6e1b5cd0-fb5a-41b5-bab3-8199a1ecfddd · Klaipėdos apygardos teismas

Teisėja Irma Čuchraj                                                    Civilinė byla Nr. 2S-956-513/2015Teisėja Lina Jociuvienė                                              Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01048-2013-0                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                            26.8; 114.11; 122.2; 122.4   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – O. S., atstovaujama atstovės pagal įstatymÄ L. Z., K. S., atstovaujamas atstovės pagal įstatymÄ J. S., UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas teismo prašė iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ .

Argumentavo, jog ekonomikos klestėjimo laikotarpiu turėjo verslÄ , kuris teikė stabilias pajamas. 2008-04-07 pareiÅ¡kėjas su AB SAMPO banku sudarė 89 782 Eur sumos bÅ«sto kreditavimo sutartį, o 2008-04-16 kreditÄ apdraudė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Po to susituokė, susilaukė sÅ«naus. Prasidėjus pasaulinei krizei, verslas žlugo, pareiÅ¡kėjas nevykdė kreditavimo sutarties, todėl bankas 2010-01-25 nutraukė kreditavimo sutartį ir 2010-02-25 kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl 87 786,45 Eur draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. 2010-05-07 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ priėmė sprendimÄ dėl 87 786,54 Eur draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pagal draudimo iÅ¡mokÄ . 2011-04-21 suraÅ¡yta reikalavimo perleidimo sutartis.

PareiÅ¡kėjas 2011-12-13 kreipėsi su praÅ¡ymu į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ praÅ¡ydamas leisti parduoti hipoteka įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pasirinktam pirkėjui už 110 000 Lt, o 2012-02-28 sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ 2012-03-16 buto pirkėjai sumokėjo kreditoriui 110 000 Lt dydžio skolos dalį, pareiÅ¡kėjas papildomai įnešė 169 Lt. 2012-04-25 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pasirašė su pareiÅ¡kėju sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjo skola kreditoriui buvo 55 928,25 Eur arba 193 109,06 Lt.

Vienintelės pareiÅ¡kėjo pajamos yra 2 000 Lt darbo užmokestis, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2010-03-25 iÅ¡situokė su J. S., turi du iÅ¡laikytinius – dukrÄ O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), jiems per mėnesį skiria po 300 Lt, iÅ¡ viso 600 Lt, o jo paties bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1 573,58 Lt suma. Suinteresuotų asmenų K. S. ir O. S. atstovės pagal įstatymÄ nuomonės dėl bankroto bylos (ne) iÅ¡kėlimo (nekėlimo) nepateikė.

Suinteresuotas asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepime pažymėjo, kad teisinga skolos suma yra 55 638,65 Eur (192 109,13 Lt). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma patvirtinti 1 573,58 Lt suma, reikalinga jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, yra nepagrįsta. Suinteresuotas asmuo UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“ atsiliepimu su pareiÅ¡kimu sutiko, nurodė, kad abejonių dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo nėra, kad jis yra nemokus.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo netenkino ir atsisakė iÅ¡kelti jam fizinio asmens bankroto bylÄ .

Teismas nustatė, jog 2008-04-07 tarp AB SAMPO banko ir pareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡yta kredito sutartis, kurios pagrindu iÅ¡duotas 89 782,00 kreditas buto su rÅ«siu pirkimui, nekilnojamasis turtas įkeistas, kredito sutartis apdrausta 2008-04-16 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ (t. 1, b. l. 13–37, 72–86). PareiÅ¡kėjui nevykdant kreditinių įsipareigojimų (t. 1, b. l. 87–90), bankas 2010-01-29 nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kuri 2010-05-07 sprendimu nutarė iÅ¡mokėti 87 786,45 Eur kreditoriui (t. 1, b. l. 38–42, 92–93). 2011-04-21 reikalavimo perleidimo sutartimi bankas perleido naujajai kreditorei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises į pareiÅ¡kėjÄ , kylančias pagal 2008-04-07 kredito sutartį Nr. BPLIE220803746, t. y. reikalavimo teises dėl 86 624,62 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos ir 1 161,83 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2009-11-16 iki 2010-01-15, iÅ¡ viso – 87 786,45 Eur (t. 1, b. l. 43–45).

UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (t. 1, 94–96). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-14 nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ daiktÄ â€“ butÄ Nr. 24, bendro (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį pareiÅ¡kėjui (t. 1, b. l. 46–48). 2012-02-28 pirkimo–pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėjas pardavė šį butÄ už 110 000 Lt (t. 1, b. l. 99–106). 2013-02-26 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria bankui perleista dalis pareiÅ¡kėjo įsiskolinimo pagal 2011-04-21 reikalavimo perleidimo sutartį (t. 1, b. l. 113–114).

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-05-27 iki 2013-02-20 grÄ Å¾ino UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ 289,60 Eur iÅ¡mokų (t. 1, b. l. 138).Teismas vertino, jog pareiÅ¡kėjas įmonių, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 jo draudžiamosios pajamos sudarė apie 1 000 Lt, laikotarpiu nuo 2013-06-10 iki 2013-06-30 – 1 888,58 Lt (t. 1, 50–54, 166). Turi du nepilnamečius vaikus, yra iÅ¡situokęs, buvusi sutuoktinė J. S. 2015-02-02 paliudijo, jog pareiÅ¡kėjas moka nepilnamečiam sÅ«nui K.

S. iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kas mėnesį nuo 2009-12-22 iki 2015-01-01 (t. 1, b. l. 116–125, t. 2, b. l. 150). 2013-06-01, 2013-08-14, 2013-10-24 sudarytos patalpų nuomos sutartys, kurios neįregistruotos vieÅ¡ajame registre, pateikti kvitai, jog yra mokama už komunalines paslaugas (t. 1, b. l. 126–127, 167, 190–192, t. 2, b. l. 152-200, 193–205). 2013-06-07 sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiÅ¡kėjo darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – apie 600 Eur (t. 1, b. l. 188–189, 198–199, t. 2, b. l. 56–57, t. 4, b. l. 28, 49–51, 61).

Byloje pateikti AB „Swedbank“ ir AB SEB banke esančių pareiÅ¡kėjo sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (t. 4, b. l. 4–16,47–48).Teismas motyvuodamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 str. 1 d., 5 str. 1 d., 5 str. 8 d. 1, 2 p., CPK 12, 178 str., pažymėdamas, jog turi egzistuoti asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtakÄ nemokumui, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti, kad jo finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo bÅ«senÄ , kaip ji yra apibrėžta FABÄ® 2 str. 2 d., turi pareigÄ pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog ginčo atveju įkeistÄ kreditoriui butÄ parduodamas už beveik du trečdalius mažesnę kainÄ , negu jis nupirktas, be to, butÄ parduodant paties pareiÅ¡kėjo nurodytam pirkėjui, o ne varžytynėse, vertintojais pasirenkant ne turto vietos, o turto vertinimo įmonę iÅ¡ Vilniaus, pareiÅ¡kėjas elgėsi neatsakingai, nerÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo siekį turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ realizuoti už kuo didesnę kainÄ â€“ nepateikti nei skelbimai, nei pirkėjų paieÅ¡kos įrodymai. Tai, kad turtas parduotas už 110 000 Lt ir tai atitinka 2011-12-22 pažymoje apie turto rinkos vertės nustatymÄ nurodytÄ vertę (t. 4, b. l. 41), neįrodo, kad tokia ir buvo Å¡io turto reali vertė. PareiÅ¡kėjas turėtų prisiimti rizikÄ dėl galbÅ«t realiai rinkos kainas neatitinkančios buto pardavimo kainos sumažėjimo, dėl ko sumažėjo ir jo galimybės įvykdyti prievoles kreditoriui.

PareiÅ¡kėjas nesiekė sumažinti įsiskolinimÄ kreditoriui, nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų 2012-04-25 sutartimi, sudarydamas sutartį vengė priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes minėta sutartimi dėl skolos grÄ Å¾inimo laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-05-15 įsipareigojęs grÄ Å¾inti visÄ skolos sumÄ â€“ 55 928,25 Eur, jis žinojo, kad negalės jos vykdyti, nes negavo atitinkamų pajamų. Teismas sprendė, jog praÅ¡oma patvirtinti bÅ«tinųjų iÅ¡laidų suma (2 000 Lt) lygi pareiÅ¡kėjo gaunamoms pajamoms, todėl kyla abejonių dėl jo siekio (noro) vykdyti prievoles kreditoriams ir jo sÄ Å¾iningumo.

Argumentavo, jog ginčo atveju svarbu tai, kad pareiÅ¡kėjas gyvena vienas, santuokos nėra sudaręs, vaikai iÅ¡ buvusių santuokų gyvena su buvusiomis pareiÅ¡kėjo sutuoktinėmis, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl vienas gyvenantis asmuo patiria mažiau iÅ¡laidų negu gyvenantis Å¡eimoje. Vertino, jog pareiÅ¡kėjas gauna apie 2 000 Lt atlyginimo, minimali alga Lietuvoje – 1 000 Lt, todėl jis gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tuo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis realiai moka nuomos mokestį už gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ nėra nei pavedimų į sÄ skaitÄ , nei kitų duomenų, patvirtinančių nuomos mokesčio priėmimo–perdavimo faktÄ , o pateikti į bylÄ kvitai už komunalines paslaugas nepatvirtina fakto, kad juos mokėjo pareiÅ¡kėjas, o ne buto savininkė, taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ir gyvena minėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nepateikti įrodymai, kur yra trys automobiliai, turėti pareiÅ¡kėjo 2009 m., nutraukiant santuokÄ su J. S., nes sprendime nurodyta, kad „pareiÅ¡kėjas A. S. iki santuokos yra įgijęs du automobilius, kurių nedalina, nes tai yra jo asmeninė nuosavybė“, be to, nutraukus santuokÄ jam atiteko automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Lt vertės), bei 5 000 Lt vertės 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. PareiÅ¡kėjas nepateikė ir duomenų iÅ¡ visų (ar daugumos) Lietuvoje veikiančių finansinių įstaigų apie Å¡iose įstaigose turimas sÄ skaitas ir lėšas jose, nepateikė duomenų iÅ¡ darbdavio apie galimybes gauti didesnį darbo užmokestį, darbdavio taikomas skatinimo priemones, galimus papildomus darbus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ir 2014 m., ir 2015 m. vyko į komandiruotę, gavo komandiruotpinigius – 923,89 Eur, 4 060,00 Lt (t. 40 b. l. 4, 8), tačiau apie Å¡iuos komandiruotpinigius darbdavio pateiktose pažymose nėra jokių duomenų – tai taip pat vertintina kaip nesÄ Å¾iningumas, siekis nuslėpti turimÄ turtÄ ar faktinį jo mokumÄ . PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie žalingų įpročių, dėl kurių bÅ«tų tapęs finansiÅ¡kai nemokus, nebuvimÄ bei apie tai, kad jam nėra iÅ¡keltų civiline bei baudžiamÄ ja tvarka bylų teismuose.Motyvavo, jog sÄ Å¾iningumo principas teisėje reiÅ¡kia asmens ar institucijos savybę, kuriÄ interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus.

Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimÄ , ar asmuo privalėjo kÄ nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y., ar asmuo galėjo žinoti, kažkÄ daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas, todėl Å¡iuo atveju konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai.PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo             2014-01-01 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ , bankroto administratore paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos terminÄ , per kurį kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki A.

S. bankroto bylos iÅ¡kėlimo; patvirtinti 839,90 Eur lėšų sumÄ , kuriÄ bankroto administratorė turi teisę naudoti A. S. bankroto procedÅ«roms atlikti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; patvirtinti 579,24 Eur sumÄ , reikalingÄ kiekvienÄ mėnesį A. S. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos; nustatyti, kad bankroto administratorė plano projektÄ teismui turi pateikti per keturis mėnesius nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir formaliai taikė fizinio asmens nesÄ Å¾iningumÄ reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, į vieÅ¡Ä jį interesÄ bei teisingumo įgyvendinimo pareigÄ .Nesutinka su teismo motyvais, jog pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina 2012 m. sudarytos sutartys dėl skolos grÄ Å¾inimo ir buto pirkimo–pardavimo, nes: susitarimas dėl skolos grÄ Å¾inimo nesukėlė pareiÅ¡kėjo nemokumo, Å¡ia sutartimi nesukuriami jokie papildomi kreditiniai įsipareigojimai, o tik konstatuojama susidariusi skola ir tariamasi dėl Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo terminų; pareiÅ¡kėjas privalėjo pasiraÅ¡yti sutartį, kuri palengvino jo skolų grÄ Å¾inimÄ , o parduodamo turto (buto) kaina buvo nustatyta ne pareiÅ¡kėjo, o vykdomÄ jÄ bylÄ vedusio antstolio iniciatyva, pritariant skolininkui ir kreditoriui. 2012-02-28 buto pirkimo–pardavimo sandorio nei pirkėjai, nei pareiÅ¡kėjas, nei kreditorius neskundė, Å¡i sutartis iki Å¡iol nėra nuginčyta.

Byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad 2012 metų pradžioje ginčo buto rinkos kaina buvo didesnė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti turto pardavimo kainos atitiktimi rinkos kainai. Butas buvo įgytas 2008 metais, t. y. bÅ«stų pardavimo piko metu, kai butų kainos buvo itin aukÅ¡tos. PareiÅ¡kėjas nesudarė jokių sandorių, kuriais bÅ«tų prisiėmęs papildomus kreditinius įsipareigojimus. Taigi pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti vertinamas tik Å¡ių dviejų sudarytų sandorių kontekste.Argumentuoja, jog pagal FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys — nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui.

Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Panevėžio apygardos teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-854-252/2014, teisminio proceso Nr. 2-08-3-05228-2014-8). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo aktyvÅ«s veiksmai parduodant turtÄ už vidutinę vertintojų nurodytÄ kainÄ nelaikytini atidaus ir sÄ Å¾iningo asmens veiksmais, kuriais siekiama pagerinti jo turtinę bÅ«klę.

Pareiškėjas mano, kad jo elgesys sudarant 2012 m. vasario mėn. buto pardavimo sandorį buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjas nesiekė pabloginti savo turtinės padėties, sumažino įsiskolinimo dydį ir reikšmingai sumažino skolinių įsipareigojimų dydį. Papildomos naujos turto vertinimo ekspertizės atlikimas nebūtų padaręs reikšmingos įtakos jo mokumui. Pareiškėjas nesiverčia nekilnojamojo turto prekybos ar vertinimo veikla, todėl nekilnojamojo turto rinkoje laikytinas paprastu vartotoju.

Pareiškėjas neturi specifinių turto vertinimo žinių, todėl jo pasitikėjimas turto vertintojų nustatyta buto rinkos vidutine vertė subjektyvia prasme laikytinas pakankamu ir tinkamu.Teismas neįsigilino, kad nurodomi automobiliai yra ne trys, o du, dalyti ne vienoje santuokos nutraukimo byloje, o dviejose. Be to, 2013-10-14 bankroto administratorius patikrino pareiškėjo per pastaruosius trejus metus turėtas transporto priemones ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, ir (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos, nurašyti VĮ „Regitra“ 2013-02-16.

Automobiliai, bÅ«dami netinkami eksploatacijai, buvo priduoti į metalo laužo supirkimo punktÄ . Å iame iÅ¡raÅ¡e pažymėta, kad 2009 m. gruodžio mėn. sprendimo pagrindu pareiÅ¡kėjo sutuoktinei atiteko (duomenys neskelbtini) automobilis. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės Å¡io turto klausimas nebuvo keltas, teismas ne tik neprašė pateikti paaiÅ¡kinimų ar raÅ¡ytinių įrodymų, bet net neužsiminė kilus neaiÅ¡kumų dėl Å¡io turto. FABÄ® 4 str. 3 p. nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas privalo pateikti duomenis apie jo turimÄ turtÄ bei nurodyti turto vertę, taigi neturi įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi, ir tai patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, gautais iÅ¡ Turto registro, kredito įstaigų.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pareiÅ¡kėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytÄ informacijÄ , tačiau Å¡ios informacijos teisingumas gali bÅ«ti vertinamas bankroto iÅ¡kėlimo stadijoje bei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Teismui buvo pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo vardu atidarytas banko atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas ir jose atliktas procedÅ«ras per pastaruosius trejus metus. Teismas negalėjo ir neturėjo teisės reikalauti pateikti duomenis iÅ¡ visų (ar daugumos) Lietuvoje veikiančių finansinių įstaigų apie Å¡iose įstaigose turimas sÄ skaitas ir lėšas.Teismas neatsižvelgė į tai, jog iÅ¡laidos komandiruotėms nėra laikomos pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčiu arba pajamomis, jos neapmokestinamos ir valstybinio socialinio draudimo fondui informacija apie komandiruotes ir jose mokamas iÅ¡laidas nebÅ«na teikiama (Darbo kodekso 220 str., Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas (Valstybės žinios, 2005, Nr. 67-2406).

Komandiruotas pareiÅ¡kėjas buvo į užsienį, kompensuojant už bÅ«stÄ , kelionę, ryÅ¡ius ir kurÄ , dienpinigiais pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ .Teismas nesusipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga, todėl nepagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjÄ nepateikus įrodymų dėl žalingų įpročių turėjimo. PareiÅ¡kėjas 2013-09-04 lydraščiu pateikė teismui 2013-08-05 Klaipėdos priklausomybės ligų pažymÄ Nr. SR-2-1883, kuri patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nesigydė nuo priklausomybės ligų.

Tai vieninteliai rašytiniai įrodymai, kuriuos pareiškėjas galėjo pateikti įrodinėdamas neturįs žalingų įpročių, kurie galėjo turėti įtakos jo nemokumui.FABĮ 8 straipsnyje numatyta mokumo plano tvirtinimo tvarka suteikia kreditoriams teisę nepritarti plano projektui. Sistemiškai aiškinant FABĮ 7 str.1 d. 6 p. ir 8 str. nuostatas, darytina išvada, kad asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Be to, FABÄ® 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama tik žemutinė fizinio asmens ir jo iÅ¡laikomų asmenų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos riba, o pati nuostata yra rekomendacinio pobÅ«džio, t. y. teismas dėl sumos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia įvertinęs bylos aplinkybes (Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-167-125/2014, teisminio proceso Nr. 2-24-3-01048-2013-0).PareiÅ¡kėjas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus – buto nuomos sutartį, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie buto savininkus, buto komunalinių mokesčių sÄ skaitas ir jų apmokėjimÄ patvirtinančius kvitus.

Kreditorių pageidavimu teismui buvo pateikti net komunalinių paslaugų teikėjų paaiÅ¡kinimai apie sÄ skaitose nurodomus asmenis ir jų įtakÄ paslaugų kainai. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir surinktus įrodymus. Vis tik teismas deklaratyviai nurodė esÄ Å¡ie įrodymai nepakankami. PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų pakankamumo taisykles ir nepagrįstai darė iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie iÅ¡laidas bÅ«sto nuomai ar komunaliniams mokesčiams yra netinkami, nepatvirtina pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų aplinkybių.

PaaiÅ¡kina, kad minimalus darbo užmokestis kinta, dauguma paslaugų ir prekių kainų didėja, o pareiÅ¡kėjo bÅ«tinosios iÅ¡laidos bus naudojamos ne praėjusio laikotarpio, o ateityje – plano vykdymo ir bankroto bylos eigos metu susidarysiančioms iÅ¡laidoms padengti, todėl manytina, jog nurodyta bÅ«tinųjų iÅ¡laidų suma yra pagrįsta ir protinga. PareiÅ¡kėjo bÅ«tiniesiems poreikiams reikalinga 2 000 Lt suma, kuriÄ sudaro 600 Lt iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjo nepilnamečiams vaikams ir 1 400 Lt pareiÅ¡kėjui.Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Mano, jog pareiÅ¡kėjas nėra sÄ Å¾iningas abiem paminėtais aspektais, todėl bankroto byla negali bÅ«ti jam iÅ¡kelta. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė visų reikÅ¡mingų ir bÅ«tinų bankroto bylai iÅ¡kelti dokumentų.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡keliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, iÅ¡skyrus Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) nustatytas iÅ¡imtis (FABÄ® 5 str. 1 d.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. numato, jog FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABÄ® 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.

Taigi fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABÄ® 2 str. 2 d.).

Fizinio asmens nemokumui reikia nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija 25 MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningas fizinis asmuo laikytinas visiÅ¡kai nemokiu tada, kai sÄ Å¾iningo fizinio asmens finansinė bÅ«klė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).FABÄ® įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sÄ lyga apima dvi puses:

1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi virÅ¡yti 25 MMA. Todėl tam, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo yra nemokus, turi bÅ«ti nustatyta tiksli skolų ir pareiÅ¡kėjo turimo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, apimtis.Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog bendra pareiÅ¡kėjo įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro ne mažiau negu 55 638,65 Eur (192 109,13 Lt), nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi ir nors dirba, tačiau gaunamos pajamos – apie 2 000 Lt (579 Eur), atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas privalo teikti iÅ¡laikymÄ dviem savo nepilnamečiams vaikams po 300 Lt (86,88 Eur) kiekvienam, iÅ¡ viso – 600 Lt (173,77 Eur) kiekvienÄ mėnesį, objektyviai per mažos iÅ¡laikyti ir save (mokėti nuomÄ už butÄ , mokesčius ir kt.), ir mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams bei tuo pat metu mokėti ir minėtÄ kreditÄ , taigi Å¡ių pajamų pareiÅ¡kėjui neužtektų (neužtenka) skoliniams įsipareigojimams (didesniems nei 25 MMA) padengti, todėl pareiÅ¡kėjas yra nemokus (FABÄ® 6 str. 1 d.).Kriterijai ir taisyklės, kuriais remiantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl siekiančio bankrutuoti asmens (ne) sÄ Å¾iningumo, yra suformuoti kasacinio teismo praktikoje.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: ar fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai, taip pat vertintina, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , aktualiÄ keliant bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningas elgesys kreipiantis į teismÄ gali pasireikÅ¡ti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumÄ (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtÄ ), jas nuslėpdamas ar iÅ¡kreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABÄ® 5 str. 8 d. nurodytas sÄ lygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visetÄ sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių, suformuotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja ir esantiems byloje faktiniams duomenims – pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, yra pateikęs 2013-08-05 (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų pažymÄ Nr. SR-2-1883, kuri patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nesigydė nuo priklausomybės ligų (t. 1, b. l. 168); 2012-02-28 buto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo 93 300 Lt (t. 1, b. l. 100–105, 106), taigi buto pardavimas už 110 000 Lt pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lytam pirkėjui (ginčų dėl Å¡io sandorio, pardavimo bÅ«do, buto kainos, tokio turto vertės nustatymo nėra ir nebuvo) nėra aplinkybė, leidžianti spręsti, jog butas parduotas už aiÅ¡kiai neadekvačiÄ ar per maÅ¾Ä kainÄ , ir tai vertinti kaip pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžiančiÄ aplinkybę.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nesiekė sumažinti įsiskolinimo kreditoriui, nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų            2012-04-25 sutartimi, sudarydamas sutartį vengė priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes minėta sutartimi dėl skolos grÄ Å¾inimo, laikotarpiu nuo 2012-05-15 iki 2013-05-15 įsipareigodamas grÄ Å¾inti visÄ skolos sumÄ â€“ 55 928,25 Eur, jis žinojo, kad negalės jos vykdyti, nes negavo atitinkamų pajamų.

Å i teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės nepagrįsta jokiais įrodymais. Ä®vertinęs susitarimo turinį, teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog Å¡is susitarimas nesukėlė pareiÅ¡kėjo nemokumo, juo nebuvo ir nėra sukuriami jokie papildomi kreditiniai įsipareigojimai, o tik konstatuojama susidariusi skola, susitariama dėl skolos grÄ Å¾inimo terminų (t. 1, b. l. 107–111) (CPK 185 str.).Vien tik aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas negavo pajamų atitinkamu laikotarpiu, nereiÅ¡kia, jog jis turi nuolatinių papildomų pajamų Å¡altinių, iÅ¡ kurių tenkina kasdieninius poreikius.

Aplinkybės apie asmens turimas papildomas pajamas turi bÅ«ti pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Å iuos įrodymus turi teisę pateikti asmenys, kurie nėra suinteresuoti bankroto bylos asmeniui iÅ¡kėlimu, dėl to, kad pareiÅ¡kėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas pateikė visus duomenis apie turtÄ , kreditorius ir kt. Dėl to, byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas gauna papildomų pajamų, vadovautis prielaidomis nėra teisinio pagrindo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pareiÅ¡kėjas privalo pateikti įstatyme nurodytÄ informacijÄ , tačiau Å¡ios informacijos teisingumas gali bÅ«ti vertinamas ne tik bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, bet ir jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Bankroto byla gali bÅ«ti nutraukiama paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog pareiÅ¡kėjas pateikė neteisingÄ informacijÄ apie savo turtÄ , turimus įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog asmens nesÄ Å¾iningumo nerodo aplinkybė, jog jis gauna atitinkamo dydžio pajamas ir nesiima priemonių ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo ir pan.

Asmens, siekiančio bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesÄ Å¾iningÄ elgesį dėl jo neveikimo galima pripažinti tik tada, kai sÄ moningai nesiekiama atsiskaityti su kreditoriais ir stengiamasi bloginti savo finansinę padėtį (jos negerinti), didinti nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo elgesys atitiktų teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti asmens, siekiančio bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo padarytos remiantis prielaidomis, visapusiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai neiÅ¡tyrus FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių.Be to, fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas neturėtų bÅ«ti vertinamas, kai dar tik sprendžiama, ar iÅ¡kelti fiziniam asmeniui bankroto bylÄ . Bankrutuojančiam asmeniui nesugebėjus pateikti kreditoriams tinkamo plano dėl mokumo atkÅ«rimo, yra pagrindas bankroto bylÄ nutraukti (FABÄ® 10 str. 1 d.). IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratoriui atsiranda pareiga patikrinti pareiÅ¡kėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABÄ® 12 str. 3 d.).

Tuo bÅ«du galės bÅ«ti patikrintos pareiÅ¡kėjo kreditorių abejonės dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo, esant pagrindui, atkuriamas pareiÅ¡kėjo mokumas. Fizinių asmenų bankroto paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka. Taigi kreditoriai ir Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti suinteresuoti, kad asmuo, prižiÅ«rint bankroto administratorei ir kreditoriams, siektų atkurti savo mokumÄ Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Bankroto byloje nustačius ir įrodžius asmens nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nutraukimo (FABÄ® 24 str. 9 p.).Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ , todėl nevertino kitų formalių reikalavimų, susijusių su bankroto bylos iÅ¡kėlimu (pavyzdžiui, nesvarstė bankroto administratoriaus kandidatÅ«ros, jo atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams ir kt.).

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,nutaria: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja                                                                                                      Irma Čuchraj