2022-06-08 Nr. ANB-913-4-68-3-01778-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-53-648/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01778-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis PK, Institucija) 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1310-2021 pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) paskelbto karantino laikotarpiu Algirdo g. 20, Vilniuje, netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, ir taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1310-2021 paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. skundas netenkintas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK 2021 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiajam PK. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai, priimdami skundžiamas nutartis, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui.

5.2. Vienas iš privalomų ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, būtinų administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti, yra padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal paminėtą ANK straipsnį, būtina įrodyti, kad konkretaus asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Nagrinėjamu atveju paminėtas administracinio nusižengimo sudėties požymis byloje nebuvo įrodytas (net ir nebuvo įrodinėjamas), taip Institucija, taip pat ir teismai pažeidė ANK 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, ANK 567 straipsnio 3 dalį, draudžiančią įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, netinkamai taikė ANK 45 straipsnio 4 dalį. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

5.3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus traktuojamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas, turintis įtakos neteisėtam nutarimui ar nutarčiai priimti. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsakė į vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų – jei tvirtinama, kad kaukės nedėvėjimas ar netinkamas jos dėvėjimas sukelia pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, ar byloje yra įrodyta, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamajai ligai eliminuoja (ne sumažina riziką, o ją visiškai eliminuoja).

5.4. Be kita ko, teismai neatsakė į pareiškėjo skundų argumentus dėl Vyriausybės nutarimo (ne)atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau – ir ŽULPKĮ) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymui (toliau – TPĮ). Vadovaujantis ŽULPKĮ 2 straipsnio 21 dalimi ir 20 straipsnio 1–4 dalimis, teritorijų karantinas gali būti nustatomas tik toje (-ose) teritorijoje (-ose), kuri (-ios) įstatymo yra paskelbta (-os) užkrėsta (-omis) teritorija (-omis), o Lietuvos Respublikos teritorija niekada nebuvo ir iki šiol nėra paskelbta užkrėsta teritorija. Pagal ŽULPKĮ 2 straipsnio 2 ir 34 dalis ir kt., karantininių užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę nustato tarptautinės teisės aktai, o vienas iš tokių teisės aktų, nurodytų ŽULPKĮ, yra Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 18 d. įstatymu Nr. X-1430 ratifikuotos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, kuriose nustatyta, kad karantino režimo priemonės gali būti taikomos tik ligoniams ir asmenims, kurie yra įtariami, kad serga, todėl karantino režimo priemonių taikymas pavojaus nekeliantiems (sveikiems) žmonėms yra ir neteisėtas, ir neproporcingas. Be to, ŽULPKĮ 9 straipsnio kontekste asmenys, kurie neprivalo būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, nėra laikomi pavojingais asmenimis, tai taip pat paneigia karantino režimo priemonių taikymo besąlygiškai visiems asmenims proporcingumą ir teisėtumą.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) atsiliepime į prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Pareigūnas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, požymius, atsižvelgdamas į K. V. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą pripažinti pareiškėją padariusiu ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundų argumentus, atitinkamai dėl skundžiamo Institucijos nutarimo bei dėl skundžiamų Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties, detaliai ir motyvuotai į juos atsakė, įvertino byloje esančius įrodymus, esminių įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas nustatė, kad visi byloje esantys įrodymai apylinkės teismo nutartyje aptarti atskirai, įvertinta jų visuma, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Apylinkės teismas, spręsdamas kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo klausimą, teisės taikymo klaidų nepadarė. Vien tai, kad K. V. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

6.3. Kartu pažymima, kad bylos atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK nustatytų bylų atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo ir teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai bylos atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo

8. ANK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tam, kas padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį atsako asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, sukėlusią pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti, be paminėtų teisės norminių aktų pažeidimo, būtina ir papildomų dviejų sąlygų visuma: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) ji padaryta karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, veika pagal nurodyto straipsnio 4 dalį negali būti kvalifikuojama.

9. Nagrinėjamoje byloje K. V. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu – 2021 m. balandžio 7 d. 13.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę (apsaugos priemonė nedengė nosies), t. y. nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimų, ir taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

10. Byloje yra nustatyta, kad paskelbto karantino laikotarpiu K. V. paminėto policijos komisariato patalpose netinkamai dėvėjo veido apsaugos priemonę – kaukę (kaukė nedengė nosies), tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tuo, jog jo padarytas Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio pažeidimas sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Šis administracinio nusižengimo sudėties požymis, pažeidėjo teigimu, byloje nebuvo įrodytas (net ir nebuvo įrodinėjamas).

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

12. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022). Aptariamas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie pavojaus sukėlimą. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kaip pasireiškė pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ligoms, įvardytos tam reikšmingos aplinkybės, pvz., kontakto tarp asmenų pobūdis, trukmė, ar naudotos apsaugos priemonės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-511/2022).

13. Nagrinėjamu atveju aktuali COVID-19 liga, už kurios išplitimo pavojaus sukėlimą paskelbto karantino laikotarpiu K. V. nubaustas, yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis, ši labai dideliu užkrečiamumu pasižyminti liga, be kita ko, plinta perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Ypač spartus ligos plitimas pasireiškia asmenims tarpusavyje kontaktuojant uždarose patalpose. Svarbu ir tai, kad prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Asmenys gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net patys to nežinodami.

14. Iš Institucijos ir teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad K. V. Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2 papunkčio reikalavimą, įpareigojusį vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, pažeidė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, t. y. viešoje vietoje. Pažeidėjui paminėtoje uždaroje patalpoje netinkamai dėvint apsauginę veido kaukę, joje buvo ir kitų asmenų – policijos pareigūnų, su kuriais K. V. tiesiogiai bendravo, taip pat į policijos įstaigą besikreipiančių interesantų. Be to, pažeidėjas policijos įstaigoje lankėsi su kitu asmeniu, kuris taip pat netinkamai dėvėjo apsauginę veido kaukę. Nors K. V. buvo įspėtas dėl netinkamo veido apsaugos priemonės dėvėjimo, galimos administracinės atsakomybės už daromą pažeidimą, tačiau piktybiškai nepakluso pareigūnų reikalavimams tinkamai dėvėti apsauginę veido kaukę, pažeidėjas kartu su kitu asmeniu apsilankymą policijos įstaigoje, bendravimą su pareigūnais filmavo telefonu. Byloje nustatyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netinkamai dėvėdamas apsauginę veido kaukę, policijos įstaigos patalpose išbuvo pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau nei 20 minučių), kuris, pagal, be kita ko, Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamus mokslinius duomenis, yra reikšmingas užsikrėtimui COVID-19 liga (kartu ir pavojaus išplisti šiai ligai sukėlimui), juolab kad nagrinėjamu atveju su pareigūnais nedideliu atstumu buvo ir bendraujama.

15. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Institucija, K. V. inkriminuodama ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą ir prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ginčijamą požymį, o teismai pritardami tokiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikacijai, aptariamos materialiosios teisės normos taikymo klaidos nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvados dėl K. V. elgesiu sukelto pavojaus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai tinkamai motyvuotos byloje nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kartu pažymėtina, kad mokslinių tyrimų, mokslinių studijų duomenys leidžia teigti, kad veido apsaugos priemonių dėvėjimas kartu su kitomis teisės aktais nustatytomis saugumo priemonėmis yra efektyvi priemonė kovojant su COVID-19 ligos plitimu. Todėl vien tai, jog moksliniais tyrimais nenustatyta, kad apsauginių veido kaukių dėvėjimas visiškai eliminuoja pavojų išplisti COVID-19 ligai, neatleidžia asmens nuo pareigos laikytis imperatyvių teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų, susijusių su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga (šiuo atveju viešoje vietoje tinkamai dėvėti veido apsaugos priemones).

16. Teisėjų kolegija nenustatė, kad Institucija, teismai, nagrinėdami K. V. administracinio nusižengimo bylą, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, įrodinėjimo pareigą perkėlė pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir padarė pareiškėjo akcentuojamus ANK 569 straipsnio, 567 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad K. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįsta iš įvairių šaltinių gautais įrodymais. Tai, kad Institucijos, teismų priimti sprendimai neatitinka pažeidėjo lūkesčių, byloje surinkti įrodymai įvertinti ne taip, kaip jis to tikėjosi, nereiškia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, o priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

17. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad teismai neatsakė į pareiškėjo skundų argumentus dėl Vyriausybės nutarimo (ne)atitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ. Iš K. V. Vilniaus apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jame nebuvo išdėstyti argumentai dėl Vyriausybės nutarimo (ne)atitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ, todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje ir neturėjo pareigos į juos atsakyti. Tuo tarpu skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje dėl paminėtų pareiškėjo argumentų yra išdėstytos motyvuotos išvados. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Konstituciją teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto (jo dalies) atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (be kita ko), Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Taigi, toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai; ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme šiuo aspektu nurodytus argumentus, pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, ŽULPKĮ ir TPĮ, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1310-2021 palikti nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis