Legislator Case Law & Legislation
6e1f04be-b150-4eda-a600-99ee890e17a2 AI generated

6e1f04be-b150-4eda-a600-99ee890e17a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6e1f04be-b150-4eda-a600-99ee890e17a2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Žaliavų prekyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities VMI priteisti 1 533 606,93 Lt skolÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog 2009 m. gruodžio 22 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Žaliavų prekyba“ iÅ¡kelta bankroto byla. Å iaulių apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 25 d. pradėjo UAB „Žaliavų prekyba“ mokestinį patikrinimÄ , kurį baigė 2010 m. gegužės 27 d., suraÅ¡ydama patikrinimo aktÄ Nr. 35-163.

Legislator headnote

AI generated

6e1f04be-b150-4eda-a600-99ee890e17a2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Å iaulių apskrities VMI apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. mokesčių mokėtojo balanse buvo apskaityta mokesčių permoka (sÄ lyginė permoka). Mokesčių mokėtojo balansas – tai tik programinė apskaitos priemonė, vidinis dokumentas, neturintis juridinės galios ir juo remiantis priimti sprendimai a priori yra neteisėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1363/2012Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00655-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos 40.2;126.8.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Å iaulių apskrities VMI) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo patenkintas iÅ¡ dalies ieÅ¡kinys civilinėje byloje Nr. 2-444-124/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui Å iaulių apskrities VMI dėl permokos grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Žaliavų prekyba“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities VMI priteisti 1 533 606,93 Lt skolÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog 2009 m. gruodžio 22 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Žaliavų prekyba“ iÅ¡kelta bankroto byla. Å iaulių apskrities VMI 2009 m. rugsėjo 25 d. pradėjo UAB „Žaliavų prekyba“ mokestinį patikrinimÄ , kurį baigė 2010 m. gegužės 27 d., suraÅ¡ydama patikrinimo aktÄ Nr. 35-163.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atliekant mokestinį patikrinimÄ buvo atliktas 1 029 850 Lt įskaitymas tokio pat dydžio PVM nepriemokai dengti. Patikrinimo metu nustatyta PVM nepriemoka 1 824 380 Lt, o sumokėti į biudžetÄ ieÅ¡kovui buvo nurodyta tik 794 530 Lt PVM, taip pat paskaičiuoti kiti mokesčiai. Atsakovas pateikė tik       1 053 404,07 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , t. y 503 756,93 Lt mažiau, nei nurodyta VMI sprendime, pripažindamas 2010 m. vasario 25 d. dienos įmonės balanse apskaitomÄ permokÄ .

Kadangi atsakovas pagal patikrinimo aktÄ turėjo pateikti 2 587 011 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , kuris nustatytas kaip nepriemoka akte, ieÅ¡kovo nuomone, atsakovas neteisėtai įskaitė 1 533 606,93 Lt. Å i suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta įmonei. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , todėl nepriemokų įskaitymas negalimas.

Atsakovas Å iaulių apskrities VMI su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. Å iaulių apskrities VMI pradėjo BUAB „Žaliavų prekyba“ pelno mokesčio patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir pridėtinės vertės mokesčio patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., aktas suraÅ¡ytas 2010 m. gegužės 27 d. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė neteisingai apskaičiuodavo ir deklaruodavo mokesčius, todėl patikrinimo metu papildomai buvo paskaičiuotas mokėtinas PVM, pelno mokestis, baudos, delspinigiai.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi 2010m. vasario 25 d. pateiktu VMI balansu, kuriame nurodyta, kad yra 306 856 Lt PVM ir kt. permokos, nes ji buvo tik sÄ lyginė. Mokesčių mokėtojo dienos balansas yra vidinis dokumentas, neturintis juridinės galios. Po patikrinimo sprendimu buvo patvirtintas 794 530 Lt mokėtinas PVM. Taip pat neteisingai buvo skaičiuojamas pelno mokestis, dėl ko priskaičiuota 278 328 Lt pelno mokesčio bei baudos ir delspinigiai. Atsakovas nurodė, kad dėl neteisingai skaičiuoto PVM realiai mokesčių permokos nėra, o tai patvirtino ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Todėl nenustačius permokos, negalimas ir įskaitymas. Sprendime nurodoma, jog patikrinimo metu buvo nustatyta mokestinių prievolių bÅ«klė. IeÅ¡kovas neapskundė sprendimo, todėl jis turi prejudicinę galiÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities VMI ieÅ¡kovui BUAB „Žaliavų prekyba“ 503 756,93 Lt mokesčių permokos.Teismas nurodė, kad atsakovo atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyti faktai rodo, jog deklaruotos ir VMI apskaitomos sumokėtų mokesčių sumos skyrėsi nuo faktiÅ¡kai sumokėtų, todėl mokesčių apskaitos duomenų pakeitimai fiksuojant faktinį mokestinių prievolių įvykdymÄ nelaikytini įskaitymu, draudžiamu pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ .

Atlikus patikrinimÄ atsakovas pakoregavo mokesčių mokėtojo ieÅ¡kovo apskaitos kortelės duomenis, informavo apie tai ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas nebuvo pateikęs praÅ¡ymo grÄ Å¾inti permokėtas sumas, pinigai faktiÅ¡kai nebuvo sumokėti į valstybės biudžetÄ , todėl teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įskaitytų mokesčių pagal akto pozicijas susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepažeidė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, nenukrypo nuo suformuotos teisės taikymo praktikos.

Taip pat nurodė, kad sprendžiant permokos grÄ Å¾inimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar įmonė turi realiai permokėtÄ mokesčio sumÄ , ar deklaruotas PVM teisingai atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Tiek Å iaulių apskrities VMI, tiek VMI prie Finansų ministerijos konstatavo, kad pačios permokos iÅ¡ viso nebuvo, ir akte nurodyta suma, įvardinta grÄ Å¾intino PVM suma, kuriÄ ieÅ¡kovas laiko permoka, nėra reali. Permoka mokesčių mokėtojo balanse buvo apskaitoma dėl pačios bendrovės kaltės, nes ji pateikė neteisingas deklaracijas.

Teismas sprendė, kad nenustačius permokos, nėra sprendžiamas klausimas dėl jos grÄ Å¾inimo ar įskaitymo.Teismas taip pat nurodė, kad Å iaulių apskrities VMI bankroto byloje pateikė 1 053 404,07 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , kai turėjo pateikti tai sumai, kuriÄ atsakovas įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti biudžetui, t. y. ieÅ¡kovo skola biudžetui buvo nustatyta 1 557 161 Lt. Skirtumas tarp skolos biudžetui ir pateikto finansinio reikalavimo (503 756,93 Lt ) beveik atitinka 2010 m. vasario 25 d. balanse nustatytÄ ieÅ¡kovo permokos sumÄ .

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos ieÅ¡kovo 503 756,93 Lt mokesčių sumos atsakovas neįtraukė į bankroto byloje pateiktÄ tvirtinti finansinį reikalavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ mokesčių sumÄ atsakovas įskaitė, tokiu bÅ«du pažeisdamas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , mokesčių administratorius praranda galimybę Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka įskaityti mokesčių permokas mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir privalo grÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei jos mokesčių permokas tam, kad jos kartu su kitu turtu bÅ«tų paskirstytos kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į eiliÅ¡kumÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Å iaulių apskrities VMI apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. mokesčių mokėtojo balanse buvo apskaityta mokesčių permoka (sÄ lyginė permoka). Mokesčių mokėtojo balansas – tai tik programinė apskaitos priemonė, vidinis dokumentas, neturintis juridinės galios ir juo remiantis priimti sprendimai a priori yra neteisėti.

Å iaulių apskrities VMI atliko bendrovės mokestinį patikrinimÄ , patikrinimo rezultatai įforminti 2010 m. gegužės 27 d. mokestinio patikrinimo aktu, kuris patvirtintas Å iaulių apskrities VMI 2010 m. liepos 13 d. sprendimu. Patikrinimo akte bei sprendime, kuris nebuvo apskųstas, nėra įrašų apie patikrinimo metu nustatytas bendrovės permokas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ turėjo permokÄ . PrieÅ¡ingai, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas turėjo realų įsiskolinimÄ biudžetui, jokios PVM permokos nenustatyta.

Mokestinio patikrinimo metu nebuvo atliekamas PVM ar pelno mokesčio permokos grÄ Å¾inimas ar įskaitymas, nes bendrovė Å¡ių mokesčių permokos neturėjo.Teismas sprendime padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Vienoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad bendrovės realios permokos/skirtumo nebuvo, todėl ir mokesčių permokos/skirtumo įskaitymo nebuvo, buvo atliktas tik apskaitos duomenų koregavimas, o fiksuota 2010 m. vasario 25 d. mokesčio mokėtojo balanse sÄ lyginė permoka/skirtumas yra nereali.

Kitoje sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas, remdamasis tuo pačiu 2010 m. vasario 25 d. balansu, dėl kurio prieÅ¡ tai pasisakė, kad jame apskaityta permoka yra nereali, nes apskaityta tik dėl to, kad mokesčių mokėtojas pateikė neteisingas deklaracijas, priėmė sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 503 756,93 Lt įskaitytos permokos. Be to, mokesčių mokėtojo balansas yra vidinis dokumentas, neturintis juridinės galios, dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi minėtame balanse nustatyta permokos suma, nes mokesčių mokėtojo balansas nieko nenustato, jame tik fiksuojami mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių apskaitos rezultatai.

Dėl bendrovės pateiktų neteisingų PVM deklaracijų į VMI kompiuterinę bazę buvo įraÅ¡yti klaidingi duomenys, dėl ko 2010 m. vasario 25 d. apskaitos kortelėje ir mokesčių mokėtojo balanse atvaizduota 306 856,22 Lt PVM sÄ lyginė permoka.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „Žaliavų prekyba“ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti. Nurodo, kad atlikus mokestinį patikrinimÄ , mokesčių administratorius nusprendė patvirtinti 2010 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktÄ ir nurodė ieÅ¡kovui sumokėti į biudžeto pajamų sÄ skaitÄ 1 557 161 Lt.

Bankroto administratorius Å¡io reikalavimo nevykdė, nes jis tenkinamas Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl to tokio dydžio finansinis reikalavimas turėjo bÅ«ti pateiktas bankroto byloje, tačiau atsakovas pateikė tik 1 053 404 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , t. y. 503 757 Lt mažiau nei nurodyta 2010 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte bei 2010 m. liepos 13 d. sprendime. Vienintelis bÅ«das, kÄ VMI pagal Mokesčių administravimo įstatymÄ galėjo padaryti – tai įskaityti 503 754,22 Lt ieÅ¡kovo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo deklaruotÄ mokesčio permokÄ mokesčio nepriemokai padengti.

Ä®BÄ® draudžia įskaitymÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteista 503 756,93 Lt mokesčių permokos. Apeliacine tvarka nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kinys dėl 1 029 850 Lt mokesčių permokos priteisimo. Atsižvelgdama į CPK 320 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui atliko 503 756,93 Lt mokesčių permokos įskaitymÄ su mokesčių nepriemoka. Pasak apelianto, tokia mokesčių permoka niekada neegzistavo, o tai patvirtina ieÅ¡kovo patikrinimo aktas, kurį VMI patvirtino 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 69-234. Dėl Å¡ių argumentų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisako savo nutartyje. Ä®skaitymas bankroto procese sukuria pirmenybės teisę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ , apeinant Ä®BÄ® nustatytÄ kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tenkinimo proporcijas.

Ä®skaitantis kreditorius, užuot pari passu dalyvavęs su kitais kreditoriais tenkindamas savo reikalavimÄ , gauna savo reikalavimo patenkinimÄ tokiu bÅ«du, kad iÅ¡vengia savo prievolės skolininkui vykdymo. Remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2010) iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ draudžiamas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o Å¡is draudimas taikomas ir mokesčių administratoriaus bei bankrutuojančios įmonės prieÅ¡prieÅ¡iniams vienarūšiams reikalavimams.

Tam, kad nustatyti, ar atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, pirmiausia reikia nustatyti, ar egzistavo sÄ lygos tokiam sandoriui atlikti, o ypač ar egzistavo pirminė sÄ lyga įskaitymui – ar Å¡alys turi viena į kitÄ prieÅ¡prieÅ¡inius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesčių apskaitos duomenų pakeitimai fiksuojant faktinį mokestinių prievolių įvykdymÄ nelaikytini įskaitymu, draudžiamu pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2008).

Todėl esminis byloje keliamas klausimas – ar iÅ¡ tiesų egzistavo mokesčių permoka, kuriÄ atsakovas įskaitė į mokesčių nepriemokÄ . IeÅ¡kovas 503 756,93 Lt mokesčių permokos egzistavimÄ grindė apelianto pateiktu UAB „Žaliavų prekyba“ mokesčių mokėtojo 2010 m. vasario 25 d. balansu, kuriame fiksuota tokio dydžio mokesčių permoka (1 t., 6 b. l.). Kadangi mokesčių administratoriaus atliktame patikrinimo akte nustatyta 1 557 161 Lt mokesčių nepriemoka, o apeliantas bankroto byloje pareiÅ¡kė kreditoriaus reikalavimÄ tik 1 053 404,07 Lt sumai, ieÅ¡kovas sprendė, kad likusiai sumai atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas.

Å iai iÅ¡vadai iÅ¡ esmės pritarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka ir nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu permoka nebuvo nustatyta, o patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota mokėtina suma nesutampa su kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo suma todėl, kad patikrinimo akte fiksuojama visa mokesčių mokėtojui apskaičiuota suma, atsižvelgiant į jo pateiktas deklaracijas. Kadangi ieÅ¡kovas buvo neteisingai deklaravęs sÄ lyginę 503 754,22 Lt permokÄ , jam nustatyta papildoma mokėtina suma 1 557 161 Lt.

Patikrinimo metu nustačius, kad mokėtojo deklaruota permoka realiai neegzistuoja, reikalavimas yra pateiktas 1 053 404 Lt sumai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nei 2010 m. liepos 13 d. Šiaulių apskrities VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nei VMI prie Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendime dėl UAB „Žaliavų prekyba“ skundo ieškovo mokesčių permoka nebuvo fiksuota. Priešingai, šiuose administraciniuose aktuose nustatyta 1 557 161 Lt mokesčių nepriemoka.

IeÅ¡kovas nurodytų administracinių aktų teismui neskundė. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad mokesčių mokėtojo balansas yra programinė apskaitos priemonė, kurioje nurodomi duomenys gali bÅ«ti paneigti atlikus mokesčių mokėtojo patikrinimÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, mokestinis patikrinimas – mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.

Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 131 punkte nurodoma, kad Mokesčių administratoriaus priimamuose sprendimuose patvirtinti patikrinimo aktÄ ir/arba patikrinimo aktÄ patvirtinti iÅ¡ dalies turi bÅ«ti nurodomos konkrečios tvirtinamos mokestinio patikrinimo metu papildomai nustatytos mokesčių sumos, taip pat mokėtojo apskaičiuotų, bet nesumokėtų, nedeklaruojamų mokesčių sumos, ar mokestinio patikrinimo metu nustatytos mokėtojo permokų sumos atskirai pagal mokesčius, sumažinta (padidinta) pelno (nuostolio) suma bei papildomai apskaičiuoti delspinigiai ir skirtos baudos, taip pat sprendimo apskundimo tvarka.Taigi egzistuojanti mokesčio permoka turėjo bÅ«ti nustatyta mokestinio patikrinimo akte, o nesutikdamas su patikrinimo iÅ¡vada, tame tarpe nesutikdamas su tuo, kad patikrinimo akte nefiksuojama mokesčių permoka, mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti tokį aktÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas tÄ iÅ¡ dalies padarė, inicijuodamas mokestinį ginÄÄ ir apskųsdamas sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo centriniam mokesčių administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 147 str.), tačiau pastarojo sprendimo toliau nebeskundė. Taigi įsigaliojusiais administraciniais aktais nustatyta, kad mokesčių permokos nėra.Visgi teisėjų kolegija pripažįsta ir apelianto pozicijos prieÅ¡taringumÄ . Viena vertus, sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra nustatyta bendra 1 557 161 Lt mokesčių nepriemoka.

Remiantis paties apelianto cituojamomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis galima teigti, kad Å¡i suma yra ta, kuriÄ mokesčių mokėtojas skolingas mokesčių administratoriui. Kita vertus, po patikrinimo akto patvirtinimo apeliantas atlieka tolesnes mokesčio mokėtojo korekcijas ir ieÅ¡kovo bankroto byloje pareiÅ¡kia reikalavimÄ tik 1 053 404,07 Lt sumai. Ä®tikinamų argumentų, kodėl taip buvo padaryta, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta.

Nepaisant to, vien Å¡is neatitikimas tarp patikrinimo akte fiksuotos mokesčių nepriemokos ir ieÅ¡kovo bankroto byloje pareikÅ¡to kreditoriaus reikalavimo neleidžia teigti, kad susidaręs skirtumas yra mokesčių permoka, kuriÄ pažeisdamas Ä®BÄ® nuostatas įskaitė mokesčių administratorius. Pats ieÅ¡kovas nenurodo, kokiu bÅ«du jo nurodoma 503 756,93 Lt mokesčių permoka atsirado, o remiasi tik mokesčių mokėtojo dienos balansu, kuris, minėta, yra tik programinė apskaitos priemonė sudaroma mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų pagrindu, o taip pat faktu, kad mokesčių administratorius bankroto byloje pareiÅ¡kė mažesnį kreditoriaus reikalavimÄ , nei patikrinimo akte nustatyta mokesčių nepriemoka.

Tačiau nei Å iaulių apskrities VMI 2010 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte, nei 2010 m. liepos 13 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo apie jokiÄ galimÄ mokesčių permokÄ ir jos susidarymo mechanizmÄ nėra kalbama. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodomos tam tikros sumos, kuriomis didinama PVM atskaita, tačiau Å¡ios sumos nepripažintos mokesčių permoka, reikalavimas dėl Å¡ios tariamos permokos grÄ Å¾inimo buvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teismui, teismas skundžiamu sprendimu Å¡ios ieÅ¡kinio dalies netenkino, ir Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apskųsta apeliacine tvarka.

Kaip galėjo susidaryti ieÅ¡kovo nurodoma 503 756,93 Lt mokesčių permoka nėra aiÅ¡ku. PrieÅ¡ingai, patikrinimo akte konstatuota, kad ieÅ¡kovas nedeklaravo tam tikros apmokestinamosios vertės, nepagrįstai į atskaitÄ Ä¯traukdavo pirkimo PVM be pirminių apskaitos dokumentų, nesumažino atskaitos pagal kitų Å«kio subjektų iÅ¡raÅ¡ytas kreditines PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, neteisingai deklaravo apmokestinamÄ jį pelnÄ ir kt. Taigi nesant aiÅ¡kių įrodymų apie PVM permokos susidarymÄ , remtis vien neatitikimu tarp patikrinimo akte nurodytos mokesčių nepriemokos ir bankroto byloje pareikÅ¡to kreditoriaus reikalavimo dydžiu reikÅ¡tų, kad mokesčių permoka konstatuojama hipotetinės situacijos pagrindu (preziumuojant, kad nepareikÅ¡to reikalavimo dalyje atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų įskaitymas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nesprendžia klausimo dėl bankroto byloje apelianto pareikÅ¡to kreditoriaus reikalavimo dydžio, o nagrinėja bylÄ dėl mokesčių permokos priteisimo. Patikimais įrodymais nenustačius, kad permoka egzistuoja, reikalavimas dėl jos priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir ieÅ¡kinys dėl permokos priteisimo atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ patenkinti.Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ pakeisti. Netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 503 756,93 Lt mokesčių permokos priteisimo.              Teisėjai                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                           Rimvydas Norkus                                                                                           Alvydas PoÅ¡kus