6e171398-cb5e-4e26-8ec9-e63252aa3404 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19367-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14207-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovui D. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Â pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui D. L. dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Gintauto transportas“ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1625, bei priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo D. L. 2 455,29 Eur sumÄ .

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad D. L. dirbo UAB „Gintauto transportas“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Darbo santykiai su juo buvo nutraukti darbuotojo praÅ¡ymu savo noru nuo 2020 m. kovo 19 d. IeÅ¡kovės teigimu, su buvusiu įmonės darbuotoju buvo pilnai atsiskaityta – viso priskaičiuota 11 553,71 Eur (5 785,71 Eur darbo užmokesčio, 5 768,00 Eur dienpinigių), o remiantis bankiniais mokėjimo pervedimais (Paysera) ir bankiniu sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u bei mokėjimo nurodymu (SEB bankas) už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta 8 409 Eur.

3. PaaiÅ¡kina, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu dėl mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo iÅ¡laidų atlyginimo darbdavys UAB „Gintauto transportas“ ir darbuotojas D. L. susitarė, kad pradėjus dirbti darbuotojui bus organizuojami bendrovės vidiniai mokymai, kurių vertė yra 1 600 Eur. Å ie mokymai buvo apmokami darbdavio lėšomis, tačiau kaip tai numatyta susitarime, darbuotojas įmonėje neiÅ¡dirbo 2 metus, nutraukė darbo santykius be svarbių priežasčių, todėl Å¡iÄ sumÄ jis privalėjo grÄ Å¾inti darbo sutarties nutraukimo dienÄ (susitarimo 7 p.). Å ios sumos darbuotojas darbdaviui negrÄ Å¾ino, todėl darbdavys pasinaudodamas susitarimo 8 p. numatyta sÄ lyga atitinkamai Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaičiavo iÅ¡ darbuotojo darbo atlyginimo.

4. Be to, D. L. PrancÅ«zijoje buvo gavęs 4 000 Eur asmeninę baudÄ už darbo/poilsio režimo nesilaikymÄ , kuriÄ apmokėjo UAB „Baltusa“. Tuo tarpu UAB „Baltusa“ ir UAB „Gintauto transportas“ yra sudarę atitinkamai tarpusavio susitarimÄ dėl Å¡ios darbuotojo baudos užskaitymo. Å i suma iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio atitinkamai iÅ¡skaičiuota. Taigi, faktiÅ¡kai už atsakovÄ Å¡iÄ baudÄ sumokėjo ieÅ¡kovė. Pažymi, kad D. L. sÄ moningai nesilaikė vairavimo-poilsio režimo, tokiu bÅ«du pažeisdamas ne tik teisės aktus, bet ir įmonėje nustatytÄ darbo tvarkÄ . Tokius jo veiksmus įmonė negalėjo sukontroliuoti, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, dėl paskirtos baudos yra atsakingas tik vairuotojas.

5. Taip pat pažymi, kad darbuotojo prašymais D. L. buvo išleistas neapmokamų atostogų laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.; nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d.; nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

6. Apibendrinama ieškovė teigia, jog D. L. iš UAB „Gintauto transportas“ faktiškai yra gavęs 14 009 Eur ir su darbuotoju yra ne tik kad pilnai atsiskaityta, bet dar yra ir permokėta 2 455,29 Eur suma.

7. Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 3 d. susitarimÄ dėl mokymo ir tobulinimosi iÅ¡laidų kompensavimo, bei nepanaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. DGK.S-1625 8. Atsakovas nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. įsidarbino UAB „Gintauto transportas“ pagal darbo sutartį Nr. 0030 tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Pagal darbo sutarties sÄ lygas darbo užmokestis ir kitos su darbo veikla susijusios iÅ¡mokos mokamos kartÄ per mėnesį. Per visÄ darbo laikotarpį aÅ¡tuoniose komandiruotėse praleido 203 dienas. Neskaičiuojant kelionės į darbÄ laiko, kuris yra 8 dienos. IÅ¡ viso buvo 2 kadencijos.

9. Teigia, kad per visÄ darbo sutarties laikotarpį į atsakovo banko kortelę buvo pervesta 8 467 Eur. Visas darbo užmokestis ir dienpinigiai buvo pervedami tik į banko kortelę. VisÄ darbo sutarties laikotarpį buvo mokama tik dalis žadėto atlyginimo. Be to, pagal DK 128 straipsnį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija už atostogas, taip pat nebuvo sumokėta už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis, bei pagal DK 147 straipsnio 2 dalį bauda už laiku neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį.

10. Pažymi, kad darbuotojas nepasirašė jokio raÅ¡tiÅ¡ko ar žodinio leidimo daryti iÅ¡skaitas (padidėjusios transporto priemonės degalų sÄ naudos, padidėjusi rida, remontas) iÅ¡ darbo užmokesčio ir kitų su darbo sutartimi susijusių mokėjimų. Teigia, kad apmokėjo įmonės iÅ¡laidas, kurių suma 779,16 Eur (degalų papildymas 2020 m. rugsėjo 22 d. Orlen 206,30 Eur, mokėjimas Chia sienos kirtimo punkte 272,86 Eur 2020 m. spalio 1 d., degalų papildymas 300 Eur 2020 m. spalio 6 d.).

11. Atsakovas taip pat teigia, kad nebuvo apmokytas, 95 kodo nematė. Nurodo, kad kai atsakovas pradėjo dirbti, jam davė kažkokį raudonÄ popierių, pasakė, kad iÅ¡ bÅ«simo atlyginimo iÅ¡skaičiuos 500 Eur už 95 kodÄ , bet galiausiai visÄ laikÄ buvo be to dokumento ir iki Å¡iol direktorius jo negrÄ Å¾ino. Susitarimo dėl mokymo ir mokymosi iÅ¡laidų kompensavimo nepasirašė, antro egzemplioriaus taip pat neturi. Teigia, kad pasiraÅ¡ymo metu jau mokėsi pas A. I. organizuotame mokyme UAB „Baltusa“.

12. Taip pat paaiÅ¡kina, kad PrancÅ«zijoje atsakovÄ sustabdė policija, kad patikrintų darbo ir poilsio režimÄ (toliau - DKR), ir nustatė DKR savaitinio vairuotojo poilsio ne transporto priemonėje pažeidimÄ . Bauda buvo paskirta atsakovo vardu, nes jis buvo transporto priemonės vairuotojas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bauda buvo skirta asmeniÅ¡kai vairuotojui, bauda buvo skirta įmonei už tai, kad ji nesudarė sÄ lygų vairuotojui pailsėti ne transporto priemonėje. Atsakovo nuomone, jis yra kaltas dėl to, kad nereikalavo duoti laisvo laiko nuo automobilio, o kai paklausė policijos, kodėl tokia didelė bauda, gavo atsakymÄ , kad bendrovė „Gintauto transportas“ pažeidžia ne pirmÄ kartÄ .

13. Teigia, kad bendrovė reguliariai atlieka patikrinimus. Vežėjas, naudodamasis vairuotojų žemėlapiais, nuolat stebi vairavimo laikÄ , kitas darbo valandas ir poilsio laikÄ . Kiekviename įmonės automobilyje yra GPS, o su vadovu galima susisiekti 24 valandas per parÄ . Jei nustatomi Å¡ių taisyklių pažeidimai, jis privalo juos paÅ¡alinti ir imtis priemonių, kad ateityje jų bÅ«tų iÅ¡vengta. Be to, bendrovė nepranešė apie nurodymÄ iÅ¡skaičiuoti Å¡iÄ ar kitÄ baudÄ , nebuvo pateiktas joks įsakymas, pinigai buvo iÅ¡skaičiuoti be atsakovo žinios.

14. Pažymi, kad į 8 409 Eur sumÄ Ä¯trauktas vekselis 2 337 Eur sumai, kuri yra priteista teismo sprendimu Baltarusijos Respublikoje.

15. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB „Gintauto transportas“ atstovas advokatas Paulius Bružas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Pažymėjo, kad ginčas byloje yra tik dėl to, kas turi kompensuoti iÅ¡laidas už darbuotojo mokymus ir sumokėtÄ baudÄ . Nurodė, kad darbuotojas naudojosi darbdavio pinigais, bet nakvojo automobilyje, o ne vieÅ¡bučiuose, dėl to ir buvo gavęs nuobaudÄ . Pažymėjo, kad darbdavys nedavė jokių nurodymų pažeisti reikalavimus, neturėjo galimybės per nuotolį kontroliuoti.

Akcentavo, kad pagal 2020 m. liepos 3 d. susitarimÄ darbuotojas turėjo grÄ Å¾inti už vidinius mokymus 1 600 Eur dydžio iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad tai nebuvo iÅ¡oriniai mokymai ir sumÄ nustatė darbdavys. IÅ¡laidos pasireiÅ¡kė tuo, kad atėjusį naujÄ darbuotojÄ turėjo apmokyti didesnę patirtį turintys darbuotojai, o tai reikalauja ir laiko sÄ naudų, nes darbuotojas atitraukiamas nuo tiesioginių pareigų, bet atlyginimas jam mokamas.

16. Teismo posėdžio metu atsakovas D. L. nurodė, kad visada nakvodavo automobilyje. Žinojo, kad turi bÅ«ti nakvojama ne automobilyje, bet darbdavys nurodinėjo pažeidinėt įstatymus, aiÅ¡kino kaip sumažinti baudos dydį. Pinigai apmokėti baudÄ buvo pervesti į kortelę priskirtÄ prie automobilio. Grįžus iÅ¡ reiso darbuotojas sužinojo, kad yra kaltas ir skolingas darbdaviui 836 Eur. Darbdavys pareikalavo pasiraÅ¡yti paruoÅ¡tÄ skolos raÅ¡telį, tai sumai kuri reikalinga įskaityti skolÄ .

Kadangi pinigų grįžti namo neturėjo, atsakovas pasirašė skolos raÅ¡telį. Pagal šį raÅ¡telį Baltarusijos teismas priteisė 2 337 Eur įmonės direktoriui, todėl nesutinka, kad dabar įmonė praÅ¡o papildomai pinigų. Teigė, kad darbdavys iÅ¡ pradžių žadėjo, kad 95 kodÄ padarys už 500 Eur, o dabar praÅ¡o 1 600 Eur už mokymus. Pažymėjo kad su Darbo ginčų komisijos sprendimu sutinka, tačiau su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Nemano, kad važiavimas su kitu vairuotoju yra pripažintini mokymais.

Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

17. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė UAB „Gintauto transportas“ praÅ¡o panaikinti Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1625 darbo byloje Nr. APS-131-5601.

18. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, priėmimo bent viena iÅ¡ ginčo Å¡alių per įstatyme nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi bÅ«ti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymÄ netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas.

Tokiu atveju individualų darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiÅ¡kia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgijimo sÄ lyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiÅ«rėjimo procedÅ«rų, nes tokios procedÅ«ros įstatyme nenustatytos ir tokio pobÅ«džio kompetencija teismui nesuteikta, o iÅ¡ naujo CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

20. Kasacinio teismo nurodyta, kad, priimdamas sprendimÄ civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ , nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

IÅ¡spręsdamas ginÄÄ , teismas Å¡alių materialiÄ sias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamÄ sumÄ , kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dienÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

21. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1625, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021). Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju dydžio.

22. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas D. L. 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutarčių Nr. 0030 pagrindu nuo 2020 m. liepos 3 d. dirbo UAB „Gintauto transportas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – 1 010 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 1 170 Eur (darbo sutarties priedas Nr. 1). Darbuotojui nustatyta suminė darbo laiko apskaita. 2021 m. kovo 19 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių; įsakymas Nr. 2021/03/19).

24. Pažymėtina, kad iÅ¡ darbo ginčų komisijos teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad, remiantis 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus iÅ¡vados (toliau – VDI iÅ¡vada) 1 punktu, inspekcija atlieka tyrimÄ dėl atsakovo nelegalaus darbo laikotarpiu iki 2020 m. liepos 3 d., tačiau byloje nėra duomenų apie atlikto tyrimo rezultatus, todėl nagrinėjamos bylos kontekste toliau bus vertinamas atsakovo įmonėje dirbtas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2021 m. kovo 19 d.

25. Byloje ginčas kilo dėl to, kad pasak darbdavės, UAB „Gintauto transportas“ su darbuotoju yra tinkamai atsiskaičiusi, pagal darbdavės skaičiavimus pagal pateikiamus buhalterinius dokumentus iÅ¡ viso buvo apskaičiuota 11 553,71 Eur (5 785,71 Eur darbo užmokesčio, 5 768,00 Eur dienpinigių) suma, viso sumokėta 14 009 Eur (8 409 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių, 1 600 Eur už darbuotojo mokymus, 4 000 Eur už baudÄ ), taigi permoka sudaro 2 455,29 Eur ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Teismas pažymi, kad dėl aritmetinių skaičiavimų ginčo byloje nėra, tačiau ginčas kilęs dėl to, kas turi apmokėti iÅ¡laidas patirtas už atsakovo mokymus, taip pat kompensuoti baudos sumokėjimÄ , taigi ginčo suma nagrinėjamu atveju yra 5 600 Eur.

26. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

27. DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas praÅ¡o, – kartÄ per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbÄ per kalendorinį mėnesį negali bÅ«ti atsiskaitoma vėliau negu per deÅ¡imt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

28. Nustatyta, taip pat byloje nėra ginčo, kad darbuotojo prašymais D. L. buvo išleistas neapmokamų atostogų laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.; nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d.; nuo 2021 m. vasario 20 d. iki 2021 m. kovo 31 d.

29. IÅ¡ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (2021 m. kovo 23 d. pažyma apie uždarbį, atlyginimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, banko sÄ skaitos iÅ¡rašų) matyti, kad už 2020 m. liepos mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 1 110,33 Eur, iÅ¡ kurių 964,09 Eur etatinis atlyginimas, 85,12 Eur už darbÄ Å¡venčių dienomis, 61,12 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 749,25 Eur); už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 1 172,95 Eur, iÅ¡ kurių 1 100 Eur etatinis atlyginimas, 72,95 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 791,51 Eur); už 2020 m. rugsėjo mėn. – 1 187,81 Eur, iÅ¡ kurių 1 150 Eur etatinis atlyginimas, 37,87 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 801,54 Eur); už 2020 m. spalio – 1 045,63 Eur, iÅ¡ kurių 950 Eur etatinis atlyginimas, 95,63 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 705,59 Eur); 2020 m. lapkričio mėn. – atsakovas nedirbo (vadovaujantis atsakovo pasiraÅ¡ytu 2019 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas); 2020 m. gruodžio mėn. – 1 109,74 Eur, iÅ¡ kurių 1 047,62 Eur etatinis atlyginimas, 62,12 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 748,85 Eur); už 2021 m. sausio mėn. – 1 465,79 Eur , iÅ¡ kurių 1 345,50 Eur etatinis atlyginimas, 120,29 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 989,11 Eur); už 2021 m. vasario mėn. – 1 228,15 Eur, iÅ¡ kurių 1 046,84 Eur etatinis atlyginimas, 27,12 Eur kiti priskaitymai (iÅ¡mokėtina suma – 828,76 Eur); už 2021 m. kovo mėn. – 253,56 Eur dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas (iÅ¡mokėtina suma – 171,10 Eur) (vadovaujantis atsakovo pasiraÅ¡ytu 2021 m. vasario 19 d. praÅ¡ymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas); visas atsakovui iÅ¡mokėtinas darbo užmokestis sudaro 5 785,71 Eur.

30. Pažymėtina, kad remiantis darbo laiko žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. vasario mėnesį bei transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sistemos Fleethand duomenimis, taip pat 2021 m. gegužės 27 d. VDI iÅ¡vados 5 punktu, inspekcijai atlikus patikrinimÄ buvo nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neįraÅ¡ytas darbo laikas naktį 2021 m. vasario 12 d. (2.28 val.), vasario 15 d. (3.15 val.), vasario 16 d. (1,04 val.), vasario 19 d. (0,37 val.), taip pat, kad nepaskaičiuotas darbo užmokestis už darbÄ Å¡venčių dienÄ 2020 m. gruodžio 24 d. ir už darbÄ naktį 2021 m. vasario mėnesį.

31. Šios darbo bylos ypatumas yra tas, kad, ieškovas buvo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Toks darbo funkcijų pobūdis reiškia, kad ieškovo darbo ir poilsio laiko ypatumams, kurie yra reikšmingi ieškovo materialiesiems subjektiniams reikalavimams išspręsti, nustatyti taikytinas specialusis teisės aktas, į kurį nukreipia paties DK 121 straipsnis, – Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse (toliau Darbo ir laiko ypatumai).

32. Darbo ir poilsio laiko ypatumų 10 ir 11 punktai nurodo, jog, naktinis darbas kelių transporto įmonėse yra bet kuris darbas nakties laiku – nuo 00.00 val. iki 07.00 val. Kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali virÅ¡yti 10 valandų per kiekvienÄ 24 valandų laikotarpį (14.4 punktas). Už darbÄ naktį mokama pagal DK 144 straipsnį, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbÄ gali bÅ«ti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (14.5 punktas). Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto Å«kio subjektas nemoka samdomiems arba jai perduotiems vairuotojams jokių mokėjimų, netgi premijų ar priedų prie atlyginimo už nuvažiuotÄ atstumÄ ir (arba) vežamų krovinių kiekį, jei Å¡ių mokėjimų pobÅ«dis kelia grėsmę saugiam eismui keliuose ir (arba) skatina pažeisti šį reglamentÄ .

33. Pirmiau iÅ¡dėstytos nuostatos patvirtina, jog naktinis krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo, kaip mobiliojo kelių transporto priemonės darbuotojo, darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbÄ â€“ tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras iÅ¡mokas (Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.5 punkto prasme – kompensacijÄ , Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalies prasme – bet kokias iÅ¡mokas) ribojama (tiksliau – netgi paneigiama) tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.

34. Krovinių vežimo transporto priemonės vairavimas naktį, priklausomai tiek nuo objektyvių veiksnių (pvz., oro sÄ lygų, kelių bÅ«klės, transporto priemonių srauto ir pan.), tiek nuo subjektyvių veiksnių (pvz., vairuotojo sveikatos bÅ«klės, savijautos, jo vairavimo įgÅ«džių ir pan.), gali kelti grėsmę saugiam eismui keliuose, kita vertus, nėra pagrindo laikyti, kad toks darbas visais atvejais pats savaime, be papildomų rizikos veiksnių, kelia nurodytÄ grėsmę. TokiÄ grėsmę keliančiu paprastai laikytinas vairuotojo darbas, atliekamas pažeidžiant imperatyvius darbo ir poilsio laiko trukmės reikalavimus.

Taigi, darbdavys, jeigu jis Darbo ir poilsio laiko ypatumų 14.5 punkto ir Reglamento 561/2006 10 straipsnio 1 dalies prasme atsisako mokėti darbuotojui – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui – už nakties darbÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog tokio darbuotojo darbas naktį kėlė grėsmę saugiam eismui keliuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

35. Reglamento 561/2006 12 straipsnyje nustatyta, kad transporto Å«kio subjektas taip organizuoja 1 dalyje minėtų vairuotojų darbÄ , kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir Å¡io reglamento II skyriaus nuostatų. Transporto Å«kio subjektas suteikia vairuotojui iÅ¡samius nurodymus ir atlieka reguliarius patikrinimus, kad užtikrintų Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir Å¡io reglamento II skyriaus nuostatų laikymÄ si.

36. Dėl darbo Å¡venčių dienomis pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, kad paprastai Å¡iomis dienomis nedirbama (DK 123 straipsnis). Å venčių dienÄ dirbama tik su darbuotojo sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitÄ ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 123 straipsnio 2 dalis).

37. Teismo nuomone, Å¡io ginčo atveju, darbdaviui nepagrindus, kad konkrečiu laikotarpiu už kurį yra pagrindas priteisti darbuotojui sumas už naktinį darbÄ bei darbÄ Å¡venčių dienomis, darbuotojas netinkamai vykdė darbo funkcijas, nesilaikė darbdavio grafiko, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog darbdavys nepagrįstai neapmokėjo už darbuotojo darbÄ Å¡venčių dienÄ (2020 m. gruodžio 24 d.) ir už darbÄ naktį 2021 m. vasario mėnesį.

38. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – apraÅ¡as) 2 punkte nustatyta, kad apraÅ¡e vartojama sÄ voka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dienÄ (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis).

ApraÅ¡o 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Remiantis apraÅ¡o 5.4 ir 5.5 punktais, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas apraÅ¡o 3.1–3.5 papunkčiuose, o vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant virÅ¡valandžius).

39. Taigi, įvertinęs bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ , atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas už 2021 m. vasario mėn. ieÅ¡kovo darbÄ naktį, t. y. 7 val. 24 min., turėjo sumokėti ieÅ¡kovui 107,51 Eur (1 228,15 Eur darbo užmokestis / 126,80 val. (119,40+7,40 val.) = 9,69 Eur valandinis atlyginimas x 1,5 karto = 14,53 Eur x 7,40 (7 val. 24 min.), o už darbÄ Å¡venčių dienÄ (2020 m. gruodžio 24 d.) – 159,82 Eur (1 109,74 Eur darbo užmokestis/ 130,54 val. = 8,50 Eur valandinis atlyginimas x 2 karto = 17,00 Eur x 9,40 val.); iÅ¡ viso darbuotojui už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienÄ neprimokėta 267,33 Eur.

40. Be to, vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis bei mokami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 nutarimu Nr. 523 patvirtintas „Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraÅ¡as“. Å io apraÅ¡o 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Å alių sudarytoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. darbo sutartyje buvo sulygta, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius (sutarties 5.4 punktas).

41. Byloje pateikti ieÅ¡kovės direktoriaus įsakymai, kuriais atsakovas 2020 – 2021 metais buvo siunčiamas į komandiruotes tikslu nugabenti krovinį į paskirtÄ vietÄ :

1) laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 29 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 859 Eur);

2) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 943 Eur);

3) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 896 Eur);

4) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 24 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 740 Eur);

5) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 28 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 873 Eur);

6) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 924 Eur);

7) laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 19 d. (buvimo užsienyje trukmė iÅ¡ viso 18 dienos, iÅ¡mokėta dienpinigių suma iÅ¡ viso 533 Eur); iÅ¡ viso atsakovas komandiruotėse praleido 191 dienas, už komandiruotėse bÅ«tÄ laikÄ priskaičiuota 5 768 Eur dienpinigių.

42. Apibendrinant, pagal pateiktus duomenis matyti, taip pat Å¡alys neginčija, jog atsakovui už visÄ jo darbo pas ieÅ¡kovę laikotarpį buvo apskaičiuota 11 553,71 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir dienpinigių (5 785,71 Eur + 5 768 Eur). IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės ir atsakovo pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatyta, kad iÅ¡ viso atsakovui į jo banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 8 409 Eur: 2 500 Eur pagal Paysera sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir 5 609 Eur pagal SEB banko iÅ¡raÅ¡Ä , taip pat 300 Eur 2020 m. gruodžio 4 d. nurodymu iÅ¡ direktoriaus A. K. banko sÄ skaitos (mokėjimo paskirtis sÄ skaitos papildymas).

43. Atsakovas vienu iš atsikirtimu įrodinėja, kad apmokėjo įmonės išlaidas, kurių suma 779,16 Eur (išlaidos degalams, sienos kirtimui).

44. Byloje pateiktas ieškovės direktoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. 2021/12/01 patvirtina, kad atsakovo vairuojamam vilkikui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirta AB „Šiaulių bankas“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas yra UAB „Baltusa“ direktorius V. S.

45. IÅ¡ atsakovo pateikto asmeninio Paysera banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1) 2020 m. rugsėjo 21 d. atsiskaityta degalinėje Lenkijoje 206,30 Eur sumai (tai, kad įstaiga, kurioje atsikaityta yra degalinė patvirtina vieÅ¡i duomenys internete), o pagal 2020 m. gruodžio 1 d. įsakymÄ dėl komandiruotės atsakovas 2020 m. rugsėjo 20 d. buvo komandiruotėje Lenkijoje, nuo 21 dienos – Vokietijoje; 2) 2020 m. rugsėjo 30 d. atliktas mokėjimas sienos kirtimo punkte 272,86 Eur sumai (tai, kad atsikaityta autostradoje patvirtina vieÅ¡i duomenys internete), mokėjimas atliktas kertant sienÄ su Å veicarija ir Italija, o pagal 2020 m. gruodžio 1 d.

įsakymÄ dėl komandiruotės atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. komandiruotas į ItalijÄ ; 3) 2020 m. spalio 5 d. atsiskaityta degalinėje PrancÅ«zijoje 300 Eur sumai (tai, kad įstaiga, kurioje atsikaityta yra degalinė patvirtina vieÅ¡i duomenys internete), pagal 2020 m. spalio 1 d. įsakymÄ dėl komandiruotės minėtu laikotarpiu atsakovas buvo komandiruotas į PrancÅ«zijÄ .

46. Taigi, pagal pateiktus duomenys matyti, kad atsakovo asmeninės lėšos 779,16 Eur sumai iÅ¡ asmeninės banko kortelės, darbuotojui bÅ«nant komandiruotėje, buvo leidžiamos ieÅ¡kovės reikmėms (pilant kurÄ , atsiskaitant už sienos kirtimÄ ).

47. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal 2021 m. vasario 24 d. skolos raštelį atsakovui buvo paskolinta 2 337 Eur suma, kuri taip pat turi būti įskaityta kaip atsakovui mokėtina su darbo santykiais susijusi išmoka.

48. Pažymėtina, kad įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

49. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateikto skolos raÅ¡telio, nors atsakovas įrodinėdamas paskolinius santykius nepateikė skolos raÅ¡telio vertimo, tačiau iÅ¡ jo matyti, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės direktoriaus, kaip fizinio asmens, paskolino 2 337 Eur ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti iki 2021 m. balandžio 2 d.

50. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbdavio galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, o minėta suma nebuvo tinkamai įforminta, todėl laikytina kaip fizinio asmens direktoriaus A. K. paskola, kuri, kaip nurodo pats atsakovas, yra priteista Baltarusijos teisme, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktuali.

51. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagal pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovui viso darbdavio neišmokėta 4 191,20 Eur (11 553,71 Eur - 8 409 Eur + 267,33 Eur + 779,16 Eur) suma, todėl ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės. Dėl netesybų darbuotojui priteisimo.

52. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

53. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

54. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

55. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo Å¡alių darbo santykių pabaigos 2021 m. kovo 19 d. ir negali bÅ«ti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu Å¡is 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Å iuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kovei taikytinos sankcijos dydžio, yra bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes: faktiniai ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykiai truko mažiau negu metus, ieÅ¡kovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 4 191,20 Eur, o atsakovo – 3 300 Eur, todėl priteisti įstatymo nustatytÄ sankcijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumÄ už vienÄ mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 550 Eur netesybų (prieš mokesčius). Dėl mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų.

56. Darbdavio teigimu, atsakovas taip turi atlyginti už darbuotojo mokymus sumokėtus 1 600 Eur, kadangi darbuotojas nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, neišdirbęs 2 metų.

57. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo iÅ¡laidų atlyginimo matyti, kad darbdavys UAB „Gintauto transportas“ ir darbuotojas D. L. susitarė, kad pradėjus dirbti darbuotojui bus organizuojami bendrovės vidiniai mokymai, kurių vertė yra 1 600 Eur (susitarimo 5 punktas). Vertė nustatyta atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų indėlį organizuojant mokymus, mokymų pravedimÄ , reikiamų priemonių mokymams panaudojimas, mokymų medžiagos parengimas ir pristatymas, praktinė mokymų dalis (organizavimas, priemonių eksploatacija). Remiantis susitarimo 7 punktu, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbuotojas įsipareigoja Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti darbo sutarties nutraukimo dienÄ .

58. DK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Įstatyme griežtai apibrėžtas ne tik terminas, už kurį darbdavys gali reikalauti mokymo iÅ¡laidų atlyginimo (paskutiniai dveji metai iki darbo sutarties pasibaigimo arba iki  trejų metų kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (DK 37 straipsnio 3 dalis)), bet ir atlygintinų iÅ¡laidų pobÅ«dis – pagal DK 37 straipsnio 2 dalį atlygintos gali bÅ«ti tik iÅ¡laidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Susitarime gali bÅ«ti nustatyta, ar į mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės iÅ¡laidos (kelionės, nakvynės ir kita).

59. Taigi ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigÄ atlyginti dėl jų darbdavio patirtas iÅ¡laidas. DK 37 straipsnis aiÅ¡kintinas DK 29 straipsnio, įtvirtinančio darbdavio pareigÄ apmokyti darbuotojÄ dirbti tiek, kiek bÅ«tina jo darbo funkcijai atlikti, ir imtis priemonių darbuotojo kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sÄ lygų didinti, kontekste. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo iÅ¡laidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių jo atliekamam darbui (funkcijoms) keliamus reikalavimus (kompetencijÄ ), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę.

Vien tik vykdant DK 29 straipsnyje nustatytÄ darbdavio pareigÄ apmokyti darbuotojÄ dirbti tiek, kiek tai bÅ«tina jo darbo funkcijai atlikti, bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sÄ lygų didinti, darbdavio patirtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, taip pat atlygintinomis nelaikytinos ir darbo funkcijų vykdymo iÅ¡laidos, darbuotojui vykstant į tarnybinę komandiruotę.

  <...>  bylose dėl darbdavio patirtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo suteiktos žinios, atitinkančios DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y. turi būti įrodyti du palyginamieji dalykai: kokios žinios reikalingos darbuotojo darbo funkcijoms atlikti ir tai, kad mokymuose darbuotojui suteiktos žinios buvo aukštesnio lygio, nei reikalingos tiesioginėms funkcijoms vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

60. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). 61. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui buvo organizuoti vidiniai mokymai, t. y. atėjusį naujÄ darbuotojÄ turėjo apmokyti didesnę patirtį turintys darbuotojai. Kaip nurodo atsakovas, prieÅ¡ reisÄ atsakovas stažavosi su kitu vairuotoju (porininku). Taigi Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovui suteiktos žinios buvo reikalingos tiesioginėms jo funkcijoms atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos atitinka DK 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kad jie suteikė atsakovui žinių ar gebėjimų, virÅ¡ijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, kad atsakovas gavo jo kvalifikacijos pakėlimÄ patvirtinančių sertifikatų ar kitokių pažymėjimų, teismas sprendžia, kad atsakovas neprivalėjo darbdaviui atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 1 600 Eur sumÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl darbdavio patirtų nuostolių atlyginant darbuotojui iÅ¡raÅ¡ytÄ baudÄ .

62. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ Å¡iais atvejais: 1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

63. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sÄ moningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).

64. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl iÅ¡laidų už apmokėtÄ baudÄ atlyginimo. Darbdavės teigimu, D. L. sÄ moningai nesilaikė vairavimo-poilsio režimo, tokiu bÅ«du pažeisdamas ne tik teisės aktus, bet ir įmonėje nustatytÄ darbo tvarkÄ , o faktiÅ¡kai už atsakovÄ baudÄ sumokėjo ieÅ¡kovė, todėl atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius.

65. Kaip minėta, remiantis reglamento 561/2006 10 straipsnio 3 dalimi, transporto ūkio subjektas atsako už jo vairuotojų padarytus pažeidimus, net jei jie buvo padaryti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies teritorijoje.

66. Remiantis Prancūzijos policijos 2021 m. vasario 2 d. išrašyta krovininio automobilio patikros pažyma, buvo nustatytas pažeidimas dėl vairuotojų, dirbančių transporto įmonėje, darbo organizavimo, neužtikrinant, kad įprastas savaitinis poilsis būtų praleistas ne transporto priemonėje ir skirtina 4 000 Eur vienkartinė bauda.

67. IÅ¡ automobiliui priskirtos kortelės iÅ¡raÅ¡o duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 2 d. bauda buvo apmokėta iÅ¡ Å¡ios banko kortelės, kuri kaip minėta priklauso UAB „Balstusa“ direktoriui. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2021 m. vasario 12 d. susitarimÄ dėl tarpusavio įsipareigojimo užskaitymo tarp UAB „Baltusa“ ir UAB „Gintaro transportas“, Å¡alys susitarė užskaityti vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, t. y. UAB „Baltusa“ 4 000 Eur įsiskolinimÄ UAB „Gintaro transportas“, užskaityti kaip darbuotojo 2021 m. vasario 4 d. paimtÄ 4 000 Eur sumÄ iÅ¡ UAB „Baltusa“ kortelės. Taigi ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti kompensuoti minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo.

68. Pažymėtina, kad Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB iÅ¡ dalies pakeitė (tačiau nepanaikino) Tarybos direktyvÄ 91/439/EEB, kurios II priedo 5.2 p. nurodoma, jog C, D, C + E ir D + E kategorijų transporto priemonių vairuotojai taip pat privalo parodyti žinias bei supratimÄ toliau iÅ¡vardytose srityse, kurių viena – vairavimo ir poilsio laikui taikomos taisyklės bei naudojimasis tachografu (5.2.4 p.). Atitinkami reikalavimai numatomi ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. 3-79 patvirtinto C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos apraÅ¡o 19.3.4 p. (siekiantiems įgyti kvalifikacijos pažymėjimÄ , patvirtinantį pradinę profesinę kvalifikacijÄ vežti keleivius ir (ar) krovinius) ir 22.6 p. (siekiantiems įgyti vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimÄ , patvirtinantį periodinį profesinį mokymÄ vežti keleivius ir (ar) krovinius).

Taigi, žinios apie vairavimo ir poilsio laikui taikomas taisykles pagal teisės aktus yra sudėtinė ir neatskiriama CE kategorijÄ turinčio krovinius keliais vežančio vairuotojo kvalifikacijos dalis. Tik Å¡ias žinias turintis vairuotojas gali įgyti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimÄ , ir Å¡ios žinios yra bÅ«tinos norint turėti kvalifikacijos pažymėjimÄ , patvirtinantį pradinę profesinę kvalifikacijÄ , arba profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimÄ . Be to, Å¡ios žinios pagal teisės aktus yra periodiÅ¡kai tikrinamos kas 5 metus.

69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vairuotojas profesionalas, jam turėjo bÅ«ti žinomos poilsio laiko ypatumai, taip pat atsakovas teismo posėdžio metu Å¡ios aplinkybės neginčijo, be to nurodė, kad jaučia kaltę, kad darbdaviui nieko nesakė dėl poilsio organizavimo, spręstina, kad atsakovas jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamÄ savo darbo pareigų atlikimÄ (laikytis vairavimo-poilsio režimo) neatliko, ko pasekoje dėl tokių savo neteisėtų veiksmų darbdavė, apmokėdama darbuotojui skirtÄ baudÄ , patyrė nuostolius, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkinti ir iÅ¡ atsakovo priteisti darbdavės 2021 m. vasario 2 d. sumokėtÄ 4 000 Eur dydžio baudÄ už poilsio laiko organizavimo pažeidimus.

70. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų tinkamai neatliko savo darbo pareigų. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių nesilaikius vairavimo-poilsio režimo, ieÅ¡kovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytÄ ieÅ¡kovei žalÄ (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

71. Å iuo atveju konstatavus didelį neatsargumÄ atsakovui taikytina ribota turtinė atsakomybė, t. y. ne daugiau kaip Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčio dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

72. Pažymėtina, kad darbdavė UAB „Gintauto transportas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti pažymÄ apie atsakovo D. L. vidutinį darbo užmokestį, kurioje bÅ«tų nurodytas atsakovo vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintÄ Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä , tačiau Å¡io įpareigojimo darbdavė neįvykdė. Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 550 Eur (neatskaičius mokesčių), Å¡ios sumos nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas neginčijo, teismas, ieÅ¡kovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, vadovaujasi nustatyta suma.

73. Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala viršija šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina maksimali 3 300 Eur nuostolių suma. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

74. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

75. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė patyrė 661 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (81 Eur žyminio mokesčio, 580 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti), tačiau byloje pateikti įrodymai pagrindžiantys tik 411 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (2021 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymas 81 Eur sumai už žyminį mokestį, 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas 330 Eur sumai už ieÅ¡kinio parengimÄ ), todėl patenkinus 58,93 proc. visų ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 242,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

76. Taip pat byloje iš viso patirta 39,34 Eur (su PVM) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu, todėl ši suma priteistina valstybei proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės 16,16 Eur, o iš atsakovo – 23,18 Eur (CPK 96 straipsnis).

77. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jie turi teisę kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu atidėti ar iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

78. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1625. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, iÅ¡ atsakovo D.

L., gim. (duomenys neskelbtini), 3 300 Eur baudos, 242,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti atsakovui D. L., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, 4 191,20 Eur likusio neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių sumÄ , 550 Eur netesybų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“, j. a. k. 301531868, valstybei 16,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 23,18 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė