2019-01-09 Nr. AB-772-3-62-3-02625-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-360-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02625-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 19.3.1; 19.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2016 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (3.4.5.) KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje nurodyta, kad kadastro duomenų tikslinimo metu buvo pateikta 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio savininkui J. Č. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 1) įpareigoti Kauno filialą dėl šios dalies priimti naują administracinį aktą, iš naujo atsakyti į 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškėjos prašyme pateiktą klausimą.

1.1. Pareiškėja nurodė, jog nuo 1994 m. rugsėjo 28 d. yra žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuo 2008 m. gruodžio 2 d. gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. Č..

1.2. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 4 d. filialo direktoriui pateikė prašymą atsakyti į klausimą, ar teritorinis registratorius turėjo teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.8 punkte kaip įregistravimo pagrindą nurodyti 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vietoje 2009 m. birželio 30 d., ar taip įregistruojant nebuvo pažeisti teisės aktai. Pareiškėja pažymėjo, kad VĮ Registrų centro skirtinguose dokumentuose yra nurodytos skirtingos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos sudarymo datos.

1.3. Pareiškėja tvirtino, jog Kauno filialas į jos prašyme pateiktą pirmą klausimą dėl 2016 m. rugpjūčio 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo 10.8 punkte įregistravimo pagrindo – 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo kadastro duomenų bylos įrašymo pagrįstumo, teisingumo ir teisėtumo jai neatsakė. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Kauno filialo direktorius atsakė dėl vidaus apyrašo datos, nors tokio pobūdžio informacijos ji neprašė.

1.4. Pareiškėjos nuomone, atsakovas Rašte nepateikė teisingos ir objektyvios informacijos pagal jos prašymą. Atsakovo pateiktas atsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų, pagrįstas prieštaringais duomenimis, neatskleidžiantis esmės, yra formalaus pobūdžio, iš esmės juo buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją, vilkinant klausimo iš esmės išsprendimą, todėl Raštas panaikintinas, įpareigojant atsakovą pagal kompetenciją atsakyti į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. pateiktą prašymą.

1.5. Pareiškėja tvirtino, jog Rašto dalies nuginčijimas jai sukels teisines pasekmes, nes atsakymas padės teismams, nagrinėjantiems jos iškeltas bylas, priimti teisingus sprendimus. Atsakovui pateikus naują išsamų atsakymą šiuo klausimu, pareiškėjai atsirastų galimybė atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, panaikinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2010 m. kovo 29 d. kadastro duomenų patikslinimą, neleisti J. Č. pasisavinti valstybinės žemės ploto prie griovio.

2. Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2.1. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja siekia nuginčyti 2010 m. kovo 29 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo pakeisti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Dėl to pareiškėja yra inicijavusi kelias bylas. Tuo pačiu metu pareiškėja Kauno filialui teikė įvairius paklausimus, susijusius su minėto žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimu. Vienas iš jų buvo 2016 m. lapkričio 4 d. prašymas, kuriuo prašė suteikti informaciją dėl kadastro duomenų bylos datos nurodymo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše. Atsakydamas į pareiškėjos prašymą, Kauno filialas 2016 m. lapkričio 21 d. parengė informacinio pobūdžio Raštą, kuriuo pareiškėjai paaiškino, jog J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. 2010 m. kovo 26 d. prie prašymo dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo pateikė būtent 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos paminėtame Paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme, kuriam suteiktas Nr.1459181, užsakymą priėmusi Kauno filialo darbuotoja, įrašydama informaciją apie pridedamus dokumentus, nurodė šios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą, t. y. 2009 m. birželio 30 d.

2.2. Pareiškėjai Raštu, remiantis žemės sklypo 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, buvo paaiškintos priežastys, kodėl Nekilnojamojo turto registre kaip dokumentas, kurio pagrindu buvo patikslinti J. Č. žemės sklypo duomenys nurodyta ne 2009 m. birželio 3 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, o 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Rašte išdėstyti teisingi duomenys, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Kauno filialas turėtų pašalinti prieštaraujančius duomenis, ar turėtų pareigą pareiškėjai atsakyti iš naujo.

2.3. Atsakovo nuomone, Raštas yra informacinio pobūdžio, todėl jo panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukurs, Kauno filialas neturi teisės vertinti savo 2010 m. kovo 29 d. priimto sprendimo, taip pat ir įrašų dėl kadastrinių matavimo atlikimo laiko (2008 m. vasario 20 d.) teisėtumo. Šią teisę turinti Centrinio registratoriaus ginčų komisija jau yra atsisakiusi priimti pareiškėjos skundą dėl minėto teritorinio registratoriaus sprendimo, pareiškėjai praleidus jo apskundimo terminą.

II. 3. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos G. V. skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 21d. rašto Nr. (3.4.5.) KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad:

5.1. 2016 m. lapkričio 4 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno filialą, pateikdama prašymą atsakyti į klausimą, ar teritorinis registratorius turėjo teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10.8 punkte kaip įregistravimo pagrindą nurodyti 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, vietoje 2009 m. birželio 30 d. kadastro duomenų bylos, ar taip įregistruojant nebuvo pažeisti teisės aktai. Prašyme pareiškėja kėlė klausimą dėl gretimo žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 m. vasario 20 d. kadastrinių matavimų ir parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu atliktų įrašų viešame registre teisėtumo. Pareiškėja nurodė, jog VĮ Registrų centro skirtinguose dokumentuose, t. y. J. Č. įgalioto asmens 2010 m. kovo 26 d. prašyme, kuriam suteiktas Nr. 1459181, nurodytas priedas – 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 10 punkte „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 8 papunktyje kaip įregistravimo pagrindas nurodyta 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

5.2. Atsakovas Raštu pareiškėjai, atsakydamas į jos pirmą klausimą, informavo ją, jog J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. 2010 m. kovo 26 d. prie prašymo dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo pateikė būtent 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos nurodytame Paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme, kuriam suteiktas Nr.1459181, užsakymą priėmusi Kauno filialo darbuotoja, įrašydama informaciją apie pridedamus dokumentus, nurodė šios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą, t. y. 2009 m. birželio 30 d.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovą, siekdama nuginčyti 2010 m. kovo 29 d. priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo pakeisti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad dėl to pareiškėja yra inicijavusi kelias administracines bylas (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-3403-644/2016; Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2207-535/2017; Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-290-454/2017).

7. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 20 d. buvo vykdomi J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai, kuriuos atliko uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inventora“. 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 buvo patikslinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys. J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. 2010 m. kovo 26 d. pateikė prašymą Kauno filialui įregistruoti šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus. Prašyme nurodyta, jog kartu su juo buvo pateiktas 2009 m. liepos 23 d. įgaliojimas, 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas ir 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

8. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas patvirtina, jog nuo 2010 m. kovo 29 d. viešame registre 10.8 punkte buvo padarytas įrašas apie tai, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Inventora“, jo įregistravimo pagrindas – 2008 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kreipdamasi 2016 m. lapkričio 4 d. į Kauno filialą iškėlė abejones dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindo teisėtumo (datos neatitikimo), tvirtindama, jog įregistravimo pagrindu turėjo būti nurodyta kita data, t. y. 2009 m. birželio 30 d., kaip buvo nurodyta N. Č. prašyme. Atsakovas Rašte paaiškino, jog pareiškėjos paminėtame Paslaugų apskaitos sistemoje įformintame prašyme, kuriam suteiktas Nr.1459181, užsakymą priėmusi Kauno filialo darbuotoja, įrašydama informaciją apie pridedamus dokumentus, nurodė šios nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos vidaus apyrašo surašymo datą, t. y. 2009 m. birželio 30 d. Šias aplinkybes patvirtino teismui pateikti Kadastrinių matavimų bylos vidaus apyrašo duomenys, iš kurių matyti jog geodezininkas L. S. minėtos bylos apyrašą sudarė 2009 m. birželio 30 d.

10. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendė, kad atsakovas Rašte pareiškėjai pateikė jos prašymo turinį atitinkančią informaciją dėl pareiškėjai rūpimo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir jų užfiksavimo viešame registre, atsakė į jos pateiktą klausimą pagal disponuojamos informacijos Kauno filiale apimtį ir turinį, todėl nėra pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą atsakyti iš naujo.

11. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti turinio informaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjai pateikė įstaigoje turimą informaciją, nurodė, kokiais dokumentais rėmėsi, atsakydamas į prašymą, todėl pareiškėjos argumentus dėl nepagrįsto informacijos suteikimo, dėl atsisakymo ją suteikti pripažino nepagrįstais.

III. 12. Pareiškėja G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto ginčo faktines aplinkybes bei nurodo, kad:

12.1. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. to, kad VĮ Registrų centras pareiškėjai išdavė 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą ir 2015 m. lapkričio 27 d. N. Č. prašymą dėl kadastro duomenų patikslinimo, kuriam buvo suteiktas Nr. 1459181. VĮ Registrų centro turima informacija dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nurodytos skirtingos datos pareiškėjai buvo suteikta dar 2015 m. lapkričio 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. dokumentuose.

12.2. Teismas neįvertino to, kad atsakovas neatsakė į jam pareiškėjos pateiktą klausimą dėl įregistravimo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei dėl teisės aktų reikalavimų, dėl ko yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo Rašto dalį dėl pirmo klausimo ir įpareigoti atsakovą į jį iš naujo atsakyti, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

12.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 875 Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.1, 4.2, 47 ir 47.2 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, 5 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

12.4. Pareiškėja teigia, kad ji atsakovui nepateikė klausimo dėl pagrindų kadastrinės duomenų bylos sudarymo, o klausė dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos įregistravimo pagrindo.

12.5. Teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, tai, kad 2008 m. vasario 20 d. kadastrinių matavimų byla dar nebuvo sukurta ir neegzistavo, kaip dokumentas, kuris galėtų tapti pagrindu kadastro duomenims tikslinti. Matininkas L. S. bylos vidaus apyrašą surašė, atspausdino ir pasirašė 2009 m. birželio 30 d., taigi tik 2009 m. birželio 30 d. buvo užbaigta byla, todėl iki 2009 m. birželio 30 d. ši byla neturėjo bylos statuso ir būtent šią dieną ji atitiko bylos statusą.

13. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Rašto dalis turi būti panaikinta, kadangi jai liko neatsakyta į klausimą, ar teritorinis registratorius turėjo teisę vietoje „<...> 2009 m. birželio 30 d. nurodyti 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, taip įregistruojant nepažeisti teisės aktai? <...>”. Atsakovas pažymi, jog sprendimas įregistruoti pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis buvo priimtas 2010 m. kovo 29 d., priimant šį sprendimą Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti patikslinti kadastro duomenys (taip pat ir kadastro duomenų nustatymo data – 2008 m. vasario 20 d.), kadastro žyma jog kadastrinius matavimus atliko UAB „Inventora“ bei jos įregistravimo pagrindas – Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2008 m. vasario 20 d.

13.2. 2010 m. kovo 29 d. priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

13.3. Iš skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėjos dėstomų aplinkybių yra akivaizdu, jog ji savo teisių pažeidimą kildina iš teritorinio registratoriaus 2010 m. kovo 29 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys. Teismas, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, teisėtai nusprendė, jog Kauno filialas, neturėdamas teisės vertinti savo paties 2010 m. kovo 29 d. priimto sprendimo teisėtumo bei jį panaikinti, Raštu pareiškėjai pateikė jos prašymo turinį atitinkančią informaciją, atsakė į jos pateiktą klausimą pagal disponuojamos informacijos Kauno filiale apimtį ir turinį. Tokios išvados teismas priėjo, atsižvelgdamas į Viešojo administravimo įstatymo normas, Taisyklių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

13.4. Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu gali būti naikinama informacinio pobūdžio Rašto dalis, kuria pareiškėjai nurodytas tik konkretus faktas apie tai, kad „J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. 2010 m. kovo 26 d. prie prašymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų tikslinimo pateikė 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą“. Šis teiginys yra teisingas ir paremtas šioje byloje teismui pateiktais įrodymais, t. y. 2008 m. vasario 20 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

13.5. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti turinio informaciją. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėja siekia, kad Kauno filialas jai parengtų tokio pobūdžio raštą, kuriame būtų konstatuoti pačios pareiškėjos suformuluoti teiginiai apie tai, jog Nekilnojamojo turto registre 2010 m. kovo 29 d. buvo klaidingai įregistruota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos data.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos G. V. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (3.4.5.) KAS-1545 „Dėl informacijos suteikimo“ dalį ir įpareigoti atsakovą dėl šios dalies priimti naują administracinį aktą, kuriuo būtų atsakyta iš naujo į pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. prašyme pateiktą klausimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pareiškėja skundą grindė tuo, kad atsakovas Raštu neatsakė į jos pirmą klausimą: „Esant vienai Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) ar turėjo teisės VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 10.8 papunktyje įregistravimo pagrindą vietoje 2009 m. birželio 30 d. nurodyti 2008 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo daikto (ND) kadastro duomenų byla, taip įregistruojant nepažeisti aktai?“. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, nes be įstatymuose nustatyto pagrindo neatsakė į prašyme pateiktą klausimą ir vilkina atsakymo pateikimą.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, laikydamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, Taisyklių 4.1, 4.2 ir 47.2 punktuose, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą, pateikė įstaigoje turimą ir pareiškėjos prašymo turinį atitinkančią informaciją.

17. Pareiškėja apeliaciniu skundu siekia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo jos skundo reikalavimai būtų patenkinti. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, reikalingų tam, kad būtų teisingai išnagrinėtas skundas, pažeidė Taisyklių 4.1, 4.2, 47 ir 47.2 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 5 straipsnio 3 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

20. Iš byloje pateikto pareiškėjos prašymo, pateikto Kauno filialui, turinio matyti, kad pareiškėja pateikė ne skundą, kuriuo turėtų būti apgintos jos teisės ir teisėti interesai, o prašymą dėl informacijos pateikimo. Tai, kad pareiškėja prašė suteikti informaciją, patvirtina pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) normos, nustatančios, kad viešojo administravimo subjektas teikia įstatymų nustatytą informaciją asmenims (2 str. 17 d., 5 str. 3 p. (apeliaciniame skunde nurodoma 5 str. 3 d.), 15 str. 1 d. 5 p.).

21. Šiuo aspektu primintina, kad Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).

22. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus apie administracinę procedūrą, akcentuotina, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnį pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Kaip jau minėta, pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo.

23. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Taisyklių 47.2 punktas nustato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

24. Kadangi pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka, Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 2 p.).

25. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo Rašte nurodytas aplinkybes: 2008 m. vasario 20 d. buvo vykdomi J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)(sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kuriuos atliko UAB „Inventora“ (b. l. 44–48); 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 buvo patikslinti minėto žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 65); J. Č. įgaliotas asmuo N. Č. 2010 m. kovo 26 d. pateikė prašymą Kauno filialui įregistruoti šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus (b. l. 93, 96); pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog kartu su juo buvo pateiktas 2009 m. liepos 23 d. įgaliojimas, 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas ir 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2016 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas patvirtina, jog nuo 2010 m. kovo 29 d. viešame registre 10.8 punkte buvo padarytas įrašas apie tai, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Inventora“, įregistravimo pagrindas – 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (b. l. 19–21).

26. Iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas, atsakydamas pareiškėjai, atsakė ir į jai rūpimą klausimą dėl Nekilnojamojo turto registre nurodyto įregistravimo pagrindo (2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla), paaiškino, dėl kokių priežasčių Nekilnojamojo turto registre nurodyta ne 2009 m. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

27. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendžiant, kad pareiškėjai buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į jos 2016 m. lapkričio 4 d. prašymą.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, Rašto turinį, atsižvelgdama į tai, kad pagal Įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą pateikti tik disponuojamą informaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas pareiškėjai pateikė jos prašymo turinį atitinkančią informaciją, į klausimą atsakė pagal disponuojamą informaciją, yra padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisingai taikant teisės aktų nuostatas.

29. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

30. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos skundas netenkintinas.

31. Iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateikta informacija, iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktą registraciją ir siekia, kad atsakovas pateiktų atsakymą, kuriuo sutiktų su pareiškėjos pozicija, jog turėjo būti įrašyta 2009 d. birželio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, ir pareiškėjai atsirastų galimybė atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, panaikinti J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą.

32. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad pareiškėjos siekiamas tikslas gauti jos pageidaujamą atsakymą nėra susijęs su atsakovo teikiama administracine paslauga – įstatymų nustatytos informacijos teikimu. Pareiškėja iš esmės siekia, kad atsakovas įvertintų pareiškėjos nurodomas aplinkybes, dėl kurių ji teigia, kad nepagrįstai ir neteisėtai Nekilnojamojo turto registre įrašyta 2008 m. vasario 20 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, tačiau tokie Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmai gali būti ginčijami, paduodant skundą teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, kritikuodama Raštą, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, nenurodo teisės aktų, kurie įgalintų atsakovą pateikti atsakymą, kuriuo būtų paneigti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys, kurie pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registro 4 straipsnį laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė