÄ lygų.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.). Iki 2017 m. spalio 6 d. BK 75 straipsnyje buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ už sunkius nusikaltimus.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sÄ lygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, teismas visų pirma turi nustatyti visas formaliai bÅ«tinas BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas. Å iuo konkrečiu atveju A. B. yra nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, už kuriame nurodyto nusikaltimo padarymÄ yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi už jo padarymÄ yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio taikymas pirmiausia yra nukreiptas ne į laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau į padaryto nusikaltimo sunkumÄ . Atitinkamai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų. Dėl bausmių bendrinimo 34. Paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams yra bendrinama su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, A. B. bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 4 mėnesiams pridedant Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (6 mėnesiai), ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, jÄ atliekant pataisos namuose. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 35. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde praÅ¡o padidinti jam pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydį iki 25000 Eur, tuo tarpu nuteistojo gynėjas praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį sumažinti iki 3000 Eur.

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, kad byloje nėra patikimų įrodymų, iÅ¡skyrus nukentėjusiojo subjektyvius vertinimus, apie patirtos traumos liekamuosius reiÅ¡kinius, į tai, kad du mėnesius iki nusikaltimo nukentėjusysis buvo bedarbis, į A. B. sunkiÄ materialinę padėtį ir paties nukentėjusiojo elgesį, t. y. tai, jog jis girtavo kartu ir savo elgesiu (grasinimais nužudyti, užkasti ir pan.) iÅ¡ dalies iÅ¡provokavo A. B..

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad IÅ¡ Sodros pažymos matyti, kad T. S. nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nebedirbo, o nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ , dirbti pradėjo 2019 m. balandžio 19 d. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas patikslina, kad iki nusikaltimo padarymo, t. y. 2018 m. spalio 20 d., nukentėjusysis nedirbo ne 2 mėnesius, bet daugiau nei mėnesį, tačiau tai esminės įtakos civilinio ieÅ¡kiniu priteistinos žalos dydžio nustatymui neturi.

38. Pirmosios instancijos teismas, be kita, įvertino ir sunkiÄ A. B. materialinę padėtį. Pasak apelianto (nukentėjusiojo), byloje nėra duomenų apie A. B. finansinę padėtį, be to, jis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus asmuo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais, kadangi pats A. B. nurodė, kad gyvena iÅ¡ atlyginimo, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, iÅ¡ darbo užmokesčio pažymos matyti, kad A. B. darbo užmokestis nėra didelis (už kovo mėnesį iÅ¡mokėta 363,67 Eur, už balandį – 325,53 Eur, už gegužę – 104,48 Eur), kas leidžia daryti iÅ¡vadas apie jo materialinę padėtį, be to, jis iÅ¡laiko mažametį vaikÄ , o jo žmona gauna tik iÅ¡mokas vaikui, sudarančias kiek daugiau nei 50 Eur.

39. Pasisakant dėl T. S. provokuojamųjų veiksmų, pažymėtina, kad argumentai dėl to jau iÅ¡dėstyti aukščiau, todėl nekartojami. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog T. S. yra ramus žmogus, Å¡iuo konkrečiu atveju yra vertinti kritiÅ¡kai, kadangi grasinimai nupjauti galvÄ ir pan., neabejotinai iÅ¡provokuoja asmenis imtis atsakomųjų veiksmų, tačiau jokiais bÅ«dais nesudaro pagrindo neteisėtiems veiksmams ar nusikaltimams.

40. Nors nukentėjusysis ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jo alkoholio vartojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. S. atėjus į policijos komisariatÄ , jam nustatytas 1,64 promilės girtumas (t. 1, b. l. 21, 32-33). A. B., tuo tarpu, buvo nustatytas 1, 22 promilės girtumas. Taigi T. S., kartu vartojęs alkoholį ir bÅ«damas apsvaigęs, savo kalbomis grasinęs A. B. draugÄ iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ ir nupjauti jam galvÄ dalgiu, taip iÅ¡provokavo A. B. veiksmus, kuriais buvo sukelti sunkÅ«s padariniai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat formuojama pozicija, kad neturtinės žalos dydis yra mažinamas, atsižvelgus į nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016).

41. Nėra ginčo, kad T. S. neabejotinai patyrė sunkius ir neigiamus išgyvenimus dėl sukelto sveikatos sutrikdymo, sutriko jo įprastas gyvenimo ritmas, tačiau byloje nėra duomenų apie metalinę plokštę T. S. galvoje ar kad ji keltų tokius nepatogumus, kokius pastarasis nurodo. Nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų likę patirtos traumos liekamųjų reiškinių, o būtent, jokių komplikacijų T. S. po sėkmingo gydymo neatsirado, tai matyti tiek iš byloje esančių medicininių dokumentų, tai teismo posėdžio metu nurodė ir teismo medicinos specialistė.

Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad T. S. patirti lūžiai sugijo be pasekmių. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis teikė subjektyvius duomenis apie jam iÅ¡likusius liekamuosius reiÅ¡kinius, nemigÄ , galvos skausmÄ , diskomfortÄ ir pan. Tuo pačiu pažymėtina, kad T. S. kelias dienas vartojo alkoholį, prieÅ¡ įvykį bÅ«damas neblaivus jau buvo susižalojęs veidÄ , aptariamo įvykio metu jam trenkė ne tik A. B., bet ir E. L., taigi dalimi ir dėl paties nukentėjusiojo gyvenimo bÅ«do jam atsirado pasekmės. Be kita ko, iÅ¡ byloje esančios T.

S. medicininės kortelės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d. jam nepažįstamas asmuo sumušė nosį.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo siÅ«loma kasacinio teismo formuojama praktika byloje Nr. 2K-300-222/2017, kadangi pastarojoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios visiÅ¡kai skirtingos situacijos, skirtingi iÅ¡liekamieji padariniai asmenų sveikatai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti ir 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015), ir 4000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016). Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinės žalos dydis daugiau yra fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

43. IÅ¡dėstytos aplinkybės ne tik nesudaro pagrindo didinti priteistos žalos dydį, tačiau, prieÅ¡ingai, sudaro pagrįstÄ pagrindÄ jo mažinimui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog bÅ«tent dėl A. B. veiksmais patirtos traumos T. S. ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti. Be kita ko, specialisto iÅ¡vadoje, 2018 m. lapkričio 2 d. – 2018 m. gruodžio 10 d. atlikus tyrimÄ ir suraÅ¡ius specialisto iÅ¡vadÄ , nenurodyta, kad T. S. bÅ«tų likusios pooperacinio gydymo pasekmės, komplikacijos ir pan., objektų tyrimo metu T. S. teismo medicinos specialistei nenurodė jokių juntamų padarinių. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. T. S. buvo iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ VÅ¡Ä® VUL „Žalgirio klinikos“, gydymÄ tęsiant ambulatoriÅ¡kai, be to, nurodyta, kad operacinės žaizdos gyja be komplikacijų.

44. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2019 m. rugpjūčio 28 d., A. B. gynėjas prašė pateikti T. S. bÅ«klę patvirtinančius medicininius dokumentus. Teismas juos nusprendė iÅ¡sireikalauti. IÅ¡ byloje esančios T. S. medicininės kortelės matyti, kad T. S. kitÄ dienÄ po teisiamojo posėdžio, t. y. 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į gydytojÄ dėl galvos skausmo ir jam buvo paskirta neurologo konsultacija dėl galvos svaigimo ir skausmo. Visgi duomenų, kokiÄ iÅ¡vadÄ padarė neurologas, byloje nėra. Nenustatyta, kad prieÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipimÄ si į gydytojÄ , ankstesnių apsilankymų pas savo Å¡eimos gydytojÄ metu bÅ«tų iÅ¡sakęs nusiskundimus bendra sveikatos bÅ«kle, galvos skausmu, svaigimu ir pan.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu T. S. teigė, jog prarado daug smegenų skysčio, kuris iÅ¡tekėjo kartu su krauju A. B. jį sumuÅ¡us ir kuris, pasak nukentėjusiojo, neatsistato, tačiau specialistė kito teisiamojo posėdžio metu parodė, kad smegenų skysčio kažkiek galėjo iÅ¡tekėti aplink audinius, tačiau lūžis yra sugijęs, o smegenų skystis nuolat gaminasi, todėl jis atsistato. Pastarosios aplinkybės tik sudaro pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo nurodytais nepatogumais ir jų realumu.

46. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienoje byloje Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2012).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje yra tenkinamas ir T.

S. iš A. B. priteisiama 3000 Eur neturtinė žala. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 48. Nukentėjusysis prašo priteisti visas jo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas T. S. iš A. B. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad išlaidas sudarė civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su daugiau nei 2 tomų byla, konsultacijos, trys posėdžiai Širvintų rūmuose, kelionės Vilnius-Širvintos-Vilnius išlaidos.

49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

50. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad iÅ¡ byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad T. S. advokatui M. Muksinovui sumokėjo 1500 Eur (t. 3, b. l. 13), tačiau jokių duomenų, už kokias konkrečiai paslaugas ir kiek buvo sugaiÅ¡ta laiko konkrečioms teisinėms paslaugoms, nematyti, todėl teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti patirtų iÅ¡laidų adekvatumo suteiktoms paslaugoms. Kita vertus, įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo didelės apimties, pagal savo pobÅ«dį nėra sudėtinga, nereikalaujanti didelių laiko sÄ naudų ar specialių teisinių žinių, be kurių nukentėjusysis nebÅ«tų apsiėjęs, bei tai, kad Å irvintų rÅ«muose vyko 2 posėdžiai (2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d.), sunkiÄ A.

B. materialinę padėtį, teismas sprendžia, kad priteista 500 Eur suma yra atitinkanti objektyvias bylos aplinkybes. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, nors ir vertindamas, kad iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra mažinama proporcingai tenkinamo civilinio ieÅ¡kinio dydžiui ir nepasisakydamas dėl objektyvių aplinkybių, turinčių realios įtakos iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimui, visgi priteisė pagrįstÄ sumÄ . Dėl raÅ¡ymo apsirikimo 51. Teisėjų kolegija taiso pastebėtÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, o bÅ«tent Å¡alina nurodytÄ aplinkybę, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kadangi baudžiamoji byla į teismÄ buvo perduota su kaltinamuoju aktu ir buvo nagrinėjama įprasta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Nukentėjusiojo T. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirti 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus laisvės atėmimo bausmę 1 metams 4 mėnesiams su Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 10 mėnesių, jÄ atliekant pataisos namuose; Priteisto iÅ¡ nuteistojo A. B. nukentėjusiojo T. S. naudai 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 3000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų).

PaÅ¡alinti nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytÄ aplinkybę, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjos Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė